Byla ATP-525-557/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas R. M. skundas ir atsisakyta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas R. M. skundas ir atsisakyta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą.

3Teisėjas

Nustatė

4R. M. 2016-04-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-04-06 21:00 val. ( - ), Klaipėdoje, būdamas viešoje vietoje, vartojo alkoholinį gėrimą alų. Tuo R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d.

5Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados vyresniojo tyrėjo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. 10 Eur bauda. Dėl šio nutarimo R. M. padavė skundą apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jam nutraukti.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi R. M. skundas netenkintas ir atsisakyta panaikinti policijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą. Teismas pažymėjo, jog tai, kad padarytas teisės pažeidimas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, Klaipėdos AVPK nutarimas, Klaipėdos AVPK specialisto D. L. ir D. K. tarnybiniai pranešimai, kompaktinis diskas su garso įrašu, padarytu 2016-04-06 policijos pareigūnams surašant protokolą. Teismas R. M. skundo motyvus ir jo atstovo advokato E. G. paaiškinimus, kad R. M. gėrė nealkoholinį alų, o pažeidimo padarymo vieta nepatenka į ATPK 178 str. 1 d. nurodytas vietas, vertino kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, fiksavusių teisės pažeidimą ir surašiusių administracinį teisės pažeidimą, kompetencija, nes įrodymų, pagrindžiančių jų šališkumą ir išankstinį nusistatymą R. M. atžvilgiu, byloje nėra.

7Apeliaciniu skundu R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog byloje esantis garso įrašas patvirtina asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes, neteisingai vertino minėtą įrodymą, todėl neturėjo pagrindo tokiai išvadai padaryti. Iš minėto garso įrašo matyti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo eiga, tačiau šio įrašo turinys visiškai nepatvirtina teismo nustatytos aplinkybės, jog asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, pripažino pažeidimą. Priešingai nei nustatė apylinkės teismas, jo bendravimas su policijos pareigūnais buvo itin korektiškas, mandagus, į visus klausimus buvo duoti aiškūs atsakymai, kurie susiję ne su pažeidimo padarymo aplinkybėmis, bet su ankstesniu laikotarpiu (futbolo rungtynėmis). Pažymi, kad iš tiesų jis pripažino, jog po futbolo rungtynių galėjo šiek tiek vartoti alaus, tačiau tokia aplinkybė visiškai nereiškia ir nepatvirtina teismo padarytos išvados, jog alkoholinis gėrimas buvo vartojamas pažeidimo padarymo vietoje. Be to, vertinama ir tai, jog nebuvo žinoma, kad administracinio teisės pažeidimo įforminimo eiga fiksuojama darant garso įrašą, taip pat nebuvo įspėta, jog toks garso įrašas bus panaudotas byloje kaip įrodymas. Apibendrinant tai kas nurodyta daroma išvada, jog byloje esantis garso įrašas niekaip nepatvirtina asmens kaltės vartojus alkoholinį gėrimą alų pažeidimo padarymo laiku ir vietoje, o pats garso įrašas byloje negali būti laikomas įrodymu, nes gautas nežinant asmeniui ir prieš tai jo neinformavus, kad viskas, ką asmuo pasakys, bus panaudota prieš jį patį. Pabrėžia, kad apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog liudytojo R. Š. paaiškinimai laikytini kaip pagalba draugui, siekiant asmeniui padėti išvengti administracinės atsakomybės, nes paaiškinimai buvo gauti po protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Pirma, iš bylos matyti, jog pažeidimo padarymo vietoje kartu su asmeniu buvo ir R. Š., tačiau šis kaip liudytojas pažeidimo padarymo vietoje nebuvo apklaustas, nors tokia pareiga rinkti įrodymus tenka policijos pareigūnams. Policijos pareigūnas teisme pripažino, jog R. Š. buvo kartu su asmeniu, taigi ginčo dėl to, jog R. Š. yra tas asmuo, kuris gali suteikti duomenų apie įvykio aplinkybes, nėra. Antra, kadangi policijos pareigūnai laiku negavo R. Š., kaip įvykio liudytojo, paaiškinimų, t. y. jo neapklausė, o šio paaiškinimai yra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl tokį prašymą, atvykęs į patį pirmąjį bylos nagrinėjimą policijos nuovadoje, pateikė asmuo, kurio atžvilgiu turėjo būti priimtas nutarimas. Taigi, bylą nagrinėjančiam policijos pareigūnui buvo pateiktas prašymas apklausti čia pat atvykusį R. Š., tačiau toks prašymas buvo netenkintas, nurodant, jog šis liudytojas pats gali parašyti paaiškinimą ir pateikti. Atsižvelgiant į tai, R. Š. surašė ir pateikė į bylą savo paaiškinimą. Trečia, R. Š. paaiškinimas, kaip ir garso įrašas bei kito policijos pareigūno tarnybinis pranešimas buvo pateikti iki nutarimo priėmimo, todėl teismo išvada, jog R. Š. paaiškinimas gautas jau po nutarimo priėmimo, yra neteisinga. Ketvirta, liudytojo R. Š. paaiškinimai visiškai atitinka asmens nurodytas aplinkybes, jog buvo vartojamas nealkoholinis alus, taigi šio liudytojo paaiškinimais buvo būtina vadovautis.

8Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, taikydamas asmeniui atsakomybę pagal ATPK 178 str. 1 d., neteisingai taikė ir aiškino minėtą teisės normą, todėl nepagrįstai sprendė, jog asmuo padarė nurodytą pažeidimą. ATPK 178 str. l d. numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto renginių metu salėse ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant. Taigi šio straipsnio dalyje yra detalizuotos viešosios vietos, kuriose draudžiamas alkoholio gėrimas. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo, jog asmuo traukiamas atsakomybėn bei įvykio vietoje kartu su juo buvęs asmuo (liudytojas) stovėjo daugiabučio namo adresu ( - ), Klaipėdoje lauko įėjimo į daugiabutį aikštelėje, todėl tokia aplinkybė reiškia, jog ATPK 178 str. 1 d. nustatyti draudimai gerti alkoholį daugiabučio įėjimo aikštelėje nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį, todėl mano, kad tai sudaro atskirą pagrindą bylą nutraukti konstatuojant, jog nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pabrėžia, kad apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog į bylą pateiktas įrodymas – asmens vartoto nealkoholinio gėrimo (nealkoholinio alaus) skardinės talpos fotofiksacija – negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas dėl to, jog byloje nėra patikimų duomenų apie šio įrodymo užfiksavimo vietą, laiką, aplinkybes ir t. t., neteisingai vertino pateiktą įrodymą, niekaip nepašalino iškilusių abejonių, todėl padarė neteisingas išvadas. Pirma, asmuo, nurodydamas, jog pažeidimo padarymo vietoje vartojo nealkoholinį alų, pateikė tai patvirtinančius duomenis – savo paaiškinimus, R. Š. paaiškinimus, vartoto nealkoholinio alaus skardinės talpos fotofiksaciją. Kitokių asmens paaiškinimus ir poziciją pagrindžiančių duomenų pateikti nėra galimybės, nes jų nėra. Policijos pareigūnai ne tik nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių faktą – asmens alkoholinio alaus gėrimą, bet ir prie bylos nepridėjo įvykio vietoje rastos alkoholinio alaus skardinės talpos fotofiksacijos, taip pat į bylą nepateikė ir duomenų, jog iš tiesų buvo vartotas alkoholinis alus. Antra, asmens paaiškinimai dėl įvykio esminių aplinkybių nei teismo, nei institucijos nebuvo niekaip paneigti, o apsiribota tik teiginiais apie jų nepatikimumą. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai ir patikimai spręsti, jog buvo geriamas alkoholinis gėrimas alus, taipogi, byloje niekaip nebuvo atsakyta į klausimą, kaip ir kokiu būdu protokolą surašę pareigūnai padarė išvadą, jog buvo geriamas alkoholinis gėrimas alus. Aplinkybę, jog buvo geriamas nealkoholinis alus, nurodė pats asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat kartu su juo buvęs liudytojas, taipogi šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta nealkoholinio alaus skardinės fotofiksacija, kuri vizualiai iš esmės yra identiška alkoholinio alaus skardinei. Nurodyti asmenų paaiškinimai nebuvo paneigti, todėl šiais turėjo būti vadovautasi.

9Nurodo, kad skundžiama nutartimi atmetęs asmens skundą, apylinkės teismas niekaip neatsakė į asmens skundo argumentą dėl institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, policijos pareigūno šališkumo, todėl laikytina, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl tokia aplinkybė sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Skunde buvo nurodyta, jog skundžiamą nutarimą priėmęs ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas, bylos nagrinėjimo metu dar nepriėmęs nutarimo byloje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne kartą žodžiu reiškė išankstinę savo nuomonę dėl bylos baigties, t. y. negavęs papildomų duomenų, taip pat neišsprendęs šiam pareikštų prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo nurodė, jog byloje bus priimtas tik apkaltinamasis nutarimas, nors ir būtų gauti kitokie įrodymai. Taigi, akivaizdu, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas buvo šališkas, todėl šio priimtas nutarimas neturi būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vertinama ir tai, jog nutarimą priėmusiam pareigūnui buvo pareikštas nušalinimas, tačiau šis atmestas motyvuojant, jog ATPK nenumato nušalinimo teisės, nors pagal analogiją būtina vadovautis BPK. Nurodytos faktinės aplinkybės reiškia, jog asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, nebuvo garantuotos jo teisės į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Kadangi įrodymų po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo surinkimas ir pateikimas į bylą užsitęsė dėl institucijos pareigūnų kaltės ir tai yra akivaizdu, todėl mano, kad apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo išvadoms, jog tuo pačiu laiku surinkti asmenį teisinantys ir kaltinantys įrodymai turi būti vertinami skirtingai, t. y. policijos pareigūnų paaiškinimais ir garso įrašu kaip kaltinančiais įrodymais vadovaujamasi, o asmenį teisinančiais ne. Tuo atveju, jei apylinkės teismas būtų įsigilinęs į asmens motyvus ir jo nurodomas aplinkybes dėl institucijos pareigūno šališkumo, tuomet būtų pagrindas kitaip vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat būtų pagrindas mažiau abejoti apie asmens nurodytas įvykio aplinkybes. Pabrėžia, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Taigi, pareigūnas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatė ir neįrodė šio neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai nubaudė pagal ATPK 178 str. 1 d.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai R. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, jie tinkamai įvertinti ir pagrįstai konstatuota, jog R. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

12R. M. nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2016-04-06 21.00 val. ( - ), Klaipėdoje, būdamas viešoje vietoje, vartojo alkoholinį gėrimą alų. R. M. iškelta versija, neva jis gėrė nealkoholinį gėrimą – nealkoholinį alų, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame esančiu asmens pasiaiškinimu (b. l. 12), byloje esančiu protokolo surašymo metu užfiksuotu garso įrašu (b. l. 24), policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 25), liudytojo policijos pareigūno D. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 15) ir jo parodymais, duotais pirmos instancijos teismo posėdyje (b. l. 39).

13Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 12) matyti, jog R. M. surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje jis, būdamas brandaus amžiaus, išsilavinęs, atsakingas pareigas valstybės tarnyboje einantis asmuo, be jokios abejonės suprasdamas, dėl kokių aplinkybių jam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pateikdamas pasiaiškinimą nurodė, kad grįžo po futbolo, sustojo ir išgėrė alaus, ir jį patvirtino savo parašu. R. M. paaiškinime nenurodė jokių nesutikimų su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, be to, nenurodė ir šioje situacijoje esminės bei jo apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės, jog gertas gėrimas buvo ne įprastas, o nealkoholinis alus (b. l. 12). Iš byloje esančio policijos pareigūno D. L. tarnybinio pranešimo, kuris buvo surašytas pažeidimo padarymo dieną matyti, kad jame nurodyta, jog ant skardinės taros, iš kurios gėrė R. M., buvo užrašyta „Volfas Engelmen“, 0,568 l, alk. 5,2 tūrio koncentracijos, tai buvo alkoholinis gėrimas (b. l. 15). Šis tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareigūnas jau protokolo surašymo metu nustatė, jog R. M. gėrė alkoholinį gėrimą. Iš esmės analogiškas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime užfiksavo ir policijos pareigūnas D. K., nurodęs, jog viešoje vietoje buvo vartojamas alus „Volfas Engelmen“ iš 0,568 l. talpos skardinės taros, alk. 5,2 tūrio koncentracijos (b. l. 25). Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme liudytojas policijos pareigūnas D. L. patvirtino, kad ant taros buvo užrašyta alkoholinis gėrimas, bei nurodytas alaus stiprumas. Byloje pateikta nuotrauka neatitinka R. M. turėtos skardinės. Į alaus skardinę žiūrėjo, nuo jos nurašė buvusias promiles. Asmuo pateikė paaiškinimą į protokolą. Surašyti jo žodžiai, jis savo parašu patvirtino savo paaiškinimą (b. l. 39). Taigi, tiek 2016-04-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir tą pačią diena surašytas policijos pareigūno D. L. tarnybinis pranešimas ir šio pareigūno parodymai pirmos instancijos teismo posėdžio metu, bei D. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog R. M. 2016-04-06 gėrė alkoholinį alų viešoje vietoje, pažeidimo metu su tuo sutiko ir savo kaltės neneigė, jo pasiaiškinimas iš jo žodžių teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

14Aplinkybė, jog R. M. protokolo surašymo metu neneigė, jog jo gertas gėrimas buvo alus, ir jis pateikė protokole nurodytą paaiškinimą, užfiksuota ir byloje esančiame garso įraše (b. l. 24). Apeliaciniame skunde teigiama, kad minimas garso įrašas gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, R. M. nebuvo žinoma, jog administracinio teisės pažeidimo įforminimo eiga fiksuojama darant garso įrašą, taip pat jis nebuvo įspėtas, jog toks garso įrašas bus panaudotas byloje kaip įrodymas, todėl jis yra neleistinas įrodymas byloje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-554 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 20.9 punktas nustato, kad naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančio įrašo girdėti, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pačioje įrašo pradžioje, įsėdus į tarnybinį automobilį pareigūnas įspėja, kad tarnybiniame automobilyje yra įrašinėjama (0.00-0.08 min). Nors įraše negirdėti atskiro pareigūno įspėjimo dėl įrašo galimo panaudojimo nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą, pažymėtina, jog šiuo garso įrašu byloje neįrodinėjamos jokios naujos aplinkybės, juo tik patikrinamos pareigūno D. L. tarnybiniu pranešimu, jo parodymais pirmos instancijos teismo posėdyje ir administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytos aplinkybės bei protokole esančio R. M. pasiaiškinimo turinys: įraše girdėti, kaip policijos pareigūno klausiamas pažeidėjas atsako, jog pažeidimą padarė, nes po futbolo norėjo atsigerti (08.41 min.), į klausimą, kodėl vartojo alkoholį pažeidėjas atsako, kad sustojo ir jo išgėrė (08.55 min.), vėliau R. M. nurodo, jog blogai padarė, o pareigūnui patikslinus, kad pažeidėjui turėjo būti žinoma, jog negalima vartoti alkoholio viešoje vietoje, R. M. atsako, kad supranta ir tikrai to nenorėjo (16.28 – 18.27 min.). R. M. atiduodant surašytą protokolą su administraciniu nurodymu, šis pasako, jog pripažįsta padarytą pažeidimą (18.43 min.).

15Iš bylos duomenų matyti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo nustatytas ir nurodytas protokole kartu su R. M. buvęs įvykio liudytojas, jis nebuvo apklaustas ir pirmos instancijos teismo posėdyje, taip pat nebuvo paimta ar nufotografuota alaus skardinė, iš kurios alų gėrė R. M.. Tačiau ir neapklausus šio liudytojo bei nenufotografavus R. M. gerto alaus skardinės, byloje pakanka objektyvių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei nustatyti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad įvykio metu R. M. sutiko su padarytu pažeidimu, jis pripažino, jog gėrė alų viešoje vietoje. Tai, jog pateikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą paaiškinimą, ir savo pažeidimo neginčijo, patvirtina ir byloje esantis garso įrašas. Pažeidėjo gerto alaus rūšis, stiprumas, pakuotės talpa užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Esant tokioms aplinkybėms policijos pareigūnai galėjo pagrįstai tikėtis, jog pažeidėjui sutinkant su pažeidimu ginčo dėl pažeidimo padarymo nekils, ir neatlikti papildomų veiksmų, kurių metu būtų renkami papildomi R. M. kaltę patvirtinantys duomenys, nes, kaip minėta, ir surinktų byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti R. M. administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Nepaisant to, kad pareigūnai nenufotografavo ir nepaėmė R. M. turėtos gėrimo skardinės, o apeliaciniame skunde akcentuojama apelianto pateikta nealkoholinio alaus skardinės nuotrauka, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, alaus skardinės fotofiksacija padaryta ne įvykio vietoje, o buitinėje aplinkoje, nėra nurodyta nei nuotraukos padarymo laikas, nei ją darę asmenys. Pateikta nuotrauka niekaip nepaneigia byloje surinktų įrodymų, jog įvykio metu R. M. gėrė alkoholinį alų, ir nepatvirtina, kad jis būtų gėręs nealkoholinį alų iš nuotraukoje užfiksuotos skardinės. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei R. M. turėta skardinė būtų buvusi tokia, kokia užfiksuota pažeidėjo pateiktoje nuotraukoje, policijos pareigūnai, nuodugniai apžiūrėdami skardinę ir tarnybiniame pranešime užrašydami gėrimo pavadinimą bei pakuotės talpą, būtų pamatę užrašą, jog alus yra nealkoholinis, be to, pareigūnai nuo gėrimo skardinės nurašė ir alaus stiprumą (alkoholio koncentraciją), kas apskritai paneigia, jog pareigūnai galėjo suklysti dėl to, jog buvo geriamas alkoholinis gėrimas (protokolo surašymo metu to neginčijo ir pats pažeidėjas, ko nebūtų įmanoma logiškai paaiškinti, jeigu iš tiesų būtų vartotas nealkoholinis gėrimas).

16Apeliaciniame skunde R. M. taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas R. Š., nors policijos pareigūnai patvirtino, kad jis buvo įvykio vietoje, ir gali suteikti duomenų apie įvykio aplinkybes. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytoju policijos pareigūno D. L. parodymų matyti, jog kartu su R. M. buvęs asmuo apskritai nieko negėrė, sėdėjo ant suoliuko ir nedalyvavo surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą. Todėl jis galėtų nurodyti nebent tai, iš kokios skardinės gėrė R. M.. Tačiau aplinkybė, kad R. M. gėrė alų iš alkoholinio alaus skardinės, jau nustatyta kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog liudytojas R. Š. į pirmos instancijos teismo posėdį kviečiamas neatvyko, o R. M. atstovas pareiškė pageidavimą baigti bylos nagrinėjimą be šio atvykusio liudytojo ir nurodė, kad visi reikalingi duomenys byloje yra surinkti ir ištirti (b. l. 39). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl R. M. kaltės. Todėl teismo sprendimas neatlikti perteklinės liudytojo apklausos laikytinas teisingu ir pagrįstu, nerodančiu nei išankstinio nusistatymo, nei teismo šališkumo.

17Apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjusi institucija buvo šališka. Iš skundo argumentų matyti, jog institucijos, priėmusios nutarimą šališkumą R. M. grindžia tuo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas bylos nagrinėjimo metu, dar nepriėmęs nutarimo byloje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne kartą žodžiu reiškė išankstinę savo nuomonę dėl bylos baigties ir, negavęs papildomų duomenų bei neišsprendęs pareikštų prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo nurodė, jog byloje bus priimtas tik apkaltinamasis nutarimas, nors ir būtų gauti kitokie įrodymai. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių jo deklaratyvius teiginius patvirtinančių duomenų, jog prieš priimdamas sprendimą, nutarimą priėmęs pareigūnas galimai žodžiu išsakė savo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, o suinteresuotam asmeniui nepalankūs institucijos ar teismo sprendimai, susiję su įrodymų vertinimu, patys savaime neduoda pagrindo teigti, kad institucija ar teismas buvo šališki. Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas išnagrinėjo bylą ir priėmė nutarimą jau gavęs R. M. minimus papildomus duomenis: iš byloje esančio R. M. paaiškinimo matyti, jog jo paaiškinimai (kartu su R. Š. rašytiniu paaiškinimu, daugiabučio ir alaus skardinės fotofiksacija) Klaipėdos apskrities VPK buvo gauti 2016-05-04 (b. l. 18-23) ir prijungti prie bylos, todėl jie, be jokios abejonės, buvo vertinami ir į juos buvo atsižvelgta priimant 2016-05-11 dienos nutarimą. Institucijos nutarimo pagrįstumą ir nešališko sprendimo priėmimą patvirtina ir tai, jog išanalizavęs byloje esančius duomenis, apylinkės teismas apelianto skundą atmetė ir, pripažinęs pagrįstu ir teisėtu, paliko galioti institucijos priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ir jo sprendimų motyvams, tuo tarpu R. M., vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu bylos duomenų bei priimto nutarimo vertinimu, nenurodė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti institucijos nešališkumu ir jos priimto nutarimo bei apylinkės teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Tai, kad institucija ar teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. M. savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.)

18Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog R. M. gėrė alų stovėdamas įėjimo į daugiabutį namą aikštelėje, ir ši aplinkybė neva reiškia, jog nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), nes ATPK 178 str. 1 d. nustatyti draudimai gerti alkoholį daugiabučio įėjimo aikštelėje nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį, todėl tai sudaro atskirą pagrindą nutraukti bylą. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apelianto pateikiamu teisės normos aiškinimu. Atsižvelgus į tai, kad ATPK 178 straipsnis yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, taip pat atsižvelgus ir į minėto straipsnio pavadinimą (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) bei minėtos teisės normos dispozicijoje įvardytas konkrečias šio pažeidimo padarymo vietas spręstina, kad vienas iš būtinųjų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių yra veikos padarymas viešosiose vietose (LVAT nutarimas Nr. N-62-4320/2009). Viešosios vietos apibrėžimas ATPK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo (tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką) ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką) sudėčių požymis – viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinamas kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Iš esmės analogiškai aiškintina ir ATPK 178 straipsnyje įvardijama viešosios vietos sąvoka. Tokio vertinimo, kai kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 178 straipsnį, vieša vieta pripažįstamas tiek daugiabučio kiemas (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-238-519/2013), tiek laiptinė (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-45-493/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-148-185/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-373-533/2012) ir koridorius (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-105-168/2011), laikomasi ir šiuo klausimu susiformavusioje teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog institucija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, alkoholis buvo vartotas vietoje, patenkančioje į ATPK 178 str. 1 d. reguliavimo sritį, ir tinkamai kvalifikavo R. M. padarytą teisės pažeidimą.

19Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, pripažįsta, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacinio skundo ribose yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

20Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. Teisėjas... 4. R. M. 2016-04-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už... 5. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi R. M. skundas... 7. Apeliaciniu skundu R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m.... 8. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, taikydamas... 9. Nurodo, kad skundžiama nutartimi atmetęs asmens skundą, apylinkės teismas... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 12. R. M. nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2016-04-06 21.00 val.... 13. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 12)... 14. Aplinkybė, jog R. M. protokolo surašymo metu neneigė, jog jo gertas gėrimas... 15. Iš bylos duomenų matyti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo... 16. Apeliaciniame skunde R. M. taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos... 17. Apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjusi institucija buvo šališka. Iš... 18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog R. M. gėrė alų stovėdamas... 19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais duomenimis,... 20. Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,... 21. R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės... 22. Nutartis neskundžiama....