Byla P-66-520/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 7S-480 (toliau – ir Sprendimas).

6Pareiškėja nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-324 buvo paskelbtas konkursas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas ir ji pateikė dokumentus dalyvauti konkurse. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėja gavo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo raštą Nr. 7S-475, kuriame nurodyta, kad jai konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas dalyvauti neleidžiama, nes ji neatvyko į fizinio pasirengimo patikrinimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji pateikė skundą dėl šio rašto, tačiau Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji 2014 m. gruodžio 2 d. 11.12 val. elektroniniu paštu informavo atsakovą, jog dėl ligos 2014 m. gruodžio 3 d. 8.45 val. negalės atvykti į fizinio pasirengimo patikrinimą. Pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., dėl sveikatos būklės 2014 m. gruodžio 3 d. negalėjo savarankiškai judėti, todėl negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime.

7Pareiškėja, vadovaudamasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V-398 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių (toliau – ir Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklės) 18 punktu, teigė, kad atsakovas galėjo ir turėjo šioje situacijoje atidėti pareiškėjos fizinio parengimo patikrinimą arba vadovautis pareiškėjos 2014 metų fizinio bei specialiojo parengimo rezultatais.

8Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Kalėjimų departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojai, šio departamento administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Kalėjimų departamentas 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 7S-461 „Pranešimas dėl fizinio pasirengimo patikrinimo ir konkurso datos“ pranešė pareiškėjai, kad 2014 m. gruodžio 3 d. 8.45 val. Kalėjimų departamento Mokymo centre vyks fizinio pasirengimo patikrinimas, o 2014 m. gruodžio 10 d. 9.00 val. Kalėjimų departamente – konkursas.

10Atsakovas paaiškino, kad kadangi pareiškėja į fizinio pasirengimo patikrinimą neatvyko, jai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – ir Tarnybos organizavimo taisyklės) 22 punktą neleista dalyvauti konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Dėl to Sprendime konstatuota, kad konkurso komisijos pirmininko sprendimas yra teisėtas. Atsakovo teigimu, jis, organizuodamas konkursą, vadovavosi teisės aktais ir tinkamai laikėsi Statute įtvirtintų savo veiklos principų. Kalėjimų departamentui nepagrįstai tenkinant pareiškėjos skundą ir taikant teisės aktuose nenumatytas išimtis (leidžiant dalyvauti konkurse be fizinio pasirengimo patikrinimo ar galbūt sustabdant ar kitaip atidedant konkursą) būtų pažeisti kitų konkurse dalyvaujančių asmenų interesai.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos L. V. skundą tenkino – panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 7S-480.

13Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 7S-475 pareiškėjai pranešė, jog vadovaujantis Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktu, jai neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą Kalėjimų departamento Mokymo centre 2014 m. gruodžio 3 d., pareiškėjai neleidžiama dalyvauti konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. 2014 m. gruodžio 8 d. pareiškėja padavė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, kuriuo prašė panaikinti draudimą jai dalyvauti konkurse, kadangi patikrinime ji negalėjo dalyvauti dėl ligos. Kalėjimų departamentas Sprendimu informavo pareiškėją, kad sprendimas neleisti jai dalyvauti konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas yra teisėtas.

14Teismas, vadovaudamasis Statuto 12 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktu, nustatęs, jog pareiškėja prieš nustatytą fizinio parengimo patikrinimo datą informavo atsakovą, kad dėl ligos negalės atvykti į fizinio parengimo patikrinimą, tačiau neatsisakė toliau dalyvauti konkurse, sprendė, kad turėjo būti taikomas Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punktas, kuris nustato, jog fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymas gali būti atidėtas, jei pareigūnas normatyvų laikymo metu nedirba (atostogų metu, laikino nedarbingumo metu ir pan.). Aplinkybę, kad pareiškėjai nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, teismas vertino kaip pareiškėjos laikiną nedarbingumą.

15Teismo vertinimu, fizinio parengimo patikrinimo atidėjimas pareiškėjai nepažeistų teisės aktų ir nesudarytų išskirtinių privilegijų, taip pat netrukdytų vykdyti konkursą, nes galimybė pratęsti konkurso procedūras nustatyta pačiose Tarnybos organizavimo taisyklėse (20 p.), be to, teisės aktuose yra nustatyta ne formalaus rezultato siekimo, o teisingo proceso vykdymo pareiga. Remdamasis pateiktomis medicininėmis pažymomis, teismas nustatė, kad jau 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėja buvo darbinga ir galėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime, todėl konkurso vykdymas nebūtų užsitęsęs ilgam laikui. Atsižvelgęs į tai, kad kitas konkurse dalyvavęs asmuo 2014 m. gruodžio 10 d. įvykusio konkurso nelaimėjo, o atsakovas nepateikė duomenų apie naujo konkurso paskelbimą, teismas konstatavo, jog atsakovas neturi būtinybės kuo greičiau rasti pareigas eisiantį asmenį.

16Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas nesilaikė Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkto reikalavimų, kurių turėjo laikytis pagal Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktą, darė išvadą, jog Kalėjimų departamento konkurso komisijos pirmininko 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas ir Sprendimas neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas yra neteisėti. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu ir 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino Sprendimą.

17III.

18Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

19Atsakovas, vadovaudamasis Statuto 12 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktu, teigė, kad pretendentui neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą arba neišlaikius nustatytų normatyvų, neleidžiama dalyvauti konkurse. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimas apie tai, jog ji dėl ligos 2014 m. gruodžio 3 d. 8.45 val. negali atvykti į fizinio pasirengimo patikrinimą, buvo informacinio pobūdžio, jame neišreikšti jokie prašymai atidėti fizinio pasirengimo tikrinimą ar kiti nusiskundimai, taip pat nepridėti įrodymai apie laikiną nedarbingumą. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl konkurso komisijos pirmininko 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 7S-475, kuriuo pareiškėjai neleista dalyvauti konkurse, buvo priimtas Sprendimas, tačiau pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė ne Sprendimas, bet konkurso komisijos pirmininko 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 7S-475, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo pakeistas ar panaikintas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti tik 2014 m. gruodžio 10 d. 9.00 val. vykusiame konkurse, o ne absoliučiai uždrausta dalyvauti konkurse į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas tuo atveju, jei būtų skelbiamas naujas konkursas.

20Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Tarnybos organizavimo taisyklių 20 punktu, kaip pagrindu pratęsti konkurso procedūrą, kai pretendentas neatvyksta į fizinio pasirengimo patikrinimą, nes galimybė pratęsti konkurso procedūras nustatyta tik tuo išimtiniu atveju, kai yra Medicinos centro pranešimas, kad ekspertinis sprendimas nepriimtas dėl nebaigtos ekspertizės. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkto nuostatos taikomos organizuojant Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų fizinio ir specialiojo parengimo kasmetinį vertinimą, bet ne pretendentų fizinio pasirengimo patikrinimą. Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad fizinio pasirengimo patikrinimas atliekamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvus, šie normatyvai nustatyti Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 6 ir 7 prieduose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės normos, reglamentuojančios konkursų organizavimą, šiuo atveju yra specialiosios teisės normos, todėl pretendentui neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą arba neišlaikius nustatytų normatyvų, turi būti vadovaujamasi Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktu ir pretendentui neleidžiama dalyvauti konkurse.

21Atsakovas paaiškino, kad jis, vadovaudamasis dabar galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos asmenis į visas pataisos pareigūnų pareigas, išskyrus į direktoriaus pavaduotojo pareigas, skiria Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, konkurso į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas nebeskelbs, nes atranką į šias pataisos pareigūno pareigas vykdys Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

22IV.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjos L. V. skundą atmetė.

24Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė panaikinti draudimą jai dalyvauti konkurse, nebuvo patenkintas, pripažinus, jog Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkto nuostatos buvo pritaikytos pagrįstai ir teisingai. Teismas, nustatęs, kad šiuo atveju aktualios faktinės bylos aplinkybės ginčo šalių nėra kvestionuojamos, pasisakė dėl šių aplinkybių reikšmės teisės taikymo aspektu. Teismas pažymėjo, kad teisinius santykius dėl pareigūnų skyrimo į pareigas konkurso būdu (bylai aktualiu laikotarpiu) reglamentavo Statuto 12 straipsnio 6 dalis (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-123 redakcija) ir Tarnybos organizavimo taisyklės (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1R-116 redakcija). Atsižvelgęs į Statuto 12 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad skyrimo į pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles tvirtina teisingumo ministras, teismas konstatavo, jog Tarnybos organizavimo taisyklės laikytinos specialiuoju ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu, t. y. turinčiu prioritetinę taikymo reikšmę palyginti su kitais panašius ar gretimus teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkto (2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1R-264 redakcija) nuostata, pagal kurią pretendento neatvykimas (į jam privalomą) fizinio pasirengimo patikrinimą (nesvarbu dėl kokių priežasčių) yra pakankamas pagrindas neleisti jam dalyvauti pačiame konkurse, turi specialiąją galią prieš Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkte suformuluotą nuostatą, kuri leidžia atidėti pareigūnui paskirtą fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymą tais atvejais, kai pareigūnas normatyvų laikymo metu nedirba.

25Dėl Tarnybos organizavimo taisyklių bei Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių tarpusavio sąsajos teismas pažymėjo, kad šie teisės aktai skirti reglamentuoti skirtingų asmenų grupių teisinius santykius, nes Tarnybos organizavimo taisyklės yra skirtos neapibrėžtai asmenų grupei, į kurią gali patekti tiek pareigūno statusą jau turintys asmenys, tiek ir tokio statuso neturintys asmenys, kurie siekdami užimti tam tikras konkursines pareigas, atitinka (mano, kad atitinka) tokioms pareigoms užimti keliamus reikalavimus. Teismas, konstatavęs, kad tiesioginė sąsaja tarp nurodytų teisės aktų pasireiškia tik tų pačių fizinio pasirengimo normatyvų taikymu, sprendė, jog tam tikros Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių nuostatos galėtų būti taikomos Tarnybos organizavimo taisyklių reglamentuojamoje procedūroje tiktai kaip panašius teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tačiau tai gali būti daroma tik tais atvejais, kai taip būtų užpildyta tam tikra Tarnybos organizavimo taisyklių reglamentavimo spraga.

26Išanalizavęs šiuo aspektu Tarnybos organizavimo taisykles, teismas darė išvadą, kad tai yra vientisas teisės aktas, skirtas nustatyti objektyvią ir aiškią (vienareikšmiškai suprantamą) konkurso tam tikroms pareigoms užimti vykdymo tvarką, t. y. nustatyti tam tikras procedūrinio elgesio taisykles, kurios jų atlikimo laike aspektu privalo būti siejamos su tam tikrais atskirų procedūrinių veiksmų atlikimo momentais, kurie kiekvienu konkrečiu atveju pasireiškia tam tikromis tokių veiksmų atlikimo datomis. Tai reiškia, kad šioje (aptariamų taisyklių) procedūroje nustatytų veiksmų atlikimo arba jų neatlikimo teisinių pasekmių atsiradimas laike turi būti aiškiai apibrėžtas ir negali būti lemiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tarp jų ir aplinkybių, dėl kurių vienoks arba kitoks paskelbto konkurso dalyvis dėl tam tikrų (net ir svarbių) priežasčių neatliko (negalėjo atlikti) jo tolimesniam dalyvavimui konkurse būtinų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo taikytame Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkte nenustatymas galimybių dėl tam tikrų priežasčių atidėti fizinio pasirengimo patikrinimą kitam laikui nelaikytinas šios teisės normos spraga pirmiau aptarta prasme, todėl nagrinėjamoje situacijoje Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkto nuostata dėl galimybės (būtinumo) atidėti pareigūnui paskirtą fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymą negali būti taikoma nei kaip specialioji teisės norma, nei pagal analogiją. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas.

27V.

28Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 6 d. gautas pareiškėjos L. V. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4125-580/2015.

29Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminį teisės normų pažeidimą. Vienodos administracinių teismų praktikos dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų taikymo analogijos nėra, todėl procesas tūri būti atnaujintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimas panaikintas. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymima, kad tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) viršenybės principu, be kita ko, įtvirtintu ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje, pažymi, kad administracinis teismas nagrinėjamą individualų ginčą gali spręsti teisinio reguliavimo spragą užpildydamas ad hoc, tiesiogiai taikydamas aukščiausiąją teisę – Konstituciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2414/2011; 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-635/2009). Administraciniai teismai, nagrinėdami kilusius ginčus, yra saistomi ne tik Konstitucijos, bet ir oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje suformuluotų nuostatų.

30Pareiškėja paaiškina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neginčijamai nustatė, jog pareiškėja negalėjo realizuoti savo teisių ir pareigų dėl svarbių priežasčių – nedarbingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (žr. 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus), taip pat, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (žr. 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus). Pareiškėja vadovaujasi Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, ir teigia, jog valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, taip pat kitą sveikatinimo veiklą, būtiną tam, kad būtų galima realiai, veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą.

31Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiesiogiai netaikydamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pažeidė teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu sukūrė precedentą, kuriuo remiantis asmenims (Kalėjimų departamento pareigūnams) nustatoma imperatyvi pareiga (nepaisant pavojaus asmens sveikatai ar gyvybei) vykdyti Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkto (2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1R-264 redakcija) reikalavimus, net jei jie yra laikinai nedarbingi, laikinai neįgalūs (patyrę traumas, kritines ligas ir pan.). Pareiškėjos teigimu, toks sprendimas ne tik kad prieštarauja pagrindiniam įstatymui, bet ir elementariai logikai bei teisingumo ir protingumo principams.

32Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tai, jog Tarnybos organizavimo taisyklės (2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1R-264 redakcija) nenustato galimybės pretendentui neatvykti į fizinio pasirengimo patikrinimą esant svarbiai priežasčiai (pretendento ligai), yra akivaizdi teisės spraga. Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkte suformuluota nuostata, kuri leidžia atidėti pareigūnui paskirtą fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymą tais atvejais, kai pareigūnas normatyvų laikymo metu nedirba. Tiek Tarnybos organizavimo taisyklės, tiek Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklės yra skirtos specialiems subjektams (visiems Kalėjimų departamento pareigūnams), yra priimtos to paties viešojo administravimo subjekto ir turi vienodą teisinę galią. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai ir teisėtai išsprendė teisinę Tarnybos organizavimo taisyklių spragą taikydamas analogiją – Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkte suformuluotą nuostatą. Pareiškėja nurodo, kad siekiant apginti Lietuvos Respublikos piliečio teisę, įtvirtintą Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje, yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

33Teisėjų kolegija konstatuoja:

34VI.

35Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. V. siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

36Akcentuotina, kad šis prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pradėtas ir nebaigtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

37Nagrinėdama ir vertindama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

38Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (angl. appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. sprendimus Varnienė prieš Lietuvą; Ryabykh prieš Rusiją; kt.).

39Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą Kot prieš Rusiją). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą Protsenko prieš Rusiją). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą Shchurov prieš Rusiją).

40Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

41Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

42Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

43ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nustatyta, kad šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas ir įsiteisėjo 2016 m. vasario 2 d., o pareiškėja prašymą atnaujinti procesą paštu išsiuntė 2016 m. gegužės 2 d. Atsižvelgusi į pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 ir 12 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus termino.

44Kaip buvo nurodyta, pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (10 p.) ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (12 p.).

45Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

46Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiesiogiai netaikydamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidė teisės normas. Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus; įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Kaip teisingai prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymi pareiškėja, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

47Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kilo ne sveikatos apsaugos, o valstybės tarnybos srityje, t. y. dėl neleidimo pareiškėjai dalyvauti paskelbtame konkurse į statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja skunde neprašė bylą spręsti tiesiogiai taikant Konstituciją. Iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo turinio matyti, kad teismai, nagrinėdami kilusį ginčą, vadovavosi Statute, Tarnybos organizavimo taisyklėse ir / arba Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, Konstitucijos tiesiogiai netaikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepagrindė aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju ginčą nagrinėję teismai turėjo tiesiogiai taikyti jos nurodytas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, susijusias su sveikatos apsauga, tačiau šių nuostatų nepagrįstai netaikė.

48Nustatyta, kad pareiškėja Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 26 raštu buvo informuota apie fizinio pasirengimo patikrinimo ir konkurso datas. Ginčijamas fizinio pasirengimo patikrinimas vyko 2014 m. gruodžio 3 d., o konkursas – 2014 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjai neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą, jai nebuvo leista dalyvauti konkurse. Pati pareiškėja nurodė ir iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. pareiškėja buvo nedarbinga visą laikotarpį nuo nustatytos fizinio pasirengimo patikrinimo datos iki pat konkurso. Pareiškėja, skunde prašydama panaikinti Sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtais konkurso komisijos pirmininko veiksmus, susijusius su sprendimu neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse, nurodė, kad ji dėl sveikatos būklės 2014 m. gruodžio 3 d. negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime, todėl atsakovas galėjo ir turėjo šioje situacijoje atidėti pareiškėjos fizinio parengimo patikrinimą arba vadovautis pareiškėjos 2014 metų fizinio bei specialiojo parengimo rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja šioje byloje savo skundo negrindė aplinkybe, kad turėjo būti atidėtas ne tik pareiškėjos fizinio parengimo patikrinimas, bet ir konkursas. Pareiškėja skunde taip pat nesuformulavo jokių reikalavimų dėl paties konkurso.

49Pareiškėja padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą sieja su Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkto netaikymu susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjos teigimu, tai, jog Tarnybos organizavimo taisyklės (2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1R-264 redakcija) nenustato galimybės pretendentui neatvykti į fizinio pasirengimo patikrinimą esant svarbiai priežasčiai (pretendento ligai), yra akivaizdi teisės spraga, kuri turėjo būti užpildyta taikant Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkte suformuluotą nuostatą, kuri leidžia atidėti pareigūnui paskirtą fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymą tais atvejais, kai pareigūnas normatyvų laikymo metu nedirba.

50Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės spraga reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas, 2009 m. kovo 2 d. nutarimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Teisės spraga – tai tam tikra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, trūkumas, teisinės sistemos yda (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

51Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tarnybos organizavimo taisyklių 1 punkte buvo nustatyta, kad šios taisyklės, be kita ko, nustato skyrimo į pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles, kurios buvo išdėstytos Tarnybos organizavimo taisyklių II skyriuje (3–29 p.). Pagal Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktą fizinio pasirengimo patikrinimas atliekamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus Pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvus; pretendentui neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą arba neišlaikius nustatytų normatyvų, konkurse dalyvauti neleidžiama; apie tai pretendentui pranešama iš karto po fizinio patikrinimo arba per 2 darbo dienas išsiunčiant pranešimą ir pažymima protokole. Įvertinęs Tarnybos organizavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, sprendė, kad atsakovo taikytame Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkte nenustatymas galimybių dėl tam tikrų priežasčių atidėti fizinio pasirengimo patikrinimą kitam laikui nelaikytinas šios teisės normos spraga, todėl nagrinėjamoje situacijoje Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punkto nuostata dėl galimybės (būtinumo) atidėti pareigūnui paskirtą fizinio ir specialiojo parengimo normatyvų laikymą negali būti taikoma.

52Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2016 m. vasario 2 d. sprendime konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją (pareiškėja, kaip pretendentė užimti pareigas, į kurias buvo paskelbtas konkursas, neatvyko į fizinio pasirengimo patikrinimą, tačiau nori dalyvauti konkurse) reglamentuoja Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktas, kuriame expressis verbis nurodyta, kad pretendentui neatvykus į fizinio pasirengimo patikrinimą arba neišlaikius nustatytų normatyvų, konkurse dalyvauti neleidžiama, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Akcentuotina, kad pareiškėja, manydama, jog šiuo atveju taikytina teisės norma, įtvirtinta Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkte ir reglamentuojanti neatvykimo į fizinio pasirengimo patikrinimą pasekmes (neleidžiama dalyvauti konkurse), prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteikė bylą dėl jos galbūt pažeistų teisių nagrinėjusiems teismams prašymo ištirti, ar šioje byloje taikytinas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 111 str. 1 d.). Pareiškėja nenurodo, kokiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui prieštarauja Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punktas. Kadangi šiuo atveju bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė teisės spragos, jam nekilo pareiga vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ją užpildyti taikant panašius santykius reglamentuojantį teisės aktą, t. y. Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių 18 punktą.

53Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali daryti išvados apie akivaizdų bei esminį teismų taikytų materialiosios teisės normų pažeidimą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nėra teisinių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą akivaizdų esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Dėl to netenkintinas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

54Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

55Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Vienoda teismų praktika administraciniuose teismuose užtikrinama ne tik instancine teismo sprendimų kontrole, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-121-552/2015 ir kt.).

56Pareiškėjos nuomone, būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, nes vienodos administracinių teismų praktikos dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų taikymo analogijos nėra. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėja neteigia, jog administracinių teismų praktika dėl Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkto taikymo yra nevienoda, ar jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, tačiau pareiškėja laikosi pozicijos, kad sprendžiant šią bylą teismų praktika suformuota klaidinga linkme, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu sukūrė precedentą, kuriuo remiantis asmenims (Kalėjimų departamento pareigūnams) nustatoma imperatyvi pareiga (nepaisant pavojaus asmens sveikatai ar gyvybei) vykdyti Tarnybos organizavimo taisyklių 22 punkto (2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1R-264 redakcija) reikalavimus, net jei jie yra laikinai nedarbingi, laikinai neįgalūs (patyrę traumas, kritines ligas ir pan.).

57Akcentuotina, kad prašydamas atnaujinti procesą dėl to, jog teismų praktika formuojama klaidinga linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar su sąlyga prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra netenkinęs asmenų prašymų atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymai atnaujinti procesą siejami su sąlyga, jog neatnaujinus proceso byla taps nepagrįstu precedentu kitose analogiškose bylose, o teismų praktika gali būti formuojama klaidinga linkme (2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-144/2010; 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010).

58Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomi principai, nei cituojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nei pateikiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri buvo suformuota ne analogiškose bylose, nei akcentuojamos Tarnybos organizavimo taisyklių bei Fizinio ir specialiojo parengimo taisyklių tarpusavio sąsajos, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, įvertino, nei kiti pareiškėjos išdėstyti argumentai nepagrindžia, kad tokio pobūdžio byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

59Teisėjų kolegijos vertinimu, iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėja, nagrinėjamu atveju nesutikdama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi, iš esmės siekia, jog byla būtų pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka.

60Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl negali būti atnaujintas procesas šioje byloje pagal pateiktą prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra netenkinamas bei atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

62Pareiškėjos L. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 atmesti.

63Proceso administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo neatnaujinti.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus... 6. Pareiškėja nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos... 7. Pareiškėja, vadovaudamasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. spalio... 8. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 9. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos... 10. Atsakovas paaiškino, kad kadangi pareiškėja į fizinio pasirengimo... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 4 d. raštu... 14. Teismas, vadovaudamasis Statuto 12 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos organizavimo... 15. Teismo vertinimu, fizinio parengimo patikrinimo atidėjimas pareiškėjai... 16. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas nesilaikė Fizinio ir specialiojo... 17. III.... 18. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašė panaikinti... 19. Atsakovas, vadovaudamasis Statuto 12 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos organizavimo... 20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Tarnybos... 21. Atsakovas paaiškino, kad jis, vadovaudamasis dabar galiojančiais teisės... 22. IV.... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi... 24. Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė... 25. Dėl Tarnybos organizavimo taisyklių bei Fizinio ir specialiojo parengimo... 26. Išanalizavęs šiuo aspektu Tarnybos organizavimo taisykles, teismas darė... 27. V.... 28. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 6 d. gautas... 29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 30. Pareiškėja paaiškina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos... 31. Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 32. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tai, jog Tarnybos organizavimo taisyklės... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 34. VI.... 35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. V. siekia atnaujinti procesą... 36. Akcentuotina, kad šis prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas... 37. Nagrinėdama ir vertindama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas... 38. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra... 39. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų... 40. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas... 41. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje... 42. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl... 43. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 44. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą... 45. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti... 46. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo... 47. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kilo ne sveikatos apsaugos, o valstybės... 48. Nustatyta, kad pareiškėja Kalėjimų departamento 2014 m. lapkričio 26... 49. Pareiškėja padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą sieja... 50. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės spraga reiškia, jog atitinkamų... 51. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tarnybos organizavimo taisyklių 1... 52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą... 53. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali daryti... 54. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 55. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų... 56. Pareiškėjos nuomone, būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų... 57. Akcentuotina, kad prašydamas atnaujinti procesą dėl to, jog teismų praktika... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio... 60. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja,... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. Pareiškėjos L. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 63. Proceso administracinėje byloje Nr. A-328-143/2016 pagal atsakovo Kalėjimų... 64. Nutartis neskundžiama....