Byla P-117-756/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, AB poilsio namai „Ąžuolynas“, AB SEB bankas, UAB „Klaipėdos projektas“, bankrutavusiai UAB ,,Bergstalis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Meirona“ (RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėjas pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį, VI t., b. l. 3–8) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–11, III t., b. l. 2–14; VII t., b. l. 92–94), prašydamas: priteisti solidariai iš atsakovų 4 997 800,22 Lt žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 423,50 Lt išlaidas antstoliui A. S..

5Pareiškėjas paaiškino, jog Neringos savivaldybės taryba patvirtino sklypo, esančio adresu ( - ), Neringa, detalųjį planą. Neringos savivaldybės administracijos direktorė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbutį naujai statybai sklype, adresu ( - ), Neringa. Nuolatinė statybos komisija pritarė jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučio statybai. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ buvo išduotas leidimas šių statinių statybai 2004 m. balandžio 26 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statinius, esančius adresu ( - ), Neringa: prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ), įsigijo iš AB poilsio namai „Ąžuolynas” 2004 m. liepos 26 d. sutartimi. Perkant nebaigtus statyti pastatus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo pateiktas galiojantis statybos leidimas, projektinė dokumentacija, taip pat 2004 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį, kurioje buvo nurodyta, kad vykdoma statyba yra teisėta ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Ši pažyma buvo įrašyta ir į notariškai patvirtintą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Po pastatų įsigijimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreipėsi į Neringos savivaldybę su prašymu statybos leidime įrašyti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statytoju. 2005 m. birželio 8 d. ir 2005 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymomis apie nebaigtą statyti statinį buvo konstatuota, kad statybos vykdomos pagal projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatyti statiniai – jachtklubas, žuvų restoranas ir du jachtininkų viešbučiai, buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir gruodžio 2 d. Tada 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), už 1 850 000 Lt. Taip pat 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), už 2 760 000 Lt.

6Generalinis prokuroras 2006 m. birželio 21 d., gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais remiantis statiniai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, panaikinti neteisėtų administracinių aktų pagrindu atliktą statinių teisinę registraciją, pripažinti statinių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, taikyti abišalę restituciją ir įpareigoti statytojus nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu generalinio prokuroro ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsigaliojus nurodytam teismo sprendimui, pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ patyrė žalą, pasireiškiančią:

71) nuosavybės teise priklausančio turto praradimu (pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ( - ), Neringos m. esantis pastatas – jachtklubas ir žuvų restoranas – unikalus Nr. ( - ), kuris pagal teismo sprendimą turi būti nugriautas);

82) tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius),

93) praradus pajamas, gautas už pastatytus ir parduotus statinius.

10Minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 9 550 669,96 Lt žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmetė, nurodymas, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Akivaizdu, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą, kurią privalės atlyginti kalti asmenys. Tačiau kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. A261-2960/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Neringos savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas pastato – jachtklubo, žuvų restorano griovimo darbų projektui buvo gautas tik 2013 m. balandžio 17 d. (iki to laiko buvo vykdomi tik statybą leidžiančio dokumento nereikalaujantys pastato įrangos ir apdailos demontavimo darbai). Pastato – jachtklubo, žuvų restorano griovimo darbai buvo užbaigti iki 2013 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti tik jai nuosavybės teise priklausantį pastatą. Kiti griautini pastatai nuosavybės teise priklauso kitiems fiziniams asmenims, ir pareiškėjui nesuteikti įgaliojimai rengti kitiems asmenims priklausančių pastatų griovimo projektinę dokumentaciją ir tokius kitų asmenų vardu registruotus pastatus griauti. Todėl šiuo metu pareiškėjas kreipiasi į teismą tik dėl dalies žalos, patirtos dėl nuosavybės teise priklausančio pastato – jachtklubo, žuvų restorano praradimo ir tiesioginių išlaidų teismo spendimui įvykdyti atlyginimo.

12Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nurodė, kad jie buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime, t. y. jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus ir Neringos savivaldybei priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje pateikė neteisėtą išvadą apie detaliojo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl šių institucijų priimti administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Atsakovų atsakomybė yra solidari vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, kadangi teismo pripažinti neteisėtais statiniai buvo pastatyti kaip abiejų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų viseto pasekmė. Taigi patirta žala atsirado dėl atsakovų priimtų neteisėtų administracinių aktų, kas suponavo pareiškėjo pareigą nugriauti pastatus. Pareiškėjo manymu, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus, nes tuo atveju, jei ginčo teritorijoje nebūtų buvęs patvirtintas neteisėtas detalusis planas, nebūtų išduotas statybos leidimas, nebūtų išduotos pažymos apie atliekamų statybos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o vėliau ir pastatai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, pareiškėjas nebūtų įsigijęs ir baigęs statyti ginčo pastatus, t. y. įmonė veiklą būtų vykdžiusi ir pajamas (pelną) uždirbusi ne ginčo teritorijoje, o kitoje vietoje. Kadangi pareiškėjas ( - ), Neringos m. esantį pastatą – jachtklubą, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 14 d. su UAB „Bergstalis“ sudaryta preliminaria daikto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarusi parduoti ir gauti pajamas (buvo susitarta dėl pardavimo už 5 000 707 Lt), tačiau vykdant 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pastatas buvo nugriautas, todėl nurodyta suma vertinama kaip nuostoliai, kurie atsirado dėl ginčo objekto nugriovimo. Pareiškėjas pateikė Turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad turto rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. buvo 4 000 000 Lt. Tuo pagrindu daroma išvada, kad preliminarioje sutartyje numatyta objekto pardavimo kaina tuo metu atitiko rinkos sąlygas ir pareiškėjas būtų tokią kainą už jam priklausantį statinį gavęs, jei nebūtų pradėtas teisminis procesas pagal generalinio prokuroro ieškinį. Bendra faktinių išlaidų suma – 4 361 925,33 Lt. Be to, pareiškėjas pastatui nugriauti sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Čiukuro resta“. Už atliktus griovimo darbus pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras buvo apmokėta 265 973,22 Lt. Šias išlaidas pareiškėjas laiko tiesioginiais nuostoliais, patirtais šalinant statybų, pagal neteisėtai Neringos savivaldybės ir valstybės priimtus administracinius aktus, pasekmes ir, pareiškėjo nuomone, turėtų būti priteisti iš tokius aktus priėmusių asmenų.

13Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VI t., b. l. 76–79) prašė jį atmesti.

14Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti solidariai 4 977 800,22 Lt žalos atlyginimo tik iš dviejų atsakovų, kuriuos atstovauja Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė. Tai neteisinga dėl to, jog Neringos savivaldybės taryba niekada nebūtų patvirtinusi žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, detaliojo plano, jei nebūtų atlikti privalomi derinimai su kompetentingomis institucijomis, dėl ko nebūtų išduotas ir statybos leidimas. Detalusis planas buvo pradėtas rengti tik gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą (pateikus išvadą) rengti detalųjį planą. Derinančios institucijos, išnagrinėjusios detaliojo plano projektą savo kompetencijos ribose ir nustačiusios, kad vieni ar kiti sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nebūtų turėjusios teisės derinti detalaus plano projekto ir būtų pateikusios pastabas. Projektinę dokumentaciją derinusių, projektavimo sąlygas pateikusių ar kitaip sprendimus, turėjusius reikšmės savavališkos statybos padariniams atsirasti, priėmusių institucijų veiksmai buvo teisiškai reikšmingi. Minėtos institucijos savo veiksmais pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo ir tarp veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Tuo atveju, kai detalusis planas buvo suderintas derinančių institucijų, Neringos savivaldybė neturėjo teisės netikėti kompetentingų institucijų derinimais ir netvirtinti detalaus plano, neišduoti projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir pan. Nepatvirtinus detalaus plano ir neišdavus statybos leidimo bei projektavimo sąlygų sąvado, būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai. Neringos savivaldybė atliko tai, ką privalėjo atlikti pagal teisės aktus, o ne vienašališkai priėmė sprendimus. Taigi byloje atsakovais turi būti įtrauktos ir kitos institucijos, kurios derino projektinę dokumentaciją bei pateikė planavimo sąlygas. Kitu atveju, proporcingai pagal kaltų asmenų skaičių, turi būti mažinama reikalavimo suma. Pareiškėjas, būdamas rūpestingu ūkio subjektu, turėjo būti apdairus, turėjo ir galėjo domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A62-1119/2011). Atsakovas nesutinka su atlygintinos žalos paskaičiavimu, kurią pareiškėjas įvardija kaip gautiną sumą pardavus jam priklausantį jachtklubą ir žuvų restoraną, nes, atsakovo nuomone, pareiškėjas negali remtis su UAB „Bergstalis“ sudaryta 2008 m. balandžio 14 d. preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje numatyta parduoti turtą ir už 5 000 707 Lt, kadangi minėta sutartis nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre (CK 1.75 str. 2 d.). Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad preliminarioji sutartis buvo įregistruota viešame registre, todėl pareiškėjas negali, vadovaudamasis šia sutartimi, grįsti žalos atsiradimo. Savo poziciją atsakovas grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, kad preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, todėl dėl šios priežasties neatsiranda ir mokėjimo-atsiskaitymo santykio (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009). Be to, preliminarioji sutartis buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą, o minėtoje preliminarioje sutartyje nurodyta jachtklubo ir žuvų restorano kaina (5 000 707 Lt) ženkliai skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ nustatytos ginčo statinio rinkos vertės 2008 m. vasario 15 d. (4 000 000 Lt), taip pat ji ženkliai skiriasi ir nuo Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos jachtklubo ir žuvų restorano atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) bei atkuriamoji vertė siekia 758 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2006 m. sausio 16 d. siekia 1 534 043 Lt. Tokie turto verčių skirtumai leidžia abejoti reikalaujamos priteisti sumos tikslumu bei pagrįstumu. Atsakovui nurodytos žalos tikslumas abejones kelia ir dėl to, kad jachtklube, žuvies restorane buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, iš kurios pareiškėjas turėjo gauti pajamas, todėl, skaičiuodamas žalą, privalėjo į tai atsižvelgti ir žalos dydį sumažinti.

15Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 128–137) prašė jį atmesti.

16Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio. Remdamasis Detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi, Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247, 5, 14 ir 16.1 punktais, atsakovas teigė, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą. Įgaliota savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą. LVAT tai, kad detaliojo plano patikrinimo akte pateikiama teigiama išvada yra tik siūlymas (t. y. ne privalomo, o tik rekomendacinio pobūdžio), ir kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, yra konstatavęs ne vienoje byloje (2009 m. spalio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1237/2009, 2009 m. vasario 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). Kadangi valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta teigiama išvada patikrinimo akte negali sukelti žalos pareiškėjui, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) pateikta patikrinimo akto išvada ir pareiškėjo nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius priežastinio ryšio sąlygos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl KAVA 2004 m. birželio 17 d. ir 2005 m. birželio 8 d. pažymų apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį atsakovas nurodė, kad minėtos pažymos išduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, jog nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto). Tiek ši įstatymo nuostata, tiek pačių pažymų turinys rodo, kad išduodant šias pažymas nėra tikrinamas dokumentų, kurių pagrindu vykdoma statyba (detaliojo plano, statybos leidimo), teisėtumas. Tokio pobūdžio pažymos tik patvirtina, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir užfiksuoja statybos būklę pažymos išdavimo metu. Nurodytos KAVA pažymos nebuvo ginčijamos teisme. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nėra pagrindo konstatuoti, jog KAVA, išduodama minėtas pažymas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Inspekcijos nuomone, KAVA sudarytos komisijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. jachtklubo – žuvų restorano (pirmas etapas) ( - ), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 buvo surašytas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nors minėtas aktas yra pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, tačiau nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Nagrinėjamas KAVA sudarytos komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, jog jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Kadangi teisę pareiškėjui statyti suteikta Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125, kuriuo patvirtintas detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, todėl žala kilo būtent šių administracinių aktų, o ne statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo, inspekcijos nuomone, nagrinėjamoje byloje reikėtų atskirai vertinti KAVA ir Neringos savivaldybės institucijų atliktus veiksmus, kadangi jų atliktų veiksmų pobūdis ir priežastinis ryšys su pareiškėjo nurodoma žala iš esmės skiriasi, t. y. būtent savivaldybės institucijų, o ne KAVA priimti aktai galėjo turėti esminės įtakos pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimui. Be to, nagrinėjamoje byloje net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis taip pat turėtų būti mažinamas ir dėl pareiškėjo veiksmų (CK 1.6 str., LAT 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011), nes būdamas sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, veikdamas kaip verslo subjektas, kuriam taikomi griežtesni veiklos standartai, statytojas, prieš įsigydamas nebaigtus statyti statinius, rengdamas statinių projektų korektūras, įgyvendindamas statytojo teises, turėjo ir galėjo domėtis specifiniu teritorijos, kurioje yra žemės sklypas ( - ), Neringoje, statusu. Be to, atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo apskaičiuotą žalos dydį, nes 5 000 707 Lt nuostolių suma, kurią statytojas įvardija kaip gautiną pardavus jam priklausantį pastatą, nustatyta remiantis pareiškėjo pateikta 2008 m. balandžio 14 d. preliminaria nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad statytojas, dalyvaudamas teisminiame procese atsakovu, galėjo numatyti šio teisminio proceso baigtį ir, būdamas viena iš preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių, galėjo nesąžiningai daryti įtaką šioje sutartyje numatytai daikto kainai. Be to, remiantis LAT išaiškinimais, asmuo, siekdamas negautų pajamų atlyginimo remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi įrodyti jų faktą ir dydį; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (pvz., LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). BUAB „Bergstalis“ bankroto byla buvo iškelta 2011 m. gruodžio 22 d. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ši įmonė po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 priėmimo, net jeigu ji ir būtų buvusi palanki RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, būtų finansiškai pajėgi įsigyti pastatą. Statytojas taip pat nepagrindė, kodėl byloje reikia vadovautis pastato rinkos verte, buvusia 2008 m. vasario 15 d., nors pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjo nuosavybės teisės į pastatą Nekilnojamojo turto registre registruotos 2005 m. rugpjūčio 10 d., o jau 2006 m. liepos 10 d. buvo apribota jo disponavimo teisė. Dėl pareiškėjo suvestinėje lentelėje nurodytų 4 361 925,33 Lt tariamai patirtų išlaidų pastatui sukurti ir juos tariamai pagrindžiančių dokumentų pažymėjo, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes į išlaidas įtraukė visas sumas, kurias tariamai patyrė statydamas visą trijų pastatų kompleksą (jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį unikalus Nr. ( - ), ir pastatą), nors šiomis išlaidomis įrodinėja tik pastato sukūrimo vertę. Remiantis pareiškėjo pateiktų pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę kopijomis, su pastato statyba susijusių darbų išlaidos sudarė tik 1 206 680,99 Lt be PVM (1 423 883,57 Lt su PVM).

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Nurodė, jog LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 yra pažymėjęs, kad pripažinus, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas iš esmės, nėra pagrindo tirti, ar jo priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti. Nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, jog teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą, t. y. turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti žinoma, jog detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisinio reguliavimo. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (adm. byla Nr. A62-1119/2011) pažymėjo, kad sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Pareiškėjas patirtos žalos dydį absoliučia didžiąja dalimi grindžia 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta preliminaria sutartimi (jau prasidėjus teisminiams ginčams). Toks tariamai patirtos žalos pagrindimas nelaikytinas tikra, konkrečia, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta žala. Pareiškėjas veikė savo rizika, o asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 40–42) prašė žalos atlyginimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

20Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp departamento veiksmų ir padarinių, kuriuos sukėlė neteisėtai savivaldybės išduoti statybas leidžiantys dokumentai, nes detalusis planas įsigaliojo ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes tik jį patvirtinus Neringos savivaldybės tarybai. Departamento priimti sprendimai ir atlikti veiksmai nebuvo ginčijami Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010. Departamentas savo veiksmais nesukūrė jokių teisinių pasekmių.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos projektas“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VII t., b. l. 63) nurodė, kad jis, kaip detaliojo plano rengėjas, visus procedūrinius veiksmus atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, rengiant detalųjį planą, Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano schema buvo vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl traktuoti detaliojo plano neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui, kaip viešo intereso pažeidimą, neteisinga.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 43–44) palaikė pareiškėjo poziciją, kad nugriovus turtą nebeliko kliūčių nustatyti žalos dydį, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teismas turėtų tenkinti pareiškėjo skunde pareikštą reikalavimą atlyginti jo nurodytą patirtos žalos dydį.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 46–49) prašė skundą atmesti skundą kaip nepagrįstą.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad už neteisėtas statybas atsakingas taip pat ir statytojas, todėl negali būti pripažintas sąžiningu ir privalo prisiimti neigiamų pasekmių atsiradimą, t. y. valstybė turėtų būti atleista nuo atsakomybės arba žalos atlyginimas turėtų būti paskirstytas proporcingai kiekvieno asmens kaltei. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis tarp statytojo ir UAB „Bergstalis“ negali būti laikoma negautų pajamų įrodymu, nes ši sutartis buvo sudaryta jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl statybų neteisėtumo ir dėl to statytojui prisiimant visą riziką sau, be to, sutarties šalys galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Logiška patirtą žalą skaičiuoti kaip turto netekimą, t. y. nustatyti statinio vertę prieš griovimo darbus. Jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, tokiu atveju Teisingumo ministerija prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis arba atidėti trims metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai skiriami asignavimai priteistai žalai atlyginti yra kelis kartus mažesni negu pareikšti reikalavimai.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 140–141) nesutiko su skunde keliamais reikalavimais.

26Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija išreiškė poziciją, kad negalima vertinti kilusios žalos dydžio dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi pašalintas tik vienas iš pastatų, t. y. žuvų restoranas, unikalus Nr. ( - ), turintis 338,08 kv. m bendro ploto, todėl teismo sprendimas neįvykdytas. Juodkrantės kultūrinė vertė pasireiškia per istorinę, urbanistinę, architektūrinę prizmę. Likę nenugriauti neteisėtai stovintys pastatai savo tūriu ir aukštingumu neatitinka Juodkrantės dalies istorinių statinių, suardo Juodkrantės dalies urbanistinę struktūrą, sumažina kultūros vertybės autentiškumą, o tai kelia grėsmę Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslams. Dėl išvardintų priežasčių kyla tiesioginė žala parko kraštovaizdžio kompleksui ir savitos etnokultūros paveldui, kuris turi ypač svarbią visuomeninę reikšmę. Nurodė, kad susiformavusi teismų praktika byloja, kad teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Neįvykdžius teismo sprendimo, negali būti svarstomas žalos atlyginimo klausimas dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendimu (VII t., b. l. 122–141) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Meirona“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Meirona“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo reikalavimo teisę – pradinio kreditoriaus teisę „teismine tvarka ir/ar kitais įstatymų numatytais būdais reikalauti atlyginti neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimais ir veiksmais padarytą žalą, kuri atsirado įvykdžius 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį – nugriauti žuvų restoraną, pastatytą ( - ), Neringoje, <...> ir apima visas žuvų restorano projektavimo, statybos ir griovimo išlaidas žuvų restorano, kaip netekto (prarasto) turto vertę, bylinėjimosi dėl žalos priteisimo išlaidas ir kitas su tuo susijusias išlaidas“. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2004 m. liepos 26 d. su AB poilsio namai „Ąžuolynas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo statinius, esančius adresu ( - ), Neringa: prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ). UAB „Verslo investicijų projektų centras“ jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), baigė statyti ir: 1) 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, už 1 850 000 Lt; 2) 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, už 2 760 000 Lt. Žuvų restorano, unikalus Nr. ( - ), statytojas neperleido. Klaipėdos apygardos administracinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, tenkindamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais visus aktus, kurių pagrindu buvo sudarytos sąlygos minėtiems statiniams statyti, pripažino negaliojančiomis: 2004 m. liepos 26 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir AB poilsio namai „Ąžuolynas“; 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė I. S. 700 000 Lt, J. S. – 1 150 000 Lt; pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringa, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos ( - ), Neringa, esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), turintį 338,08 kv. m bendro ploto, taip pat panaikino šių statinių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigojo šiuos statytojus nugriauti visus tris statinius, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Statytojas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statinį, unikalus Nr. ( - ), nugriovė. Šią aplinkybę patvirtina: 1) 2013 m. gegužės 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą Nr. PSN-30-130510-00006; 2) 2013 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad minėto pastato būklė: sunaikintas, baigtumo procentas: 0 proc.; 3) 2013 m. birželio 11 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 48, kuriame konstatuojama, kad statinio nėra. Pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų teigia patyręs 4 977 800,22 Lt nuostolių, nes vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, ( - ), Neringos m., buvusį pastatą – jachtklubą, žuvų restoraną – unikalus Nr. ( - ), turėjo nugriauti. Žalos apskaičiavimo išeities tašku nurodo 2008 m. balandžio 14 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudarytą preliminarią šio statinio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo susitaręs UAB „Bergstalis“ statinį parduoti ir gauti pajamas – 5 000 707 Lt. Teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį. 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioji statinio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta praėjus beveik dvejiems metams nuo ieškinio pareiškimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 pagal UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą 2012 m. birželio 4 d. sprendime pasisakė, kad pareiškėjas prieš trečiuosius asmenis negali remtis jo su UAB „Bergstalis“ 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje rašoma, jog pareiškėjas susitaria parduoti turtą ir už jį gauti 5 000 707 Lt, nes sutartis nustatyta tvarka nėra įregistruota. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ši nutartis teisiškai nebuvo įregistruota, vadinasi, ja negalima grįsti žalos atsiradimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 jį paliko galioti. Vadinasi, nustatant žalos dydį, teismas minėta preliminariąja sutartimi remtis negali.

302013 m. kovo 7 d. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Čiukuro resta“ sudarė sutartį, pagal kurią už žuvų restorano pastato, esančio ( - ), Neringoje, nugriovimą, sutarė 265 973,22 Lt kainą, atsižvelgiant į lokalinę sąmatą. 2013 m. kovo – gegužės mėnesį UAB „Čiukuro resta“ surašė tris griovimo darbų atlikimo aktus, pateikė RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sąskaitas faktūras, kurias buvusi statinio savininkė apmokėjo per banką SEB padarydama pavedimus. Pareiškėjas prie nuostolių prideda ir 265 973, 22 Lt, statytojo apmokėtus UAB „Čiukuro resta“ už statinio griovimą. Skunde teismui nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nugriauto jachtklubo, žuvų restorano bendras plotas sudarė 338,08 kv. m, o bendras visų pagal neteisėtus administracinius aktus pastatytų statinių plotas sudarė 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), prašomai priteisti žalos daliai tenka 34,86 proc. pajamų, mažinančių pareiškėjo nuostolius, dalis arba 278 880 Lt. Be to, pažymėjo, kad prašomų priteisti nuostolių sumą mažina iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ gautina suma – 10 000 Lt, nes teismo sprendimu AB poilsio namai „Ąžuolynas“ įpareigotas nugriauti 7 proc. pastato dalį. Tokiu būdu apskaičiuoja bendrą nuostolių sumą – 4 977 800,22 Lt (5 000 707 Lt + 265 973,22 Lt – 278 880 Lt – 10 000 Lt). UAB „Ober-Haus“ atliktoje dabar jau nugriauto statinio, unikalus Nr. ( - ), turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad turto vertės nustatymo data – 2008 m. vasario 15 d., jos surašymo data – 2010 m. lapkričio 8 d. Rašoma, kad vertinamas turtas – pastatas – jachtklubas, žuvų restoranas su nuomojamo žemės sklypo 0,0417 ha dalimi iš 0,1453 ha, ir kiemo statiniai. Padaryta išvada, jog pastato – jachtklubo, žuvų restorano su nuomojamo žemės sklypo 0,0417 ha dalimi iš 0,1453 ha, ir kiemo statiniais (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė yra 4 000 000 Lt. Pareiškėjas tvirtino, kad 4 000 000 Lt – tai tik pagrindinio pastato vertė, nevertinti kiemo statiniai ir neatsižvelgta į nuomojamą žemės sklypą. Toks tvirtinimas nepagrįstas, nes šioje ataskaitoje aiškiai nurodyta, kas buvo vertinama. Iš pačios aprašomosios dalies matyti, kad nustatant vertę atsižvelgta ir į žemės sklypo plotą, nurodant, jog jis yra mažas, taikytas koeficientas – 4,17. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 4220 VAT_2010 RSL KLAI grafoje „Pastabos“ nurodoma, jog kadangi žemės sklypo nuomos teisė pereina kartu su ant jos esančiais statiniais, tai vertinamam objektui priskirtino žemės sklypo nuomos teisės vertė buvo įskaičiuota į vertinamo turto vertę. Taigi konstatuota, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, šia turto vertės ataskaita vadovautis negalima, nes ja nustatyta šiuo metu jau nugriauto pastato vertė kartu su nuomojamo žemės sklypo dalies – 0,0417 ha nuomos teise. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Čiukuras“ 2004 m. lapkričio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl jachtklubo viešbučių I, II korpusų, žuvies restorano Juodkrantėje pastatų statybos bei įrengimo. Statytojas pateikia suvestinę apie, jo tvirtinimu, statytojo faktiškai patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ( - ), Neringoje, pastatams sukurti, pateikia sąskaitas faktūras, mokėjimų pavedimus, pažymas darbų atlikimo aktus. Skunde teismui teigiama, kad bendra jo faktiškai patirtų išlaidų suma visų pastatų sukūrimui yra 4 361 925,33 Lt. Teismas pareiškėjui siūlė pateikti įrodymus, kiek kainavo dabar jau nugriauto vieno statinio sukūrimas. Tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Taigi byloje yra dokumentai, kurių pagrindu būtų galima vertinti apie statytojo turėtas išlaidas visiems trims statiniams sukurti. Iš jų neįmanoma nustatyti, kiek statytojui kainavo sukurti dabar jau nugriautą vieną statinį. UAB „Čiukuras“ pagal minėtą rangos sutartį tuo pačiu metu statė visus tris statinius, dokumentuose kiekvienas statinys atskirai neišskiriamas. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti nugriauto statinio vertės. Yra faktas, kad iš trijų statinių, kurie turėjo būti nugriauti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą, nugriautas tik vienas statinys, taigi teismo sprendimas įvykdytas tik iš dalies. Statiniai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), nenugriauti.

312005 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Auduva“ sudarė žuvų restorano nuomos sutartį, pagal kurią šiuo metu jau nugriautas statinys buvo nuomojamas, 2005 m. liepos 26 d. susitarimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo minėta sutartis buvo keičiama, o 2006 m. gegužės 5 d. sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo nuo 2006 m. birželio 9 d. 2007 m. balandžio 20 d. tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Bergstalis“ sudaryta statinio nuomos sutartis, 2007 m. gegužės 15 d. papildomas susitarimas prie minėtos sutarties.

32Teismas konstatavo, kad LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 pasisakė, jog „Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, <...> pastebėtina, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.)“. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Teismas, nustatydamas žalos dydį, turėtų vertinti ir statytojo kaltę, jo iš sukurto daikto turėtas pajamas. Tačiau byloje nėra galimybės nustatyti dabar jau nugriauto statinio vertę pagal minėtą preliminarią statinio pirkimo-pardavimo sutartį, nes joje nurodyta kaina negali būti pagrindu, taip pat jo vertės negalima nustatyti pagal byloje esančią turto vertinimo ataskaitą, nes statinio vertė nustatyta atsižvelgiant ir į žemės sklypo nuomos teisę, nesant galimybės nustatyti, kiek statytojui kainavo daiktą sukurti, nes buvo statomi trys statiniai vienu metu, o dokumentai pateikti dėl visų trijų statinių statybos, nevedant apskaitos nugriautam statiniui, nėra galimybės apskaičiuoti padarytą žalą, kol dar likę nenugriauti du statiniai. Vertintina, kad žalos dydis galės būti apskaičiuotas tik nugriovus likusius du statinius. Tokia teismo išvada nėra nauja. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-876-437/2012) konstatuodamas, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie vykdant teismo sprendimą turės būti nugriauti. Teismas šiame sprendime taip pat pasisakė, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą (CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 str.). Tačiau kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad „pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais pareiškėjui buvo padaryta žala, tačiau jos įvertinimas atidėtas iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala“. Atsižvelgiant į minėtas teismo išvadas, spręsti vien dėl žalos, susijusios su statinio nugriovimu, atlyginimo, būtų nepagrįsta. Į šias teismo išvadas atsižvelgdamas, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisakė. Atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

33III.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 priėmė 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą (VIII t., b. l. 72–101), kuriame UAB „Meirona“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – UAB „Meirona“ skundą patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 Eur žalos atlyginimui ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

35Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės išsamiai aptartos kitose šio teisės akto dalyse, todėl nebeatkartotinos. Dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo santykiams, taip pat buvo pasisakyta pirmiau. Iš esmės, teismo vertinimu, pastarasis (teisinis reguliavimas) pirmosios instancijos teismo taikytas teisingai, t. y., nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą iš valstybės ir savivaldybės, pagrįstai vadovautasi CK 6. 271 straipsniu. Be to, nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1485/2009).

36Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo.

37LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A261-2960/2012), byloje pagal pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (dabar pareiškėjas UAB „Meirona“, t. y. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėjas pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, AB SEB bankui, I. S., J. S., D. K., E. K., R. G., V. B. G., S. R., M. R., E. S., AB „Swedbank“ bankui, AB Danske banko Lietuvos filialui, UAB „Klaipėdos projektai“, Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarui E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad „<...> pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino du žalos atlyginimo elementus, t. y. priešingą teisei veiką ir priežastinį ryšį. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra <...>“. Taip pat konstatavo, jog „<...> pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų“ (valdžios institucijos sąvoka pateikta aukščiau) „neteisėtais aktais pareiškėjui buvo padaryta žala“, tačiau jos įvertinimą atidėjo.

38Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 ir šioje administracinėje byloje iš principo dalyvauja tie patys asmenys (administracinės bylos proceso dalyvių ratas tikrintinoje administracinėje byloje susiaurėjęs, bet ginčo šalys tos pačios), todėl viešosios atsakomybės sąlygos abiejų atsakovų (valstybės ir savivaldybės) atžvilgiu iš naujo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegijos tvirtinimu, nebeįrodinėtinos, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su prašomos priteisti žalos dydžiu bei 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo galimai priteistinos sumos.

39Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, kad buvo panaikinti Neringos savivaldybės priimti teisės aktai (viso 5) ir valstybės institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko teisės aktai (2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai). Taigi neteisėti veiksmai buvo atlikti kelių asmenų (Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko, t. y. valstybės, kurią atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nes Klaipėdos apskrities viršininko institucija, įstatymų leidėjo valia, yra pašalinta iš viešojo administravimo sistemos subjektų rato), kurie dalyvauja procese. Papildomų asmenų (pavyzdžiui, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos) įtraukimas į procesą teisiškai perteklinis. Valstybę atstovauja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o Neringos savivaldybę – Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, pagrindiniai savivaldos teisiniai vienetai. Tai tikslus bei visiškai pakankamas (turint omenyje panaikintus teisės aktus) atsakovų ratas. Daromą išvadą įtvirtina ir ankstesnė administracinė jurisprudencija (pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A62-1119/2011).

40Teisėjų kolegija, be kita ko, pripažino, kad valstybė ir savivaldybė nagrinėtu atveju atsako solidariai. Pareiškėjo patirta žala, kolegijos nuomone, buvo susijusi su detaliojo planavimo procesu kaip pagal savo pobūdį ir esmę vientisa procedūra. Taigi esant skolininkų daugetui (dviem ir daugiau), kaip ir šiuo atveju, aiškiai kyla klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Minimu aspektu yra pasisakęs LAT, kurio praktika aktuali sprendžiant tikrinamo pobūdžio administracinę bylą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, 2005 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005, 2006 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006, taip pat LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007, pažymėjo, kad neturi pagrindo nukrypti nuo administracinės praktikos, kad būtent detalusis planas yra tas dokumentas, kuris atveria kelią atitinkamiems ūkiniams procesams bei turto sukūrimui. Bet toliau, siekiant įteisinti statinį, reikalingas ir kitų teisės aktų priėmimas, inter alia pripažinimo tinkamu naudotis aktas (šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai). Kitaip pareiškėjo nuosavybės teisė nebūtų buvusi įregistruota. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai patvirtino bei įtvirtino pradėtus neteisėtus veiksmus ir taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl atsakovų atsakomybė, kolegijos vertinimu, yra solidarioji. Tai buvo bendras vientisas procesas suponavęs nuosavybės teisę į nugriautą ginčo statinį.

41Solidariosios atsakomybės pripažinimas, šiuo atveju, neprasilenkia su LAT praktika ir yra visiškai suderinamas su LVAT pozicija pastaruoju aspektu (kaip pavyzdį teisėjų kolegija nurodė šias LVAT nutartis: 2012 m. spalio 24 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. A438-2382/2012; 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. A602-1209/2012).

42Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto, kad, jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas ir LVAT nuspręstų panaikinti skundžiamą sprendimą, vienintelis teisingas sprendimas būtų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo. Šiuo aspektu pažymėta, jog bylą apeliacine tvarka paskirta tikrinti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų įstatymų leidėjo ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje. Naujų įrodymų rinkimas nėra reikalingas. Atvirkščiai, teisėjų kolegija, atsisakė priimti papildomai teiktus dokumentus (pareiškėjo 2015 m. sausio 30 d. prašymas, kuriuo išreikštas prašymas pridėti dar vieną Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGV150105 dėl nugriauto ginčo turto įvertinimo 903 700 eurų sumai 2013 m. gegužės 9 d.). Esamų faktinių duomenų pakanka priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, o tai reiškia, jog procesinis sprendimas iš esmės gali ir turi būti priimtas apeliacinės instancijos teisme, o bylą į pirmosios instancijos teismą grąžinti nėra pagrindo (2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas adm. byloje Nr. A62-1119/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, p. 287–318). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog detaliojo plano organizavimas pradėtas 2001 m., nuosavybės teisės įregistruotos 2005 m., valstybės ir savivaldybės teisės aktai panaikinti 2009 m. balandžio 10 d., turtinės žalos atlyginimas administraciniuose teismuose kartą jau spręstas (adm. byla Nr. A261-2960/2012). Taigi neigiamų padarinių šalinimas užsitęsė, o juk proceso operatyvumo principas neatsiejamas nuo Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką (LVAT adm. bylą Nr. A-444-619/2008). Tuo tarpu esama faktinė situacija sunkiai suderinama su ką tik paminėtomis taisyklėmis, kas įgalina bei įpareigoja apeliacinės instancijos teismą priimti baigiamąjį aktą dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų.

43Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių. LVAT administracinėje byloje Nr. A143-913/2008 yra pažymėjęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

44Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad pagrindinę nuostolių dalį būtent ir sudaro negautos pajamos, kurių atsiradimas buvo nulemtas, panaikinus valstybės ir savivaldybės teisės aktus, atimant galimybę parduoti jau nugriautą jachtklubą, žuvų restoraną, preliminariosios daikto pirkimo-pardavimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „Bergstalis“ pagrindu.

45Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog minima sutartimi negalėjo būti grindžiami atsiradę nuostoliai, su kuo LVAT sutinka tik iš dalies.

46LAT 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-585/2006) yra pažymėjęs, kad “<…> negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Tai, ar ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų”.

47Teismas neturi pagrindo netikėti buvusiais pareiškėjo ketinimais parduoti sukurtą, dabar jau nugriautą, ginčo turtą, nes tai vienas iš ekonominės naudos siekimo būdų (pareiškėjo ekonominės naudos siekį patvirtinta byloje nustatyta turto nuomos aplinkybė, visiškai neturinti reikšmės nustatant galutinę žalos sumą), tuo labiau, atsižvelgiant į tuo metu tam egzistavusias palankias ekonomines sąlygas, išaugusią nekilnojamojo turto rinkos vertę (visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė dėl nekilnojamojo turto kainų 2008 m., prieš pat ekonominę krizę – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

48Administracinėje byloje buvo iškelta teisinė abejonė dėl to, ar UAB „Bergstalis“ buvo finansiškai pajėgi įsigyti aptariamą turtą, bet tokia abejonė aiškiai paneigtina, nes ji grįsta jau po preliminarios sutarties sudarymo atsiradusiomis aplinkybėmis. Juk bankroto byla UAB „Bergstalis“ iškelta 2011 m. gruodžio 22 d. Tuo tarpu preliminarioji sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 14 d. (I t., b. l. 77–81). UAB „Bergstalis“ suteikė statytojui 1 500 000 Lt paskolą su 10 procentų metinėmis palūkanomis, kas nėra nuginčyta ar įrodyta priešingai. Vadinasi, esančių įrodymų visuma neleidžia teigti, kad UAB „Bergstalis“ 2008 metais nebuvo finansiškai pajėgi įsigyti preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą (ABTĮ 57 str.), dėl ko iškelta abejonė atmestina bei tvirtintina, nesant priešingų įrodymų, apie egzistavusią realaus nekilnojamojo turto sandorio galimybę (pirmiau buvo parduoti ir kiti to paties komplekso statiniai) bei negautas pajamas.

49Antra vertus, sutinkant, jog nuostoliai buvo patirti atsakovo veiksmais paneigus galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo procesas prasidėjo 2008 m. balandžio 14 d. (žalos atsiradimo laikotarpis) preliminariosios sutarties pagrindu, pastarojoje sutartyje nurodyta suma ne visiškai atspindi tuo metu egzistavusias panašaus nekilnojamo turto kainas šioje geografinėje vietovėje, ką patvirtina byloje esantys duomenys ir dėl ko pasisakytina atskirai.

50Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą dėl žalos priteisimo, nurodė nesant galimybės remtis ir UAB „Ober-Haus“ 2008 m. vasario 15 d. atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI dėl statinio, kurio unikalus numeris Nr. ( - ) (nugriauti žuvies restoranas, jachtklubas; I t., b. l. 92–108), nes ja nustatyta nugriauto pastato vertė kartu su nuomojamo žemės sklypo dalies nuomos teise. Tokia išvada, kolegijos vertinimu, nepagrįsta. Pareiškėjas pateikė įrodymą – UAB „Ober-Haus“ 2008 m. vasario 15 d. atliktą (vadovautasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, kuria patvirtinta „Turto vertinimo metodika“ ir kitais teisės aktais) turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo įvertintas pastatas – jachtklubas, žuvų restoranas, turėjęs bendrą 338,08 kv. m plotą, o jo rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. siekė 4 000 000 Lt (I t., b. l. 98–114). Ataskaita aiški ir negalėjo būti pirmosios instancijos teismo atmesta kaip žalos dydį pagrindžiantis įrodymas vien tuo pagrindu, kad pastato vertė nustatyta su nuomos teise. Juk turto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į visą vertinamo objekto sukuriamą naudą, kas ir atspindėta ataskaitoje. Aptariamo turto pardavimas būtų buvęs betarpiškai susietas ir su žemės nuomos teisės perleidimu kitam asmeniui.

51“Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio” (LAT byla Nr. 3K-3-44/2015). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias nuostatas.

52Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi 2008 m. vasario 15 d.) 24 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Ober-Haus“ parengta verslo vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI būtų užginčyta bei paneigta. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, paisydamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies taisyklės, UAB „Ober-Haus“ atliktą pastato vertinimo ataskaitą turėjo priimti bei vertinti kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo žalos dydį. Minėtas trūkumas taisytinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI nurodyta turto rinkos vertė pripažintina, kaip pareiškėjo objektyviai pagrįstos bei negautos pajamos (nurodytos negautos pajamos vertintinos kaip patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, nes, teisėjų kolegijos nuomone, yra įrodytas nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumas), taip atmetant reikalavimą dėl visos prašytos priteisti sumos, fiksuotos 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje.

53Ataskaitoje nurodytos sumos priteisimą įtvirtina iš principo analogiško, toje pačioje vietoje ir mažiau palankesnėmis egzistavusiomis nekilnojamojo turto kainomis, nekilnojamojo turto pardavimai: 2006 m. vasario 3 d. buvo parduotas viešbutis (260, 28 kv. m; unikalus Nr. ( - )) už 1 850 000 Lt; 2006 m. kovo 4 d. įvyko jachtklubo/viešbučio (371,40 kv. m; unikalus Nr. ( - )) pardavimas už 2 760 000 Lt.

54Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės ir atlikta. Tuo tarpu, siekiant juos paneigti (patirtus nuostolius), oponuojanti pusė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau išskyrus paaiškinimus, kitų duomenų, lemiančių kitokią išvadą nei padaryta, prie administracinės bylos nepridėta, o tai reiškia, kad nėra ir pagrindo priimti sprendimo tos šalies naudai, kuriai priklausė teikti priešingus, bet taip ir nepateiktus įrodymus.

55Ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI pateikta turto rinkos vertė sudaro didžiąją, bet tik dalį prašytos priteisti žalai atlyginti sumos. Pareiškėjas taip pat yra išreiškęs reikalavimą, kad į bendrą žalos sumą būtų įtrauktos ir tiesioginės išlaidos, patirtos už pastato nugriovimo darbus, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. 265 973,22 Lt, kurių pagrįstumas, remiantis bylos medžiaga, neginčytinas ir detalesnė analizė šiuo klausimu nėra tikslinga (ABTĮ 57 str.; administracinės bylos Nr. 3-61-3-01179-2011-5, I t. b. l. 140–155).

56Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

57LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (administracinė byla Nr. A62-1119/2011), vertindama pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį, pabrėžė, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys tam tikrame teritorijų planavimo etape, domėtųsi, kokio pobūdžio ir turinio aplinkybės bus išsamiau nagrinėjamos. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad atitinkamos teritorijos planavimą finansuojantys ūkio subjektai taip pat privalo parodyti reikiamą rūpestingumą ir apdairumą. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėtų rūpestingumo pareigų nustatymas, siekiant, kad būtų laikomasi teritorijų planavimo proceso reikalavimų, negali būti aiškinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui. Toks įstatymų aiškinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytas pareigas, tokiu būdu pažeidžiant iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantį imperatyvą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai (pvz., nėra nustatytas valstybės tarnautojo papirkimo atvejis), visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui būtų neteisinga.

58Tikrinamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį.

59Nustatant galutinį priteistiną žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ pareiškėjui priteista 800 000 Lt. Nugriauto jachtklubo, žuvų restorano bendras plotas sudarė 338,08 kv. m, o bendras visų pagal neteisėtus administracinius aktus pastatytų statinių plotas sudarė 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), tad prašomai priteisti žalos daliai tenka 34,86 proc. pajamų, mažinančių pareiškėjo nuostolius, dalis arba 278 880 Lt.

60Taigi negautų pajamų suma sudaro 4 000 000 Lt. Prie jos turi būti pridėta ir 265 973,22 Lt suma, kaip tiesioginiai nuostoliai, už griovimo darbus. Iš pastarųjų dviejų sumų gautos bendros sumos atimtini 278 880 Lt, kaip pajamos mažinančios pareiškėjo nuostolius, o taip pat 18 618,13 Lt (pinigų suma taip pat mažinanti pareiškėjo nuostolius; statytojas/pareiškėjas įsigijo iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pradėtą statyti pastatą, kurio baigtumas buvo 7 proc., ir pastatė likusius 93 proc., todėl šių statytojų atsakomybė dėl pastato griovimo ir jo griovimo išlaidos dalintinos 7 ir 93 proc. proporcijomis. O 7 proc. nuo pareiškėjo nurodomos bendros griovimo sumos sudaro 18 618,13 Lt). Taigi galutinė priteistina suma – 3 968 475,09 Lt (4 000 000 + 265 973,22 – 278 880 – 18 618,13). Nustačius bei pagrindus galutinį priteistiną žalos dydį litais (3 968 475,09), vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, pastaroji aritmetinė išraiška keistina į žalos dydį eurais (atitinka 1 149 349,83 eurų; 3 968 475,09 : 3,45280 (keitimo kursas)).

61Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą adm. byloje Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.). Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, nagrinėjamu atveju yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tuo metu procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A575-2248/2014). Administracinėje byloje turimi duomenys įrodo, kad pareiškėjas (apeliantas), prašydamas priteisti jam turtinę žalą, į teismą kreipėsi 2013 m. liepos 8 d. (registruota Vilniaus apygardos administraciniame teisme; I t., b. l. 1), o teisme byla iškelta 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (III t., b. l. 16). Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Tretysis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodė, jog, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas lygiomis dalimis arba atidėtas trims metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai skiriami asignavimai priteistai žalai atlyginti yra kelis kartus mažesni negu pareikšti reikalavimai. Remdamasis ABTĮ 851 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad be reikalingo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismui taip pat turi būti žinoma šalių turtinė padėtis, o šiuo konkrečiu atveju Teisingumo ministerija kartu su prašymu turėjo pateikti ir atitinkamus įrodymus dėl gaunamų lėšų iš valstybės biudžeto tokio pobūdžio mokėjimams atlikti, bet aiškių minimų duomenų nėra, todėl aptariamas prašymas negali būti tenkinamas.

63Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškeltus reikalavimus ne visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į LVAT praktiką aktualiais bylai teisės aiškinimo klausimais, dėl ko jo (pirmosios instancijos teismo) sprendimas naikintas.

64Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepridėti dokumentai su turėtų išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, todėl aptariamas prašymas dabartiniu metu negali būti išspręstas.

65IV.

66Atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 (IX t., b. l. 1–8).

67Jų nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

68Atsakovai pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 priimtame sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog santykiai, susiję su viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo LAT praktikos, formuojamos žalos dydžio nustatymo klausimu, t. y. neteisingai vertino tariamai pareiškėjo žalą pagrindžiančius įrodymus bei žalos dydžio įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Sprendime teismas pripažino, jog viena iš pareiškėjo patirtos žalos sudedamųjų dalių yra negautos pajamos, kurios atsirado dėl to, kad 2008 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Bergstalis“ sudarytos preliminarios pastato, esančio ( - ), Neringoje, unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Preliminari sutartis) pagrindu nebuvo sudaryta minėto pastato pirkimo-pardavimo sutartis ir tokiu būdu pareiškėjas negavo turto pardavimo pajamų. LAT šiuo aspektu yra išaiškinęs (2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012 ir kt.), kad preliminari sutartis nesukuria jokių mokėjimo prievolių ar pareigų perleisti daikto nuosavybės teisę, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, jog šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Toks reikalavimas negalėjo būti tenkinamas remiantis ir LVAT praktika (pvz., 2013 m. birželio 25 d. nutartis administarcinėje byloje Nr. A444-1283/2013), kurioje aiškinama, jog žala, kurią yra prašoma atlyginti dėl valdžios institucijos veiksmų, turi būti konkreti, įrodyta ir įvertinta. Šiuo gi atveju pareiškėjas savo patirtą žalą iš esmės grindė prielaidomis – Preliminaria sutartimi (t. y. tuo, kad jeigu UAB „Bergstalis“ būtų nupirkęs ginčo pastatą, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ būtų gavęs 5 000 707 Lt). Išdėstytų preliminarių sutarčių, kaip pagrindo žalos atlyginimui, vertinimo principų laikytasi ir LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-643/2014, kurioje pažymėta, jog turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų; tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas, pirmiausia, turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. LAT praktikoje pažymima, jog negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme reiškia negautą grynąjį pelną (civ. bylos Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-322/2008, 3K-3-336/2008, 3K-3-6/2011). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė negauto grynojo pelno dydžio ir mokėtino pelno mokesčio, o LVAT šios aplinkybės neįvertino. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, atsakovas apibendrina, jog šioje byloje teismas, remdamasis ir vadovaudamasis Preliminariąja sutartimi kaip pagrindu pareiškėjo reikalavimui tenkinti, nukrypo nuo LVAT ir LAT formuojamos praktikos, kadangi nėra įrodoma esminė viešosios atsakomybės sąlyga – žala negautų pajamų forma.

69LVAT ne kartą pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A444-669/2011, A444-1283/2013, A552-1603/2013 ir kt.). Taigi pareiškėjas turėjo aiškiai, konkrečiai ir realiai įrodyti, kokią jis žalą patyrė dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos, kadangi pareiškėjui realiai ir konkrečiai neįrodžius tariamai patirtos žalos dydžio, jį apskaičiavo savo iniciatyva, remdamasis netinkamais įrodymais. Be to, atsakovų manymu, nepagrįstai buvo remtasi Turto vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT_2010 RSL KLAI, kurioje nurodyta, kad ginčo pastato (kartu su priklausiniais) vertė 2008 m. vasario 15 d. datai yra 4 000 000 Lt. Šiuo aspektu atsakovas atkreipia dėmesį į LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011), kuriame suformuota praktika, jog patirtos žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas ne atsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška. Tokio pobūdžio bylose, sprendžiant turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, realiausias ir patikimiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi ir teismų praktikoje, yra žalos dydžio nustatymo siejimas su nukentėjusiojo patirtais realiais nuostoliais (išlaidomis), susijusiais su prarasto turto sukūrimu.

70Apeliacinės instancijos teismas galimai pažeidė CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Pareiškėjas nuo 2008 m. iki 2013 m. ginčo pastate vykdė veiklą, gavo iš jos nuomos pajamas, o pastatą nugriovė tik 2013 m. viduryje. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ už statinio nuomą gavo 307 455,51 Eur pajamų. Teismas priteistiną sumą turėjo sumažinti. Taigi yra nepagrįsta ir nesąžininga pareiškėjo patirtą žalą sulyginti su pastato (kartu su priklausiniais ir žemės sklypo dalies nuomos teise) verte, buvusia pačių aukščiausių istorijoje nekilnojamojo turto kainų laikotarpiu. Toks reikalavimo tenkinimas iškreipė patirtos žalos tikrumo, realumo ir konkretumo kriterijus, kurie yra įtvirtinti nuosekliai plėtojamoje LVAT praktikoje dėl žalos atlyginimo.

71Pareiškėjas UAB „Meirona“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo (IX t., b. l. 21–25), kuriuo prašo atsakovų prašymą atmesti.

72Pareiškėjo teigimu, atsakovo prašyme nenurodyti ir nepagrįsti jokie ABTĮ numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo institutas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, nes vien tik galimai kitoks požiūris į situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Atsakovas nenurodo konkrečios LVAT praktikos, nuo kurios nukrypo apeliacinės instancijos teismas. Prašyme atsakovas apsiriboja LVAT praktikos, kurioje suformuotos bendros taisyklės dėl žalos atlyginimo instituto taikymo, citavimu. Todėl faktiškai atsakovas ginčija tik konkrečių byloje surinktų įrodymų vertinimą. Pareiškėjas pažymi, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priešingai nei teigia atsakovas, LVAT rėmėsi ne Preliminaria nutartimi (skaičiuodamas negautas pajamas), bet Turto vertinimo ataskaita. Be to, pareiškėjas yra pelno siekianti įmonė, todėl natūralu, jog ji siekė sukurti papildomą pelną, todėl turtą ruošėsi parduoti 2008 m., ir UAB „Bergstalis“, kuriai pareiškėjas ruošėsi parduoti pastatą, buvo suteikęs 1 500 000 Lt paskolą.

73Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo prašymą (IX t., b. l. 58–61) nurodo, jog prašymą palaiko ir prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015. Atsakovo teigimu, Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija savo prašyme pagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 (materialinės teisės normos pažeidimas) ir 12 (administracinių teismų praktikos formavimas) punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75V.

76Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 pagrįstumas.

77Vertindama pateiktą prašymą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, jog ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Pažymėtina, kad ši pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu (žr., 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov v. Rusija).

78Šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 pateiktas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu terminu, todėl yra nagrinėtinas iš esmės.

79Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, jog procesą atsakovai prašo atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, pagal kurį procesas administarcinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

80Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis aukštesnės instancijos administracinis teismas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tik tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, būtų nepagrįstai trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, P662-54/2010, P822-81/2010, P143-154/2011, P492-268/2011, P63-205/2011 ir kt.). Vadinasi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr. LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).

81Atsakovų, prašančių atnaujinti procesą, teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 nukrypo nuo LVAT praktikos, kurioje aiškinama, jog žala, kurią prašoma atlyginti dėl valdžios institucijos veiksmų, turi būti konkreti, įrodyta ir įvertinta; turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų; turtinės žalos atlyginimas turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus; o pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (adm. bylos Nr. A444-1283/2013, Nr. A525-643/2014, Nr. A444-669/2011, Nr. A444-1283/2013, Nr. A552-1603/2013). Atsakovai paaiškina, kad apeliacinės instancijos teismas nuo nurodytos LVAT praktikos nukrypo tuo aspektu, jog nepagrįstai rėmėsi Preliminaria sutartimi bei neįrodė esminės viešosios atsakomybės sąlygos – žalos negautų pajamų forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo prašyme atnaujinti procesą išdėstyti teiginiai nepagrindžia nukrypimo nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktikos formavimo klaidinga linkme pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai nenurodo konkrečių LVAT praktikoje suformuotų taisyklių, kurias pažeidė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-578-556/2015, o nukrypimą nuo praktikos grindžia minėtose LVAT nutartyse išdėstytais bendro pobūdžio teiginiais. Be to, atsakovų teiginiai, jog nuo nurodytos LVAT praktikos nukrypta dėl to, kad vertinti netinkami dokumentai, neįvertintos aplinkybės bei duomenys, kurie, atsakovo manymu, turėjo būti vertinti, rodo, kad prašydami atnaujinti procesą atsakovai iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. teismo padarytomis išvadomis. Kadangi įrodymų vertinimą pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas atlieka pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl skirtingas įrodymų vertinimas pagal LVAT praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. P442-99/2009; 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-24/2014). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (pažymėtina, kad dalį prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų atsakovai teikė ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui). Bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04).

82Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovų teiginiu, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos (administracinės bylos Nr. A444-669/2011, A444-1283/2013, A552-1603/2013 ir kt.) tuo aspektu, kad pareiškėjui realiai ir konkrečiai neįrodžius tariamai patirtos žalos dydžio, jį apskaičiavo savo iniciatyva. Kaip teisingai 2015 m. gegužės 19 d. sprendime (adm. byloje Nr. A-578-556/2015) pažymėjo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės ir buvo atlikta. Gi siekdama juos paneigti oponuojanti pusė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau išskyrus paaiškinimus, kitų objektyvių duomenų, lemiančių kitokią išvadą nei padaryta, prie administracinės bylos nepridėta, o tai reiškia, kad nėra ir pagrindo priimti sprendimą tos šalies naudai, kuriai priklausė teikti priešingus (bet taip ir nepateiktus) įrodymus. Be to, atsakovai prašyme atnaujinti procesą nepateikė įrodymų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi administracinę bylą Nr. A-578-556/2015, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas, ir kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (t. y. atsakovai nepateikė įrodymų, kurie liudytojų, jog minėtas išaiškinimas, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, prieštarauja LVAT šiuo klausimu formuojamai praktikai).

83Prašyme atnaujinti procesą atsakovai nurodo ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, nepagrįstai rėmėsi Turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog ginčo pastato (kartu su priklausiniais) vertė 2008 m. vasario 15 d. yra 4 000 000 Lt. Šį teiginį atsakovas grindė LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administarcinėje byloje Nr. A62-1119/2011 padaryta išvada, jog patirtos žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas ne atsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais; turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška.

84Pasisakydama dėl šio atsakovo argumento, teisėjų kolegija pastebi, jog teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-40/2008). Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes. Įvertinus atsakovo nurodytos administracinės bylos bei administracinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, faktines aplinkybes, akivaizdu, jog šios bylos negali būti laikomos identiškomis, nes šių bylų faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi (LVAT administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 nagrinėta situacija skiriasi tuo, kad buvo prašoma priteisti turtinę žalą (nuostolius), kuriuos pareiškėjas patyrė rengiant dokumentus po detaliojo plano patvirtinimo, t. y. išlaidas, skirtas ginčo teritorijos inžinerinių geologinių tyrinėjimų, žvalgomųjų archeologinių tyrimų, pastatų komplekso pirmojo etapo techninio projekto, pastatų komplekso techninio projekto ir kt. apmokėjimui). Vadinasi, ir šiuo aspektu atsakovai neįrodė, kad administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktiką formavo klaidinga linkme.

85Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

86Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, todėl atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas, procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 atsisakoma atnaujinti.

87Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

88Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 atmesti.

89Proceso administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, AB poilsio namai „Ąžuolynas“, AB SEB bankas, UAB „Klaipėdos projektas“, bankrutavusiai UAB ,,Bergstalis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo neatnaujinti.

90Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Meirona“ (RUAB „Verslo investicijų projektų... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog Neringos savivaldybės taryba patvirtino sklypo,... 6. Generalinis prokuroras 2006 m. birželio 21 d., gindamas viešąjį interesą,... 7. 1) nuosavybės teise priklausančio turto praradimu (pareiškėjui nuosavybės... 8. 2) tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus... 9. 3) praradus pajamas, gautas už pastatytus ir parduotus statinius.... 10. Minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjas RUAB „Verslo... 11. Neringos savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas pastato –... 12. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir... 13. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir... 14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti solidariai 4 977 800,22... 15. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 16. Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma,... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 18. Nurodė, jog LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 20. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone, nėra priežastinio... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos projektas“ atsiliepimu į... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad už neteisėtas statybas... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 26. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija išreiškė poziciją, kad... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendimu... 29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Meirona“ ir UAB „Verslo... 30. 2013 m. kovo 7 d. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB... 31. 2005 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB... 32. Teismas konstatavo, kad LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. priimtame sprendime... 33. III.... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 35. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos faktinės... 36. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamoje administracinėje... 37. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr.... 38. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58... 39. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, kad... 40. Teisėjų kolegija, be kita ko, pripažino, kad valstybė ir savivaldybė... 41. Solidariosios atsakomybės pripažinimas, šiuo atveju, neprasilenkia su LAT... 42. Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto, kad, jeigu... 43. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 44. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad pagrindinę... 45. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog minima... 46. LAT 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-585/2006) yra... 47. Teismas neturi pagrindo netikėti buvusiais pareiškėjo ketinimais parduoti... 48. Administracinėje byloje buvo iškelta teisinė abejonė dėl to, ar UAB... 49. Antra vertus, sutinkant, jog nuostoliai buvo patirti atsakovo veiksmais... 50. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą dėl žalos... 51. “Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos... 52. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi 2008 m.... 53. Ataskaitoje nurodytos sumos priteisimą įtvirtina iš principo analogiško,... 54. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti... 55. Ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI pateikta turto rinkos vertė sudaro... 56. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis... 57. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime... 58. Tikrinamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas veikė... 59. Nustatant galutinį priteistiną žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad 2009... 60. Taigi negautų pajamų suma sudaro 4 000 000 Lt. Prie jos turi būti pridėta... 61. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės... 62. Tretysis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą... 63. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 64. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi... 65. IV.... 66. Atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija prašo... 67. Jų nuomone, procesas šioje byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153... 68. Atsakovai pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 priimtame... 69. LVAT ne kartą pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta,... 70. Apeliacinės instancijos teismas galimai pažeidė CK 6.249 straipsnio 6 dalį,... 71. Pareiškėjas UAB „Meirona“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą... 72. Pareiškėjo teigimu, atsakovo prašyme nenurodyti ir nepagrįsti jokie ABTĮ... 73. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 74. Teisėjų kolegija... 75. V.... 76. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos... 77. Vertindama pateiktą prašymą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, visų... 78. Šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.... 79. Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti, jog procesą atsakovai prašo... 80. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų... 81. Atsakovų, prašančių atnaujinti procesą, teigimu, apeliacinės instancijos... 82. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovų teiginiu, jog šioje byloje... 83. Prašyme atnaujinti procesą atsakovai nurodo ir tai, kad teismas, priimdamas... 84. Pasisakydama dėl šio atsakovo argumento, teisėjų kolegija pastebi, jog... 85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra... 86. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu... 87. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 88. Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 89. Proceso administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 pagal pareiškėjo... 90. Nutartis neskundžiama....