Byla 2-567-390/2010

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo BUAB vaistinės „Grindelija“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, trečiojo asmens atstovui E. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB vaistinė „Grindelija“ ieškinį atsakovei G. B. P., trečiasis asmuo VšĮ „Nemuno žiedas“,

Nustatė

2Ieškovas BUAB vaistinė „Grindelija“ patikslintu ieškiniu ( t 1., b.l. 83-90) prašė priteisti iš atsakovės G. B. P. 625 000 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovas 2010-05-24 pareiškimu sumažino ieškinio dydį ir prašė iš atsakovės priteisti 350 851,71 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad UAB vaistinė „Grindelija“ vadovė G.B. P. 2006-2008 metais sudarė reklamos paslaugos teikimo sutartis su VšĮ „Nemuno žiedas“, kurių vertė 625 000 Lt. 2006 metais VšĮ „Nemuno žiedas“ už suteiktas reklamos paslaugas sumokėta 235 000 Lt, 2007 m. – 240 000 Lt, 2008 m. – 150 000 Lt. Ieškovo nuomone, sudarydama šias reklamos sutarties atsakovė padarė didelę žalą įmonei. Administratorius, atlikęs Vilniuje įsikūrusių penkių reklamos agentūrų apklausą nustatė, kad už tą pačią kainą profesionalios reklamos agentūros suteiktų žymiai daugiau ir kokybiškesnės reklamos. Vykdant reklamos paslaugų tiekimo sutartis atsakovė pasirašinėdavo atliktų darbų aktus, jokių dokumentų, įrodančių, kad šios paslaugos buvo atliktos prie darbų perdavimo-priėmimo aktų nebūdavo pridedama. Administratoriaus prašymu, antstolis konstatavo, kad informacija apie vaistinę buvo publikuojama tik specializuotuose tinklapiuose (www.manoimones.lt; www.surask.lt/medicina ir pan.), o VšĮ „Nemuno žiedas“ tinklapyje nerasta jokios informacijos apie vaistinę. Tai reiškia, jog sutartis nebuvo vykdoma tinkamai, o atsakovė apie tai žinojo arba turėjo žinoti. VšĮ „Nemuno žiedas“ organizuoja automobilių ir motociklų lenktynes, pagrindinis įmonės veiklos tikslas teikti viešąsias paslaugas. Atsakovė, pasirinkdama įmonės reklamos paslaugų tiekėją, nesikreipė į šios srities profesionalus, o pasirinko visiškai nespecializuotą įstaigą, kuri 2004-05-18 yra įsiregistravusi paramos gavėjo statusą. Toks atsakovės pasirinkimas yra neprotingas ir reiškia, jog reklamos paslaugų tiekimo sutartys galėtų būti vertintinos kaip paramos teikimas privačiai įstaigai. Taigi, atsakovė sudarė didelės apimties reklamos paslaugų teikimo sutartį su abejotina verslo patirtį turinčia viešąja įstaiga, nekontroliavo šios sutarties vykdymo eigos, ir be pagrindo leido išmokėti nepagrįstai dideles pinigų sumas už nesuteiktas arba netinkamai suteiktas paslaugas. Įmonės pardavimo pajamos 2006-2008 metais mažėjo. Papildomas prekių apyvartos dėl reklamos poveikio rodiklis Spap prilygintinas 0, t.y. reklamos ekonominis efektas yra nulinis. 2006 m. įmonė patyrė 200 130 Lt nuostolį, tuo tarpu įmonė reklamos paslaugų apmokėjimui išleido 239 999 Lt. Analogiška situacija susiklostė 2007 ir 2008 metais. Būdama rūpestinga ir apdairi atsakovė dar 2006 metai suvokė, arba turėjo suvokti, jog brangios ir neefektyvios reklamos paslaugos sutarties vykdymas ne tik nesąlygoja įmonės pardavimo pajamų didėjimo, bet kelia grėsmę tolimesnei įmonės veiklai bei daro žalą įmonės kreditoriams. Atsakovė privalėjo nebesudarinėti naujų reklamos sutarčių, tačiau ji to nepadarė bei toliau naudojo įmonės ir jos kreditorių lėšas abejotinos vertės reklamai iki pat įmonės bankroto paskelbimo. Taigi, atsakovė, esant įmonei nemokiai, sudarinėdama reklamos sutartis pažeidė įmonės vadovui priskirtą fiduciarinę pareigą elgtis protingai, apdariai bei rūpestingai, tuo padarydama didelę žalą tiek įmonei, tiek įmonės kreditoriams. Nepagrįstos sąskaitos už atliktus reklamos darbus, atliktos telefoninės apklausos rezultatai įrodo, jog atsakovė, sudarinėdama reklamos sutartis nebuvo, sąžininga nei juridinio asmens, nei juridinio asmens organų atžvilgiu. Atsakovė, vadovaudama įmonei bei pasirašydama įmonei nenaudingas reklamos sutartis, akivaizdžiai ignoravo bendrovės įstatus, darė žalą įmonei ir jos kreditoriams, pažeidė įmonės interesus bei fiduciarinę pareigą veikti lojaliai. Taip pat nurodo, kad sandorių sudarymo metu UAB vaistinė „Grindelija“ jau buvo nemoki bendrovė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas įmonės būklę, nustatė, kad pagal 2008-06-30 balansą įmonėje buvo apskaitoma turto už 804 705 Lt, pradelstų įsipareigojimų suma buvo 1 714 669 Lt. Ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo pati atsakovė konstatavo, jog 2007 m. įmonė buvo nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsakovę ir įmonę sieja sutartiniai santykiai, tačiau fiduciarines pareigas įtvirtina įstatymai, jos laikomos įstatyminiais imperatyvais, kurių sutartimi išvengti negalima, todėl privataus juridinio asmens vadovui pažeidus fiduciarines pareigas, jam turėtų būti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Pažymi, kad sandorių sudarymo metu atsakovė buvo ne tik vaistinės direktorė, bet ir 100 % akcijų savininkė, t.y. vienasmeniškai kontroliavo juridinio asmens veiklą. Ieškovas patikslinto ieškinio dydį įrodinėjo remdamasis UAB „Verslavita“ atlikta reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų kainų rinkos analize už 2006-2010m ( t. 1., b.l. 149-156).

3Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė iš atsakovės priteisti ieškovui 350 851,71 Lt žalai atlyginti.

4Atsakovė G. B. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 107-110) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog pirktos reklamos paslaugos yra ženkliai per brangios. UAB „Interactive marketing Partner Baltic“ pateiktoje anketoje nurodyta, kad reklama galėtų būti skelbiama bent viename iš išvardintų interneto puslapyje, tuo tarpu ieškovas teigia, jog agentūra įsipareigoja visus metus reklamuoti įmonę visuose nurodytuose tinklapiuose tokiu būdu iškreipdamas agentūros pateiktą atsakymą. Minėtos reklamos agentūros veiklos sritis yra reklama elektroninėje erdvėje, t.y. visiškai kita reklamos specifika nei VšĮ „Nemuno žiedas“ teiktų reklamos paslaugų. Todėl šios bendrovės atsakymas negali būti pagrindu lyginamuoju būdu nustatinėti atsakovės pirktų reklamos paslaugų vertę. Kita ieškovo pateikta anketa nepasirašyta, todėl neįmanoma nustatyti koks asmuo ir kokios bendrovės vardu šią anketą pildė ir dėl to iškyla anketoje nurodytų duomenų vertinimo klausimas. Teigia, kad dėl kitų reklamos agentūrų pasiūlytų paslaugų negali pasisakyti, nes nėra pateita jų raštiškų atsakymų. Pažymi, kad agentūros pavadinimu „Realdus“ juridinių asmenų registro duomenų bazėje nėra. Todėl ieškinyje pateikta informacija apie šios bendrovės pateiktus atsakymus yra abejotina. Atsakovės nuomone būtina atsižvelgti į tai, kad reklamos paslaugos buvo užsakomos nuo 2006 metų iki 2008 m. pirmo pusmečio – ekonominio kilimo metu, kai augo vartojimas ir ženkliai kilo prekių ir paslaugų kanos, o ieškovas apklausą atliko 2009 m., t.y. ekonominio nuopuolio ir kainų sumažėjimo metu. Todėl 2009 m. atliktos apklausos rezultatai negali būti pagrindu lyginamuoju būdu nustatyti paslaugų vertę. Sudarydama sutartis dėl reklamos paslaugų atsakovė atsižvelgė į bendrą padėtį rinkoje ir vyraujančias kainas bei gautinų reklamos paslaugų apimtis ir pobūdį, bei sudarė sutartis tuo metu buvusiomis rinkos kainomis pagrįstomis ir bendrovei naudingomis sąlygomis, t.y. veikė apdairiai ir bendrovės naudai. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad reklamos sutartyse nurodyti įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Reklaminių paslaugų teikimo faktą įrodo perdavimo-priėmimo aktai, kurie yra sudaryti raštu, šalių pasirašyti ir turi juridinę galią. Teiginys, jo nebuvo paslaugų atlikimą patvirtinančių įrodymų neatitinka tikrovės, visa medžiaga su reklaminiais pavyzdžiais yra. Tai, kad įmonė nebuvo reklamuojama trečiojo asmens tinklapyje ieškovas grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolis nustatė, kad informacija apie vaistinę yra skelbiama įvairiose interneto svetainėse. Šalių pasirinktas reklamavimo trečiojo asmens svetainėje būdas yra reklaminės nuorodos į Lietuvos įmonių katalogą talpinimas. Kadangi www.google.lt paieškos sistema negali išrinkti puslapių, kuriuose skelbtos nuorodos, tarp paieškos rezultatų nebuvo VšĮ „Nemuno žiedas“ internetinio adreso. Tačiau antstolis konstatavo, kad informacija apie vaistinę skelbiama Lietuvos įmonių katalogo tinklapyje, kas patvirtina reklaminės nuorodos į šį tinklapį galimumą. Antstolis nustatė, kad 2009-04-02 trečiojo asmens svetainėje informacija apie vaistinę neskelbiama, tačiau reklamos paslaugų teikimo sutartys, kuriomis įsipareigojama talpinti reklamą trečiojo asmens svetainėje baigėsi 2008-06-30. Tretysis asmuo turėjo teisę teikti reklamos paslaugas. Tai, kad jo veikla nebuvo visiškai specializuota ir neapsiribojo vien tik reklamos paslaugų teikimu nesudaro pagrindo teikti, kad reklamos paslaugos nebuvo suteiktos ar suteiktos nekokybiškai. Ieškovas teigia, kad įmonė buvo nemoki jau 2007 m. Tačiau balansas sudaromas metų gruodžio 31 dienai, jau po finansinių metų pabaigos, o tai reiškia, kad reklamos teikimo paslaugų sandorių sudarymo metu įmonės finansiniai rodikliai nebuvo tiksliai žinomi, o įmonė, nors ir turėjo finansinių sunkumų (finansinių sunkumų vertinimas netapatintinas su bankroto įstatyme nustatyta nemokumo sąvoka), bandė šiuos klausimus spręsti palaikant įmonės komercinę veiklą ir imantis priemonių dėl kreditorių reikalavimų apsaugos. Pažymi, kad reklamos užsakymo tikslas yra ne tik tiesioginis pardavimo apimčių didinimas, bet ir pavadinimo, prekės ženklo bei kitų bendrovę reprezentuojančių ženklų žinomumo didinimas. Ieškovo pateiktas skaičiavimas neapima ir neįvertina visos reklamos teiktinos naudos. Reklamos atsisakymas, kai bendrovė patiria finansinių sunkumų, gali žymiai sumažinti pardavimo apimtis, todėl tokiu metu reklama yra itin svarbi ir reikalinga. Teigia, kad atsakovė, būdama vaistinės vadove, negalėjo veikti netinkamai, nes tokiu būdu būtų pažeisti jos, kaip akcininkės interesai. Ji labiausiai buvo suinteresuota, kad įmonė veiktų sėkmingai bei pelningai. Atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko ir žalos ieškovui nepadarė, todėl ieškinys atmestinas, kadangi neįrodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. 2010-06-18 atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dydžio patikslinimo (t. 2., b.l. 6-10) atsakovė nurodė, kad ieškovo pateiktas ieškinio dydžio paskaičiavimas negali atitikti įrodymams keliamų tikslumo, pakankamumo ir įrodomumo reikalavimų, žalos paskaičiavimo metodika ir pats žalos įrodinėjimas, žalos padarymo faktas yra nepagrįsti.

5Atsakovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovė prašo bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant ( t 2., b.l. 24). Byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ( CPK 246 straipsnio 2 dalis).

6Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

7Patikslintas ieškinys tenkintinas.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2008m. rugpjūčio 19d. nutartimi UAB vaistinė „Grindelija“ pripažino nemokia įmone ir jai iškėlė bankroto bylą. Ieškovas bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškė reikalavimą buvusiai bendrovės direktorei atlyginti žalą nurodydamas, kad UAB vaistinė „Grindelija“ vadovė G.B. P. 2006-2008 metais sudarė reklamos paslaugos teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu VšĮ „Nemuno žiedas“, kurių vertė 625 000 Lt. 2006 metais VšĮ „Nemuno žiedas“ už suteiktas reklamos paslaugas sumokėta 235 000 Lt, 2007 m. – 240 000 Lt, 2008 m. – 150 000 Lt. Ieškovo nuomone, sudarydama šias reklamos sutartis ir pasirašinėdama atliktų darbų aktus atsakovė padarė didelę žalą įmonei ir jo kreditoriams. Ieškovas sudarytas sutartis vertina kaip sudarytas tik dėl paramos. Tvirtina, kad atsakovė būdama rūpestinga ir apdairi turėjo suvokti, kad brangių ir neefektyvių reklamos sutarčių vykdymas kelia grėsmę bendrovei. Ieškovas atlygintinos žalos dydį įrodinėjo remdamasis UAB „Verslavita“ atlikta reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų kainų rinkos analize už 2006-2010m.

9Byloje nustatyta, kad ginčijamų nuostolių atsiradimo laikotarpiu UAB vaistinė „Grindelija“ ūkinei – komercinei veiklai vadovavo atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių nustatytos įstatymu (ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.). Pagal paminėtas įstatymų nuostatas įmonės vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už savo pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovas atsako įstatymų nustatyta tvarka (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).

10Be to, bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Civilinės atsakomybės esminis požymis – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, susijęs su vadovui keliamais aukštesniais elgesio standartais ir suteiktų įgaliojimų mastas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

12Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirbdama UAB vaistinė „Grindelija“ vadove 2006-2008 metais su trečiuoju asmeniu V š Į „Nemuno žiedas“ sudarė reklamos paslaugos teikimo sutartis, kurių vertė 625 000 Lt. Pagal ieškovės buhalterinius duomenis atsakovės nurodymu bendrovė UAB vaistinė „Grindelija“ trečiajam asmeniui už suteiktas reklamos paslaugas realiai 2006 m. sumokėjo 235 000 Lt, 2007 metais – 240 000 Lt ir 2008 m. – 150 000 Lt. Kaip matyti iš ieškovo bendrovės steigimo dokumentų, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo farmacinė ir medicinos prekių mažmeninė prekyba. Nustatyta, kad jau 2007 metais bendrovė dirbo nuostolingai, nes pagal 2007m. gruodžio 31d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės turto buvo apskaitoma 917 131 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 744 566 Lt ( t 1 b.l. 77). Teismas konstatuoja, kad, atsakovė žinojo bendrovės finansinę būklę ir neūkiškai naudodama įmonės lėšas 2007m. – 2008m. trečiajam asmeniui pervedė už reklamos paslaugas 390 000 Lt. Ieškovas prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį įrodinėja UAB „Verslavita“ reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų kainų rinkos analize 2006-2010 metais. Teismas sprendžia, kad tokia ieškovo pateikta analizė yra tinkamas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), patvirtinantis padarytos žalos dydį. Atsakovės atsiliepime ( t. 2., b.l. 6-10) nurodyti argumentai dėl ieškovo žalos paskaičiavimo metodikos pripažinimo netinkama, pripažintini nepagrįstais. Visų pirma, pati atsakovė tik abejoja ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumu ir patikimumu. Antra, atsakovė kritikuoja atliktą žalos skaičiavimo dydžio metodiką, tačiau kitokios metodikos, kuri įrodytų realių paslaugų dydį nenurodo. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsakovės atsikirtimus ir remdamasis analizėje pateiktais duomenimis bei metodika nustato, kad ieškovui atlygintina žala sudaro 350 851,71 Lt ( CPK 185 straipsnis).

13Aukščiau aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia pagrindo pripažinti, kad atsakovei prasta įmonės finansinė padėtis apmokant už reklamines paslaugas buvo žinoma. Atsakovė apmokėdama dideles lėšas iš įmonės trečiajam asmeniui elgėsi nesąžiningai, neatidžiai ir nerūpestingai, taip vengdama prievolių įvykdymo kreditoriams bei sumažindama įmonės mokumą, todėl yra kalta dėl įmonei padarytos žalos ir jos veiksmuose yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

14Esant nurodytiems argumentams ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas.

15Ieškovo ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ( CPK 96 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

17Patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės G. B. P. (a/k ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei vaistinė „Grindelija“ (įm.k. 135177285) 350851,71 Lt žalos atlyginimo.

18Iš atsakovės priteisti 7508,51 Lt žyminį mokestį ir 24,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai