Byla eA-697-662/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Julijai Krinickienei, dalyvaujant pareiškėjo E. P. atstovui D. G., atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Regitra“ atstovui Mamertui Kulakauskui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Liutaurui Šlajui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams Mariui Laurinėnui ir Olegui Pauliukovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Regitra“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai bei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“, VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“, įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ „Regitra“ Telšių filialo, įregistruoti Lietuvoje transporto priemonę – 2006 m. laidos automobilį „Vauxhall Vectra“, ( - ) (toliau – ir Automobilis), registruotą Latvijos Respublikoje, atlyginti neturtinę 500 Eur žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2015 m. kovo 25 d. kreipėsi į VĮ ,,Regitra“ Telšių filialą, prašydamas įregistruoti Automobilį, registruotą Latvijos Respublikoje. Pareiškėjas siekė įregistruoti Lietuvos Respublikoje iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įvežtą ten anksčiau registruotą Automobilį, tačiau VĮ ,,Regitra“ Telšių filialas ginčijamu 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 12270706 atsisakė jį registruoti, nurodydamas, jog nepateikti Automobilio techninės apžiūros ir techninės ekspertizės dokumentai, kai duomenų nebuvo informacinėje sistemoje. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į VĮ ,,Regitra“ generalinį direktorių. Ginčijamu 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (115)-24-1871 VĮ „Regitra“ nurodė, kad Automobilis buvo pagamintas su vairu dešinėje pusėje, vėliau perdirbtas, perkeliant jo vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, dėl to, prieš registruojant šią transporto priemonę, būtina atlikti techninę ekspertizę. Automobilis galėtų būti registruojamas atlikus transporto priemonės techninę ekspertizę ir kartu su visais dokumentais pateikus techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą bei atlikus visas registravimui būtinas procedūras. Pareiškėjas pateikė ankstesnę registraciją patvirtinusį dokumentą, išduotą 2014 m. spalio 17 d. Latvijos Respublikos įgaliotos institucijos CSDD, Lenkijos Respublikoje gautą pažymą (2015 m. kovo 24 d.) apie atliktus techninius bandymus transporto priemonei su teigiama išvada ir dokumentus, patvirtinusius transporto priemonės identifikaciją. Pareiškėjas rėmėsi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija) (toliau – ir Registravimo taisyklės) 68.3 punktu, numatančiu pareigą pareiškėjui pateikti informacinių sistemų duomenis, patikslinančius ir (ar) papildančius privalomosios techninės apžiūros atlikimą (kai atitinkamų duomenų nėra VĮ „Regitra“ naudojamose informacinėse sistemose), ką pareiškėjas ir atliko, pateikdamas nustatytus dokumentus. VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo darbuotojas, vadovaudamasis Registravimo taisyklių 39 punktu, dėl išvados, ar transporto priemonių registracijai būtinos atitinkamos prievolės atliktos tinkamai, kai informacinėse sistemose transporto priemonių registracijai reikiamų duomenų nėra, o pareiškėjai pateikia šiuos užsienyje išduotus dokumentus, turėjo kreiptis į Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją, bet to nepadarė, todėl nepagrįstai atsisakė registruoti Automobilį.
  3. Pareiškėjas vadovavosi Tarybos 1996 m. gruodžio 20 d. direktyvos 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (toliau – ir Direktyva 96/96/EB) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nustatančiomis, kad „kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonei, registruotai toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabai ar puspriekabei, buvo atlikta techninė apžiūra, laikantis bent šios direktyvos nuostatų“, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika bylose C-297/05 ir C-170/07, Europos Komisijos aiškinamuoju komunikatu dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos (2007/C 68/04) (toliau – ir Komunikatas) bei Tarybos 1999 m. balandžio 29 d. direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (toliau – ir Direktyva 1999/37/EB). Remiantis tiek nacionaliniais teisės aktais, tiek Europos Sąjungos teise, pareiškėjas registruojant turėjo pateikti ankstesnę registraciją kitoje valstybėje narėje patvirtinantį dokumentą (pateiktas), draudimo liudijimą (pateiktas) bei techninę apžiūrą patvirtinantį dokumentą (pateiktas).
  4. Pareiškėjas pabrėžė, jog Direktyvos 96/96/EB (2) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas lygiavertiškumo ir abipusio pripažinimo principas reikalauja, kad visos kitos valstybės narės pripažintų išduotą liudijimą, ir tai neturi sutrukdyti joms reikalauti bet kokios papildomos apžiūros, paprastai atliekamos registracijos jų teritorijoje tikslu, jei ta apžiūra nebuvo atlikta išduodant liudijimą, bet nacionalinės institucijos neturi teisės reikalauti techninės apžiūros, jei tokia apžiūra jau buvo atlikta kitoje valstybėje narėje. Pareiškėjo nuomone, faktas, jog motorinė transporto priemonė jau buvo užregistruota kitoje valstybėje narėje, reiškė, kad jos kompetentingos institucijos nusprendė, jog motorinė transporto priemonė atitiko ten galiojančius techninius reikalavimus. VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistas privalėjo kreiptis į Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją, gavęs iš pareiškėjo Europos ekonominės erdvės šalyje išduotą privalomosios techninės apžiūros atlikimą patvirtinantį dokumentą, tačiau to neatliko, todėl pranešimas atsisakyti registruoti Automobilį negalėjo būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, taip pat ir 2015 m. balandžio 29 d. VĮ „Regitra“ sprendimas.
  5. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 500 Eur neturtinę žala, kuri pasireiškė emocine depresija, išgyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, kadangi, net ir norėdamas atlikti visiškai teisėtus veiksmus, buvo nesuprastas, su juo nesiskaityta. Nuo 2015 m. kovo 25 d., kai VĮ ,,Regitra“ Telšių filialas atmetė pareiškėjo prašymą registruoti Automobilį, t. y. 139 dienas, pareiškėjas buvo priverstas nuolat apie tai galvoti ir prisiminti, nesuprasdamas, kodėl registracija buvo atmesta, nes nesulaukė jokių paaiškinimų. VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo pažeidimas truko ilgą laiką, jis turėjo galimybę nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau neparodė jokio geranoriškumo sprendžiant problemą, o pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises. Dėl ilgo problemos sprendimo pareiškėjui sutriko miegas, jis jautė nuolatinę įtampą, išgyveno dėl laiko ir pinigų paaukotų procesui, kuris nedavė laukto rezultato. Pablogėjo santykiai su aplinkiniais, bendradarbiais. Pareiškėjas jautėsi pažemintas, kai reikėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ ir į jos Telšių filialą ir ginčytis su jais dėl dalykų, kurie buvo paprasti ir suprantami visoje Europos Sąjungoje. Pareiškėjas dėl to tapo dirglus, pradėjo mažiau šypsotis, tapo visada niūrios nuotaikos, susiraukusiu žmogumi. Pablogėjo santykiai darbe su bendradarbiais. VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo nepagrįsti, nelogiški ir prieštaringi motyvai pakirto pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, jų funkcija tarnauti žmonių labui, labai jomis nesuvylė. Pareiškėjas dėl kilusio ginčo išgyveno, permąstė savo gyvenimą, jautėsi pažeidžiamas, nepasitikintis. Negalėdamas įgyvendinti savo teisių, pareiškėjas labai pasikeitė, nebesaugojo savo sveikatos, rizikavo gyvybe, pradėjo nebevertinti gyvenimo.
  6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad Automobilis įsigytas 2011 m., Jungtinėje Karalystėje, jis buvo su vairu dešinėje pusėje. Vairą iš dešinės pusės į kairę perkėlė pats pareiškėjas 2014 m. vasarą, nes tam turėjo pakankamai praktinių įgūdžių. Pareiškėjas kreipėsi dėl Automobilio įregistravimo Lietuvoje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad toks automobilis nebus registruojamas, todėl 2014 m. rudenį įregistravo automobilį Latvijoje, kur automobilius registruojanti įmonė pati atliko techninę ekspertizę. Pareiškėjas ekspertizės išvados neprašė ir jos neturėjo, bet manė, kad Latvijoje išduotas automobilio registracijos liudijimas ir buvo dokumentas, įrodantis, kad Automobilio techninė ekspertizė atlikta ir jis buvo tinkamas eksploatuoti, nes priešingu atveju jis nebūtų buvęs įregistruotas. Automobilio techninę apžiūrą atliko Lenkijos techninės kontrolės stotyje, nes Lietuvoje jam buvo atsisakyta tokią apžiūrą atlikti.
  7. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Regitra“, ir VĮ „Regitra“ Telšių filialas, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  8. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (115)-24-1871, kuriuo atsisakyta registruoti pareiškėjo Automobilį, papildomai paaiškinta, jog nagrinėjant prašymą įregistruoti Automobilį buvo analizuojami transporto priemonės identifikavimo, informacinių sistemų, Latvijos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. AF1423695 ir kiti duomenys. Nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo pagaminta su vairu dešinėje pusėje, vėliau buvo perdirbta, perkeliant jos vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę. Dėl to prieš registruojant šią transporto priemonę būtina atlikti jos techninę ekspertizę, kurios metu būtų patikrinta, ar perdirbta transporto priemonė atitiko nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Registravimo taisyklių 67.4 punkto nuostatomis, papildomai buvo prašoma pateikti ir šių taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytą dokumentą – pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (toliau – ir Tvarka), nuostatas išduotus dokumentus. Tais atvejais, kai transporto priemones registruojanti institucija pagal gamintojo duomenis, įrašus naudojamose duomenų bazėse, kitus ar kitų valstybių duomenų šaltinius nustato, kad transporto priemonė buvo pagaminta naudoti eismui kairiąja kelio puse, tokia transporto priemonė gali būti registruojama tik nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis ir buvo reikalaujama pateikti perdirbtos transporto priemonės techninę ekspertizę, nes perdirbti transporto priemonę perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę galima transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba bet kuriame kitame servise pagal gamintojo technines sąlygas. Taigi, pareiškėjui nepateikus tokio dokumento, buvo priimtas pagrįstas sprendimas atsisakyti registruoti transporto priemonę. Pareiškėjas neįvykdė visų reikalavimų, todėl Automobilis negalėjo būti įregistruotas kelių transporto priemonių registre.
  9. Atsakovų nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo nepagrįstas ir atmestinas. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tik pareiškėjui įrodžius civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ir žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246‑6.249 str.). Tačiau pareiškėjas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų dėl prašomų atlyginti nuostolių, todėl toks reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. VĮ „Regitra“, vykdydama įstatymo nuostatas ir Registravimo taisyklių reikalavimus, pagrįstai atsisakė registruoti pareiškėjo transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir tai yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas skundui atmesti.
  10. Atsakovai taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  12. Ministerija nurodė, kad pareiškėjas reikalavimus dėl transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų pripažinimo grindė Komunikato nuostatomis. Komunikato 3.3 punkte iš esmės kalbama ne apie naudotų transporto priemonių techninę apžiūrą, o apie motorinių transporto priemonių techninių charakteristikų patvirtinimą. Kaip nurodyta Komunikato 3.2 punkte, motorinės transporto priemonės techninių charakteristikų patvirtinimas – tai transporto priemonės EB tipo arba nacionalinio tipo patvirtinimas. Tokiam transporto priemonės tipo patvirtinimui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. rugsėjo 5 d. direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (toliau – ir Direktyva 2007/46/EB). Ši direktyva taikoma pagamintoms naujoms transporto priemonėms, kurias transporto priemonių gamintojai ketina tiekti į rinką. Be to, pagal Komunikato 3.2 papunktį, naudotų transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – patvirtinti, kad konkreti motorinė transporto priemonė registravimo metu yra faktiškai gerai suremontuota ir žmonių sveikatai bei gyvybei nepavojinga. Tai yra ne su naujos transporto priemonės tiekimu į rinką, o su naudojamos transporto priemonės periodiniu techninės būklės privalomu patikrinimu, apimančiu transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, susijusi procedūra.
  13. Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais bylose C-297/05 ir C-170/07 ir kitais galbūt analogiškais sprendimais, neįvertino fakto, jog minėtose bylose ginčo objektu buvo ne perdirbtos transporto priemonės, kurių vairo mechanizmas perkeltas iš dešinės į kairę pusę, todėl pareiškėjas negalėjo remtis minėtais sprendimais nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas skunde apskritai nepateikė pagrįstų įrodymų apie tai, kodėl jo perdirbta transporto priemonė, kai vairo mechanizmas perkeltas iš dešinės į kairę pusę, turėtų būti užregistruota Lietuvoje, neįvykdžius VĮ „Regitra“ reikalavimo pateikti perdirbtos transporto priemonės techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą Registravimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pažymėtina, kad Tvarkos 29 punktas nustato, kad perdirbti transporto priemonę perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš sąlygų: transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas. Iš pareiškėjo skunde pateiktos informacijos ir dokumentų, Ministerijos nuomone, negalima teigti, kad pareiškėjas įvykdė Tvarkoje nustatytus transporto priemonių perdirbimo reikalavimus. Akcentuotina ir tai, kad transporto priemonė laikoma padidinto pavojaus šaltiniu, todėl jos perdirbimas, perkeliant vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, turi būti griežtai kontroliuojamas. Perdirbtoms transporto priemonėms, kaip padidinto pavojaus šaltiniui, keliami ypač griežti reikalavimai, kadangi perdirbant transporto priemonę iš esmės pasikeičia transporto priemonės techninės ir eksploatacinės savybės, kurios turi tiesioginę įtaką transporto priemonės ir kitų eismo dalyvių saugumui.
  14. Ministerija teigė, kad valstybės veiksmai, siekiant užtikrinti aukštą saugumo lygį keliuose ir aplinkos apsaugą, buvo privalomieji bendrojo intereso pagrindai, galintys pateisinti laisvo prekių judėjimo kliūtį. Griežtų reikalavimų perdirbtoms transporto priemonėms perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę taikymas atitiko Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį, o 34 straipsnio nuostatos nekliudė taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jeigu jie pateisinami viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių sveikatos bei gyvybės apsaugos pagrindais. Minėtų reikalavimų taikymas perdirbtoms transporto priemonėms buvo būtina ir proporcinga priemonė dėl visuomenės saugumo intereso, siekiant užtikrinti eismo saugą, apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą.
  15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  16. Inspekcija pabrėžė, jog Tvarkos 28 punkte nustatyta, kad perdirbti transporto priemonę perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš sąlygų: transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas, abiem nurodytais atvejais po perdirbimo turi būti atlikta transporto priemonės techninė ekspertizė (29 p.). Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad kitoje šalyje perdirbtoms ir į Lietuvą įvežtoms transporto priemonėms turi būti atliekama techninė ekspertizė. Transporto priemonės, pagamintos ar perdirbtos nesilaikant šios tvarkos, neregistruojamos, jas eksploatuoti draudžiama. Išanalizavus pareiškėjo skunde pateiktą informaciją ir dokumentus, negalima teigti, kad pareiškėjas įvykdė Tvarkoje nustatytus transporto priemonių perdirbimo reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai.
  17. Inspekcija akcentavo, jog, pagal Registravimo taisykles, tais atvejais, kai transporto priemones registruojanti institucija pagal gamintojo duomenis, įrašus naudojamose duomenų bazėse, kitus ar kitų valstybių duomenų šaltinius nustato, kad transporto priemonė buvo pagaminta naudoti eismui kairiąja kelio puse, tokia transporto priemonė gali būti registruojama tik nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę. Todėl, vadovaujantis Registravimo taisyklių 67.4 punktu, pareiškėjo papildomai buvo prašoma pateikti VĮ „Regitra“ minėtų taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytą dokumentą (t. y. perdirbtos transporto priemonės techninės ekspertizės išvadas). Nepateikus tokio dokumento, VĮ „Regitra“ pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti registruoti transporto priemonę. Inspekcija taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas skundą grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, kuriuose ginčo objektu buvo ne perdirbtos transporto priemonės su perkeltais vairo mechanizmais iš dešinės į kairę pusę, todėl, Inspekcijos nuomone, šiais sprendimais nagrinėjamoje byloje nebuvo galima remtis. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo perdirbtas Automobilis, kuriam vairo mechanizmas perkeltas iš dešinės pusės į kairę, turėtų būti užregistruotas Lietuvoje neįvykdžius VĮ „Regitra“ reikalavimo pateikti jo techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą Taisyklių apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

6II.

7

  1. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo E. P. skundą atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtinti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai) ir Registravimo taisyklės. Teismas išdėstė faktines ginčo aplinkybes ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis registruojant turėjo pateikti tik ankstesnę registraciją kitoje valstybėje narėje patvirtinantį dokumentą, draudimo liudijimą bei techninę apžiūrą patvirtinantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po transporto priemonės įsigijimo iš esmės pakeitė transporto priemonės konstrukciją, t. y. automobilyje pakeistas vairas iš dešinės pusės į kairę, nors originaliai automobilis buvo su vairu dešinėje pusėje, pritaikytas važiavimui kairiąja kelio puse. Pažymėta, kad teisės aktai nedraudė perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmo iš dešinės pusės į kairę, jeigu tai nedarė įtakos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams. Siekiant užtikrinti šiuos reikalavimus, Lietuvos valstybėje priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Tvarka (29 ir 43 p.) bei kiti susiję teisės aktai, padedantys įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, tokius kaip Direktyva 2007/46/EB ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (34 str.). Vadovaujantis Tvarkos 29 punktu, perdirbti transporto priemonę perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš šių sąlygų: transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas. Pagamintoms ar perdirbtoms transporto priemonėms turi būti atlikta techninė ekspertizė ir turi būti laikomasi Tvarkos nuostatų (43 p.). Iš byloje esančių pareiškėjo, siekiant įregistruoti transporto priemonę, VĮ „Regitra“ Telšių filialui pateiktų dokumentų – registracijos liudijimo (išduoto Latvijos Respublikoje), Lenkijos Respublikoje išduotos pažymos apie atliktus techninius bandymus bei dokumento, patvirtinančio transporto priemonės identifikaciją, – matyti, kad VĮ „Regitra“ Telšių filialas nebuvo informuotas apie tai, ar transporto priemonės konstrukcijos (vairo mechanizmo keitimas iš vienos pusės į kitą) modifikavimas buvo leistinas ir nedarė įtakos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Automobilio vairą iš dešinės pusės į kairę perkėlė jis pats 2014 m. vasarą, nes tam turėjo pakankamai praktinių įgūdžių; kreipėsi dėl jo įregistravimo Lietuvoje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad toks automobilis nebus registruojamas, todėl 2014 m. rudenį įregistravo automobilį Latvijoje, kur automobilius registruojanti įmonė pati atliko techninę ekspertizę. Nors pareiškėjas teigė, kad jau vien Latvijos Respublikoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo pateikimas įrodė, jog techninė ekspertizė prašomam įregistruoti lengvajam automobiliui buvo atlikta registraciją atlikusioje Latvijos įstaigoje, tačiau iš byloje esančių Transporto priemonių perdirbimo taisyklių, patvirtintų Latvijos ministrų kabineto 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 725, akivaizdu, kad Latvijos Respublikoje perdirbtų transporto priemonių techninę ekspertizę atlieka techninės kontrolės inspektorius techninės apžiūros stotyje (22 p.); gavęs techninės ekspertizės išvadą, transporto priemonės savininkas perdarytą priemonę ne vėliau kaip per penkias dienas įregistruoja KESD (23 p.). Pabrėžta, kad minėtos ekspertizės išvados pareiškėjas nepateikė nei VĮ „Regitra“ Telšių filialui, siekdamas įregistruoti transporto priemonę, nei teismui, siekdamas įrodyti ankščiau išdėstytas aplinkybes. Iš pateikto Latvijos Respublikoje išduoto automobilio registracijos liudijimo taip pat nematyti, kad transporto priemonė perdirbta įvykdžius vieną iš privalomų sąlygų: transporto priemonė perdirbta transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkas turėjo transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atliko servise pagal šias technines sąlygas. Pažymėta, kad pagal Tvarką, perdirbtoms transporto priemonėms turi būti atlikta techninė ekspertizė ir turi būti laikomasi šios tvarkos nuostatų (43 p.). Taigi šiuo aspektu transporto priemonės esminių konstrukcijų pakeitimas, nesant teigiamos kompetentingų institucijų ekspertizės išvados apie tai, kad nepadaryta įtakos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams, kaip buvo ginčo atveju, lėmė sprendimus dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme.
  3. Teismas pabrėžė, kad griežtų reikalavimų perdirbtoms transporto priemonėms perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę taikymas atitiko Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatos nekliudė taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jeigu jie buvo pateisinami viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių sveikatos bei gyvybės apsaugos pagrindais. Teismas taip pat pastebėjo, kad Direktyva 96/96/EB buvo panaikinta, pakeičiant 2009 m. birželio 26 d. įsigaliojusia 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (toliau – ir Direktyva 2009/40/EB). Be to, iš Komunikato matyti, kad naujoms patvirtinto EB tipo transporto priemonėms, kurios turi galiojantį atitikties liudijimą, nereikia iš naujo tvirtinti techninių charakteristikų ar atitikti papildomų techninių reikalavimų, susijusių su jų konstrukcija ar veikimu, jei tik jos nebuvo modifikuotos po to, kai buvo išvežtos iš gamintojo gamyklos. Nors pagal naująją tipo patvirtinimo Direktyvą 2007/46/EB nacionalinės ir individualios patvirtinimo procedūros buvo suderintos, ir nors patvirtinimas galiojo tik jį suteikusioje valstybėje narėje, kita valstybė narė privalėjo leisti parduoti, registruoti ar eksploatuoti transporto priemonę, nebent turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad patvirtinimo techninės sąlygos nebuvo lygiavertės jos nustatytoms sąlygoms.
  4. Teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, nusprendė, kad naikinti pareiškėjo skundžiamus VĮ „Regitra“ Telšių filialo ir VĮ „Regitra“ sprendimus nebuvo pagrindo. VĮ „Regitra“ Telšių filialas, nustatęs, jog prašoma įregistruoti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Vauxhall Vectra“, identifikavimo Nr. W0L0ZCF6861040680 – buvo perdirbtas perstatant jos vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, turėjo teisę atsisakyti ją registruoti dėl to, kad nepateiktas transporto priemonės techninės ekspertizės atlikimo dokumentas. Tačiau VĮ „Regitra“ Telšių filialas skundžiamame 2015 m. kovo 25 d. pranešime nepagrįstai nurodė, kad nepateiktas techninės apžiūros dokumentas, nes techninė apžiūra prašomam įregistruoti automobiliui buvo atlikta techninės kontrolės stotyje Lenkijoje ir išduotas tą patvirtinantis dokumentas, kuris pateiktas kartu su prašymu įregistruoti transporto priemonę. Šią aplinkybę 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (1.15)-24-1871 patvirtino ir VĮ „Registrų centras“, ir VĮ „Regitra“ Telšių skyriaus atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad Lenkijoje išduotas techninės apžiūros dokumentas įrodė, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pagrindinė atsisakymo įregistruoti transporto priemonę priežastis buvo ta, jog pareiškėjas nepateikė perdirbtos transporto priemonės techninės ekspertizės dokumentų, to nepaneigė ir pareiškėjas, todėl nebuvo pagrindo naikinti skundžiamą 2015 m. kovo 25 d. pranešimą.
  5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašė ir priteisti neturtinę žalą. Akcentuota, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, jeigu yra šios būtinosios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Kaip matyti iš ankščiau išanalizuotų tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionalinių teisės nuostatų, institucija, šiuo atveju VĮ „Regitra“ pagrįstai taikė nacionalinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl neturtinės žalos atsiradimo priežasčių, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo. Pažymėta ir tai, jog pareiškėjas, įsigydamas transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas įrengtas dešinėje pusėje, ir savadarbiai perdarydamas vairo mechanizmą į kairę pusę, taip pat turėjo įvertinti situaciją, teisinį reguliavimą ir rizikos faktorius.
  6. Teismas konstatavo, jog VĮ „Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 12270706 ir VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (115)-24-1871 buvo teisėti ir pagrįsti, nebuvo teisino pagrindo juos naikinti, todėl pareiškėjo skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestas. Atmestini ir kiti (išvestiniai) pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“, ( - ), neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8III.

9

  1. Pareiškėjas E. P. apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pareiškėjo nurodytais klausimais ir, gavus šį prejudicinį sprendimą, panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
  2. Pareiškėjas sutinka, kad iš dalies ginčo teisinius santykius reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Registro nuostatai ir Registravimo taisyklės, tačiau, be šių teisės aktų, taip pat yra Europos Sąjungos teisės aktai, į kuriuos teismas neatsižvelgė. Atsižvelgiant į tai, kad Automobilis registruotas Latvijoje, techninė apžiūra atlikta Lenkijoje, nagrinėjamam ginčui aktualus Europos Sąjungos teisės taikymas. Pareiškėjas dar kartą nurodo, kad jis Automobilio vairą iš dešinės pusės į kairę perkėlė pats, nes turėjo pakankamai praktinių įgūdžių, tačiau, siekiant Lietuvoje atlikti šio automobilio registraciją, jam paaiškinta, kad toks automobilis nebus registruojamas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2014 m. spalio 17 d. Automobilį įregistravo Latvijoje, kur automobilius registruojanti įmonė pati atliko techninę ekspertizę ir nustačiusi, kad Automobilis tinkamas eksploatuoti, išdavė automobilio registracijos liudijimą. 2015 m. kovo 24 d. Automobilio techninė apžiūra atlikta Lenkijos techninės kontrolės stotyje, nes Lietuvoje atsisakyta tokią apžiūrą atlikti. 2015 m. kovo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“ Telšių filialą su prašymu įregistruoti Automobilį, kartu pateikė minėtą registracijos liudijimą (registracijos Nr. DW2944), išduotą Latvijoje, transporto priemonės techninių bandymų atlikimo pažymėjimą ir transporto priemonės identifikavimo dokumentą, išduotus Lenkijoje. Tačiau 2015 m. kovo 25 d. sprendimu VĮ „Regitra“ Telšių filialas atsisakė įregistruoti Automobilį, motyvuodamas tuo, kad nepateikti techninės apžiūros ir techninės ekspertizės dokumentai, kai duomenų nėra informacinėje sistemoje. Šį sprendimą apskundus VĮ „Regitra“, pastaroji 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjas buvo prašytas papildomai pateikti Registravimo taisyklių 44.1.1 punkte nurodytą dokumentą dėl techninės ekspertizės, o jo nepateikus, buvo priimtas pagrįstas sprendimas atsisakyti registruoti transporto priemonę.
  3. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai nustatė, kad, prieš priimdama ginčijamą 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, 2015 m. balandžio 8 d. VĮ „Regitra“ kreipėsi į Lietuvos techninės priežiūros įmonių asociaciją „Transeksta“, prašydama įvertinti, ar pateiktas Lenkijoje išduotas Automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimą patvirtinantis dokumentas patvirtino tinkamai atliktą privalomąją techninę apžiūrą, nes tai buvo atlikta po ginčijamo VĮ „Regitra“ Telšių filialo sprendimo priėmimo. Minėta asociacija 2015 m. balandžio 21 d. raštu VĮ „Regitra“ atsakė, kad ji nėra įgaliota pripažinti techninės apžiūros galiojimą, atliktą užsienio valstybėje, tačiau Automobiliui UAB „Telšių techninės apžiūros centras“ 2015 m. kovo 20 d. atliktos techninės būklės patikros metu nustatytas didelis trūkumas – pagal šios transporto priemonės techninius duomenis, ji pagaminta su vairu dešinėje pusėje, todėl prieš registruojant Automobiliui būtina atlikti techninę ekspertizę. Pareiškėjas pabrėžia, kad faktas, jog Automobilis buvo įregistruotas kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad jos kompetentingos institucijos nusprendė, jog motorinė transporto priemonė atitiko ten galiojančius techninius reikalavimus, todėl nacionalinės institucijos gali atsisakyti išduoti tokios transporto priemonės registracijos patvirtinimą tik tuo atveju, jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai.
  4. Pareiškėjo nuomone, teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, jog šiuo atveju taikytinas Tvarkos 29 punktas, patvirtina, kad iš pareiškėjo reikalauti neįmanomų dalykų yra normali praktika. Nacionalinis reglamentavimas iš esmės nustato sąlygas, kurių pareiškėjas negali įvykdyti, t. y. perdirbti transporto priemonę perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę vienu iš šių būdų: transporto priemonę perdirbant transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkui turint transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atliekant bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad vairas jau permontuotas į kairę pusę, todėl įvykdyti šias sąlygas pareiškėjui neįmanoma.
  5. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog VĮ „Regitra“ Telšių skyrius nebuvo informuotas apie tai, ar transporto priemonės konstrukcijos (vairo mechanizmo keitimas iš vienos pusės į kitą) modifikavimas yra leistinas ir nedaro įtakos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams, tačiau, kaip neteisingai nurodė teismas, pareiškėjas neprivalėjo pateikti tokių įrodymų. Teismas darė išvadą, jog vien Latvijos Respublikoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo pateikimas įrodo, kad techninė ekspertizė Automobiliui buvo atlikta, nepakankamas. Pareiškėjas minėtos ekspertizės išvados nei VĮ „Regitra“ Telšių skyriui, nei teismui nepateikė ir negalėjo pateikti, nes jų neturi ir negali gauti. Teismas taip pat pastebėjo, kad iš pateikto Latvijos Respublikoje išduoto automobilio registracijos liudijimo nematyti, ar transporto priemonė perdirbta įvykdžius vieną iš Tvarkos 29 punkte nustatytų privalomųjų sąlygų, bet pareiškėjui neaišku, kodėl teismas darė prielaidą, kad toks reikalavimas Latvijoje nustatytas ir kodėl pagal tai turėtų būti vertinamas transporto priemonės vairavimo mechanizmo perkėlimas į kitą pusę. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su teiginiu, kad kitoje valstybėje narėje įregistruota transporto priemonė turi atitikti papildomus nacionalinius reikalavimus ir, nesant teigiamos kompetentingų institucijų ekspertizės išvados, jog nepaveikti gamintojo nustatyti saugumo reikalavimai, nacionalinės institucijos gali atsisakyti įregistruoti tokias transporto priemones. Be to, techninė apžiūra Automobiliui jau buvo atlikta Lenkijoje, institucijos žino jos rezultatus, todėl nėra pagrindo reikalauti pakartotinės techninės apžiūros.
  6. Pareiškėjas sutinka su teismu, kad VĮ „Regitra“ Telšių filialas skundžiamame 2015 m. gruodžio 25 d. pranešime nepagrįstai nurodė, jog nepateiktas techninės apžiūros dokumentas, nes techninės apžiūros, atliktos Lenkijoje, dokumentas buvo pateiktas. Šioje byloje buvo kilęs klausimas, ar reikalavimas pateikti perdirbtos transporto priemonės techninę ekspertizę yra suderinamas su Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsnio nuostatomis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje užtikrintu laisvu prekių judėjimu Europos Sąjungos viduje. Pareiškėjo nuomone, jau įregistravus transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, papildoma apžiūra gali būti skiriama tik siekiant suteikti kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios nėra registracijos liudijime. Nagrinėjamu atveju Automobiliui buvo suteiktas administracinis leidimas patekti į kelių eismą ir galiojanti techninės apžiūros ekspertizė, todėl reikalavimas pateikti dar vieną ekspertizę, kuri nustatyta priimančiosios valstybės narės techniniuose reikalavimuose, nėra suderinamas su Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu.
  7. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su šiais klausimais:

101. Ar laisvo prekių judėjimo principas leidžia tokį nacionalinį reguliavimą, pagal kurį vienoje valstybėje narėje teisėtai įregistruota motorinė transporto priemonė, kuriai prieš registravimą buvo perkelta valdymo sistema iš dešinės pusės į kairę ir kuri po tokio perdarymo buvo įregistruota vienoje valstybėje narėje, o techninė apžiūra su teigiama išvada atlikta trečioje valstybėje narėje, gali būti registruojama priimančioje valstybėje narėje tik atlikus papildomą nacionalinę techninę ekspertizę?

112. Ar papildomos nacionalinės techninės ekspertizės atlikimas gali būti pateisinamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje nustatytomis išimtimis, jei transporto priemonė turi išduotą galiojantį registracijos liudijimą, atitinkantį Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus bei 2009 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros reikalavimus, ir teigiamą techninę apžiūrą patvirtinantį dokumentą?

123. Ar Direktyvos 1999/37/EB ir Direktyvos 2009/40/EB nuostatos aiškintinos taip, kad galima daryti išimtis, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje nustatytomis išimtimis, ir reikalauti atlikti papildomą nacionalinę techninę ekspertizę, jei įgaliotai registruoti institucijai pateikiamas registracijos liudijimas, atitinkantis Direktyvos 1999/37/EB bei Direktyvos 2009/40/EB reikalavimus, ir teigiamą techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas, kai prieš įregistruojant transporto priemonę ir atliekant techninę apžiūrą kitoje valstybėje narėje, išskyrus priimančią šalį, buvo atliktas vairo sistemos perkėlimas iš dešinės į kairę pusę?

134. Ar laisvo prekių judėjimo principas leidžia nustatyti tokias nacionalinės techninės ekspertizės sąlygas, remiantis kuriomis būtų galima nepripažinti asmens teisės savo jėgomis atlikti vairo sistemos perkėlimą iš dešinės pusės į kairę, jei kitoje valstybėje narėje, kurioje buvo įregistruota transporto priemonė ir atlikta techninė apžiūra, toks atliktas perkėlimas buvo pripažintas tinkamu ir teisėtu?

  1. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Regitra“, ir VĮ „Regitra“ Telšių filialas, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
  2. Atsakovų vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog iš jo reikalaujama neįmanomų dalykų. Teisinis reguliavimas, kuris, anot pareiškėjo, jam sukuria neįmanomas įvykdyti pareigas, galioja nuo 2008 m., o Automobilis pertvarkytas 2014 m., todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti Tvarką bei ja vadovautis. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad jis negali pateikti dokumentų apie Latvijos Respublikoje atliktą ekspertizę, nes jų neturi ir negali gauti, prieštarauja į bylą pateiktiems dokumentams, nes, pagal Transporto priemonių perdirbimo taisyklių, patvirtintų Latvijos ministrų kabineto 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 725, 22 punktą, Latvijos Respublikoje perdirbtų transporto priemonių techninę ekspertizę atlieka techninės kontrolės inspektorius techninės apžiūros stotyje; gavęs techninės ekspertizės išvadą, transporto priemonės savininkas perdarytą priemonę ne vėliau kaip per 5 dienas įregistruoja KESD (23 p.). Taigi pareiškėjas privalėjo gauti Automobilio techninę ekspertizę, todėl galėjo ją pateikti tiek nacionaliniam registratoriui, tiek teismui.
  3. Atsakovai nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, pagal Komunikato nuostatas, jeigu transporto priemonė buvo anksčiau registruota kitoje valstybėje narėje, tai sudaro pagrindą registruoti transporto priemonę Lietuvoje, o laikotarpio, kurį transporto priemonė buvo registruota vienoje valstybėje narėje prieš ją pervežant į kitą valstybę narę, trukmė nėra svarbi. Pastebėtina, kad būtent Latvijos Respublikoje draudžiama registruoti ilgesniam nei 6 mėnesių terminui transporto priemones, kurios pagal konstrukciją pritaikytos eismui kairiąją kelio puse, todėl vien faktinė aplinkybė, jog Automobilis buvo laikinai registruotas Latvijos Respublikoje, nesudaro pagrindo šį automobilį, neįvykdžius visų teisės aktų reikalavimų, įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
  4. Atsakovai papildomai pažymi, kad reikalaujami atlikti veiksmai prieš registruojant perdirbtą transporto priemonę Lietuvoje savo esme yra pateisinami viešojo intereso apsaugos tikslu. Net jei ir būtų svarstomas klausimas dėl tokių reikalavimų atitikimo Europos Sąjungos teisei, reikalavimų perdirbtoms transporto priemonėms perstatant valdymo įtaisus iš dešinės pusės į kairę taikymas yra visiškai suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ir tranzito draudimų arba apribojimų, jeigu jie yra pateisinami viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių sveikatos bei gyvybės apsaugos pagrindais.
  5. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl reikalautos priteisti 500 Eur neturtinės žalos, todėl laikytina, kad jis su teismo sprendimo dalimi, kuria šis reikalavimas atmestas, sutinka ir jos apeliaciniu skundu nekvestionuoja. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atsakovai akcentuoja, kad, pirma, kilęs ginčas susijęs su teisės aktų reikalavimais, kurie apskritai nedraudžia registruoti aptariamas transporto priemones. Antra, iš ginčo aplinkybių aišku, kad pats pareiškėjas sutinka, jog būtų reikalaujama atlikti techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę, tačiau jis nesutinka, kad, nesant tai patvirtinančių įrodymų, transporto priemonė negali būti registruojama. Trečia, net jeigu ir kiltų Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, jis šiuo atveju yra visiškai aiškus.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  7. Ministerija pažymi, kad Direktyvos 96/96/EB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybių narių abipusio pripažinimo principas yra atkartotas šią direktyvą pakeitusios Direktyvos 2009/40/EB 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonės, registruotos toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabos ar puspriekabės, techninė apžiūra buvo atlikta laikantis bent šios direktyvos nuostatų. Pareiškėjas, taikydamas valstybėms narėms nustatytą abipusio transporto priemonių, įregistruotų valstybėse narėse, techninės apžiūros pripažinimo principą, nevertino minėtame punkte nustatytos privalomos sąlygos, kad valstybės narės privalo pripažinti tik tos valstybės narės išduotą patvirtinimą apie atliktą techninę apžiūrą, jeigu ta transporto priemonė yra toje valstybėje registruota.
  8. Ministerijos nuomone, bendruosius principus numatantys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniai netaikomi, kai laisvo tam tikro produkto judėjimo teisinis režimas Sąjungoje yra visiškai suderintas konkretesnių Europos Sąjungos teisės aktų. Tuo atveju, kai yra priimti ir galioja Europos Sąjungos antriniai teisės aktai, kuriais visiškai suderintas tam tikro pobūdžio prekės laisvas judėjimas, bet kokios nacionalinės priemonės, galbūt pažeidžiančios laisvo prekių judėjimo principą, vertinamos ne Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, o Sąjungos lygmeniu suderintų Europos Sąjungos teisės aktų kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali traktuoti Direktyvos 2009/40/EB nuostatų kitaip, nei ši direktyva nustato, ir ja remiantis teigti, kad Lenkijos Respublikoje gauta pažyma apie atliktus transporto priemonės techninius bandymus naudojantis valstybių narių abipusio lygiateisiškumo ir pripažinimo principu yra tinkama.
  9. Ministerija akcentuoja, jog, kaip nurodoma Komunikato 3.3.1 punkto šeštojoje pastraipoje, nereikia iš naujo tvirtinti naujų patvirtinto EB tipo transporto priemonių, kurios turi galiojantį atitikties liudijimą, techninių charakteristikų ar atitikti papildomų techninių reikalavimų, susijusių su jų konstrukcija ar veikimu, tik jei jos nebuvo akivaizdžiai modifikuotos po to, kai „išvyko“ iš gamintojo gamyklos. Pareiškėjas nepateikė transporto priemonės techninės ekspertizės dokumento, įrodančio, kad tokia transporto priemonė atitinka jos gamintojo techninius reikalavimus, t. y. tokia transporto priemonė yra saugi ir tinkama eksploatuoti viešajame eisme, todėl VĮ „Regitra“ ir jos Telšių filialas turėjo teisę atsisakyti Automobilį registruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
  10. Ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nacionalinis reglamentavimas iš esmės nustato reikalavimus, kurių jam neįmanoma įvykdyti, susijusių su transporto priemonės modifikavimo sąlygomis. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad jis išvis kreipėsi į transporto priemonės gamintojo įgaliotą servisą dėl transporto priemonės perdirbimo ir kad jam transporto priemonės gamintojas uždraudė transporto priemonę perdirbti arba pareiškėjas negavo transporto priemonės gamintojo techninių sąlygų, pagal kurias galėjo perdirbti transporto priemonę bet kuriame servise. Pareiškėjas, 2014 m. vasarą savo jėgomis perdirbdamas Automobilį, nesilaikė privalomų sąlygų, nustatytų Tvarkoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas Automobilio perdirbimą atliko nesilaikydamas nacionalinių teisės aktų, todėl jis, neturėdamas transporto priemonės techninės ekspertizės dokumento, praranda teisę dalyvauti viešajame eisme. Pareiškėjo argumentas, kad Tvarkoje įtvirtintų sąlygų įvykdyti neįmanoma, nes vairas jau permontuotas (de facto) į kairę pusę, yra niekinis, kadangi Tvarkoje įtvirtintų privalomų sąlygų pareiškėjas privalėjo laikytis jau perdirbdamas transporto priemonę ir faktinis perdirbimas negali pateisinti to, kad nesilaikyta Tvarkos nuostatų.
  11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  12. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas netinkamai rėmėsi Direktyvos 96/96/EB 3 straipsnio 2 dalimi ir taikė joje valstybėms narėms nustatytą lygiavertiškumo ir abipusio transporto priemonių, įregistruotų valstybėse narėse, techninės apžiūros principą. Inspekcija taip pat nesutinka, kad Lenkijoje išduotas techninės apžiūros dokumentas įrodo, jog Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir institucijos žino apie jos rezultatus, todėl nebuvo pagrindo reikalauti atlikti Automobilio techninę apžiūrą. Pareiškėjas neįvertino minėta nuostata įtvirtintos privalomos sąlygos, kad valstybės narės privalo pripažinti tik tos valstybės narės išduotą patvirtinimą apie atliktą techninę apžiūrą, jeigu ta transporto priemonė yra toje valstybėje registruota. Inspekcija teigia, kad pareiškėjas privalo įrodyti, jog Lenkijos Respublikoje atlikti Automobilio techniniai bandymai yra pareiškėjo įvardijama transporto priemonės techninė apžiūra.
  13. Inspekcija akcentuoja, kad pareiškėjo minimos Direktyva 1999/37/EB ir Direktyva 2009/40/EB, dėl kurių išaiškinimo jis prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nenustato teisinio reguliavimo ir išimčių dėl motorinių transporto priemonių techninės ekspertizės atlikimo, kadangi transporto priemonių techninių charakteristikų, susijusių su jų konstrukcija ir veikimu, reglamentavimas nėra šių direktyvų reguliavimo sritis.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16

  1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“, VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“, atsakovo įpareigojimo įregistruoti Lietuvoje transporto priemonę – 2006 m. laidos automobilį „Vauxhall Vectra“, ( - ), registruotą Latvijos Respublikoje, taip pat atlyginti 500 Eur neturtinę žalą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad naikinti pareiškėjo skundžiamus VĮ „Regitra“ Telšių filialo ir VĮ „Regitra“ sprendimus nėra pagrindo, kadangi VĮ „Regitra“ Telšių filialas, nustatęs, jog prašomas įregistruoti Automobilis buvo perdirbtas perstatant jo vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, turėjo teisę atsisakyti jį registruoti dėl to, kad nepateiktas transporto priemonės techninės ekspertizės atlikimo dokumentas (Registravimo taisyklių 67.4 ir 44.1.1 p.).
  3. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad faktas, jog Automobilis buvo įregistruotas kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad jos kompetentingos institucijos nusprendė, jog motorinė transporto priemonė atitiko ten galiojančius techninius reikalavimus, todėl nacionalinės institucijos gali atsisakyti išduoti tokios transporto priemonės registracijos patvirtinimą tik tuo atveju, jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai.
  4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po transporto priemonės įsigijimo iš esmės pakeitė transporto priemonės konstrukciją, t. y. automobilyje pakeistas vairas iš dešinės pusės į kairę. Pareiškėjo teigimu, jis šiuos pakeitimus atliko savarankiškai 2014 m. vasarą, o 2014 m. rudenį įregistravo automobilį Latvijoje, kur automobilius registruojanti įmonė pati atliko techninę ekspertizę.
  5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015 m. kovo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“ Telšių filialą su prašymu įregistruoti Automobilį, kartu su prašymu pateikdamas šios transporto priemonės registracijos liudijimą, registracijos Nr. DW2944, išduotą 2014 m. spalio 17 d. Latvijos Respublikoje (I t., b. l. 128, 130–131), transporto priemonės techninių bandymų atlikimo pažymėjimą (I t., b. l. 67–69) ir transporto priemonės identifikavimo dokumentą (I t., b. l. 68–69, 124–127), išduotus Lenkijoje.
  6. Byloje ginčijamu VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“ pareiškėjo Automobilį atsisakyta registruoti dėl to, jog nepateikti techninės apžiūros ir techninės ekspertizės dokumentai, kai duomenų nėra informacinėje sistemoje (I t., b. l. 12). VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“ nuspręsta, jog nėra pagrindo pakeisti VĮ „Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo. Minėtame sprendime nurodyta, jog užsienyje išduotas privalomosios techninės apžiūros dokumentas neturėtų būti transporto priemonės atsisakymo registruoti priežastis; transporto priemonė galėtų būti registruojama atlikus transporto priemonės techninę ekspertizę ir kartu su kitais dokumentais pateikus techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą bei atlikus visas registravimui būtinas procedūras (I t., b. l. 10–11).
  7. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (115)-24-1871, VĮ „Regitra“, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, aplinkybės, jog pareiškėjas pateikė Lenkijoje atliktos techninės apžiūros dokumentą, nelaikė kaip sudarančios pagrindą neregistruoti pareiškėjo Automobilio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog VĮ „Regitra“ Telšių filialas 2015 m. kovo 25 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad nepateiktas techninės apžiūros dokumentas, ir vertino, jog Lenkijoje atlikta techninė apžiūra ir išduotas techninės apžiūros dokumentas įrodo, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Su tuo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sutiko ir atsakovas. Taigi nesant ginčo dėl Lenkijoje išduoto techninės apžiūros dokumento pripažinimo, teisėjų kolegija detaliau šios aplinkybės nevertins ir dėl jos išsamiau nepasisakys.

17Dėl techninės ekspertizės pažymos nepateikimo

  1. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pagrįstai pareiškėjo norimą užregistruoti transporto priemonę buvo atsisakyta registruoti dėl to, jog nebuvo pateikta techninės ekspertizės pažyma (Registravimo taisyklių 67.4 p.).
  2. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjo kreipimosi į VĮ „Regitra“ Telšių filialą metu) 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms <...>. To paties įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės arba jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio ženklų ir dokumento, liudijančio apie transporto priemonės įregistravimą, išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba jos priekabai dalyvauti viešajame eisme. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, jog užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką. Įgyvendindamas šią tvarką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtino Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 9 d.).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, jog VĮ ,,Regitra“ Telšių filialas 2015 m. kovo 25 d. sprendime Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“ atsisakymo pagrindu nurodė Registravimo taisyklių 69.3 punktą, taip pat išdėstė, jog „nepateikti techninės apžiūros ir techninės ekspertizės dokumentai, kai duomenų nėra informacinėje sistemoje“. VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“ atsisakymo registruoti priežastis patikslinta, nurodant Registravimo taisyklių 67.4 punktą.
  4. Registravimo taisyklių 67.4 punkte numatyta, kad transporto priemonę įregistruoti pageidaujantis pareiškėjas VĮ „Regitra“ pateikia transporto priemonės kilmės dokumentą (-us), išskyrus atvejus, kai transporto priemonė paskutinį kartą buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodant registracijos liudijimą arba galingojo keturračio registracijos liudijimą, yra neperdirbta ir transporto priemonės registracijos dokumentas yra prarastas. Taigi, kadangi pareiškėjas Automobilio anksčiau nebuvo įregistravęs Lietuvos Respublikoje, taip pat jo norima užregistruoti transporto priemonė buvo perdirbta, pareiškėjas, norėdamas tokią transporto priemonę užregistruoti, pagal Registravimo taisyklių 67.4 punktą turėjo pateikti transporto priemonės kilmės dokumentą.
  5. Registravimo taisyklių 44 punkte įvardinti transporto priemonės kilmės dokumentai, kurie suskirstyti į tris grupes: transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinančius dokumentus (44.1 p.); transporto priemonės registraciją patvirtinančius dokumentus (44.2 p.); transporto priemonės naudojimą patvirtinančius dokumentus (44.3 p.).
  6. Pagal Registravimo taisyklių 45 punktą, Registravimo taisyklių 44.1.3 (transporto priemonių gamintojų išduotus atitikties liudijimus (išskyrus taisyklių 44.1.2 papunktyje nurodytus dokumentus), patvirtinančius, kad transporto priemonės buvo pagamintos pagal tam tikros rinkos reikalavimus (kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos), 44.2.2 (kompetentingų institucijų išduotus transporto priemonės registracijos liudijimus, eksporto dokumentus arba kitus, transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus, kurie neatitinka taisyklių 44.2.1 papunktyje nurodytų sąlygų) ir 44.3 (transporto priemonės naudojimą patvirtinančius dokumentus) papunkčiuose išvardyti dokumentai transporto priemonėms registruoti visais atvejais teikiami kartu su taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytu dokumentu, o taisyklių 44.1.2 (transporto priemonės Europos Bendrijos atitikties liudijimai (kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos) ir 44.2.1 (EEE šalyse išduoti transporto priemonės registracijos liudijimai, kurie atitinka 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 351) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 710), reikalavimus ir yra išduoti registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kurioms yra suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas) papunkčiuose išvardyti dokumentai teikiami kartu su taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytu dokumentu, kai transporto priemonės perdirbamos po taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 papunkčiuose išvardytų dokumentų išdavimo.
  7. Pagal Registravimo taisyklių 44.1.1 punktą, prie transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinančių dokumentų priskiriamas pagal Taisyklių 5 punkte nurodyto teisės akto (Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“) arba Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nuostatas išduoti dokumentai (anot atsakovo, būtent pagal pastarąjį teisės aktą išduotos techninės ekspertizės pažymos reikia tam, kad pareiškėjo transporto priemonė būtų įregistruota).
  8. Kaip minėta, transporto priemonės kilmės dokumentai išvardinti Registravimo taisyklių 44 punkte, o 45 punkte detalizuota, kokiais atvejais kokį dokumentą reikia pateikti. Pareiškėjas pateikė Latvijoje jam išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą. Byloje nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjo pateiktas Latvijos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. AF1423695 vertintinas kaip laikinos registracijos liudijimas, kadangi, kaip matyti iš Latvijos Respublikos kelių eismo ministerijos Kelių eismo saugos direktorato CSDD 2017 m. birželio 1 d. rašto Nr. 11.11-5/1354 (II t., b. l. 41), pareiškėjo Automobilis buvo užregistruotas Latvijos Respublikoje ir tuoj pat išregistruotas eksportui iš Latvijos Respublikos. Minėtame registracijos liudijime taip pat nurodytas transporto priemonės variantas – DN11, versija – 1A37BXDPNSB5, tipo patvirtinimo Nr. E1*2001/116*0290*03 (I t., b. l. 130–13).
  9. Vertindama Latvijos Respublikoje pareiškėjo Automobiliui išduotą registracijos liudijimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarybos 1999 m. balandžio 29 d. direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų 1 straipsnyje numatyta, jog ši direktyva taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemonę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad iš paties Direktyvos 1999/37 4 straipsnio teksto, kuriame nustatyta, jog vienoje valstybėje narėje išduotas šios direktyvos priede pateikto pavyzdžio registracijos liudijimas turi būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse perregistruojant transporto priemonę tose valstybėse, matyti, kad šia nuostata valstybėms narėms nepaliekama jokios diskrecijos dėl transporto priemonių registracijos liudijimų pripažinimo principo laikymosi (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę, C‑150/11, EU:C:2012:539, 73 punktą). Kaip matyti iš Direktyvos 1999/37 3, 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių, šia direktyva siekiama prisidėti prie laisvo judėjimo kitų valstybių narių teritorijose esančiais keliais, numatant kaip būtiną sąlygą, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje jau registruotą transporto priemonę, pateikti registraciją ir transporto priemonės technines charakteristikas liudijantį dokumentą, kad anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės būtų lengviau sugrąžintos į eismą ir taip būtų padėta vidaus rinkai tinkamai veikti (žr. sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę 74 punktą). Svarbu pažymėti ir tai, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog anksčiau kitose valstybėse narėse registruotų naudotų transporto priemonių techninės charakteristikos gali būti nustatytos remiantis jau esančiais registravimo dokumentais (žr. 2008 m. birželio 5 d. sprendimo Komisija prieš Lenkiją, C‑170/07, EU:C:2008:322, 38 punktą, sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę 75 punktą). Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Belgijos Karalystę nusprendė, jog Belgijos Karalystė negali pateisinti sistemingo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą būtinumu patikrinti registracijos liudijimą turinčių transporto priemonių technines charakteristikas (76 punktas). Pastarojoje byloje įvertinta, jog tokiu reikalavimu iš esmės panaikinamas kitose valstybėse narėse išduotų registracijos liudijimų pripažinimo principas, numatytas Direktyvos 1999/37 4 straipsnyje (77 punktas). Minėtoje byloje pripažinta, jog Belgijos Karalystė negali remtis viena iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje apibrėžtų bendrojo intereso priežasčių arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes iš to, kas pasakyta, matyti, kad, išskyrus laikino registravimo atvejį, Direktyva 1999/37 valstybėms narėms neleidžiama, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotą transporto priemonę, reikalauti kito dokumento nei registracijos liudijimas. Kai klausimo reglamentavimas suderintas Sąjungos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokios suderinimo priemonės nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas (šiuo klausimu žr. 1993 m. spalio 12 d. sprendimo Vanacker ir Lesage, C‑37/92, EU:C:1993:836, 9 punktą; 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimo DaimlerChrysler, C‑324/99, EU:C:2001:682, 32 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo Lidl Magyarorsz?g, C‑132/08, EU:C:2009:281, 42 punktą) (79 p.).
  10. Direktyvos 1999/37/EB 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog perregistruodamos transporto priemonę, kuri anksčiau jau buvo įregistruota kitoje valstybėje narėje, kompetentingos institucijos visais atvejais reikalauja pateikti I ankstesnio registracijos liudijimo dalį ir, jeigu buvo išduota, II registracijos liudijimo dalį. Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. vasario 14 d. komunikate (Aiškinamasis komunikatas dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos) išdėstoma, jog Direktyva 1999/37/EB taip pat taikoma laikiniems registracijos liudijimams, kuriuos valstybės narės turėtų pripažinti pagal šios direktyvos 1 straipsnį, 2 straipsnio b punktą ir 4 straipsnį. Komunikate taip pat nurodoma, jog valstybės narės gali išduoti laikinos registracijos liudijimą, kuris nesiskirtų arba labai nedaug skirtųsi nuo Direktyvoje 1999/37/EB nustatyto modelio. Tokiu atveju kitos valstybės narės yra įpareigotos pripažinti laikinos registracijos liudijimą, išduotą valstybės narės transporto priemonei identifikuoti tarptautiniame eisme, jei vairuotojas turi I registracijos liudijimo dalį pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.
  11. Įvertinusi išdėstytus argumentus bei tai, jog pareiškėjui Latvijos Respublikoje išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. AF1423695 iš esmės atitinka Direktyvoje 1999/37/EB nustatytą modelį ir nedaug nuo jo skiriasi, teisėjų kolegija pareiškėjo Automobiliui Latvijos Respublikoje išduotą registracijos liudijimą vertina kaip Registravimo taisyklių 44.2.1 punkte nurodytą dokumentą – EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris atitinka 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 351) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 710), reikalavimus ir yra išduotas registruojant transporto priemonę, atitinkančią Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kuriai yra suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas.
  12. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta anksčiau, pagal Registravimo taisyklių 45 punktą, Registravimo taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 papunkčiuose išvardyti dokumentai teikiami kartu su taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytu dokumentu, kai transporto priemonės perdirbamos po taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 papunkčiuose išvardytų dokumentų išdavimo. Registravimo taisyklių 44.1.2 punkte numatyta, jog prie transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinančių dokumentų priskiriami transporto priemonės Europos Bendrijos atitikties liudijimai (kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos). Kadangi byloje nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikoje pareiškėjui išduotas registracijos pažymėjimas laikytinas patvirtinančiu, jog pareiškėjo Automobilis buvo registruotas ir naudotas, Registravimo taisyklių 44.1.2 punktas jam netaikytinas, t. y. šio dokumento jam pateikti nereikia. Be to, iš Registravimo taisyklių 45 punkto konstrukcijos nėra pagrindo vertinti, jog yra būtina pateikti abu dokumentus (nurodytus Registravimo taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 p.).
  13. Sisteminis Registravimo taisyklių 67.4, 45 ir 44 punktų aiškinimas suponuoja, jog transporto priemonę perdirbus prieš Registravimo taisyklių 44.2.1 papunktyje nurodyto dokumento išdavimą, t. y. prieš EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris išduotas registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kurioms yra suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas, tokią transporto priemonę registruojant kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju – Lietuvoje, pakanka pateikti EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą (Registravimo taisyklių 44.2.1 p. nurodytą dokumentą). Kadangi pareiškėjo Automobilis perdirbtas prieš Registravimo taisyklių 44.2.1 papunktyje nurodyto dokumento (Latvijos Respublikos išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo) išdavimą, iš Registravimo taisyklių 45 punkto neišplaukia įpareigojimas pareiškėjui pateikti 44.1.1 papunktyje nurodytą dokumentą (pagal Tvarkos aprašą išduotą techninės ekspertizės pažymėjimą). Tokį aiškinimą galima pagrįsti ir anksčiau išdėstytu iš Europos Sąjungos nuostatų išplaukiančiu teisiniu reguliavimu bei Teisingumo Teismo praktika. Šiuo atveju teisėjų kolegija nemano, jog yra tikslinga kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
  14. Be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatos, kurios tikslai, įvardyti 26 konstatuojamojoje dalyje, yra suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp vežimo įmonių ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos. Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 21 d. sprendime Cura Anlagen GmbH prieš Auto Service Leasing GmbH (ASL), C-451/99, EU:C:2002:195, nurodoma, kad kai transporto priemonė techniškai apžiūrima kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumo ir abipusio pripažinimo principas, nustatytas Direktyvos 96/96 (šią direktyvą panaikino Direktyva 2009/40/EB) 3 straipsnio 2 dalyje, reikalauja visas kitas valstybes nares pripažinti dėl techninės apžiūros išduotą pažymėjimą, ir tai neturi sutrukdyti joms reikalauti bet kokios papildomos apžiūros, paprastai atliekamos registracijos jų teritorijoje tikslu, jei ta apžiūra nebuvo atlikta išduodant pažymėjimą (62 punktas). Taigi iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog dėl techninės apžiūros negali būti atliekama tokia pati kontrolė, kokia jau buvo vykdoma pagal kitas procedūras toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje.
  15. Byloje pateiktas Latvijos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio vertimas patvirtina, jog dėl perdirbtų motorinių transporto priemonių atitikties eismo saugumo ir techniniams norminių dokumentų reikalavimams turi būti gauta atitinkama Kelių eismo saugumo direkcijos arba Kelių eismo saugumo direkcijoje šiam tikslui akredituoto asmens išvada. Iš byloje esančių Transporto priemonių perdirbimo taisyklių, patvirtintų Latvijos ministrų kabineto 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 725, matyti, kad po perdirbimo transporto priemonės perdirbėjas perdirbtą transporto priemonę siunčia techninei ekspertizei, kad galėtų gauti išvadą dėl perdirbtos transporto priemonės atitikties šių taisyklių reikalavimams (21 p.), o transporto priemonių techninę ekspertizę atlieka transporto priemonių techninės kontrolės inspektorius techninės apžiūros stotyje (22 p.); gavęs techninės ekspertizės išvadą, transporto priemonės savininkas perdarytą priemonę ne vėliau kaip per penkias dienas įregistruoja KESD (23 p.); transporto priemonės techninės ekspertizės aktą inspektorius registre įformina internetu. Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Latvijos Respublikoje transporto priemonių perdirbimui yra numatyti atitinkami reikalavimai, o prieš registruojant transporto priemonę turi būti gaunama techninės ekspertizės išvada.
  16. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas Latvijos Respublikos transporto ministerijos Kelių eismo saugos direktorato CSDD 2017 m. birželio 1 d. raštas Nr. 11.11-5/1354, kuriame nurodoma, jog transporto priemonė Vauxhall Vectra“ (identifikacinis numeris WOL0ZCF6861040680) atlikus pakeitimus, skirtus pritaikyti transporto priemonę dešinės pusės eismui, 2014 m. spalio 17 d. (manytina, jog dokumente per apsirikimą nurodyta „2004 m.“, kadangi bylos duomenų visuma patvirtina, jog Automobilis techninei ekspertizei buvo pristatytas 2014 m.) buvo pristatyta į CSDD, kur jam buvo atlikta techninė ekspertizė, laikantis Ministrų kabineto 2004 m. rugpjūčio 17 d. (manytina, jog dokumente per klaidą nurodyta „2004 m. rugpjūčio 24 d.“) įsakymo Nr. 725 „Transporto priemonių modifikavimo reikalavimai“ 3 priedo nuostatų. Atlikus šią ekspertizę buvo išrašytas techninės ekspertizės aktas Nr. TNT30069. 2014 m. spalio 17 d. atlikus techninę ekspertizę, modifikuota transporto priemonė buvo užregistruota Latvijos Respublikoje ir tuoj pat išregistruota eksportui iš Latvijos Respublikos. Transporto priemonės savininkui buvo išduotas registracijos sertifikatas Nr. AF1423695, turintis modifikacijos kodą „B11“, kuris patvirtina, kad visos atliktos modifikacijos buvo registruotos laikantis galiojančių procedūrų, tranzito sertifikato Nr. TR108775, tranzitinis eksportui iš Latvijos Respublikos skirtas registracijos numeris yra XD2984 (II t., b. l. 41). Kartu su minėtu raštu buvo pateikta Techninės ekspertizės akto Nr. TNT30069 kopija (II t., b. l. 42).
  17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad šiuo atveju, remiantis Registravimo taisyklių 67.4 punktu, iš pareiškėjo, norinčio užregistruoti Automobilį, galima reikalauti pateikti techninės ekspertizės dokumentą – transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinantį dokumentą (Registravimo taisyklių 44.1.1 p.). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino atsakovo atsisakymą registruoti pareiškėjo Automobilį Registravimo taisyklių 67.4 punkto pagrindu, dėl to, išnagrinėjęs bylą, netinkamai įvertino viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Dėl to atsakovo VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“ naikintinas. Atsižvelgiant į tai, jog VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“ pripažįstama, kad užsienyje išduotas privalomosios techninės apžiūros dokumentas neturėtų būti Automobilio neregistravimo priežastis, naikintina tik šio sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama atlikus transporto priemonės techninę ekspertizę ir kartu su kitais dokumentais pateiktus techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo transporto priemonę – 2006 m. laidos automobilį „Vauxhall Vectra“, ( - ) – Lietuvos Respublik?s kelių transporto priemonių registre.

18Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui

  1. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 500 Eur.
  2. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
  3. Vadovaujantis ankščiau nurodytomis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės ar savivaldybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
  4. Pasisakydama dėl Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos anksčiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo atsirasti dėl neteisėto atsakovo atsisakymo registruoti jo Automobilį. Byloje padarytos išvados vertintinos kaip pakankamos konstatuoti esant dvi iš ankščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – valdžios institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
  5. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo veiksmų, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamai intensyvūs, t. y. ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, tai, jog Automobilis ilgą laikotarpį nebuvo užregistruotas, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialo, priteistinas jo prašomas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Toks neturtinės žalos dydis vertintinas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus bei taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui.
  7. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir panaikina atsakovo VĮ ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“, ir VĮ „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“ dalį, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama atlikus transporto priemonės techninę ekspertizę ir kartu su kitais dokumentais pateiktus techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą, bei įpareigoja atsakovą VĮ „Regitra“ Telšių filialą įregistruoti pareiškėjo transporto priemonę – 2006 m. laidos automobilį „Vauxhall Vectra“, ( - ) – Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Taip pat pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Telšių filialo, priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą tenkinti.

21Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

22Pareiškėjo E. P. skundą tenkinti iš dalies.

23Panaikinti atsakovo valstybės įmonės ,,Regitra“ Telšių filialo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12270706 dėl atsisakymo įregistruoti transporto priemonę „Vauxhall Vectra“ ir valstybės įmonės „Regitra“ 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (115)-24-1871 „Dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę Vauxhall“ dalį, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama atlikus transporto priemonės techninę ekspertizę ir kartu su kitais dokumentais pateiktus techninės ekspertizės atlikimą patvirtinantį dokumentą.

24Įpareigoti atsakovą valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialą įregistruoti pareiškėjo E. P. transporto priemonę – 2006 m. laidos automobilį „Vauxhall Vectra“, ( - ) – Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

25Priteisti pareiškėjui E. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialo, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

26Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai