Byla 3K-3-293/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims Lietuvos kariuomenei, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, VĮ Registrų centrui dėl pastatų nugriovimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Klaipėdos rajone, Kairių kaime, tretiesiems asmenims priklausančiame kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius - poilsio namelius, plane pažymėtus indeksais 1K1 (ž)p ir 2K1 (b)p, kuriuos atsakovas 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktu įsigijo iš bankrutuojančios AB „Dubysa“. Ieškovė nurodo, kad AB „Dubysa“ nepateikė statinių statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, todėl dar 2003 m. birželio 10 d. ieškovės įsakymu AB „Dubysa“ buvo įpareigota juos nugriauti. Atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas nugriauti pastatus 2005 m. lapkričio 8 d. Atsakovo atsisakymas nugriauti statinius trukdo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, kurią nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“. Atsakovo pastatai, kaip civilinės paskirties objektai, trukdo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, todėl pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1979 metais savavališkai, be statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, todėl 2003 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr.13.6-18472 „Dėl pastatų nugriovimo“ buvo priimtas teisėtai, yra pagrįstas ir turėjo būti vykdomas. Remdamasis 2005 m. gegužės 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad, įsigydamas šiuos statinius, atsakovas neįgijo į juos daugiau teisių, negu turėjo ankstesnis šio turto valdytojas, o varžytynių aktas nėra besąlyginis pagrindas nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, tam būtina ir atitiktis kitiems įstatymams bei, atsižvelgdamas į specifinę ginčo statinių buvimo vietą specialiosios paskirties objekte, padarė išvadą, kad kariniame poligone civilinės paskirties objektų buvimas ir eksploatavimas negalimas; statiniai, pastatyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytus reikalavimus, turi būti nugriauti. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo metu ginčo statinius yra įsigijęs atsakovas; nors statiniai nėra teisiškai įregistruoti, kitų asmenų, turinčių į juos daugiau daiktinių teisių, nėra, todėl statinius nugriauti įpareigojo atsakovą, jo nuosavybe pripažindamas statybines medžiagas, liksiančias statinius nugriovus (CK 4.103 straipsnis).

7Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas nugriauti statinius buvo grindžiamas 2003 m. birželio 10 d. ieškovės įsakymu Nr. 13.6-1842, priimtu dėl ankstesnio savininko AB „Dubysa“; ginčo statinių užimta žemė tretiesiems asmenims buvo paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545, nors statiniai pastatyti iki šio nutarimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-5711 panaikino 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842 ir kad nebėra pagrindo tenkinti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio tenkino, pažymėdamas, kad tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėjo, kad tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo neginčijo, savo teises jie gali ginti pareikšdami savarankiškus ieškinius dėl ginčo objektų nugriovimo ar išpirkimo nustatyta tvarka.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nes jis prieštarauja viešajam interesui. Ieškovė yra institucija, vykdanti jai Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnyje ir Statybos įstatymo 27, 28, 35 straipsniuose nustatytas pareigas, todėl, atsisakydama nuo ieškinio, iš esmės nepasikeitus aplinkybėms ir esant priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo buvo tenkintas ieškinys, ji atsisakė vykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Tokie veiksmai prieštarauja viešajam interesui, kuris turi būti suprantamas ir kaip gynimas trečiųjų asmenų interesų, kurių valdomoje ir naudojamoje teritorijoje stovi neįregistruoti pastatai, ir kaip valstybės interesas, kad neteisėtos statybos objektai būtų nugriauti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja viešajam interesui, nepateikia tokio sprendimo motyvų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad, remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, valstybės įgaliota institucija nebegalės inicijuoti ginčo dėl ginčo pastatų nugriovimo ir negalės vykdyti įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su neteisėtos statybos likvidavimo procedūromis.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą ir nurodydamas, kad tretieji asmenys galės kreiptis į teismą, pareikšdami savarankiškus reikalavimus dėl ginčo pastatų nugriovimo, pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 straipsniai). Be to, žemė, ant kurios stovi ginčo statiniai, priklauso valstybei, todėl pagal įstatyminį reguliavimą tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija gali imtis veiksmų neteisėtos statybos objektams nuo valstybinės žemės pašalinti.
  4. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, pagrindžiantis ieškinio atsisakymo pagrįstumą, buvo tai, kad tretieji asmenys neskundė ieškovės 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo, yra nepagrįstas, nes nurodytas įsakymas nebuvo viešai skelbtas, prieš posėdį neįteiktas tretiesiems asmenims, apie jį tretieji asmenys sužinojo tik teismo posėdžio metu.

10Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos respublikos Krašto apsaugos ministerija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukdamas bylą, pažeidė kooperacijos principą (CPK 8 straipsnis), nes nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ir ginčas išspręstas iš esmės. Taip pat buvo pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis), nes turėtų iš naujo inicijuoti procesą, kai dabar byla nagrinėjama apeliacine tvarka; priimta nutartimi užkertamas kelias ginčui iš esmės išspręsti, nes pagal įgaliojimus teisę inicijuoti bylą turi apskrities viršininko administracija; Lietuvos kariuomenei, tiesiogiai naudojančiai karinį poligoną, išlieka kliūčių tinkamai naudotis visa poligono teritorija.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ginti viešąjį interesą, nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ginčo statiniai buvo pastatyti neteisėtai, nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ nuostatų, kuriomis nustatytos poligono ribos, Krašto apsaugos ministerija suteiktos jo valdymo teisės, nustatyta poligono naudojimo paskirtis. Kairių kariniame poligone nuolat vyksta karinės pratybos, todėl civilinės paskirties objektų buvimas yra visiškai nesuderinamas. Be to, tokių objektų naudojimas karinio poligono teritorijoje kelia tiesioginį pavojų juos naudojančių asmenų gyvybei ir sveikatai, todėl jų nukėlimas yra būtinas, siekiant apginti viešąjį interesą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad varžytynių sandoris, pagal kurį atsakovas įsigijo ginčo statinius, yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.394 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, parduodant ginčo statinius iš varžytynių, nebuvo aptartos teisės į po nameliais esantį žemės sklypą, taip pat nei AB „Dubysa“, nei bankrutuojančios AB „Dubysos“ administratorė, vykdžiusi ginčo pastatų pardavimą iš varžytynių, nesikreipė į trečiąjį asmenį Krašto apsaugos ministeriją, valdžiusią nurodytą žemės sklypą patikėjimo teise.

11Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prisidėjime prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kasacinio skundo papildomai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, ar ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Statybos įstatymą draudžiama disponuoti neteisėtos statybos objektais, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalo imtis neteisėtos statybos šalinimo procedūrų.

12Atsakovas pateiktame atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos kariuomenė kasacinį skundą nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

  1. Kasatorius nepagrįstai susiaurina viešojo intereso sąvoką, teigdamas, kad viešasis interesas gali būti apgintas tik nugriovus ginčo statinius. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti neteisėtai, nes tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Viešasis interesas gali būti ginamas tiksliai vykdant teisės aktų reikalavimus, todėl kasatorius, teigdamas, kad teismas pažeidė viešąjį interesą, turėjo nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos.
  2. Ginčas dėl pastatų kilo dėl to, kad tretieji asmenys, perimdami iš rusų kariuomenės Kairių karinį poligoną, priėmimo perdavimo akte neužfiksavo faktiškai teritorijoje esančių ginčo statinių ir pagal Vyriausybės 1993 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 828 „Dėl buvusių Rusijos federacijos karinių objektų žemės inventorizavimo ir kartografinės medžiagos sutvarkymo“ 3 punktą nesuderino su Klaipėdos rajono valdyba ir nepateikė Vyriausybei siūlymų dėl buvusių karinių objektų žemės sklypų priskyrimo žemės naudotojams, nustatyta tvarka juos grąžinant ar išnuomojant.

13Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kasacinį skundą nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

  1. Kasaciniame skunde nenurodytas nė vienas įstatyminis pagrindas, kuris pagrįstų skundo teiginius, jog apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukti bylą esą užkirto kelią ginčui iš esmės išspręsti, taip pat nenurodoma, kaip ir kodėl buvo pažeisti CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtinti principai.
  2. Ginčo objektu esantys statiniai negali būti laikomi kliūtimi visa apimtimi naudotis poligono teritorija, nes Krašto apsaugos ministerija pati siekė juos įsigyti (nusipirkti, perimti ar kitokiu būdu įtraukti į kariuomenės balansą (Raštai 1996 m. kovo 7 d. Nr. 16; 1999 m. rugsėjo 29 d., 2003 m. rugsėjo 19 d. Nr. IS-873), be to, greta ginčo statinių toje pačioje vietovėje yra kitų civilinės paskirties statinių, dėl kurių kasatorius naudojimo klausimo nekelia.
  3. Nepagrįstas argumentas, kad ginčo nameliai yra pastatyti neteisėtai, nes, VĮ Registrų centro duomenų banko duomenimis, nuo 1999 m. spalio 12 d. jų registracijos statusas yra „nevisiškai sutvarkyti duomenys“, jie niekada neturėjo „savavališkos statybos“ statuso. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nenustačiusi ginčo statinių savavališkos statybos fakto, nepagrįstai priėmė 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842 dėl statinių nugriovimo. Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka patikrino ginčo statinius, 2006 m. birželio 30 d. surašė Senų statinių patikrinimo aktą Nr. STN-83 ir išvadą, kad tie statiniai gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Šis aktas nebuvo ginčytas. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi nutraukti bylą yra pažeidžiamas viešasis interesas, pasireiškiantis neteisėtos statybos objektų likvidavimu, nepagrįstas.
  4. Kasatoriaus teiginys, kad varžytynių sandoris yra niekinis yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Varžytynės buvo paskelbtos viešai, Krašto apsaugos ministerija jose nedalyvavo, varžytynių akto neskundė. CK 1.80 straipsnyje nustatytos pasekmės galėtų kilti tik tuo atveju, jei nekilnojamojo daikto pardavėjas, kuris yra žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininkas, pažeistų CK 6.394 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Varžytynių metu šios teisės normos nebuvo pažeistos.

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Atsakovas 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktu įsigijo iš bankrutuojančios AB „Dubysa“ ginčo statinius, kuriuos 2003 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo įpareigota nugriauti, atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas nugriauti pastatus 2005 m. lapkričio 8 d. ieškovo įsakymu. Statiniai nėra teisiškai registruoti, žemės sklypas po pastatais priklauso valstybei, jo valdymo teisė – Krašto apsaugos ministerijai, o teisė naudotis – Lietuvos kariuomenei (Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“). Ieškovas 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-5711 panaikino 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas nugriauti ginčo pastatus, ir, remdamasis šiuo įsakymu, atsisakė ieškinio.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami ieškovo atsisakymo nuo ieškinio teisėtumo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

18CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismo pareiga visais atvejais kruopščiai išanalizuoti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą, išaiškinti jam tokio atsisakymo pasekmes, t. y. kad ieškovas praranda teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko. CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo paaiškinamas būtinumu ginti viešąjį interesą, todėl ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo nugriauti Klaipėdos r., Kairėnų k., tretiesiems asmenims priklausančiame kariniame poligone esančius civilinės paskirties statinius – poilsio namelius, kuriuos atsakovas 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktu įsigijo iš bankrutuojančios AB „Dubysa“, kuri 2003 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo įpareigota juos nugriauti, atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas nugriauti pastatus 2005 m. lapkričio 8 d. Statiniai nėra teisiškai registruoti, žemės sklypas po pastatais priklauso valstybei, jo valdymo teisė – Krašto apsaugos ministerijai, o teisė naudotis – Lietuvos kariuomenei (Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“). Tenkindamas ieškinį, apylinkės teismas pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą ir 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Šiuo įstatymu bei Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, 10 straipsnio 3 punktu Klaipėdos apskrities viršininkas yra įpareigotas vykdyti žemės naudojimo kontrolę. Bylos duomenimis, apskrities viršininko administracija 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-5711 panaikino 2003 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 13.6-1842, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas nugriauti ginčo pastatus. Šio įsakymo pagrindu apskrities viršininko administracija atsisakė ieškinio ir prašė, nesant teisinio pagrindo pastatams nugriauti, bylą nutraukti; apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo prašymą tenkino. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada visiškai sutikti negali. Paprastai ieškinio atsisakoma, kai atsakovas patenkina ieškovo reikalavimus gera valia. Viršininko įsakyme 2006 m. lapkričio 7 d. Nr. 13.6-5711 nenurodoma, kas lėmė 2003 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ panaikinimą, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta ieškovo atstovui (jo prašymu) nedalyvaujant, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, ar ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nes, minėta, žemės paskirties naudojimo kontrolė yra pavesta įstatymu apskrities viršininko administracijai, todėl šių funkcijų vykdymas yra valstybės įgaliotos institucijos pareiga, o ne diskrecijos teisė. Žemės sklypo ribos ir plotas trečiajam asmeniui patvirtintas 2000 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 545, pastatai varžytynėse atsakovo įsigyti 2004 m. liepos 14 d., t. y. po to, kai buvo nustatytas žemės sklypo plotas ir ribos, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų skirtas būtinas pastatų naudojimui žemės sklypas. Dėl pastatų teisinės registracijos atsakovas kreipėsi į administracinį teismą, ir, kaip pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendime, įsigydamas ginčo statinius, atsakovas neįgijo į juos daugiau teisių, negu turėjo ankstesnis šio turto valdytojas, o varžytynių aktas nėra besąlyginis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, tam būtina atitiktis kitiems įstatymams.

19Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, visiškai nesiaiškino, ar toks atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė valstybės įgaliotos institucijos įsakymo, „Dėl pastatų nugriovimo“ atšaukimą, taip pat nevertino trečiųjų asmenų realios teisės ginti savo teises inicijuojant naują procesą bei pareigos užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis), sprendžia, kad dėl nurodytų trūkumų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla dėl netinkamo procesinės teisės bei materialinės teisės normų taikymo, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad įsakymo dėl pastatų nugriovimo panaikinimas (neišsiaiškinus, kokiu pagrindu jis panaikintas) nelemia ginčo pastatų buvimo teisėtumo, taip pat ir ieškovo ieškinio atsisakymo teisėtumo.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo apeliacinės... 10. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos respublikos Krašto apsaugos... 11. Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prisidėjime prie Lietuvos Respublikos... 12. Atsakovas pateiktame atsiliepime į trečiojo asmens Lietuvos kariuomenė... 13. Atsakovas atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Atsakovas 2004 m. liepos 14 d. varžytynių aktu įsigijo iš bankrutuojančios... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami ieškovo atsisakymo... 18. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 22. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...