Byla 1A-333-255-2014

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

2dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,

3nuteistajam R. K.,

4nuteistojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., kurio vertė 2880 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo 2011 m. spalio 8 d., kurio vertė 1200 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d., kurio vertė 1250 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. liepos 24 d. (pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį). Į bausmės laiką įskaičiuotas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 24 d. (pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį) ir pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

6B. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš R. K. B. G. naudai priteista 17 030 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8R. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: porą auksinių auskarų - 250 Lt vertės, auksinį žiedą - 200 Lt vertės, vieną auksinį auskarą - 80 Lt vertės, auksinį žiedą - 500 Lt vertės, porą auksinių auskarų - 300 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinį žiedą - 250 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą - 200 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinį pakabuką - 150 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinio dirbinio nulūžusią detalę - 50 Lt vertės. Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 2880 Lt.

9Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: dvi auksines grandinėles, kurių bendra vertė – 400 Lt (vienos vertė - 200 Lt), du auksinius pakabukus, kurių bendra vertė - 200 Lt, (vieno vertė - 100 Lt), du auksinius vyriškus vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė - 600 Lt (vieno vertė - 300 Lt). Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 1200 Lt.

10Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d., 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: auksinę grandinėlę - 250 Lt vertės, du auksinius pakabukus, kurių bendra vertė - 300 Lt (vieno vertė - 150 Lt), porą auksinių auskarų - 300 Lt vertės, auksinę monetą - 400 Lt vertės. Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 1250 litų.

11Be to, jis nuteistas už tai, kad turėdamas vieningą tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodęs, kad yra statybinės firmos direktorius ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios B. G. pasitikėjimą, apgaule įgijo nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą:

12Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, kaltinamasis R. K. iš nukentėjusiosios B. G. apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausančią sutrūkusią auksinę apyrankę - 900 Lt vertės, žadėdamas ją nunešti sutaisyti ir grąžinti iki 2011 m. spalio 3 d., 14.00 val., tačiau jos negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 2590 Lt, žadėdamas už juos įgyti aukso laužo, o po ko, jį perparduoti ir kitą dieną grąžinti didesnę pinigų sumą, tačiau pinigų negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 3000 Lt, nurodydamas, kad skubiai reikia sumokėti darbuotojams atlyginimus ir žadėdamas pinigus vakare grąžinti, tačiau jų negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 30 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu, pasakydamas, kad reikia darbuotojui sumokėti išeitinę kompensaciją ir nurodydamas pinigus pervesti į V. Š. banko sąskaitą, iš nukentėjusiosios įgijo 3340 Lt, kuriuos nukentėjusioji, būdama namuose, adresu - ( - )., iš savo banko sąskaitos pervedė į V. Š. banko sąskaitą ir kuriuos kaltinamasis R. K. žadėjo grąžinti, pervesdamas į nukentėjusiosios B. G. banko sąskaitą, tačiau pinigų negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 1 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G., jai nurodydamas, kad pinigai reikalingi, jog atgautų savo automobilį ir vairuotojo pažymėjimą, nes jį sulaikė policija, įgijo 4000 Lt, kuriuos nukentėjusioji iš savo tėvo A. L. banko sąskaitos pervedė į I. K. banko sąskaitą ir kuriuos I. K. tą pačią dieną apie 16.00 val., perdavė R. K. degalinėje, esančioje ( - ), žadėdamas pinigus nukentėjusiajai B. G. grąžinti 2011 m. spalio 3 d., tačiau pinigų negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K., būdamas pas nukentėjusiąją B. G. bute, esančiame ( - ), apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 3200 Lt, nurodydamas, kad pinigai reikalingi sumokėti už aukso laužą ir žadėdamas visus pinigus nukentėjusiajai grąžinti 2011 m. spalio 7 d., tačiau pinigų negrąžino.

13Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu, savo naudai užvaldė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 17 030 Lt.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, bei vadovaujantis BK 62 straipsnius pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę negu numatyta sankcijoje bausmę, taip pat prašo pritaikius BK 641 straipsnį sumažinti jam paskirtas bausmes dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

15Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia, kad prokuroro S. Galmino ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusioji B. G. ir jis 2011 m. spalio 13 d. pasirašė vekselį pagal kurį prisiėmė atitinkamas civilines teises. Vėliau pagal tą patį kaltinimą jis buvo pripažintas kaltu, su kuo nesutinka, kadangi ginčai tarp jo ir B. G. turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

16Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 nurodė, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisnių padarinių, kiekvienas turėtų susilaikyti nuo tokio veiksmo. Mano, kad šiuo atveju akivaizdu, kad pati nukentėjusioji jam skolino pinigus aplaidžiai, nenumatydama ir tinkamai nevertindama tokio veiksmo rizikos bei galimų teisinių pasekmių. Nukentėjusioji jam skolino pinigus savo noru, tie pinigai nebuvo išvilioti neteisėtu būdu, iš esmės nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, tyrimo nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie atitiktų apgaulės požymius, tarp apelianto ir nukentėjusiosios B. G. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o ginčai dėl jų turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Apeliantas teigia, kad ginčas tarp jo ir nukentėjusiosios B. G. kilo iš civilinių sutartinių santykių, todėl turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes vienos ar kitos šalies sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Todėl prašo jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

17Apeliantas taip pat prašo peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto pagrobimo). Mano, kad teismas turėjo priimti sprendimą ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį pagal vieną nusikalstamą veiką, o ne pagal tris. Be to, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 59 straipsnio 2 ir 3 dalyje, kadangi jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir grąžinti pagrobtus daiktus nukentėjusiajai. Dėl to prašo atsižvelgti į nurodytas lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis BK 62 straipsniu skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta sankcijoje. Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad apeliantas prašo jam pritaikyti 2013 m. liepos 2 d. priimto BK 641 straipsnio nuostatas.

18Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

19Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti

20Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

21Apeliacinis skundas atmestinas

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

23Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

24Dėl sukčiavimo

25Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji B. G. kaltinamajam perdavė jai priklausantį turtą – 17 030 Lt. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto dydžiu, įrodymai dėl perduoto turto dydžio nutartyje neaptariami, nes nuteistasis neginčija, kad nukentėjusioji B. G. perdavė jam 17 030 Lt vertės turtą, tačiau teigia, kad pasisavindamas šį turtą jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, mano, kad santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiosios B. G., reikia vertinti kaip civilinius teisinius santykius ir spręsti Civilinio proceso kodekso normose nustatyta tvarka. Pasak apelianto nukentėjusioji B. G. ir jis 2011 m. spalio 13 d. pasirašė vekselį pagal kurį jis prisiėmė atitinkamas civilines teises. Nuteistasis nurodo, kad pati nukentėjusioji jam savo noru skolino pinigus tinkamai nevertindama tokio veiksmo rizikos bei galimų teisinių pasekmių. Pinigai nebuvo išvilioti neteisėtu būdu, o byloje iš esmės nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie atitiktų apgaulės požymius ir įrodytų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

26Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai ir detaliai argumentavo, kodėl R. K. padarytus veiksmus vertina ne kaip civilinius teisinius santykius, o kaip sukčiavimą. Kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kuriuose išsamiai išanalizuota sukčiavimo sudėtis bei aptarti kaltinamojo veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Teismas paminėjo, kad teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismas akcentavo, kad vienas labiausiai paplitusių apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos ir kad kaltinamasis panaudojo šį būdą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje ištirtais parodymais (1 t., b.l. 17-19, 23; 3 t., b.l. 161-164, 171-172), nustatyta, kad nukentėjusioji B. G. ir duodama parodymus teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, R. K. nuo pat pirmo susitikimo jai sudarė solidaus, patikimo, bendrovei vadovaujančio žmogaus įspūdį. Kaltinamasis sugebėjo ją įtikinti, jog jis yra statybinės bendrovės direktorius, turi daug užsakymų, sukėlė jai pasiturinčio žmogaus įvaizdį, jos akivaizdoje imitavo, jog telefonu rezervavo jai ir vaikams kelionę. Nukentėjusiosios parodymai patvirtinti kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: daiktų pateikimo protokolais, apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti apžiūrėti daiktai ir SMS žinutės bei CD skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (1 t., b. l. 62-63, 64-68, 78-79, 105-106, 111-115). Įvertinęs įstatymo nustatyta tvarka gautus ir patikrintus duomenis teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis specialiai, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, suklaidino nukentėjusiąją ir susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiosios pasitikėjimu pagrįstais santykiais, tuo pasinaudodamas, pateikęs jai melagingas ir įtikinamas priežastis, įgijo iš nukentėjusiosios pinigų. Taip pat teismas įvertino ir vekselį, pagal kurį R. K. įsipareigojo sumokėti B. G. 16000 Lt iki 2001 m. gruodžio 1 d. (1 t., b.l. 34). Teismas pažymėjo, jog vekselis buvo pasirašytas po to, kai R. K. per kelis kartus, pateikdamas vis naujas ir skirtingas skubaus pinigų poreikio priežastis, jau buvo gavęs iš nukentėjusiosios pinigus, todėl jo pasirašymas nešalina baudžiamosios atsakomybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būdamas šešiolika kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, žinodamas apie jam iškeltas baudžiamąsias bylas dėl analogiškų veikų, R. K. suvokė savo padėtį ir žinojo, jog jokių finansinių galimybių grąžinti vekselyje nurodytą sumą jis neturi ir neturės. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad apelianto pasirašytas vekselis nepaneigia apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimo, kad byloje nustatyti ir neginčijamai nurodyti būtinieji sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai - turto užvaldymas ir apgaulės panaudojimas bei subjektyviosios nusikalstamos sukčiavimo sudėties pusės požymis tiesioginė tyčia.

27Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07, kurioje teigiama, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Paminėtoje nutartyje išsamiai aptarti kai kurie aspektai civilinių teisinių santykių, kylančių dėl vertybinio popieriaus – vekselio. Tačiau šia byla negali būti remiamasi kaip precedentu apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nustatyti faktiniai santykiai visiškai nepanašūs į faktinius santykius, susiklosčiusius nagrinėjamoje byloje. Svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę ir teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra vertinamas kaip sukčiavimas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad R. K. padaryta veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.

282012 m. sausio 17 d., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 164-168) buvo panaikintas 2012 m. vasario 10 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu (2 t., b.l. 126-127), todėl skunde minimas 2012 m. sausio 17 d. nutarimas jokios reikšmės, vertinant byloje surinktus įrodymus ir kvalifikuojant R. K. padarytą nusikalstamą veiką, neturi.

29Dėl vagystės

30Kaltinamasis neneigia pagrobęs nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, tačiau mano, kad teismas jo padarytą veiką turėjo vertinti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, veiką kvalifikuoti ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį pagal vieną nusikalstamą veiką, o ne pagal tris.

31Šie apeliacinio skundo motyvai taip pat nepagrįsti.

32Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-433/2012, Nr. 2K-649/2006).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta (nustatytų faktinių aplinkybių nuteistasis neginčija, todėl įrodymai detaliau neaptariami), kad R. K. B. G. turtą pagrobė tris kartus: nuo 2011 metų rugsėjo 28 d. iki 2011 metų rugsėjo mėn. 29 d.; nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d. bei 2011 m. spalio 8 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad skirtingu laiku grobdamas svetimą turtą R. K. veikė vieninga tyčia. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų atsisakė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis teigė, kad būdamas svečiuose pas B. G., bute, esančiame ( - ), iš koridoriaus spintos jis slapta pagrobė auksinius papuošalus, kurie buvo medinėje dėžutėje, įdėti į du maišelius. Pradžioje jis pagrobė vieną maišelį su papuošalais, kuriuos 2011 m. rugsėjo 29 d. užstatė lombarde, esančiame ( - ). Už minėtus papuošalus lombarde gavo 1300 litų, kuriuos išleido savo reikmėms. Be to, jis 2011 m. spalio 8 d. būdamas svečiuose pas B. G. iš tos pačios spintos pagrobė dar vieną maišelį su auksiniais papuošalais, kuriuos tą pačią dieną užstatė lombarde, esančiame ( - ). (t. 1, b. l. 155-156, 157, 162). Taigi, net pats R. K. nenurodė, kad paimdamas auksinius papuošalus pirmą kartą jis buvo sumanęs grįžti ir paimti likusius papuošalus. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio atskiras turto vagystes, padarytas skirtingu laiku, R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad perkvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo padėtis būtų pasunkinta.

34Dėl bausmės skyrimo

35Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 59 straipsnio 2 ir 3 dalyje, kadangi jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir grąžinti pagrobtus daiktus nukentėjusiajai. Dėl to prašo atsižvelgti į nurodytas lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis BK 62 straipsniu skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta sankcijoje, taip pat prašo jam pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

36Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai paskyrė bausmę, nes neatsižvelgė į apelianto nurodytas lengvinančias aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, nes kaltinamasis neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl nusikalstamo elgesio, nesigailėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, nes kaltininkas, jam pareiškus įtarimą, nepripažino esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (sukčiavimo), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė. Teismas, skirdamas bausmę R. K., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė skiriamos bausmės motyvus ir nurodė, kad kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už kelias tyčines nusikalstamas veikas, yra net aštuoniolika kartų teistas už analogiškas nusikalstamo pobūdžio veikas. Šią veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, nedirba, taigi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, o jo ankstesni teistumai ir jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos rodo, jog nusikalstamos veikos tapo kaltinamojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Teismas pagrįstai vertino, kad esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

37Nėra pagrindo taikyti BK 641 straipsnį, kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nesant įstatymo numatytų sąlygų: asmuo neprisipažino prisipažįsta kaltu ir byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

38Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą dėl R. K. kaltės ir pagrįstai jam paskyrė bausmę, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,... 3. nuteistajam R. K.,... 4. nuteistojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. B. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš R. K. B. G. naudai... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. R. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m.... 9. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 8 d., tikslus laikas... 10. Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio... 11. Be to, jis nuteistas už tai, kad turėdamas vieningą tyčią apgaule savo... 12. Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas... 13. Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu, savo naudai užvaldė... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia, kad prokuroro S. Galmino... 16. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d.... 17. Apeliantas taip pat prašo peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 19. Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą... 20. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.... 21. Apeliacinis skundas atmestinas... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 23. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą,... 24. Dėl sukčiavimo... 25. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji B. G. kaltinamajam perdavė jai... 26. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai ir... 27. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d.... 28. 2012 m. sausio 17 d., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo... 29. Dėl vagystės... 30. Kaltinamasis neneigia pagrobęs nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą,... 31. Šie apeliacinio skundo motyvai taip pat nepagrįsti.... 32. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimų nuosavybei bylose kaip... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (nustatytų faktinių aplinkybių nuteistasis... 34. Dėl bausmės skyrimo... 35. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes,... 36. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai... 37. Nėra pagrindo taikyti BK 641 straipsnį, kuriame nustatyta, kad baudžiamąją... 38. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 40. nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti....