Byla 2-439-199/2013
Dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Gretai Jankauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovei R. R., atsakovui Š. M., jo atstovui advokatui R. P., valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės atstovei V. A.-B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. M., trečiojo asmens 107-osios DNSB atstovui, valstybės institucijos išvadai duoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui Š. M., tretieji asmenys J. M., 107-oji DNSB, valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nustatė

2Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 29567,82Lt už šilumos energiją patalpų šildymui, 283,17lt už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, 2022,13lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas būtinas išlaidas/ 1t b. l. 130-133 /. Ieškovas grindžia ieškinį tuo, kad su atsakovu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis nėra sudaryta, tačiau tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo-vartojimo) santykiai. Ieškovas nurodo, kad tuo atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta, laikoma, kad sutartis sudaryta pagal LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Ieškovas nurodo, kad LR CK 6.384 str. 1 dalyje numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kito. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Ieškovo atstovė nurodo, kad atsakovas pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl po atlikto šilumos kiekio perskirstymo yra skolingas ieškovui. Atsakovas bei jo atsakovas su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas, jo atstovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui 1996 metais gavus 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko sutikimą, bute ( - ) buvo atjungtas šildymas, nuimant radiatorius ir uždedant akles. Nuo to laiko butas nėra šildomas, t.y. nurodytas butas nėra šilumos energijos vartotojas. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, vienašališkai nutraukti sutartį dėl šilumos tiekimo buvo galima laikantis L R Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 nustatytos tvarkos. Atsakovo turimomis žiniomis, 1996 metais Kauno miesto valdyba tokios tvarkos nustačiusi nebuvo, todėl atsakovas, suderinęs atsijungimą nuo šildymo sistemos su bendrija, kuri buvo atsakinga už gyvenamojo namo šildymo sistemos priežiūrą ir rinko mokesčius už sunaudotą šilumą, sutartį dėl šilumos tiekimo vienašališkai nutraukė teisėtai. Netgi pripažinus, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl šilumos tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento, norint nustatyti bet kurių subjektų tarpusavio atsiskaitymų balansą, yra reikalingi dokumentai, kurie pagrįstų kreditoriaus reikalavimo teisę ir dokumentai, įrodantys skolininko įvykdytų prievolių mąstą, tuo tarpu ieškovo pateikti dokumentai šių aplinkybių neįrodo. Sutinkamai su LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatomis visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl kilus ginčui dėl tarpusavio įsiskolinimo vieninteliu tinkamu įrodymu, kuris gali pagrįsti ieškinyje keliamus reikalavimus gali būti tik pirminiai apskaitos dokumentai arba jų tinkamai patvirtintos kopijos. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno buhalterinės apskaitos dokumento, o savo reikalavimą grindžia tik suvestinėmis ir lentelėmis, kurios tariamai įrodo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas mano, kad atsijungta nuo šildymo sistemos yra teisėtai, Esantys teismų sprendimai neįvertino ar atsijungimas yra teisėtas. Valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės atstovė palaiko 2013-03-06 išvadą. Valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybė 2013-03-06 išvadoje Nr /33.195/ R-1109 nurodė, kad LR šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. yra numatyta, jog šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį. Buto šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Atsakovo Š. M. skolos už patiektą šilumos energiją susidarymo laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės gyventojų atsijungimą nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimą, detaliai reglamentavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244 patvirtintos Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, taip pat LR ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo taisyklės, kurių 260 punkte yra numatyta, jog buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekimo įgaliotiems atstovams. Baigus buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 261 punkte yra numatyta, kad buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo dienos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 262 punkte yra numatyta, kad butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki kol buto savininkai, kurių šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos. Taisyklių 263 punkte yra numatyta, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Asmenys, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ir kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ) savininkas Š. M. savavališkai, pažeisdamas teisės aktų numatytą tvarką, atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šildymo sistemos, todėl jis išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitiniu vartotoju ir jam išlieka prievolė mokėti už šilumos energiją, iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų šildymo ir karšto vandens sistemų. Tretysis asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta. Trečiojo asmens 107-osios DNSB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta. Valstybės institucijos išvadai duoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, gauta išvada. Valstybės institucija išvadai duoti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-12-25 išvadoje Nr 2R-531 „Dėl AB „Kauno energija“ ieškinio dėl skolos už šilumą nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nustato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). L R energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 117 p. nustatyta, kad vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų -Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktų reikalavimus ir projektą - suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis. Taisyklių 123 punktas nustato, kad pastato ar jo sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, šios nuostatos reiškia, kad nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį gali tik teisėtai patalpos šildymo būdą pakeitęs vartotojas, priešingu atveju laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų nepasibaigė, o jeigu nebuvo sudaryta šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, tai galioja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Šių Sąlygų 8 punktas nustato, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra: šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas, o 11 punktas nustato, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių -juridinių ir fizinių asmenų nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Taisyklių 123 punkte įtvirtinta, kad pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo pastato, jo sekcijos (bloko) ar buto (kitų patalpų) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-44/2012 nutartyje konstatuota, kad patalpų savininkai už šilumos energiją atsiskaito pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovams, kaip patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Atsižvelgiant į šiuos teisės aktus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vartotojas laikomas centralizuotos šilumos vartotoju tol, kol neįteisins savo patalpų šildymo sistemos atjungimo teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išvadoje atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 117 ir 123 punktų nuostatos, reglamentuojančios, kada nutrūksta šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo sutartiniai santykiai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I48-35/2012 nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatai nesuteikia teisės VEI atlikti mokesčių už patiektą šilumos energiją skaičiavimo funkcijų, todėl VEI nepasisako dėl ieškovo prašomos priteisti pinigų sumos pagrįstumo. Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, kad atsakovui nuo 1996-01-29 nuosavybės teisė priklauso butas, kurio unikalus Nr ( - ) esantis J( - ) 352,48 kv. m. bendro ploto, kurio šildymas nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, šias aplinkybes patvirtina 2012-08-14 nekilnojamojo turto registro banko išrašas/ 1t , b. l. 8, 9/. Iš gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo apie asmenį matyti, kad atsakovas nuo 2005-02-18 deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu ( - ) /1t b. l.10/. Nustatyta aplinkybė, kad tarp šalių nėra sudarytos raštu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vanadį sutarties, šias aplinkybes patvirtina rašytinai įrodymai, šalių paaiškinimai. Be to, nustatyta, kad AB „Kauno energija“ bei Kauno miesto savivaldybė /valdyba/ nedavė atsakovui sutikimo, kad jis atsijungtų nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) nuo šildymo iš centralizuotų sistemų. Ieškovas teigia, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai, šilumos tiekimo-vartojimo santykiai. Ieškovas nurodo, kad tuo atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta, laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Atsakovas ieškovo argumentus dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę šilumos tiekimo-vartojimo prievoliniai teisniai santykiai, neigia. Priešingai nei ieškovas atsakovas nurodo, kad atsakovui, 1996 m. gavus 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko sutikimą, bute ( - ) buvo atjungtas šildymas, nuimant radiatorius ir uždedant akles ir nuo to laiko butas nėra šildomas, t.y. nurodytas butas nėra šilumos energijos vartotojas. Be to, atsakovas nurodo, kad į jam priklausantį nuosavybės teise butą, esantį ( - ) šilumos energija nėra teikiama nuo1996 metų, o jis nėra šios energijos vartotojas, kad yra pranešęs ieškovui dėl to, kad yra atsijungęs bei nenaudoja šilumos energijos. Atsakovas atsijungimo pagrindą nurodo, bendrijos pirmininko sutikimą dėl atsijungimo, o šį argumentą patvirtinančiu įrodymu nurodo 107 DNSB narių susirinkimo, įvykusio 2004-05-26 protokolą Nr 1, kuriame 3-oju dienotvarkės klausimu dėl 15-ame bute dalies patalpų atjungimo nuo šildymo sistemos užprotokoluota, kad buvo pareikšti priekaištai dėl ko buvo leista atjungti šilumą 20-me bute. Atsakydamas į priekaištus pirmininkas paaiškino dėl ko buvo leista atjungti šilumą 20-me bute,“ tai dėl šilumos atjungimo neprieštaravo apačioje esančio buto bei šalia esančio buto savininkai, kad šis butas yra paskutinis šilumos linijoje, kampinis, už jo nėra daugiau butų, jame negyvenama, buto savininkas yra skolingas bendrijai apie 12000lt, buvo priimtas sprendimas leisti bute atjungti šilumą, nuimant radiatorius ir uždedant akles“ /1t, b .l. 43,44,45/. Be to, atsakovas nurodo, kad veikė sutinkamai su tuo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1993-09-17 nutarimu Nr 723, kuris pakeitė 1992-09-25 nutarimą Nr 704 „Dėl LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, kurio 3p nustatyta, kad inžinierinę įrangą bei tinklus, t.y. elektros, dujų, šildymo galima keisti pagal nustatytąją tvarką miesto /rajono/ valdybos patvirtintą projektą, suderinus su atitinkamomis tarnybomis, nes Kauno miesto savivaldybėje/ valdyboje/ tokios tvarkos nebuvo. Tos aplinkybės, kad 1996 metais nustatytos tvarkos, pagal kurią galima būtų keisti šildymo įrangą pagal patvirtintą projektą Kauno miesto savivaldybėje/ valdyboje / nebuvo, nepaneigė ir Kauno miesto savivaldybės atstovė. Todėl atsakovas teigia, kad 1996 metais gavęs leidimą iš 107-osois DNSB pirmininko, atjungė buto šildymą nuo namo šildymo teisėtai, nes jokios tvarkos reglamentuojančios atjungimo tvarką Kauno miesto savivaldybėje/ valdyboje/ nebuvo, ir tokiu būdu toks atjungimas yra teisėtas ir atsakovas neprivalo mokėti mokesčių už šilumos energiją. Byloje yra pateiktas atsakovo Š. M. 2009-06-06 raštas „Dėl atsiskaitymo už paslaugas“ ieškovui AB „Kauno energija“, kuriame atsakovas nurodo, kad gavus bendrijos pirmininko sutikimą buvo atjungtas šildymas, nuimti radiatoriai ir uždėtos aklės, nuo 1996 metų butas nėra šildomas. Be to, nurodė, kad kadangi šilumos tiekimas į butą yra nutrauktas, tai ir mokesčiai už nesuvartotą šilumos energiją negali būti skaičiuojami, o naujos sutarties su AB „Kauno energija“, atsakovas nėra sudaręs bei pasirašęs/1t, b. l. 21/. Byloje yra pateiktas antstolės R. Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2009-09-10 Nr 0106/09/11284, atliktas pagal Š. M. prašymą, kuriame užfiksuota, kad adresu ( - ) yra negyvenama, šiame bute miesto centrinė šildymo sistema neprijungta/1t, b. l. 48/. Tačiau smulkaus aprašymo matomų bei nustatomų aplinkybių nėra konstatuota protokole, kas prieštarauja LR CPK 635str. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad butas randasi daugiabučiame name, kad šilumos vamzdžiai iena per butą ( - ) nuo apačios į viršų, kad nuimti radiatoriai, tačiau nuo šilumos vamzdžių gali sklisti šiluma bute, esančiame ( - ) / 1t, b. l. 49,50,51/. Be to, aplinkybė, kad butas, esantis J( - ) yra šildomas iš centralizuotų šildymo sistemų atsakovu nėra paneigta, nes nenuginčyti duomenys įrašyti nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše 2012-08-14, kuris priskirtinas prie oficialiųjų rašytinių įrodymų, nes atitinka LR CPK 197str2d. reikalavimams Tokiu būdu, tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės mokėti atsakovui, kaip buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame ( - ) savininkui mokesčius už šilumos energiją. Ieškovo atstovė teigia, kad ieškovui teikė sąskaitas apmokėjimui už butui, esančiam ( - ) teiktą šilumos energiją, atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas teikė sąskaitas apmokėjimui už buto šildymą. Dėl šilumos tiekimo daugiabučiui gyvenamajam namui, adresu ( - ). Nustatyta, kad nuo 2008-10-01 buvo nutraukta šilumos tiekimo sutartis, sudaryta su 107-ają DNSB bei pereita prie tiesioginių sutarčių tarp šilumos tiekėjo, t.y. AB „Kauno energija“ bei butų savininkų bei jų tiesioginio atsiskaitymo už šilumos energiją. 2009-06-23 AB „Kauno energija“ rašte Nr 20-2914, adresuotame ieškovui nurodyta, kad AB „Kauno energija“ sąskaitas už šilumą nuo 2008 m. spalio mėnesio paskaičiavo ir pateikė apmokėjimui kiekvieno buto savininkui atskirai, kadangi nesudarius rašytinės Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties santykiai tarp šilumos tiekėjo ir buitinio vartotojo grindžiami pagal „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) visiems vartotojams mokesčiai už šilumą skaičiuojami pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso /ŠAP/, matuojančio šilumą šildymui ir vandens pašildymui /Qp/rodmenis, šias aplinkybes patvirtina AB „Kauno energija“ 2009-06-23 raštas /1t, b.l. 22/. Tokiu būdu nuo 2008-10-01 mokesčius už sunaudotą gyvenamojo namo, ( - ) šilumos energiją skaičiuoja ieškovas atskirai kiekvienam butui, teikdamas sąskaitas apmokėjimui. Tačiau nors atsakovas nėra sudaręs su ieškovu individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisniai santykiai pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarties standartines sąlygas, nes namas, kuriame yra butas yra prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų, o atsakovo butas nėra atjungtas nuo namo šildymo sistemų įstatymų nustatyta tvarka, atjungimas nėra įteisintas, be to, kaip jau minėta, namo šilumos sistemos vamzdžiai eina per atsakovo butą nuo apačios į viršų, kito šildymo būdo atsakovo bute nėra. Tokiu būdu atsakovui galioja L R ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. LR Šilumos ūkio įstatymo 29str.1d. nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto, kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir /ar/ karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą. Pagal LR Statybos įstatymo 2str, 20str., 1d.5p, 23str.1d., 2p., 4p. atsijungimui nuo šildymo sistemos bei patalpų šildymo būdui pakeisti reikalingas paprastojo remonto projektas, leidimas rekonstrukcijai arba rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas projektui. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų turėjęs suderintą projektą atsijungimui nuo šildymo sistemos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patv. 2010-10-25 LR Energetikos ministro įsakymu Nr 1-297 108.1.5.p. nustatyta, kad buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, turi būti įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Pagal šių taisyklių 108.1.7.p. visų daugiabučio namo ar sekcijos, kuriame yra atjungiamas butas turi būti visų daugiabučio namo, kuriame atjungiamas butas bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinai pritarimai projekto sprendimams, be to, projektas turi būti suderintas su valdytoju. Pagal šių Taisyklių 122p., 123p., 124p daugiabučio namo buto ar kitos patalpos, pripažįstamos atjungtomis, o savininkų - buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo akto surašymo dienos, kuris surašomas baigus buto atsijungimo darbus ir pasirašomas šilumos tiekėjo, buto savininko, pastato valdytojo bei susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patv. LR Ūkio ministro įsakymu 2003-06-30 Nr 4-258 263p. nustatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ar teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos vartotoju. Pagal šių Taisyklių 261p.buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto pasirašymo datos. Tokiu būdu, atmestini atsakovo argumentai neva 107-osios DNSB pirmininko leidimas atsijungti butą nuo šildymo sistemos įteisina atsakovo atsijungimą nuo namo šildymo sistemos, nes atsakovas nebaigė nustatytų atsijungimui procedūrų, o atsakovo argumentas neva 1996 metais nebuvo nustatytos tvarkos atsijungimui Kauno miesto valdyboje, negali pateisinti atsakovo ignoravimą įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos reglamentuotos atsijungimo buto šildymo sistemos nuo centralizuotų šildymo sistemų tvarkos, kadangi nuo 1996 metų iki šiol atsakovas buto atsijungimui įteisinti neatliko jokių veiksmų. Tokiu būdu, buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju tol, kol galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka neįteisins atsijungimo. Pagal LR CPK 182str.2p. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Dėl nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu/ nutartimi / aplinkybių. Civilinėje byloje Nr2-161-454/2011 2011-09-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Š. M. prevencinis ieškinys, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovus AB „Kauno energija“ bei 107-ąją DNSB nutraukti neteisėtus veiksmus skaičiuojant įsiskolinimą už nesuteiktas paslaugas bute, esančiame Žemgulio g.10-20, Kaune, pripažįstant, kad ieškovas nuo 1996 m. iki ieškinio padavimo dienos yra nesudaręs sandorio dėl šilumos teikimo tame bute ir, kad atsakovai neturi teisės reikalauti atlyginimo už nesuteiktas paslaugas, buvo atmestas. Š. M. apeliacinis skundas, 2012-04-23 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, 2011-09-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsigaliojęs/b. l 12-17, 18-20/. Tokiu būdu, civilinėje byloje Nr 2-161-454/2011 dalyvavo tie patys asmenys. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu 2011-09-01 nustatytos aplinkybės, kad atsakovo atsijungimas nuo šildymo sistemos, pagal atsijungimo metu nustatytą tvarką bei pagal šiuo metu nustatytą tvarką, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos, nėra tinkamas. Be to, 2011-09-01 sprendimu nustatytos aplinkybės, kad 107-osios DNSB atstovas nurodė, jog Š. M. netinkamai atjungė butą nuo šildymo sistemos, nes nėra jo raštiško prašymo dėl atjungimo. 2011-09-01 sprendime konstatuota, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog esant nupjautiems šildymo vamzdžiams ir uždėtoms aklėms ant vamzdžių, galimybė vėl prisijungti prie šildymo sistemos išliko/ 1t, b. l. 18-20/. Kauno apygardos teismo nutartimi 2012-04-23 nustatytos aplinkybės, kad byloje nenuginčyti AB „Kauno energija“ argumentai, jog namas, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, šildomas centralizuotai, kad AB „Kauno energija“ veiksmai, susiję su mokestinių prievolių skaičiavimu, teisiniu požiūriu yra nepriekaištingi. Be to, Kauno apygardos teismas 2012-04-23 nutartyje konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad Š. M. būtų kreipęsis dėl techninių sąlygų sąvado atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos darbams atlikti gavimo arba ieškovo atlikti darbai demontuojant šildymo sistemą ir pakeitimai atlikus darbus, būtų nustatyta tvarka priimti naudoti. Be to, nustatyta, kad Š. M. pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 29 str., ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Nutartyje konstatuota, kad Š. M. pateiktas patikrinimo aktas 2004-10-23, kuriame nurodyta, kad ieškovo bute buvo atjungta šildymo sistema (b. l. 8), neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti jam tenkančius už šildymo paslaugas mokesčius, nes ieškovo butas nėra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka nuo bendros namo šildymo sistemos, o ieškovo iniciatyva bute atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija nėra nustatyta tvarka įteisinta, dėl to nesudaro pagrindo uždrausti AB „Kauno energija“ ateityje skaičiuoti ieškovo nuosavybės daliai tenkančius mokesčius už namui teikiamas šilumos paslaugas. Be to, Kauno apygardos 2012-04-23 nutartyje konstatuota, kad Š. M. nepateikė byloje įrodymų, kad elgėsi rūpestingai, nepažeidė nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, todėl negali teisme reikalauti, kad jo teisė būtų apginta, nes iš neteisės negali atsirasti teisė/ 1t b. l. 12-17, bylos priedas b .l. 8/. Tokiu būdu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad Š. M. buto patalpas atjungė nuo centralizuotų šildymo sistemų, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, galiojusias 1996 metais bei galiojančias šiuo metu, be to, yra šilumos energijos vartotojas, todėl privalo mokėti mokesčius už šilumos energiją. Valstybės institucija išvadai duoti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė į bylą 2013-12-25 išvadą Nr 2R-531, kurioje išsamiai išdėstė buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarką bei šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo sutartinių santykių nutraukimo tvarką. Išvadoje nurodyta, kad atsakovo patalpose, ( - ) esantys centrinio šildymo prietaisai laikytini atjungtais neteisėtai, o šilumos vartojimo santykiai, nepasibaigę/ 2t b. l. 9,10/. Valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybė 2013-03-06 išvadoje Nr /33-195/R-1109 nurodė, kad L R Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. yra numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Teisės aktai, t.y. Šilumos ūkio įstatymas, LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės numato galimybę atsijungti nuo šildymo inžinierinių sistemų vartotojams, tačiau ši teisės norma nėra absoliuti, ją galima įgyvendinti tik tam tikra nustatyta tvarka ir pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio planus. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-05-21 sprendimu Nr. T-320 patvirtinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, kurio tikslai yra: suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma. Be to, nurodė išvadoje, kad kadangi patalpos, adresu ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsijungęs nuo centralizuotai teikiamos šilumos, todėl jis turi atsiskaityti už ieškovo teikiamą šilumos energiją iki tada, kol įteisins patalpų šildymo sistemos atjungimą teisės aktų nustatyta tvarka/ 2t b.l. 14-18/. Tokiu būdu, nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo mokėjimo už šilumos energiją ieškovui. Ieškovas skolos pagrindimui pateikė į bylą buto, esančio, ( - ) apyvartos žiniaraščius šildymui, energijai vandens pašildymui, gyvenamojo namo ( - ) šilumos apskaitos prietaiso parodymus, šilumos paskirstymą ( - ) vartotojams, patikros liudijimus, šilumos objekto tikrinimo aktus, mokesčių paskaičiavimo pažymą, iš kurių matyti, kad už patalpų šildymą atsakovui susidarė įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-07-01 29567,82lt sumoje, o už šilumos energiją vandens pašildymui 283,17lt sumoje / 1t b. l. 24, 25, 26, 27, 31, 62-83, 88-116, 139-156/. Be to, kadangi atsakovas gavęs sąskaitas laiku neatsiskaito, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims„ 2str. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną po 0,04 proc. už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-08-01, kas sudaro 2022,.13lt Be to, kadangi atsakovas laiku neatsiskaito, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo/ LR CK 6.210str.1d/. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su skolos dydžiu, nes neva ieškovo pateikti įrodymai neatitinka buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tačiau su tokiu atsakovo argumentu negalima sutikti, nes LR Buhalterinės apskaitos įstatymo paskirtis yra buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas. LR Šilumos ūkio įstatymo 12str.3d. nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą, kurioje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Atsakovas neginčijo tos aplinkybės, kad ieškovas teikė atsakovui sąskaitas už buto šilumą. Ieškovo pateikti į bylą dokumentai išsamiai paaiškina įsiskolinimo šaltinius, jo dydžius. Ieškovas pateikė atsakovo skolos detalizuotus apskaičiavimus už šilumos energiją patalpų šildymui, už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, nurodant buto plotą, laikotarpius, šilumos kiekius išmatuotus įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos kiekius šildymui, karštam vandeniui ruošti, apmokestintus šilumos kiekius šildymui bei vandeniui ruošti atskirai, apmokestintus šilumos kiekius karšto vandens temperatūros palaikymui, perskaičiuotus šilumos kiekius šildymui, perskaičiuotus šilumos kiekius vandeniui ruošti / 1t b. l.88-116/. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad AB „Kauno energija“ skaičiuoja mokesčius pagal metodą Nr 4. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-12-05 išvadoje „Dėl AB „Kauno energija“ ieškinio dėl skolos už šilumą nurodė, kad L R Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustato, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi, jeigu jie yra suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija/2t b.l. 7-10/. Byloje yra pateikti 107-osios DSNB bei jos narių J. M. ir V. P. skundai Valstybinei Kainų ir Energetikos kontrolės komisijai bei AB „Kauno energija“, kuriuose prašoma įpareigoti AB „Kauno energija“ nuo 2009-11-01 iki 2012-05-01 perskaičiuoti mokesčius už šildymą ( - ) t.y. neskaičiuoti mokesčių už šilumos energiją/1t b.l. 117, 137,138/. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-09-03 raštu Nr R2-1995 nurodė, kad butas Nr 2a, ( - ) nėra teisės aktų nustatyta tvarka atjungtas nuo centralizuoto šildymo. Be to, pabrėžė, kad nors bute 2A yra demontuoti šildymo prietaisai ir šilumos energija tiesioginiu būdu nėra teikiama, tačiau butas per sienas grindis bei lubas gauna tam tikrą kiekį šilumos energijos. Komisija įpareigojo AB „Kauno energija“ atlikti mokėjimų už suvartotą energiją name perskaičiavus nuo 2009 lapkričio mėnesio, skaičiuojant šį mokestį ir butui Nr 2A. Be to, nurodė, kad skaičiavimo metodas Nr 5, patvirtintas Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr 03-41, skaičiuojant mokesčius už šilumos energiją negali būti taikomas gyvenamajame name ( - ), kadangi jame nėra butų įstatymų nustatyta tvarka atsijungusių nuo centralizuoto šildymo, o šis metodas naudojamas tik esant atsijungusiems butams / 1t b. l. b 135, 136/. Tokiu būdu, skaičiuojant mokesčius už šilumos energiją gyvenamajame name, esančiame J. Žemgulio g.10, Kaune taikytinas metodas Nr 4 patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, metodas Nr 5 negali būti taikytinas, nes name nėra įstatymų nustatyta tvarka butų atjungtų nuo centralizuoto šildymo, butai Nr 20 ir Nr 2A, nelaikytini atjungtais nuo centrinio šildymo bei jų savininkams skaičiuotini mokesčiai už šilumos energiją. Tokiu būdu, atsakovas konkrečiai nenurodė kodėl ieškovo skolos paskaičiavimas yra neteisingas. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės, atsižvelgdamos į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas. Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto L R Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 28 p. nustatyta, kad šilumos kainos privalo būti perskaičiuojamos kas mėnesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 5 p. yra nustatytos šilumos paskirstymo paslaugos sąvokos ir šilumos kiekio sunaudoto karštam vandeniui paskirstymo principai, pagal kuriuos taip pat išskirti Šilumos ūkio įstatymo 12str.3d. numatyti mokėjimai. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Valstybės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, 2 punkte taip pat numatyta, kad kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui/ mėnesiui/ sudaromas šilumos balanas - pastate suvartotas bei Įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (Qp) susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui (QPKv), karšto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad gyvenamajame name, esančiame J. Žemgulio g.10, Kaune, nėra teisėtai atjungtų butų ar kitų patalpų nuo centralizuoto šildymo. Tokiu būdu, ieškovas vadovaudamasis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, pagrįstai paskirsto gyvenamajame name, esančiame ( - ) suvartotą šilumą šaltam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ir patalpų šildymui bei teisingai skaičiuoja atsakovo butui mokesčius už suvartotą šilumos energiją. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo pateiktais suvartotos šilumos energijos paskaičiavimais, nenurodė iš esmės dėl kokių priežasčių jie yra neteisingi ar nepagrįsti, ar jie prieštarauja galiojančioms Lietuvos Respublikoje teisės normoms, reguliuojančioms atsiskaitymo tvarką už suvartotą šilumos energiją. Atmestinas atsakovo argumentas neva jis nežinojo kaip ieškovas skaičiuoja mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, nes į 107-osios DNSB skundą Valstybinė kainų ir Energetikos kontrolės komisija atsakė raštu 2012-09-03, kuriame iš esmės paaiškino dėl skaičiavimų už šilumos energiją, nurodant skaičiavimo metodus/ 1t b.l. 134-136/. Tokiu būdu, atsakovas nesutikdamas su mokesčių už sunaudotą šilumos energiją paskaičiavimo metodu, jo neginčija, nors ieškovas jo vadovaujasi skaičiuodamas mokesčius vartotojams už sunaudotą šilumos energiją, nes jis atitinka galiojančių imperatyvių teisės normų reglamentuojančių atsiskaitymą už šilumos energiją tvarką. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-07-01 atsakovas įsiskolino ieškovui už buto, priklausančio atsakovui nuosavybės teise, adresu ( - ) už patalpų šildymą. 29567,82lt, už pateiktą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti 283,17lt, šis atsakovo įsiskolinimas patvirtintas ieškovo pateiktomis pažymomis, buto apyvartos žiniaraščiais, šilumos paskirstymu. Be to, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė sutinkamai su LR 1995-01-26 įstatymo Nr 1-775 „ Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2str. už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012-02-01 iki 2012-08-01 atsakovui apskaičiuoti delspinigiai po 0,04 proc, kas sudaro 2022,13lt. Be to, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, sutinkamai su LR CK 6.210str.1d. atsakovui skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-10 iki visiško sprendimo įvykdymo. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, valstybės institucijų išvadas, ieškovo atstovo, atsakovo bei atsakovo atstovo paaiškinimus, ieškinys tenkintinas/ LR CPK 3str., 178str, LR CK 1.2str., 1.5str., 6.2str., 6.37str., 6.38str., 6.73str., 6.193str., 6.210str, 6.383str., 6.384str., 6.385str, 6.387str, 6.388str., LR Šilumos ūkio įstatymas, LR Statybos įstatymas, LR įstatymas“ Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, Šilumos ūkio ir vartojimo taisyklės, patv. LR Ūkio ministro įsakymu 2003-06-30 Nr 4-258, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patv. 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr 1-297/. Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis, būtinos bylinėjimosi išlaidos už duomenų gavimą bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovo patikslinto ieškinio suma yra mažesnė nei pradinio ieškinio, valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti ieškovui permokėtą žyminį mokestį 21lt sumoje /LR CPK 79str, 80str., 85str., 88str. 1d. 3p,. 8p, 87str.1d.,1p., 93str, 96str/. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 5str, 7str, 12str, 17str, 18str, 42str, 176str, 177str, 178str, 182astr., 185str, 259str, 263str-268str, 270str, 279str

Nutarė

3Patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo Š. M. , a.k. ( - ) ieškovo AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, naudai 29567,82lt už šilumos energiją patalpų šildymui, 283,17lt už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, 2022, 13lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-10 iki visiško sprendimo įvykdymo, 956lt žyminio mokesčio, 5,90lt už duomenų gavimą, be to, valstybei 32,50lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į .k. 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr LT 24 7300 0101 1239 „Swedbank“ AB, į. k. 5660. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM grąžinti ieškovui AB „Kauno energija“, į. k. 235014830 2012-09-05 mokėjimo nurodymu Nr 1402 permokėtą žyminį mokestį 21 lt sumoje. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai