Byla 3K-3-44/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, prievolę mokėti už šilumos energiją, vartotojų teisių gynimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovės A. J. 8178,35 Lt skolą už tiektą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose ( - ) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., 193,43 Lt palūkanas ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovei A. J. priklausančiose patalpose šildymo prietaisai – radiatoriai – yra atjungti, bet atsakovė nepateikė duomenų, jog įrenginiai atjungti laikantis nustatytos tvarkos. Kadangi šildymas į namą ( - ) yra tiekiamas centralizuotai, apskaitomas ir paskirstomas patalpų savininkams Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu, tai nustatyta tvarka neatjungusi patalpų šildymo sistemos įrenginių atsakovė turi apmokėti už tiekiamą šilumą (CK 1.71, 6.384 straipsniai). Atsakovė, laiku nesumokėjusi už šilumos energiją, turi sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnis), iš viso – 193,43 Lt.

7Byloje teismų nustatyta, kad patalpa–parduotuvė ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovei 2000 m. gruodžio 28 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Patalpas atsakovė įsigijo iš G. M. (Š.) be sumontuotų šildymo prietaisų. Patalpos pagal jų paskirtį šiuo metu nenaudojamos, nes jose nebaigti atlikti vidaus apdailos darbai, nepajungti šildymo įrenginiai–radiatoriai. Šildymo, jo prietaisų – radiatorių – atjungimo nuo namo šildymo sistemos aktas nepateiktas. 1992 m. duomenimis patalpos buvo šildomos centralizuotai, 2000 m. atlikti rekonstruotų patalpų kadastro matavimai. Duomenų apie rekonstruotų patalpų atitiktį statybos ir normatyvinių teisės aktų reikalavimams nepateikta. Atsakovės patalpose laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, nebuvo šildymo įrenginių–radiatorių. Panevėžio mieto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-969-400/2008, už suteiktas šildymo paslaugas laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovės ieškovui priteista beveik 29 000 Lt, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3152-129/2010, už tų pačių patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – 5657,48 Lt. Faktinės aplinkybės, buvusios priimant nurodytus teismo sprendimus ir 2009 m. spalio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti už šildymą šioje byloje, iš esmės nepasikeitusios. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-969-400/2008, konstatuota, kad ieškovo procesinis pirmtakas ir tuometė patalpų savininkė G. M. 1996 m. kovo 6 d. buvo sudarę šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartį, kuri iki šiol nenutraukta. Remiantis Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuo 1999 m. spalio 1 d. už gautą šilumos energiją pagal šią sutartį nebemokama.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 8178,35 Lt skolą už šildymą ir 193,43 Lt palūkanų. Teismas nurodė, kad ginčo atveju nesilaikyta atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos – sąlygos negautos, projektas neparengtas (Šilumos ūkio įstatymo 12, 29 straipsniai, patalpų prikimo metu galiojančiu ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1, 2, 9, 11.2, 11.3, 262-264, 250.5 punktai, energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 109–124 punktai). Teisės aktais nustatyta galimybė atjungti šildymo sistemos įrenginius nustatyta tvarka, to nepadarius, t. y. atjungus šildymo įrenginius nesilaikant nustatytos tvarkos, patalpų savininkai pripažįstami šilumos vartotojais. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Vytauto g. 122 daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „ Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2006; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z. , bylos Nr. 3K-7-359/2007; kt.). Atsakovė neįrodė, kad kitų namo patalpų savininkai nepatyrė ir nepatiria žalos. Atsakovė nesilaikė patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos, taigi piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė patalpas įsigijo be šildymo įrenginių, nors kaip apdairi pirkėja privalėjo įsitikinti, ar įrenginių atjungimas atliktas teisėtai. To neatlikdama, esant nenutrauktai patalpų šildymo sutarčiai, atsakovė prisiėmė atsakomybę už įsigytų patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo sutvarkymą, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, o šito neketindama atlikti prisiėmė prievolę pagal 1996 m. kovo 6 d. sudarytą sutartį apmokėti už tiekiamą šilumą. Pažymėtina, kad 1996 m. kovo 6 d. sutartis dėl patalpų šildymo buvo sudaryta ir ji iki šiol nustatyta tvarka nenutraukta. Atsakovė piktnaudžiavo savo teise, todėl jos teisių gynimas negalimas ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo pagrindu. Dėl faktinių aplinkybių neatitikimo ir skirtingos vėlesnės kasacinio teismo praktikos pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2007. Atsakovė praleido piniginės prievolės vykdymo terminą, todėl iš jos ieškovui priteistinos netesybos (ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 48 punktas, CK 6.210 straipsnis). Esant ieškovo prašymui iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

10Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės A. J. apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, jog teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-969-4000/2008 ir Nr. 2-3152-129/2010 nustatyta, kad atsakovė įsigijo patalpas, kuriose šildymo sistema buvo atjungta nesilaikant Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatytos tvarkos (CPK 182 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų (projektų, techninių sąlygų, leidimų, atjungimo akto), patvirtinančių teisėtą atsijungimą nuo šilumos tinklų, laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą (Šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25, 29 straipsniai, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 250–264 punktai). Pagal Taisyklių 196 punktą buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų. Faktą, kad realiai patalpų šildymo paslaugos netiekiamos, nes patalpose nėra radiatorių, pripažįsta ir ieškovas, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už tiektą šildymą, nes ieškovė šilumos energiją tiekė visam namui ir jo kiekis buvo paskirstytas visiems namo gyventojams pagal turimą plotą, tarp jų – ir atsakovės patalpoms. Apskaičiavus namo gyventojų gautos energijos kiekį pagal turimų ir bendro naudojimo patalpų plotą ir jiems už paslaugas atsiskaičius, ieškovas negavo lėšų už šilumos energiją, apskaičiuotą atsakovei priklausančioms patalpoms, taip patirdamas žalą. Be to, esant neteisėtam atsijungimui, ieškovė neturi pagrindo nepriskaičiuoti atsakovei skolos už energijos tiekimą, nes žalą patirtų kiti namo gyventojai, kuriems kiltų pareiga papildomai sumokėti už gautą šilumos energiją, suteiktą namui, bet paskirstytą mažesniam patalpų plotui, būtų suteikta galimybė pažeidinėti įstatymų reikalavimus, toleruojamas piktnaudžiavimas teise ir pažeistos kitų patalpų savininkų teisės į teisingą pagal teisės aktus atliktą šilumos energijos paskirstymą, vienodą visiems vartotojams paslaugų gavimo sąlygų užtikrinimą. Atsakovė, įsigijusi patalpas, dėl kurių šildymo bei karšto vandens tiekimo sutartį buvo sudariusi ankstesnė buto savininkė, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų, t. y. iki patalpų savininkas ir šilumos tiekėjas nepasirašo atjungimo akto. Atsakovė, įsigydama patalpas, žinojo, kad patalpose nėra šildymo įrenginių, todėl privalėjo įsitikinti, ar šildymo įrenginių atjungimas atliktas teisėtai. Taip pat ji nepasirūpino teisėtai atjungti patalpų šildymą pagal nustatytus reikalavimus, todėl prisiėmė prievolę pagal 1996 m. kovo 6 d. sudarytą sutartį mokėti už tiekiamą šilumos energiją.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Tam, kad asmeniui atsirastų civilinė atsakomybė, yra reikalingos jos atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nurodytų sąlygų negali būti nustatyta. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmens elgesys yra neteisėtas. Bylos duomenimis atsakovė patalpų šildymo sistemos įrenginių pati neatjungė, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė patalpas įsigijo 2000 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodoma, kad patalpos perimamos be jokių šildymo prietaisų. Be to, iki patalpų įsigijimo 2000 m. liepos 26 d. suformuotoje patalpų kadastro byloje Nr. 1175 nurodyta, kad patalpų šildymas yra vietinis (elektra). Taigi atsakovė negali atsakyti už ankstesnės patalpų savininkės valdymo metu patalpose padarytus galbūt neteisėtus veiksmus.

14Atsakovės nuomone, negali būti šiuo atveju konstatuota ir jos kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pirkdama patalpas atsakovė vadovavosi pateikta dar iki patalpų įsigijimo suformuota patalpų kadastro byla Nr. 1175, kurioje buvo nurodoma, kad patalpų šildymas yra vietinis (elektra). Akivaizdu, kad kiekvienam atidžiam ir rūpestingam asmeniui (juolab senyvo amžiaus), kuris nėra nekilnojamojo turto specialistas, nekiltų abejonių, kad patalpos yra teisėtai atjungtos nuo šildymo tinklų, o jų šildymas yra vietinis. Aplinkybė, kad patalpose nėra šildymo prietaisų, buvo fiksuota ir atsakovės pasirašytoje patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, kuriam teisės aktais nustatyta pareiga užtikrinti teisėtą civilinę apyvartą.

15Remiantis CK 6.249 straipsniu, CPK 178 straipsniu ieškovas turėtų įrodyti, kokios žalos jis yra patyręs dėl galbūt neteisėto šildymo sistemos įrenginių atjungimo. Esamoje situacijoje ieškovas reikalauja priteisti jam skolą už šildymo paslaugas, o ne žalą, susidariusią dėl galbūt neteisėto atsijungimo nuo šildymo prietaisų. Be to, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo atstovė patvirtino, kad jis nepatyrė jokios žalos dėl šildymo sistemos įrenginių atjungimo.

16Atsakovei priklausančiose patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų, todėl šildymas į šias patalpas realiai nebuvo tiekiamas. Taigi ieškovas negalėjo suteikti daugiau šilumos energijos namui, nei reikalinga likusiems namo butams. Ieškovas reikalauja sumokėti už paslaugas, kurios faktiškai atsakovei nebuvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, ieškovui neskaičiuojant atsakovei mokesčio už šilumos energiją, žalos patirtų kiti namo gyventojai. Atsakovės nuomone, tai jie turėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad naudojimasis šilumos ar kita energija yra vartotojo teisė, o ne pareiga.

17Kadangi nagrinėjamoje situacijoje nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, o ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto, tai nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

182. Dėl bylos esmės neatskleidimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad faktas, jog realiai patalpų šildymo paslaugos neteikiamos, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už tiektą šildymą, grindė ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis (196 punktas), tačiau atsakovė patalpų savininke tapo 2000 m. gruodžio 28 d., šildymo įrenginiai patalpose atjungti dar iki ieškovei įsigyjant šias patalpas, todėl atsakovei nurodytų taisyklių redakcija ir 196 punktas negali būti taikomi, nes teisės aktais nustatomi reikalavimai atgaline data negalioja. Nėra tiksliai žinoma, kada ankstesnė patalpų savininkė atjungė šildymo sistemos įrenginius, ir nėra aišku, koks tuo metu galiojęs teisės aktas nustatė tokio atjungimo tvarką ir sąlygas. Šioje situacijoje galėtų būti taikomas patalpų įsigijimo metu galiojęs ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar pagal nurodytų taisyklių 11.3 punktą atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes pagal jį atsako patalpų savininkas (vartotojas), kuris savavališkai atjungia tiekimo ir vartojimo įrenginius. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė patalpas įsigijo jau po to, kai jose buvo atjungti šildymo sistemos įrenginiai. Byloje nėra aiškiai įrodyta, kad ankstesnė patalpų savininkė savavališkai, pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus, atjungė šildymo sistemos įrenginius. Nenustatyta, kada konkrečiai ankstesnė patalpų savininkė atjungė jas nuo šildymo sistemos, koks konkrečiai tuo metu galiojęs teisės aktas buvo pažeistas ir pan. Pažymėtina, kad neteisėtas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas turi būti įrodytas. Atsakovės teigimu, atsakomybė pagal nurodytų taisyklių 11.3 punktą gali kilti, jeigu pažeidžiami kitų patalpų (butų) savininkų interesai. Byloje nenustatyta, kad ankstesnei patalpų savininkei atjungus patalpų šildymo sistemos įrenginius buvo pažeisti kaimyninių patalpų savininkų interesai.

19Remiantis nurodytų taisyklių 11.3, 38 punktais nesilaikant patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas yra žalos atlyginimas. Taigi ieškovas, jeigu jis patyrė žalos dėl ankstesnės patalpų savininkės veiksmų, galėjo CPK nustatyta tvarka pareikšti jai, kaip atsakingam asmeniui, ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau šiuo atveju ieškovui buvo priteistas ne žalos atlyginimas, o skola už paslaugas, kurios atsakovei faktiškai nebuvo suteiktos (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

203. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie reikalauja ginti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teises. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusio nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-155/2005).

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Dėl materialiosios teisės normų taikymo. Šioje byloje priimtas sprendimas remiantis ne tik CK normomis, nustatančiomis bendrąsias energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių taisykles, kuriuose nustatyta abonento prievolė mokėti tik už faktiškai suvartotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, bet ir atsižvelgiant į šių normų taikymo išimtis, nustatytas CK 6.391 straipsnyje, t. y. remiantis specialiosiomis šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Šilumos ūkio įstatymas, Taisyklės, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos).

232. Dėl šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo. Šildymo sistema pastate – tai specifinis įrenginių derinys ir pastato bendroji inžinerinė įranga (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tam, kad neįvyktų šios sistemos išbalansavimas ir nebūtų pažeisti kitų šio pastato bendraturčių teisėti interesai, teisės aktais yra patvirtinta speciali patalpų atjungimo nuo bendros energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Tokia tvarka nustatyta Statybos įstatymu, o detalizuota Šilumos ūkio įstatymu ir Taisyklių 250-264 punktuose. Atsakovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, nėra galimybės pradėti patalpų atjungimo nuo šildymo sistemos procedūros (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovas negali neteisėtai patalpų šildymo sistemos įrenginius atjungusiems vartotojams taikyti kitokios šilumos kiekio paskirstymo tvarkos (visam pastatui ( - ) taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4), nes teisės aktais nenustatyta galimybės nei vartotojui, nei šilumos tiekėjui viename pastate atskirai kiekvienam šilumos vartotojui šilumos paskirstymui taikyti atskirus ar skirtingus metodus. Šilumos vartotojai savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą pastate turėtų įgyvendinti vadovaudamiesi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4. 85 straipsnio 1 dalimi, t. y. bendraturčių balsų dauguma.

243. Dėl neteisėto patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo šildymo sistemos padarinių. Atsakovė, norėdama teisėtai atjungti patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros šildymo sistemos, privalo vadovautis Taisyklių 263 punktu, priešingu atveju ji išlieka centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotoja. Pastato ( - ) patalpų suvartota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos kiekio apskaitos prietaisu–skaitikliu. Pastato bendraturčiai (šilumos vartotojai) turi bendrą šildymo ir karšto vandens sistemą, vieną bendrą šilumos įvadą, šilumos punktą ir įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, todėl galimybės nustatyti atskirai kiekvienos patalpos (kiekvieno vartotojo) šilumos faktinį suvartojimą nėra. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Taigi šilumos tiekėjas yra įpareigotas taikyti pastato šildymo sistemą atitinkantį metodą ir visiems pastato bendraturčiams skaičiuoti mokesčius už šilumos energiją.

254. Dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo. Faktą, kad realiai patalpų šildymo paslaugos netiekiamos, nes patalpose nėra radiatorių, pripažįsta ir ieškovas, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už tiektą šildymą (jai priskirtą šilumos energijos kiekį), nes ieškovas šilumos energiją tiekė visam pastatui ir jo kiekis buvo paskirstytas visiems pastato bendraturčiams pagal turimą jų patalpų plotą. Ieškovas negavo lėšų tik už šilumos energiją, apskaičiuotą atsakovei priklausančioms patalpoms. Jis savo ieškinį grindė ne žalos atlyginimą reguliuojančiomis teisės normomis, todėl nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovas šioje byloje turi teisę į nuostolių atlyginimą. Nepatenkinus ieškovo reikalavimų, pasikeistų kitų pastato patalpų savininkų mokėtinos sumos, t. y. niekam nepriskirtas šilumos energijos kiekis (atitinkamai ir mokesčiai už jį) bus išdalijamas kitiems šio pastato šilumos energijos vartotojams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. B. S. ir kt. v. UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-514/2004, yra nurodžiusi, kad energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį patiekė pastatui. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji (CK 6.161 straipsnis), todėl šilumos tiekėjas, teikdamas paslaugas, neturi teisės suteikti privilegijų, nes priešingu atveju būtų pažeistos kitų vartotojų teisės į teisingą pagal teisės aktus atliktą šilumos energijos paskirstymą, vienodą visiems vartotojams paslaugų gavimo užtikrinimą (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę nutraukti nustatyta tvarka šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Pažeidus šios tvarkos vykdymą atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus šio namo vartotojus.

265. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z. , bylos Nr. 3K-7-359/2007, ir teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A. , bylos 3K-3-519/2010, teismų praktika nagrinėjamu klausimu pasikeitė. Kasacinis teismas išaiškino, kad neteisėto atsijungimo atveju patalpų savininkas pripažįstamas vartotoju, ir pabrėžė, kad buto savininkas daugiabučiame name turi teisę atjungti savo buto šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau privalo laikytis teisės aktuose nustatytos specialios procedūros.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl asmens teisės atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos

30Atsakovė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais priteisti ieškovui iš jos skolą už šilumos energiją, kasaciniame skunde kelia iki 2000 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvusios patalpų ( - ) savininkės, atlikusios patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, civilinės atsakomybės taikymo klausimą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais nurodytus kasacinio skundo argumentus.

31Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė atjungti patalpų šildymo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo”, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V „Dėl Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos patvirtinimo“, ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“. Šiuose galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatytos specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto ar patalpų savininkas daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , byla Nr. 3K-7-359/2007).

32Šioje byloje nustatyta, kad patalpa–parduotuvė ( - ) nuosavybės teise priklauso atsakovei 2000 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Patalpas atsakovė įsigijo iš G. M. (Š.) be sumontuotų šildymo prietaisų. Konkreti data, kada įvyko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, byloje nenustatyta, tačiau konstatuotas faktas, kad atjungimas įvyko iki atsakovė įsigijo patalpas, t. y. atjungimas atliktas buvusios patalpų savininkės G. M. (Š.). Byloje konstatuotas faktas, kad buvusi patalpų savininkė teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos nesilaikė, nes byloje nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvusi patalpų savininkė būtų kreipusis į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos darbams atlikti gavimo, atsijungimo darbai būtų atlikti turint šį sąvadą, po darbų atlikimo pakeitimai būtų nustatyta tvarka priimti naudoti (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V patvirtintos Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos 1.3 papunktis, ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 11.2 papunktis). Faktas, kad buvusi patalpų savininkė G. M. (Š.) nesilaikė patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo tvarkos, yra nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318-278/2008. Šis faktas, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, yra prejudicinis ir iš naujo neįrodinėtinas. Atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl žalą padariusio asmens, būtent – buvusios patalpų savininkės, kuri atliko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą, t. y. neteisėtus veiksmus, materialinės atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju civilinės atsakomybės instituto taikymas – neaktualus, nes ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl žalos, padarytos neteisėtu patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimu, atlyginimo. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Taigi šioje byloje yra aktualus prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymas. Dėl to byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už šildymą, atsakovė, kaip patalpų savininkė, turėjo prievolę mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama šią bylą remiasi naujausia kasacinio teismo praktika, formuojama dėl asmens teisės atjungti šildymos sistemos įrenginius savo bute ar kitose patalpose nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , byla Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ v. M. A. , bylos Nr. 3K-3-519/2010).

33Dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją

34Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą šilumos energiją, yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsikaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (1964 m. CK 96 straipsnis, CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. V. A. , bylos Nr. 3K-3-1311/2002).

35Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė nėra sudariusi rašytinės sutarties su ieškovu dėl šiluminės energijos tiekimo, tačiau Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad buvusi savininkė G. M. (Š.) 1996 m. kovo 6 d. buvo sudariusi su ieškovu šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo vartojimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, įsigijusi patalpas iš G. M. (Š.), įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją pagal 1996 m. kovo 6 d. sutartį, taip pat ir teisės aktais reglamentuojamas patalpų savininko pareigas eksploatuojant patalpas. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti 8178,35 Lt skolą už tiektą šilumos energiją ( - ) laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., t. y. laikotarpiu, kada atsakovė jau buvo nurodytų patalpų savininkė, perėmusi iš buvusios patalpų savininkės teises ir pareigas pagal pastarosios su ieškovu 1996 m. kovo 6 d. sudarytą šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo vartojimo sutartį. Dėl to, esant byloje nustatytam faktui, kad atsakovės patalpų šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos, ir siekiant nustatyti, ar atsakovė turėjo vykdytinų prievolių ieškovui, yra svarbu nustatyti, kokiais teisės aktais ir kokios pareigos patalpų savininkams, kaip šilumos energijos vartotojams, buvo reglamentuotos būtent nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.

36Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų ) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ v. M. A. , bylos Nr. 3K-3-519/2010; kt.).

37Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį; buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Taisyklių 250 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas). Taigi pagal nurodytą teisinę reglamentaciją šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

38Minėta, kad buvusi patalpų savininkė, nesilaikydama iki patalpų perleidimo atsakovės nuosavybėn 2000 m. gruodžio 28 d. galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, atjungė patalpų šildymo sistemos įrenginius, taigi atsakovė pati neatliko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos specifiką ir teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatytas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu. Atsakovė, įsigijusi patalpas be šildymo sistemos įrangos (tai nurodyta 2000 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje), ieškovui reiškiant pretenzijas dėl neatsiskaitymo už šilumos energiją ir civilinės bylose Nr. Nr. 2-969-400/2008 ir Nr. 2-3152-129/2010 teismams konstatavus neteisėtą šildymo sistemos įrenginių atjungimą, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras, t. y. būtų kreipusis į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, būtų parengtas atjungimo projektas, pasirašytas atjungimo aktas ir kt. (Taisyklių 250, 255, 260 ir kt. punktai). To nepadariusi atsakovė elgėsi nerūpestingai, nes remiantis Taisyklių 263 punktu ji liko šilumos energijos vartotoja. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą patvirtinančio akto (Taisyklių 260 punktas) ir turint omenyje buvusio objekto savininko prisiimtų pareigų dėl objekto eksploatacijos perimamumo principą naujam patalpų savininkui, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, buvo šilumos energijos vartotoja.

39Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energija pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovei, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, minėta, iki ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos.

40CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remdamasi nurodytomis prievolių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovei įvykdyti prievolę – apmokėti už jos patalpoms laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. apskaičiuotą šilumos kiekį, yra pagrįstas. Kadangi atsakovė yra praleidusi terminą apmokėti už šilumos energiją, tai iš jos atsakovo naudai pagrįstai priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 48 punktas).

41Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl atsakovės, kaip vartotojos – silpnesniosios šalies, teisių gynimo, nes jai šis statusas netaikytinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad vartotojo sąvokos reikšmė energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra dvilypė: bendrąja prasme vartotojo sąvoką įstatymų leidėjas vartoja vienai iš energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių – abonentui – pavadinti, ši sąvoka apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 6.383 straipsnio 4 dalyje apibrėžta vartotojo sąvoka turi specialią energijos tiekimo teisinių santykių požiūriu reikšmę – ji vartojama vartojimo sutarties šaliai – vartotojui – įvardyti, nustatant, kad kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti jo straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus. Byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės patalpos įvardytos kaip parduotuvė. Taigi atsakovė, kaip šilumos energijos vartotoja, nelaikytina abonentu, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, t. y. vartotoju vartotojų teisės (CK 1.39 straipsnis) prasme ir turinčiu gauti įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

42Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatytas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje yra patyręs 32,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidas priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš kasatorės A. J. 32,45 Lt (trisdešimt du Lt 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo... 6. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovės... 7. Byloje teismų nustatyta, kad patalpa–parduotuvė ( - ) nuosavybės teise... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį... 10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. 1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Tam, kad asmeniui atsirastų civilinė... 14. Atsakovės nuomone, negali būti šiuo atveju konstatuota ir jos kaltė (CK... 15. Remiantis CK 6.249 straipsniu, CPK 178 straipsniu ieškovas turėtų įrodyti,... 16. Atsakovei priklausančiose patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų,... 17. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, o... 18. 2. Dėl bylos esmės neatskleidimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą,... 19. Remiantis nurodytų taisyklių 11.3, 38 punktais nesilaikant patalpų šildymo... 20. 3. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Skundžiamą nutartį priėmęs... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos... 22. 1. Dėl materialiosios teisės normų taikymo. Šioje byloje priimtas... 23. 2. Dėl šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo... 24. 3. Dėl neteisėto patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo... 25. 4. Dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo. Faktą, kad realiai patalpų... 26. 5. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl asmens teisės atjungti savo patalpose (bute) šildymo sistemos... 30. Atsakovė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais... 31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė atjungti patalpų šildymo... 32. Šioje byloje nustatyta, kad patalpa–parduotuvė ( - ) nuosavybės teise... 33. Dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją... 34. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą... 35. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė nėra sudariusi rašytinės sutarties su... 36. Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų ) šildymo sistemos... 37. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 38. Minėta, kad buvusi patalpų savininkė, nesilaikydama iki patalpų perleidimo... 39. Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565... 40. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos... 41. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl... 42. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas pakeisti... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 47. Priteisti iš kasatorės A. J. 32,45 Lt (trisdešimt du Lt 45 ct) bylinėjimosi... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...