Byla 2-275-855/2012
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant A. J., dalyvaujant ieškovei K. G., ieškovės atstovei adv. Ž. Š., atsakovo D. G. atstovui adv. A. R., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui D. G., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydama: nutraukti ( - )Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 347, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų E. G., gim. ( - ), ir G. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės, o taip pat nepilnamečiam sūnui E. G. – 14400 Lt, nepilnametei dukrai G. G. – 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, automobilį ( - ), v.n. ( - ) priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o automobilį Audi A6 Avant, v.n. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Ieškovė nurodė, kad ( - )sudaryta su atsakovu santuoka, kurioje ( - )gimė sūnus E. G., o ( - )9 duktė G. G., faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nėra jokios vilties ir galimybės atkurti iširusių šeimos santykių, sutuoktiniai jau ilgą laiką neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai, kadangi: 1) lakui bėgant išryškėjo nepriimtini atsakovo charakterio bruožai, atsakovas pradėjo be saiko vartoti alkoholį, dažnai būdavo neblaivus, iš pradžių gerdavo kelias dienas, o vėliau ir savaitėmis, negalėdavo atsispirti polinkiui išgerti su draugais, ne kartą gydėsi ( - ), dėl liguisto potraukio alkoholiui nesugebėdavo išsilaikyti darbe – prarado darbą ( - ), vėliau ( - )ir ( - ); 2) dėl alkoholinės priklausomybės ir charakterio bruožų atsakovas pasidarydavo agresyvus, dažnai vartodavo prieš ieškovę fizinį smurtą (mušdavo, žalodavo) ir psichinį smurtą (žemindavo, grasindavo, be pagrindo priekaištaudavo, rėkdavo, konfliktuodavo, įžeidinėdavo), taip pat buvo keletą kartų vartojęs fizinį smurtą prieš sūnų E. G.; 3) neteikė šeimai jokios moralinės ir finansinės paramos, kadangi visi uždirbami pinigai buvo naudojami asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė viena išlaikė visą šeimą, dirbo keliose darbovietėse, stengėsi įgyti išsilavinimą, atsakovas iš esmės nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, jų gyvenimu ir pan.; 4) atsakovas buvo ir tebėra ieškovei neištikinimas, nes paskutiniais metais dažnai negrįždavo nakvoti namo, pradėjo bendrauti, o nuo 2011 m. spalio mėnesio ir apsigyveno su kita moterimi, neneigė esąs neištikimas ir nenorįs toliau gyventi su ieškove. Nors ieškovė visus santuokinio gyvenimo metus stengėsi išsaugoti šeimą, kalbėtis su atsakovu dėl jo elgesio pakeitimo, palaikė atsakovą, jį išlaikė, padėjo gydytis nuo alkoholizmo, atsakovas jokių pastangų pasikeisti ir išsaugoti šeimą nedėjo, savo elgesiu galutinai išardė santuoką, iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, dėl ko tolesnis gyvenimas kartu tapo negalimas ir neįmanomas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi būtent atsakovo veiksmai lėmė santuokos iširimą, dėl to ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą,.

6Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes atsakovas tam neprieštarauja, o taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų būtiniausioms poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 1600 Lt ir daugiau, tačiau iš atsakovo prašoma priteisti minimalią orientacinę išlaikymo sumą, nes jis, nors ir oficialiai niekur nedirba, tačiau gauna neoficialias pajamas, dirbdamas duobkasiu kapinėse, yra jaunas, darbingas, sveikas, privalo ir gali rūpintis savo vaikais ir teikti jiems išlaikymą. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kadangi atsakovas sūnui E. G. nuo 2005 m., o dukrai G. D. nuo pat jos gimimo, niekada neteikė jokio išlaikymo nei piniginėmis lėšomis, nei daiktais, ieškovei vienai teko vaikų, o tai pat ir paties atsakovo išlaikymo finansinė našta.

7Pažymėjo, kad santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise su atsakovu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tuo tarpu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias transporto priemones ( - ) ir ( - ), kurių vertė atitinkamai yra 3000 Lt ir 6000 Lt, prašė padalinti natūra, priteisiant kiekvieną automobilį tai iš šalių, kiurios vardu ji registruota ir nereikalaujant iš atsakovo kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi.

8Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jo, bet dėl ieškovės kaltės, kadangi jokio psichologinio ir fizinio smurto prieš ieškovę niekada nevartojo, rūpinosi šeima, ieškovė nurodė teismui tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją, pati buvo atsakovui neištikima su bendradarbiu, pažeidė santuokines pareigas, nebuvo lojali jam ir sūnui, morališkai nepalaikė, didino įtampą šeimoje, imituodavo konfliktus, terorizavo atsakovą, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, kadangi jokio žiauraus elgesio jos atžvilgiu nebuvo, būtent ieškovė pažeidė santuokines pareigas, buvo neištikima, kas kelia atsakovui abejonių dėl dukters G. G. tėvystės. Nesutiko iš dalies su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad galėtų teikti vaikams po 200 Lt kiekvienam išlaikymą kas mėnesį, kadangi yra bedarbis, jokių pajamų neturi, gyvena padedant draugams, turi rimtų sveikatos problemų. Nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi pastoviai teikė vaikams išlaikymą, pirkdavo maistą, duodavo pinigų. Pažymėjo, kad automobilis ( - )buvo atsakovo pirktas 2011-07-05 už jo asmenines lėšas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, jau atskirai gyvenant nuo ieškovės, nevedant bendro ūkio, todėl pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinas, tuo tarpu automobilis ( - ) buvo pirktas iš bendrų lėšų, todėl dalintinas, priteisiant atsakovui pusę jo vertės.

9Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nes šie reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų patenkinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, teisme apklaustas nepilnametis E. G. išreiškė norą gyventi su motina, prie ieškovės vaikai yra labiau prisirišę, ji jais tinkamai rūpinasi, taip pat įrodytas išlaikymo neteikimo vaikams faktas, kaip pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.

10Ieškinys tenkintinas.

11Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. G. ir atsakovas D. G. ( - )sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. 347 (b.l. 9). Santuokoje jiems ( - ) gimė sūnus E. G., o ( - ) gimė duktė G. G. (b.l. 12-13).

12Dėl kaltės

13Ieškovas ir atsakovas prašė nutraukti jų santuoką, kadangi ji negrįžtamai iširo, sutuoktiniai jau keletą mėnesių negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra vilties bei noro atkurti santuokinių ryšių. Ieškovė K. G. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo, iš esmės pažeidusio santuokines pareigas, kaltės, o atsakovas D. G. su tokiu reikalavimu nesutiko, teigdamas, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o atsakovo atstovas - kad dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

15Spręsdamas kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi LR CPK įtvirtintomis įrodinėjimo nuostatomis, vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos išnagrinėjimu, remiantis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas, iš jų viseto darydamas išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjimų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2004-10-04 nutartis c.b. V.B. ir kt. AB ‚Panevėžio duona“, Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis c.b. Z.K. v K.K. ir kt., Nr. 3K-3-147/2005).

16Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų R. B., K. Č., I. G., J. G., V. K., nepilnamečio E. G. parodymus, įvertinus atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo, protingumo ir teisingumo principais civiliniame procese, o taip pat įvertinęs nagrinėjamų teisinių santykių esmę, bylos kategoriją - tai, kad ginčas kilęs iš asmeninių pobūdžio šeimos teisinių santykių tarp glaudžiai tarpusavyje susijusių asmenų – sutuoktinių, kuriuos siejo atitinkamas emocinis, fizinis, materialinis ir kitoks ryšys bei ypatingi santykiai, dėl kurių buvimo objektyviai galėjo būti negalimas tam tikrų įrodinėjimo priemonių (pvz., rašytinių įrodymų) buvimas ir pateikimas teismui - daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. G. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė būtent nuo jo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, buvo jai neištikimas, neteikė šeimai materialios paramos ir pan.

17Ieškovės K. G. paaiškinimais nustatyta, kad maždaug prieš dešimt metų šeimoje prasidėjo rimti nesutarimai ir konfliktai, ieškovas rodė atsakovei nepagarbą, išprovokuodavo konfliktines situacijas, susidėjęs su bendradarbių ir draugų kompanijomis, pradėjo dažnai vartoti alkoholį, o vėliau – ir piktnaudžiauti juo, tapo priklausomas nuo alkoholio, o būdamas neblaivus, vartojopsichinį bei fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, ją įžeidinėdavo, žemindavo, grasindavo, neretai naktimis ir po keletą dienų negrįždavo namo, pagaliau tapo atsakovei neištikimas ir nuo 2011 m. spalio mėnesio faktiškai gyvena su kita moterimi ir pan. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės visą bendrą santuokinį gyvenimą kentė sutuoktinio smurtą, nepagarbą, tačiau norėjo išsaugoti šeimą, nesiėmė veiksmų santuokos nutraukimui. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo besaikis alkoholio vartojimas, fizinio ir psichinio smurto jos, o pastaraisiais metais ir nepilnamečio sūnaus E. G. atžvilgiu vartojimas, konfliktų suaktyvėjimas, jau daug metų ieškovei nepagrįstai reiškiami nuolatiniai priekaištai, nesutarimai, atsakovo visiškas nusišalinimas nuo rūpinimosi šeima, nepilnamečiais vaikais, jų moralinio palaikymo bei materialinio išlaikymo, kitos moters suradimas ir sąlygojo galutinį ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu iš esmės jau keletą metų negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo 2011 m. spalio mėnesio atsakovas galutinai išsikraustė iš bendrų namų ir šiuo metu gyvena su kita moterimi.

18Fizinio bei psichinio smurto ieškovės atžvilgiu vartojimo, nepagrįstų kaltinimų bei konfliktų išprovokavimo, agresyvumo, nepagarbos sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams demonstravimo, jų žeminimo bei žiauraus elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu, neištikimybės, visiško nesirūpinimo sutuoktine bei nepilnamečiais vaikais faktus patvirtino liudytojais byloje apklausti ieškovės tėvas J. G., sesuo K. Č., atsakovo tėvas I. G., sesuo R. B. bei šalių nepilnametis sūnus E. G.. Šie liudytojai, įskaitant ir paties atsakovo tėvą I. G. bei seserį R. B., parodė, kad iš ieškovės ir jos sūnaus E. G. pasakojimų, o taip pat ir patys betarpiškai matydami atsakovo smurtinio elgesio pasekmes žinojo, kad atsakovas labai dažnai, ypač būdamas išgėręs alkoholio, vartodavo fizinį smurtą prieš sutuoktinę (mušdavo, žalodavo, buvo stipriai sumušęs akį, dėl ko ieškovė apie pusę metų gydėsi), taip pat vartojo psichinį smurtą prie ją (žemindavo, tyčiodavosi, nepagrįstai priekaištaudavo), o taip pat ir prieš nepilnametį sūnų E. G. (kartą buvo trenkęs sūnui lazda per kojas, kartą – mušęs), laikydamas tai normaliu ir savaime suprantamu dalyku, itin ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, ir nepaisant daugkartinių gydimosi kursų bei kodavimosi, vis tiek po tam tikro laiko vėl pradėdavo besaikiai vartoti alkoholį, dėl alkoholinės priklausomybės netekdavo darbų, jam taip pat yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi buvo vairavęs neblaivus, visiškai neprisidėjo prie šeimos materialinio išlaikymo, kadangi uždirbtus pinigus pragerdavo, kaupdavo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan., yra ieškovei neištikimas su kita moterimi, su kuria jau apie 4-5 mėnesius kartu gyvena, buvo ir tevėra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų auklėjimo, auginimo, rūpinimosi jais. Nepilnametis šalių sūnus E. G. parodė, kad tėvas ilgai nenakvodavo naktimis namuose, nuolat keldavo skandalus, inicijuodavo konfliktus, dėl ko tiek jis, tiek motina jo bijojo ir iki šiol bijo, jog atsakovas kartą trenkė jam su lazda per kojas ir ranką, o kartą – buvo mušęs dėl to, kad vaikas grojo akordeonu ir taip trukdė tėvui, nuolat jį bei motiną įžeidinėjo, pravažiojo, žemino, grasino, buvo visiškai abejingas sūnui, jo mokslams, pasiekimams, niekada juo nesirūpino, neprižiūrėjo, nesidomėjo, neteikė jokio išlaikymo, vartojo prieš vaiko motiną fizinį ir psichinį smurtą (mušė į akis, per galvą, į pilvą) dažnai gerdavo, atsivesdavo į namus draugus, taip pat matė tėvą važiuojantį, apsiperkantį, apsikabinusį su kita moterimi, o taip pat girdėjo tėvą sakantį vaiko motinai, kad tai jo panelė.

19Šiuos ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) kaip matyti iš teismo išreikalautų rašytinių įrodymų, atsakovas D. G. dėl ( - ) ligoninėje buvo gydytas net 9 kartus, paskutinį kartą nuo 2010-08-20 iki 2010-09-01; dėl apsinuodijimo alkoholiu ( - )2007-2010 metais buvo gydytas 4 kartus; 2008 m. vasario – kovo mėnesiais dalyvavo ( - ); buvo daug kartų „koduojamas“ nuo alkoholinės priklausomybės; 2) nors Vilniaus apskrities VPM Vilniaus r. PK 2011-11-02 nutarimu Nr. 57-At-01095-11 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nutarimo turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į policiją dėl atsakovo D. G. sukeliamų konfliktų, trukdymo ilsėtis ir ruošti pamokas sūnui E. D., ieškovės ir vaiko gąsdinimo, triukšmavimo, grasinimų, įžeidimų, atsakovas D. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ( - ) str., 183 str. (b.l. 22-23). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje NR. A2.9-2228-298/2011 buvo pripažintas kaltu padarius LR ( - ) str. 1 d. numatytą pažeidimą – nepilnamečio sūnaus E. G. akivaizdoje šaukęs, keikęsis necenzūriniais žodžiais ir taip panaudojęs tėvų valdžią priešingai vaiko interesams; 3) ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir prasidėjus šiam teismo procesui atsakovas D. G. dėl 2012-01-12 sukelto konflikto su ieškove, grasinimo ją nužudyti, keikimosi necenzūriniais žodžiais, ieškovės įžeidimų ir pan. buvo oficialiai įspėtas, ieškovei buvo pasiūlyta dėl įžeidimo kreiptis privataus kaltinimo tvarka, ką patvirtina ieškovės K. G. paaiškinimai ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2012-01-17 nutarimas Nr. 57-At-00085-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 111-112).

20Atsakovo D. G. atsiliepime į ieškinį nurodytas prašymas pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo šiuo atveju negali būti tenkinamas. Atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi - nepagarbų ir nelojalų ieškovės elgesį jo atžvilgiu, neištikimybę ir pan. - to neįrodė, taip pat nepaneigė aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis teismo nustatytas aplinkybes dėl paties atsakovo esminio santuokinių pareigų pažeidimo bei įstatyminės prezumpcijos, kad sutuoktinio neištikimybė bei žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, nesirūpinimas šeima ir pan. suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo teiginiai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo jam nelojali, morališkai nepalaikė, kurstė ir didino įtampą šeimoje, buvo jam neištikima su kitu vyru, su kuriuo dabar nori sukurti naują šeimą, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad būtent ieškovė visą laiką morališkai palaikė atsakovą, padėjo jam gydytis nuo alkoholinės priklausomybės, jį išlaikė, stengėsi išsaugoti šeimą, tikėjosi jo elgesio pasikeitimo ir pan. Atsakovo kviesto liudytojo V. K. parodymai apie tai, kad vieną kartą, stovėdamas autobuso stotelėje, matė ieškovę važiuojant automobiliu su kažkokiu vyru, nesant byloje jokių duomenų bei juos galinčių patvirtinti įrodymų, jokiu būdu nerodo ir nepatvirtina galimų jos santykių su tuo vyru buvimo, neištikimybės atsakovui fakto ir pan. Taip pat šis liudytojas, nors ir parodė, kad santuoką laiko iširusia dėl ieškovės kaltės, tačiau negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovo teiginiai apie tai, kad niekada jokio fizinio ir psichinio smurto prieš savo sutuoktinę nevartojo, paneigtini jau aukščiau nurodytais įrodymais: ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Ta aplinkybė, kad pagal atsakovės skundus policijai, ikiteisminius tyrimus jos atžvilgiu atsisakyta pradėti, nepaneigia atsakovo išprovokuotų konfliktų, įžeidinėjimų, grasinimų, fizinio ir psichinio smurto ieškovės atžvilgiu vartojimo faktų, kadangi ikiteisminius tyrimus atsisakoma pradėti ne dėl to, kad ieškovo veiksmuose nebūtų nusikalstamų veikų (šiuo atveju – įžeidimų ir pan.) sutuoktinės atžvilgiu požymių, o priešingai, dėl to, kad esant tokiems požymiams, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės normomis, neatliekamas, o nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o faktas, kad ieškovė nerealizavo teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų, nepaneigia tokių nusikaltimų buvimo fakto. Jokių ieškovės santuokinių pareigų pažeidimo byloje teismas nenustatė.

21Apibendrint aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad analizuoti įrodymai vieni kitiems neprieštarauja ir leidžia daryti nuoseklias bei aukšto tikėtinumo išvadas, teismas sprendžia, jog K. G. ir D. G. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas.

22Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė K. G. neabejotinai patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą ir smurtą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, taip pat ir fizinį skausmą dėl aukščiau nurodytų atsakovo D. G. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą, kuriuos patvirtina tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojų R. B., K. Č., I. G., J. G. bei nepilnamečio E. G. parodymai apie tai, kad dėl ilgalaikio besaikio atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, psichinio bei fizinio smurto jos bei nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu vartojimo, nuolatinio pažeidimo, konfliktų, nesutarimų, neištikimybės ir kitų atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo, ieškovė stipriai išgyveno, patyrė didelius neigiamus emocinius išgyvenimus, ilgus metus jautė ir tebejaučią nervinę įtampą šeimoje, dėl vieno iš smurtinių aktų metu ieškovei padaryto sveikatos sužalojimo atsakovui stipriai sumušus jai akį, ji buvo priversta apie pusę metų gydytis specialiais vaistais, dėl kitų fizinio smurto panaudojimo atvejų kentė fizinį skausmą ir pan.

24Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.).

25Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo D. G. santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė itin grubiu, žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu ieškovės K. G., o taip pat ir nepilnamečio sūnaus E. G. atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų palikimu, nesirūpinimu šeima, užkraunant visą buities, vaikų išlaikymo, auklėjimo, auginimo bei moralinio palaikymo naštą ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė itin stiprinių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir ypač jautriu nėštumo ir vaiko G. G. gimimo laikotarpiu. Šalių santuoka truko net 15 metų, santuokoje gimė du nepilnamečiai vaikai, o tai reiškia, kad ilgą laiką trukusios santuokos iširimas sukėlė ieškovei itin sunkius išgyvenimus. Atsakovo santuokinių pareigų esminis pažeidimas, kaip paaiškino ieškovė ir parodė byloje apklausti liudytojai, tęsiasi apie 10 metų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į individualias kalto dėl santuokos iširimo atsakovo savybes ir elgesį net ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, t.y. esant itin grubiam tęstiniam, ilgą laiką trunkančiam tyčiniam santuokinių pareigų pažeidimui (LAT 2007-05-02 nutartis c.b. S.B. v R.B., Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis c.b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3-532/2007; 2007-10-23 nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis c.b. R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, prašoma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus bei teismų praktikoje suformuotus orientacinius dydžius, todėl tenkintinas pilnai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

26Dėl turto padalijimo

27Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118 str., 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), padalija turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, atsižvelgia į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus ir pan. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2006-01-11 nutartis c.b. D.V. v A.V., Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis c.b. D.A. v A.A., Nr. 3K-3-51/2008; 2011-11-11 nutartis c.b. V.V. v I.V., Nr. 3K-3-430/2011).

28Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, jokio bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo ir neturi (b.l. 14). Kaip matyti iš VĮ „Registra“ pažymų, ieškovės K. G. vardu yra registruota transporto priemonė ( - ) v.n. ( - ) įgyta 2008-01-30, o atsakovo D. G. vardu yra registruota transporto priemonė ( - ) įgyta 2011-07-05 (b.l. 15-16). Abi šios transporto priemonės buvo įgytos po santuokos sutarymo, santuokos metu, sutuoktiniams dar faktiškai gyvenant kartu (šalys sutiko, kad faktiškai atsakovas išsikraustė iš bendrų namų 2011 m. spalio mėnesį), todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas D. G., teigdamas, kad jo vardu registruotas automobilis ( - )laikytinas jo asmenine nuosavybe, nes buvo pirktas už jo asmenines lėšas, neįrodė šios aplinkybės ir nepaneigė CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos santuokos metu įgyto turto priklausomybės sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcijos, juo labiau, kad savo atsiliepime nurodė, jog automobilį įgijo už savo uždribtus bei iš tėvo paimtus pinigus, pagal CK 3.88 str. 1 d. 3 p. iš darbinės bendros gautos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, liudytojai R. B., I. G. parodė, kad kai buvo perkamas šis automobilis, sutuoktiniai dar gyveno kartu, pirktas iš atsakovo uždirbtų lėšų, ieškovė paaiškino, kad žinojo apie atsakovo ketinimą įsigyti automobilį ir tam prieštaravo, tuo tarpu aplinkybė, kad automobilis buvo ir tebėra naudojamas vien atsakovo, nepaneigia jo priklausomybės abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise fakto.

29Ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas priteisiant jos vardu registruotą automobilį ( - ), kuriuo ji pati faktiškai naudojasi, asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o atsakovo vardu registruotą automobilį ( - ), kuriuo jis pats faktiškai naudojasi, priteisiant atsakovui, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, bei aukščiau nurodytus principus, laikytinas protingu, optimaliu ir racionaliu, juo labiau, kad atsakovas D. G. parengiamojo bei teismo posėdžio metu, siūlydamas ieškovei nutraukti santuoką bendru sutarimu, neprieštaravo dėl tokio automobilių padalijimo varianto. Nors CK 3.117 str. 3 d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją, tačiau šiuo atveju ieškovė, turėdama laisvos nuožiūros teisę bei disponuodama ja, neprašė priteisti iš atsakovo kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį.

30Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

31Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą.

32Kadangi atsakovas D. G. savo atsiliepime bei teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo, metu, sutiko su ieškovės reikalavimu dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir tarp šalių ginčo dėl to nėra, apklaustas nepilnametis E. G., kuriam yra 14 metų, teismo posėdžio metu išreiškė norą likti gyventi su savo motina, prie kurios yra prisirišęs, nes ji viena juo visą laiką rūpinosi, prižiūrėjo, augino, auklėjo ir išlaikė, šis vaiko noras neprieštarauja jo teisėms bei interesams, todėl abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove.

33Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 str. 2 d.).

34Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

35Kaip paaiškino ieškovė K. G., parodė nepilnametis liudytojas E. G. ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 21, 64-86, 118-128), nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžiama vidutiškinai apie 800 Lt kiekvienam iš vaikų: kiekvieno vaiko maistui - apie 300 Lt-400 Lt; drabužiams - apie 100-200 Lt; žaislams ir lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, pramogoms – apie 50 Lt-70 Lt; taip pat patiriamos apie 150 Lt išlaidos būstui, kuriame šeima gyvena, išlaikyti (elektrai, šildymui, kitoms komunalinėms paslaugos apmokėti), taip pat apie 30 Lt-50 Lt išlaidos medikamentams (kai vaikai serga peršalimais ir kitomis ligomis). Nepilnametis E. G. lanko ( - ) (b.l. 64), mokosi ( - ), už šias muzikos pamokas mokama apie 120 Lt per pusmetį (b.l. 65, 83), tuo tarpu mažametės G. G. sauskelnėms per mėnesį išleidžiama iki 200 Lt. Ieškovės nurodoma bei jos pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįsta nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtina pinigų suma laikytina protinga, optimalia, adekvačia ir reikalinga vaikų vystimuisi, lavinimui, fiziniam ir socialiniam ugdymui, iš esmės nenukrypstančia nuo Lietuvos teismų praktikoje nurodomos, kaip orientacinės nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtinos pinigų sumos, atitinkančios vieno mėnesio minimalią algą. Be to, visos abejonės, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių apsaugos principu (CK 3.3 str.), šiuo atveju aiškintinos būtent nepilnamečių vaikų naudai. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydis neturi būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, ir jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, vaikams turėtų būti priteisiamas didesnis išlaikymas, juo labiau, kad vaikai auga, o tuo pačiu ir didėja jų poreikiai bei jiems patenkinti būtinos lėšos. Nors atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 800 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų būtinumo, tačiau nenurodė, kiek piniginių lėšų, jo nuomone, būtina kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti, nepateikė jokių ieškovės nurodomas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų.

36Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nagrinėjamu atveju įvertintus abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų iš esmės lygiomis dalimis prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo.

37Vertinant ieškovės K. G. turtinę padėtį nustatyta, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir iš VSDFV gauna ( - )dydžio motinystės pašalpą (b.l. 17-20, 114), teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iki vaiko priežiūros atostogų gaudavo apie ( - )dydžio darbo užmokestį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-11-09 pažyma rodo, kad iš ieškovė K. G. visą laiką po sūnaus E. G. priežiūros atostogų dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, tam tikrais metais dirbo net keliose darbovietėse (b.l. 17-20). Vertinant atsakovo D. G. turtinę padėtį nustatyta, kad nors VSDFV duomenimis nuo 2008 m. neturi darbo vietos ir šiuo metu niekur oficialiai nedirba, tačiau ieškovė K. G. paaiškino, liudytojai E. B., K. Č., I. G., J. G., V. K. ir E. G. parodė, o pats atsakovas D. G. iš esmės neneigė fakto, kad jau keletą metų, t.y. nuo 2008 m., kai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neteko oficialaus darbo ( - ), faktiškai dirba duobkasiu kapinėse ir iš šio darbo užsidirba lėšų pragyvenimui, per mėnesį uždirbdamas iki 2000 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas darbo biržoje nėra registruotas, paskutinį kartą buvo registruotas 2009-08-28 – 2011-08-30 laikotarpiu, per kurį jam buvo išmokėta ( - )nedarbo socialinio draudimo išmokų (b.l. 33, 51), o tai savo ruožtu leidžia spręsti, kad šiuo metu oficialaus darbo atsakovas neieško, lėšas pragyvenimui, savo poreikiams tenkinti, taip pat ir automobiliui ( - )įsigyti uždirbo dirbdamas nurodytą darbą. Tiek ieškovei, tiek atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo paliktinas kilnojamasis turtas: ieškovei – automobilis ( - ) o atsakovui – automobilis ( - ).

38Atsižvelgiant į tai, kad šalių gaunamos pajamos ir turimas turtas yra panašaus dydžio ir vertės, abu yra jauni, darbingi, kitų išlaikytinių, kreditorių, sveiktos problemų neturi, darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, todėl jos turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo ir išlaikymo. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje. Priešingas vertinimas leistų išlaikymą neteikiančiai šaliai/jį teikiančiai tik dalinai piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus. Atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, kad jis neturi jokių pajamų, negali dirbti dėl turimų sveikatos problemų ir gydimosi nuo arterinės hipertenzijos, vertintini kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovas jau keletą metų dirba ir sugeba dirbti pakankamai sunkų fizinį darbą (duobių kapinėse kasimą), ką patvirtino ieškovė ir visi byloje apklausti liudytojai, įskaitant atsakovo tėvą I. G., seserį R. B., atsakovo kviestą liudytoją V. K., pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad dirbo pas pažįstamus statybinius darbus, ardė senus automobilius, parduodavo juos metalo laužui ir dalimis, kasdavo duobes kapinėse, laikė vištas, bičių avilius ir pan., o byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti, jam būtų nustatytas nedarbingumas ir pan. Iš paties atsakovo pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 96) matyti, kad padidintas kraujospūdis atsirado dar 2004 m., t.y. tuo laikotarpiu, kai atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir savo paties veiksmais ir elgesiu galimai prisidėjo prie turimos sveikatos problemos, tačiau kaip jau buvo minėta, byloje nėra įrodymų, kad dėl šios sveikatos problemos atsakovas negalėtų dirbti darbą, įskaitant fizinį darbą, ar tokios galimybės būtų iš esmės apribotos. Atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad jis galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt, vertintinas kritiškai, ypač atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų dydį, o taip pat ir į tai, kad teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovas, metu jis siūlė ieškovei susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teigdamas sutinkąs ir galįs mokėti kiekvienam iš vaikų po 400 Lt išlaikymo. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebūtų pajėgus lygiaverčiai su ieškove prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ar dėl kurių teismas turėtų priteisti iš atsakovo netgi mažesnį, negu teismų praktikoje rekomenduojamas, kaip orientacinis, išlaikymo dydį (pvz., atsakovo invalidumas, kitų išlaikytinių turėjimas ar kitos objektyvios priežastys), kaip jau buvo minėta, teismas nenustatė. Pagaliau, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tokiu būdu iš atsakovo kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2011-11-18, iki vaikų pilnametystės.

39Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. G. susidariusį išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą: sūnui E. G. – 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo, o dukrai G. G. – 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant už laikotarpį nuo dukters gimimo iki ieškinio teismui pateikimo. Šis ieškovės reikalavimas, vadovaujantis CK 3.192 str., 3.200 str., tenkintinas, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo principais, daryti aukšto tikėtinumo išvadą, jog atsakovas D. G. paskutinius trejus metus faktiškai jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė, buvo visiškai nusišalinęs nuo savo turtinių, o taip pat ir neturtnių pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo, ir vienai ieškovei teko vaikų materialinio išlaikymo, auginimo, auklėjimo, rūpinimosi, moralinės paramos našta: 1) VSDFV duomenimis nuo 2008 m. atsakovas D. G. neturi oficialaus darbo ir oficialių su darbo santuokinis susijusių pajamų; 2) ieškovė K. G. paaiškino, kad atsakovas paskutinius trejus metus visiškai neteikė vaikams jokio išlaikymo nei pinigais, nei daiktais, nei kitu turtu ar kita forma, o visus savo uždirbtus pinigus naudodavo išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti (alkoholiui, maistui sau, automobiliui ( - )įsigyti ir pan.); 3) nepilnametis liudytojas E. G. parodė, kad jo tėvas, kasdamas kapinėse duobes ir uždirbdamas pinigus, juos pragerdavo, pirko maistą sau, įsigijo automobilį, pinigų bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat ir jam bei seseriai G. G. išlaikyti niekada neskyrė, pats buvo išlaikomas K. G., niekada sūnui nebuvo nupirkęs jokių daiktų ar davęs pinigų, o kartą davęs 30 Lt stiprintuvui, pareikalavo juos grąžinti, ir tik prasidėjus teismo procesui pirmą kartą gyvenime nupirko mažametei G. G. sauskelnes bei kūdikių maistą; 4) liudytojai R. B., R. Č., I. G., J. G. parodė, kad atsakovas buvo ir tebėra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų auklėjimo, auginimo, išlaikymo, jiems yra abejingas, visiškai neprisideda prie jų išlaikymo, netgi pats iš savo nepilnamečio sūnaus ėmė jam motinos pirktus drabužius, maistą; 5) teismui pateikta antstolės D. P. 2012-02-01 pažyma Nr. 0068/11/01240 rodo, kad teismui 2011-11-22 nutartimi pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki sprendimo byloje priėmimo, geruoju išlaikymas neteikiamas, jokios sumos iš atsakovo vaikams nebuvo antstolės išieškotos (b.l. 113).

40Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), teismas skiria kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančią jų motiną K. G. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

41Dėl pavardžių

42LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – G., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovui palikta dabartinė – G. - pavardė.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Atsakovui D. G. yra teikiama nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba byloje, visiškai atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 56-57), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos. Kita vertus, kadangi valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba neatleidžia atsakovo nuo išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimo, o šioje byloje ieškovė sumokėjo 379 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) bei patyrė 1700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 25-26, 117, 140), vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., iš atsakovo, pilnai patenkinus ieškinį, ieškovei priteistina 2079 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovė prašė grąžinti jai žyminio mokesčio permoką, tačiau šiuo atveju pagrindo tenkinti šį prašymą nėra, kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 379 Lt žyminio mokesčio, o esant ieškinio kainai – 8000 Lt (5000 Lt už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo + 3000 Lt už reikalavimą dėl automobilio priteisimo), mokėtino už ieškinio padavimą žyminio mokesčio dydis, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p.-2 p., 85 str. 1 d. 2 p., 8 p., 10 p., sudaro būtent 379 Lt (240 Lt už turtinius reikalavimus + 139 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo).

45Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

Nutarė

46Ieškovės K. G. (a.k. ( - )) ieškinį atsakovui D. G. (a.k. ( - )), išvadą teikianti instituciją – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius tenkinti.

47Santuoką tarp ieškovės K. G. ir atsakovo D. G., sudarytą ir įregistruotą ( - )Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovo D. G. kaltės.

48Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

49Padalinti ieškovei K. G. ir atsakovui D. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, priteisiant transporto priemonę ( - ) v.n. ( - ) asmeninės nuosavybės teise ieškovei K. G., o transporto priemonę ( - ) asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. G..

50Ieškovės K. G. ir atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. (a.k. ( - ) gim. ( - )) ir G. G. (a.k. ( - ) gim( - )) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. G..

51Priteisti iš atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. (a.k. ( - ) gim. ( - )) ir G. G. (a.k. ( - ) gim. ( - )) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, skaičiuojant ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki vaikų pilnametystės.

52Priteisti iš atsakovo D. G. nepilnamečiam sūnui E. G. (a.k. ( - ) gim. ( - )) 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą, o nepilnametei dukrai G. G. (a.k. ( - ) gim. ( - )) 4400 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą.

53Nepilnamečių E. G. ir G. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti ieškovę K. G..

54Po santuokos nutraukimo ieškovei K. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.

55Po santuokos nutraukimo atsakovui D. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.

56Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 2079 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

57Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

58Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant A.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydama:... 5. Ieškovė nurodė, kad ( - )sudaryta su atsakovu santuoka, kurioje ( - )gimė... 6. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą... 7. Pažymėjo, kad santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise su atsakovu... 8. Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jo,... 9. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 12. Dėl kaltės... 13. Ieškovas ir atsakovas prašė nutraukti jų santuoką, kadangi ji... 14. LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti... 15. Spręsdamas kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą nagrinėjamoje byloje... 16. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų R. B., K.... 17. Ieškovės K. G. paaiškinimais nustatyta, kad maždaug prieš dešimt metų... 18. Fizinio bei psichinio smurto ieškovės atžvilgiu vartojimo, nepagrįstų... 19. Šiuos ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus patvirtina ir byloje... 20. Atsakovo D. G. atsiliepime į ieškinį nurodytas prašymas pripažinti... 21. Apibendrint aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad... 22. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 23. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš... 24. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo... 25. Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį,... 26. Dėl turto padalijimo... 27. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118 str.,... 28. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, jokio bendrąja... 29. Ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas priteisiant jos vardu... 30. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo... 31. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą... 32. Kadangi atsakovas D. G. savo atsiliepime bei teismo posėdžių, kuriuose... 33. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų... 34. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms... 35. Kaip paaiškino ieškovė K. G., parodė nepilnametis liudytojas E. G. ir kaip... 36. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams... 37. Vertinant ieškovės K. G. turtinę padėtį nustatyta, kad ji šiuo metu yra... 38. Atsižvelgiant į tai, kad šalių gaunamos pajamos ir turimas turtas yra... 39. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. G. susidariusį išlaikymo... 40. Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo... 41. Dėl pavardžių... 42. LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Atsakovui D. G. yra teikiama nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė... 45. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais... 46. Ieškovės K. G. (a.k. ( - )) ieškinį atsakovui D. G. (a.k. ( - )), išvadą... 47. Santuoką tarp ieškovės K. G. ir atsakovo D. G., sudarytą ir įregistruotą... 48. Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 5000 Lt (penkis tūkstančius... 49. Padalinti ieškovei K. G. ir atsakovui D. G. bendrąja jungtine sutuoktinių... 50. Ieškovės K. G. ir atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. (a.k. ( - ) gim.... 51. Priteisti iš atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. (a.k. ( - ) gim. ( -... 52. Priteisti iš atsakovo D. G. nepilnamečiam sūnui E. G. (a.k. ( - ) gim. ( -... 53. Nepilnamečių E. G. ir G. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja... 54. Po santuokos nutraukimo ieškovei K. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.... 55. Po santuokos nutraukimo atsakovui D. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.... 56. Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 2079 Lt (du tūkstančius... 57. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti... 58. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...