Byla 2A-1264-480/2017
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2881-375/2017 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. N. bei pagal atsakovo J. N. priešieškinį ieškovei M. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ): ieškovei paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-5/3,51, 1-8/6,20, 1-9/56,85, 1-10/4,05, esančias gyvenamojo namo antrame aukšte, viso 70,61 kv. m, apskaičiuota dalis 505/1000; žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „C“, iš viso 522 kv. m, ir šioje sklypo dalyje esantį pastatą - ūkinį pastatą, tvoros dalis, plane pažymėtas F-G-H-I-M-N-O; atsakovui paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-1/2,45, 1-2/8,35, 1-3/13,76, 1-4/27,98, 1-6/7,70, 1-7/8,35, esančias gyvenamojo namo pirmame aukšte, išviso 69,19 kv. m; apskaičiuota namo dalis 495/1000; žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B“- iš viso 522 kv. m, ir šioje dalyje esantį garažą, tvoros dalį, plane pažymėtą J-K-L-P , kiemo aikštelę, plane pažymėtą „E“; šalių bendram naudojimui palikti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „A“, iš viso 175 kv. m, ir kiemo statinius: šulinį, plane pažymėtą „D“, bei tvoros dalis, plane pažymėtas R-S-T. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas turtas. Teismas šalims priteisė po ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį žemės sklypo. Tačiau iki šiol nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Ieškovė parengė gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi planus. Nei viena iš šalių namų valdoje negyvena. Gyvenamojo namo pirmame aukšte gyvena atsakovo sūnus, kuris naudojasi ir šalia namo esančiu žemės sklypu, todėl ieškovė ir siūlo palikti atsakovui naudotis tuo turtu, kuriuo jis leido naudotis sūnui. Tarp šalių ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai. Pagal ieškovės pateikus planus ieškovei ir atsakovui naudojimuisi atitektų sklypo dalys, esančios priešingose namų valdos dalyse, kiekvienam iš bendraturčių paskiriant statinį, esantį jam priskirtino sklypo dalyje: ieškovei – ūkinį pastatą, atsakovui – garažą, nes abiejų bendraturčių naudojimasis abiem statiniais neįmanomas.
  2. Atsakovas J. N. pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, žemės sklypo, esančių ( - ), naudojimosi tvarką sekančiai: atsakovui paskiriama naudotis patalpomis 1-1; 1-2, 1-3;1-4;1-6;1-7, esančiomis gyvenamojo namo pirmame aukšte, kurių bendras plotas 69,19 kv. m, apskaičiuota dalis 495/1000; ieškovei paskiriama naudotis patalpomis 1-5; 1-8, 1-9, 1-10, esančiomis antrame aukšte, kurių bendras plotas 70,61 kv. m, apskaičiuota dalis 505/1000 (pagal V. K. dalių paskaičiavimo projektą); atsakovui paskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, sudarančia 532 kv. m ploto su joje esančiais daiktais: šiltnamiu ir ūkiniu pastatu; ieškovei paskiriama žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, sudaranti 532 kv. m, su joje esančiais daiktais: šuliniu ir garažu; šalims bendrai paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, 155 kv. m (pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą). Atsakovas nurodė, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui iki 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas. Atsakovas statė, remontavo, kūrė gerbūvį, naudojosi ir rūpinosi turtu didžiąja dalimi. Ieškovė turtu naudojosi trumpą laiką, o nuo 2008 m. visai juo nesinaudoja, netvarko, neišlaiko. Atsakovas naudojasi šiltnamiu ir ūkiniu pastatu, kuris buvo pastatytas jo darbu ir lėšomis, augina daržoves, prižiūri sodą, todėl turi esminį interesą naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“. Ieškovei tikslinga nustatyti naudotis turto dalimi pagal atsakovo siūlomą projektą, kuri yra laisva, tinkama netrukdomai naudotis. Ieškovei tenkanti turto dalis yra nežymiai didesnė, patogi patekti į jai tenkančią gyvenamojo namo ir sklypo dalį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino ieškinio ir priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, esančio adresu ( - ) nustatymo; ieškovei M. P. paskyrė naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-5/3,51, 1-8/6,20, 1-9/56,85, 1-10/4,05, esančias gyvenamojo namo antrame aukšte, iš viso 70,61 kv. m, apskaičiuota dalis 505/1000; atsakovui J. N. paskyrė naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-1/2,45, 1-2/7,70, 1-3/8,95, 1-4/27,98, 1-6/13,76, 1-7/8,35 pirmame aukšte, iš viso 69,19 kv. m, apskaičiuota dalis 495/1000; tenkino ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo pagal N. G. individualios įmonės parengtą žemės sklypu naudojimosi planą ir ieškovei M. P. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „C“ – iš viso 522 kv. m, ir šioje sklypo dalyje esantį ūkinį pastatą, tvoros dalis, plane pažymėtas F-G-H-I-M-N-O; atsakovui J. N. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B“ – iš viso 522 kv. m, ir šioje sklypo dalyje esantį garažą, tvoros dalį, plane pažymėtą J-K-L-P, kiemo aikštelę, plane pažymėtą “E“; šalių bendram naudojimui paliko žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „A“ – iš viso 175 kv. m, ir kiemo statinius: šulinį, plane pažymėtą „D“ bei tvoros dalis, plane pažymėtas R-S-T; priešieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė; priteisė iš atsakovo J. N. ieškovei M. P. 32 Eur žyminio mokesčio bei 225 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti natūra po ½ dalį kiekvienam. Byloje tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, tačiau šalys nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais. Teismas konstatavo, kad iš esmės abiejų šalių pateikti projektai atitinka nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka tarp šalių būtų nusistovėjusi, atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė ieškovės teiginio, kad nei vienas iš jų ginčo namų valdoje negyvena. Teismas nurodė, kad jis negali tenkinti priešieškinio reikalavimo paskirti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, jo plane pažymėta indeksu „A“ su jame esančiais nekilnojamais daiktais – šiltnamiu ir ūkiniu pastatu, nes bylos duomenimis šiltnamio, kaip nekilnojamojo turto objekto nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Šiltnamiui nesant bendrosios dalinės nuosavybės objektu teismas negali ir neprivalo nustatyti naudojimosi juo tvarkos bei atsižvelgti į jo dislokacijos vietą žemės sklypo dalyje.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka geriau atitinka nagrinėjamam ginčui taikytinus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Bylos duomenys rodo, jog šalių santykiai iki šiol yra konfliktiški, šalys negalės bendrai ir be konfliktų naudotis nei garažu, nei ūkiniu pastatu, todėl šiems objektams nustatytina naudojimosi tvarka, kuri sustiprintų šalių izoliaciją viena nuo kitos: atsakovui priskyrus naudotis pirmuoju gyvenamojo namo aukštu jam priskirtinas ir šalia namo esantis garažas, kuris randasi ieškovės siūlomoje atsakovui priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, o ieškovei – ūkinis pastatas, esantis žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“. Toks garažo ir ūkinio pastato priskyrimas atitinkamai sąlygoja žemės sklypo padalijimą, nes statiniai turi likti bendraturčiui paskirtoje naudotis dalyje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas J. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesta priešieškinio dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai (b. l. 149-151). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimo dalis, kuria atmesta priešieškinio dalis, priimta neįsigilinus į tikrąsias bylos aplinkybes, remiantis ieškovės argumentais. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nemotyvavo, todėl pažeidė procesines teisės normas.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės pateiktas į bylą gyvenamo namo ir sklypo padalijimo į du kadastrinius vienetus projektas yra ydingas tiek savo turiniu tiek parengimo tikslu, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame yra netikslumai, ribų nesutapimas (persidengimas) - projekte pažymėtos koordinatės neatitinka esamų vietoje, brėžinyje ūkinis pastatas pažymėtas netiksliai. Projekte nėra pažymėto faktiškai esančio šiltnamio. Šios aplinkybės buvo pastebėtos ir įvardintos posėdžio metu, todėl teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti tikslintą projektą, atitinkantį koordinačių sistemą ir turto faktinę būklę arba skirti ekspertizę išaiškinti, ar ieškovės pateiktas projektas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
    3. Teismas neteisingai sprendė, jog faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos turtu tarp šalių nėra. Atsakovas faktiškai ginčo adresu gyvena su sūnumi, visi atsakovo daiktai yra palikti ginčo turte, jis dažnai namuose nakvoja, naudojasi buitiniais prietaisais, moka sąskaitas komunalinius mokesčius ir tik kartais būna išvykęs slaugyti savo tėvų. Jis ieškovei teismo paskirtoje žemės sklypo dalyje (plane pažymėta „C“) vasarą augina daržoves, naudojasi sodo vaismedžiais, o ūkiniame pastate laiko daržo įrankius ir kitus ūkio daiktus, rūpinasi šioje sklypo dalyje esančiu šiltnamiu ir ūkiniu pastatu. Ieškovė nesinaudoja nekilnojamuoju turtu nuo 2008 m. jo neprižiūri ir neišlaiko.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo pagal jo pasiūlytą planą, nes jis tenkino abiejų šalių interesus, labiausiai atitiko proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Teismas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes nustatė neracionalią naudojimosi tvarką, kuri pažeidžia apelianto, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu.
  2. Ieškovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 200 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 157-160). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, neįvardino, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų šis projektas neatitinka. Reikalavimo padalinti nekilnojamąjį turtą į du atskirus kadastrinius vienetus ieškovė neteikė ir teismas tokiu klausimu net nepasisakė. Nurodydamas, kad ieškovės pateiktame projekte pažymėtos koordinatės neatitinka esamų vietoje, atsakovas nenurodo, kurios konkrečiai koordinatės yra netikslios.
    2. Ieškovė nepretenduoja į šiltnamį, jį atsakovas gali pasistatyti kur tik nori. Nestacionaraus šiltnamio buvimo vieta neturi būti nurodyta teismo sprendime, o stacionaraus įregistruoto šiltnamio žemės sklype nėra.
    3. Gyvenamojo namo pirmame aukšte gyvena atsakovo sūnus, kuris naudojasi ir šalia namo esančiu žemės sklypu. Todėl ieškovė ir pasiūlė atsakovui naudojimuisi palikti tą dalį turto, kurią atsakovas leido naudotis savo sūnui, ši gyvenamojo namo dalis yra netgi vertingesnė ir pati ieškovė su malonumu sutiktų, kad būtent ši dalis atitektų jai. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės apie jo sūnaus realų naudojimąsi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis.
    4. Tarp šalių ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, todėl turi būti nustatyta tokia naudojimosi turtu tvarka, kuri būtų ne tik patogi abiems bendraturčiams, bet ir, kad bendraturčiai turėtų kuo mažiau sąsajos taškų, bendro naudojimo objektų, nes tokiu atveju konfliktai neišvengiami. Todėl teismo sprendimu nustatyta naudojimosi turtu tvarka atitinka patogumo, vientisumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
  3. Po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantas (atsakovas) J. N. 2017 m. gegužės 2 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame išdėstė prašymą prijungti naujus įrodymus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2017-04-24 Nr. 70/17/40 ir kompaktinį diską su 58 vnt. nuotraukų. Teisėjų kolegija atsisako priimti 2017-05-02 Kauno apygardos teisme gautą atsakovo J. N. pareiškimą ir jo priedus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2017-04-24 Nr. 70/17/40 ir kompaktinį diską su 58 vnt. nuotraukų ), vertindama, jog tai yra apeliacinio skundo papildymas, kurio pateikimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos. Be to, nenustatyta naujų įrodymų pateikimo būtinybės ir pagal CPK 314 straipsnio sąlygas.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. P. ir atsakovas J. N. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus ( - ), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio, tvoros), unikalus Nr. ( - ), 0,1219 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendraturčiai. 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai, žemės sklypas 0,1219 ha, esantys ( - ) pripažinti M. N. (t. y. ieškovės) ir J. N. bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jiems po ½ dalį. Tačiau naudojimosi turtu tvarka nebuvo nustatyta. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, teikė parengtus naudojimosi jais planus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, o taip pat sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu bei jame esančiais statiniais tvarka geriau atitinka nagrinėjamam ginčui taikytinus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus ir skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino dalyje dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir atmetė dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais nustatymo.
  5. Ginčas byloje iš esmės kyla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
  6. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
  7. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės pateiktas į bylą gyvenamo namo ir sklypo padalijimo į du kadastrinius vienetus projektas yra ydingas tiek savo turiniu tiek parengimo tikslu, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame yra netikslumai, ribų nesutapimas (persidengimas) - projekte pažymėtos koordinatės neatitinka esamų vietoje, brėžinyje ūkinis pastatas pažymėtas netiksliai. Šių savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių apeliantas įrodymais nepagrindžia.
  8. Sutiktina su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad reikalavimo padalinti nekilnojamąjį turtą į du atskirus kadastrinius vienetus ji nereiškė, ir teismas tokiu klausimu net nepasisakė.
  9. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau neįvardija, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų šis projektas neatitinka.
  10. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
  11. Nagrinėjamu atveju ieškovės užsakymu N. G. individualios įmonės parengtas sklypo planas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus: jis parengtas vadovaujantis viešo registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis); iš jo galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos teritorijos ribas, plotus; konkrečios sklypo dalys kiekvienam iš bendraturčių ir šalių bendram naudojimui yra tinkamai atribotos, pažymėtos raidėmis, pažymėti posūkio taškai koordinačių sistemoje.
  12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 ir 8 straipsnių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastro matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 punkto nuostatos neįpareigoja šalies, siekiančios nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atlikti šio objekto kadastrinius matavimus. Minėti teisės aktai numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 d.
  13. Apeliantas teigia, kad ieškovės pateiktame projekte nėra pažymėto faktiškai esančio šiltnamio, todėl teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti tikslintą projektą. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka.
  14. Jau minėta (šios nutarties 18 p.), kad viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai tiek 2014-11-05, tiek ir 2016-05-27 rodo, kad ginčo namų valdoje, adresu ( - ), nėra registruota pastato –šiltnamio. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013-10-11 sprendime Nr. KAKT-1973 Dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre yra konstatavęs, kad šiltnamis, esantis ( - ), nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl nuosavybės teisės į jį negali būti registruojamos. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad šiltnamiui nesant bendrosios dalinės nuosavybės objektu, teismas negali ir neprivalo nei nustatyti naudojimosi juo tvarkos, nei atsižvelgti į jo dislokacijos vietą žemės sklypo dalyje. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nestacionaraus (kilnojamojo) šiltnamio buvimo vieta teismo sprendime neturi būti nurodyta, o be to, ieškovės teigimu, ji nepretenduoja į jokį šiltnamį, ir apeliantas jį gali pasistatyti, kur tik nori.
  15. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių faktiškai nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jis faktiškai ginčo adresu gyvena su sūnumi, visi atsakovo daiktai yra palikti ginčo turte, jis dažnai namuose nakvoja, naudojasi buitiniais prietaisais, moka sąskaitas komunalinius mokesčius ir tik kartais būna išvykęs slaugyti savo tėvų, tačiau šių teiginių įrodymais nepagrindžia, o šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Kita vertus byloje iš esmės nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad realiai namo pirmo aukšto patalpomis naudojasi atsakovo sūnus, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jis privalo atsižvelgti į šalių, bet ne trečiųjų asmenų faktiškai nusistatytą naudojimosi tvarką. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytu pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu dėl aiškiai įvardintos priežasties – tam iš bendraturčių, kuriam teismas paskirtų gyvenamojo namo 1-ojo aukšto patalpas, turi atitekti ir žemės sklypo dalis po šių patalpų langais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus abiejų šalių pateiktus projektus darytina išvada, jog ieškovės siūloma naudojimosi sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka geriau atitinka nagrinėjamam ginčui taikytinus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Vertindamas byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl šalių konfliktiškų santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog būtina nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad tarp šalių būtų kuo mažiau sąsajos taškų ar bendro naudojimo objektų. Pirmosios instancijos teismas darė teisingas išvadas, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu ir kitais statiniais tvarka vertintina kaip labiau atitinkanti racionalumo kriterijų, geriau užtikrinanti nuosavybės neliečiamumo principą bei socialinę taiką tarp bendraturčių. Šių išvadų teisėtumo nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Apeliantas teigdamas, kad nustatyta neracionali naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus dėl jam tenkančios dalies vertingumo požiūriu, šių savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindžia (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantas savo teiginių dėl nustatytos neracionalios naudojimosi žemės sklypu tvarkos šių savo teiginių plačiau nedetalizuoja, o kita vertus, byloje nėra duomenų dėl ginčo žemės sklypo dalių skirtingo vertingumo.
  16. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  17. Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo; jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 98 straipsnis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo J. N., a. k. ( - ) ieškovei M. P., a. k. ( - ) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai