Byla 3K-3-416/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir V. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovei M. Ž. ir atsakovės M. Ž. priešieškinį ieškovams I. Š. ir V. Š. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimas.

5Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais ( - ), tvarką taip, kad: 1) atsakovė naudotųsi 457 kv. m ploto žemės sklypu, žemės sklypo plane M1:500 (parengtu 2009 m. balandžio 10 d.) (toliau – planas) pažymėtu „A“; 2) ieškovai naudotųsi 457 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu „B“; 3) šuliniu, plane pažymėtu k l (unikalus Nr. ( - )), šalys naudotųsi lygiomis dalimis; 4) ieškovai ne vėliau kaip per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriautų stogines, plane pažymėtas 4I1m (7I1ž) ir 8I1žm; 5) atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turėtų teisę nugriauti stoginę, plane pažymėtą 5I1m (5I1ž), arba per ją įsirengti praėjimą.

6Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, plane pažymėtas 2A1p, esantis ( - ), ir 1/2 dalis kiemo statinių (tvora, šulinys, kiemo aikštelė, trys stoginės), esančių ( - ); atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 1A1m, esantis ( - ), ūkinis pastatas, plane pažymėtas 3I1p, ir 1/2 kiemo statinių (tvora, šulinys, kiemo aikštelė, trys stoginės), esančių ( - ). Visi statiniai yra 0,0914 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), kuris lygiomis dalimis - po 457/914 priklauso ieškovams ir atsakovei. Ieškovai ir atsakovė nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. 2008 m. ieškovai siūlė atsakovei atidalyti sklypą ir pateikė jai savo atidalijimo pasiūlymą, kreipėsi į teismą dėl sklypo atidalijimo teismine tvarka, tačiau dėl priešingų šalių pozicijų, kurių neįmanoma suderinti, ieškovų nuomone, tikslinga teismine tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

7Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nustatyti naudojimosi 914 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką taip, kad: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė naudotųsi 352 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane, parengtame UAB „Vinipeks“ (toliau – planas), pažymėta „A“; 2) ieškovai naudotųsi 352 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; 3) 210 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“, šalys naudotųsi bendrai.

8Atsakovė nurodė, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėtų vadovautis jos pateiktu UAB „Vinipeks“ parengtu žemės sklypo planu, kuris parengtas atsižvelgiant į šiuo metu nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, užtikrinančią ir nepažeidžiančią abiejų šalių teisių. Šalys turėtų priėjimą prie joms nuosavybės teise priklausančių statinių ir statinius galėtų naudoti pagal jų funkcinę paskirtį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

10Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis atmestas; iš kiekvieno ieškovo ir atsakovės valstybės naudai priteista po 25,60 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

11Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklauso po 457/914 dalis 0,0914 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, plane pažymėtas 2A1p, esantis ( - ), atsakovei – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1m, esantis ( - ), ūkinis pastatas, plane pažymėtas 3I1p. Kiti statiniai – tvora, šulinys, kiemo aikštelė, trys stoginės, esantys ( - ), priklauso ieškovams ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise. Tarp šalių kilęs nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismas nurodė, kad, nustatant naudojimosi tvarką, pirmiausia nustatoma dalis, kuria bendraturčiai naudojasi bendrai, o likusi dalis nustatoma asmeniniam naudojimuisi.

12Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šalims priklausančias sklypo dalis, tačiau juo siūloma apskritai nepalikti žemės, skirtos bendram naudojimui, nors žemės sklype yra bendri statiniai – tvora, kiemo aikštelė, vartai (tik pro juos galima patekti į sklypą). Teismo nuomone, prie šių statinių iš bendros ar vienai iš šalių priskirtos žemės turi būti formuojami bendrojo naudojimo žemės plotai, kurie užtikrintų galimybę patekti prie bendrų statinių ir išskirtinai ginčo šalims priklausančių statinių. Pagal ieškovų pateiktą projektą prie atsakovės ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p, priėjimas suformuotas priskiriant atsakovei dalį statinių, plane pažymėtų 5I1m (buvęs 5I1 ž) ir 7I1ž, užimtos žemės, siekiant, kad šie būtų nugriauti arba atsakovė per statinį, plane pažymėtą 5I1m, įsirengtų praėjimą. Teismas pabrėžė, kad CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus. Dėl to, teismo nuomone, ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas laikytinas neatitinkančiu minimalių reikalavimų, jame neatsižvelgta į tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi sklypu tvarką, tokio projekto patvirtinimas apribotų ir pažeistų atsakovės teises. Nustačius ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų atsižvelgta tik į ieškovų pageidavimą turėti atskirą privažiavimą prie savo statinių, o, teismo nuomone, subjektyviai suvokiamas naudojimosi patogumo kriterijus negali būti pakankamu pagrindu labai daug nukrypti nuo nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003, pateiktu išaiškinimu, kad jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti, ir sprendė, kad toks išaiškinimas taikytinas ir nustatant naudojimosi tvarką, kartu pažymėdamas, kad ieškovų pateiktas projektas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra toks pat, kaip ir pateiktas kartu su pradiniu ieškiniu dėl sklypų atidalijimo.

13Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktame UAB ,,Vinipeks“ parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte atsižvelgta į esamą naudojimosi sklypu tvarką, tačiau projektas yra ydingas, nes jame nurodytas įvažiavimo kelias neatitinka aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punkto reikalavimų, nustatančių sklypuose esančių priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribinius dydžius. Ieškovai su tokiu įvažiavimo įrengimu nesutinka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad planuojamo privažiavimo plotis šalia atsakovės naudojamų statinių yra 3,5 m, juo daugiausia naudosis atsakovė, taip bus pažeistos ieškovų teisės, sumažinama jų naudojimui tenkančios žemės dalis bendrai naudojamos žemės sąskaita. Teismo nuomone, tik nustačius naudojimosi bendrais statiniais tvarką, būtų galima nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas pažymėjo, kad ne kartą siūlė šalims baigti ginčą taikiai, tačiau šalys kitų projektų nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad projektai nesuderinti su atitinkamomis institucijomis, atsakovės pateiktas projektas jos nepasirašytas, teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti maksimaliai šalių interesus atitinkančios, jų teises ir teisėtus lūkesčius užtikrinančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų pasiūlymas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir susitarimų darnos, projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų siūlomas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad projektas yra ydingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-1553/2002). Ieškovų pateiktame žemės sklypo plane esanti grafa dėl plano patikrinimo ir suderinimo su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi yra neužpildyta. Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Bylos nagrinėjimo metu galiojo žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 50 ,,Dėl žemės sklypų planų rengimo tvarkos” (neteko galios nuo 2009 m. gruodžio 29 d.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad privažiavimų prie pastatų ir įvažiavimų įrengimas taip pat reglamentuojamas aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius būtų išreiškęs savo nuomonę (sutikimą) dėl galimybės įrengti į ginčo žemės sklypą antrąjį įvažiavimą iš ( - ) g. taip, kaip siūlo ieškovai savo projekte. Nors byloje pateiktas šio skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. raštas, kuriame nurodyta, kad privažiavimas prie ginčo sklype esančių abiejų gyvenamųjų namų turėtų būti orientuotas nuo ( - ) g. pusės, tačiau šiuo raštu ieškovai papildomai informuoti, kad Urbanistikos skyrius nenagrinėja eskizinių žemės sklypų padalijimo pasiūlymų.

16Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą atsakovei tenkantis žemės plotas yra netaisyklingos ir nenatūralios formos bei nekompaktiškas (atsakovės sklypui priskiriama ir siaura juosta pietvakarinėje dalyje), todėl vertino jį kaip neracionalų ir ydingą, sudarantį atsakovei daug nepatogumų, apsunkinant jai priėjimą (privažiavimą) prie jai priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p, prie kurio, patvirtinus ieškovų projektą, nebūtų įmanoma privažiuoti jokiu transportu, o prieiti trukdytų atsakovės stoginė, plane pažymėta 5I1m (prieš tai - 5I1 ž) (kurią atsakovė turėtų nugriauti arba per ją įsirengti praėjimą) bei stoginės, plane pažymėtos 4I1m (7I1ž) ir 8I1 žm, kurias įsipareigoja nugriauti ieškovai. Be to, kolegijos nuomone, nėra pagrindo, kuriuo remiantis galėtų būti apribojama atsakovės nuosavybės teisė į stoginę, plane pažymėtą 5I1m (5I1 ž), įpareigojant ją pačią sunaikinti jos valdomą daiktą. Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl stoginės, plane pažymėtos 4I1m (7I1ž), nuosavybės teisės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik nustačius ginčo sklype esančių bendrų statinių naudojimosi tvarką (ar išsprendus jų nugriovimo klausimą), būtų galima optimaliausiai, nepažeidžiant ginčo šalių interesų, nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant naudojimosi tvarką pirmiausia turi būti nustatoma dalis, kuria bendraturčiai naudojasi bendrai, o likusi dalis nustatoma asmeniniam naudojimui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tarp šalių nelikus ginčo dėl naudojimosi kiemo statiniais (tvora, šuliniu, kiemo aikštele ir trejomis stoginėmis) ir nustačius galimybę įrengti ieškovų siūlomą atskirą įvažiavimą, taip pat išsprendus klausimą, kaip atsakovė turėtų patekti prie jai priklausančio ūkinio pastato, kolegijos nuomone, naudojimosi tvarkos be bendrojo naudojimo žemės plotų nustatymas tarp konfliktuojančių bendraturčių būtų protingiausias, sąžiningiausias ir teisingausias būdas įgyvendinti jų teises naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės daiktu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

17Teisėjų kolegija nenagrinėjo ieškovo V. Š. prašymo grąžinti 368 Lt permokėtą žyminio mokesčio dalį, nurodydama, kad šis prašymas nebuvo pareikštas ir spręstas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Ieškovui išaiškinta teisė su analogišku prašymu kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovai I. Š. ir V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apskaičiuotas pašto išlaidas ir grąžinti ieškovui V. Š. permokėtą 368 Lt žyminio mokesčio dalį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Dėl projekto suderinamumo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano tinkamumo, netinkamai pritaikė Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punktą, netaikė šių Taisyklių 2 ir 3 punktų, nepagrįstai taikė žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 50 ,,Dėl žemės sklypų planų parengimo tvarkos“; vertindamas poįstatyminiuose aktuose nustatytus reikalavimus suderinti žemės sklypo planą su valstybinėmis ir savivaldybių institucijomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-1553/2002, suformuotos praktikos.

21Ieškovų pateiktą planą rengusi J. Š. įmonė nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Plano rengėjas - J. Š. - kvalifikuotas specialistas, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą licenciją žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti. Dėl to a priori teismams nebuvo pagrindo abejoti plano rengėjo kvalifikacija. Teismams pateiktas planas yra patvirtintas J. Š. ir ieškovės I. Š. parašais.

22Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 50 ,,Dėl žemės sklypų planų parengimo tvarkos“ (toliau – Įsakymas) buvo taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems žemės reformos darbus kadastro vietovėse ir rengiantiems žemės sklypų planus kaimo vietovėje pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (Įsakymo 1.1 punktas). Pagal šio Įsakymo 1.2 punktą įsakymas buvo skirtas žemės ūkio (ir miško) paskirties žemės sklypų padalijimui, atidalijimui, sujungimui ir amalgamacijai vykdyti, todėl jį taikyti kitos paskirties gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui rengti nebuvo teisinio pagrindo.

23Apeliacinės instancijos nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes neįvertino įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų kaitos, turinio ir šiais aktais nustatytų reikalavimų žemės sklypų rengimui ir derinimui. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Žemėtvarkos ir teisės departamento 2001 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintos Žemės sklypo plano privačios žemės sandoriui sudaryti rengimo laikinosios tvarkos (toliau – Tvarka) 18 punkto redakcija, įsigaliojusia nuo 2002 m. balandžio 20 d., nustatančia, kad ši Tvarka galioja iki Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas Taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatų, priėjo prie klaidingos išvados, kad ieškovų parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą reikėjo suderinti su atitinkamomis (pavyzdžiui, nurodytomis Taisyklių 16 punkte) institucijomis.

242. Dėl atskiro įvažiavimo į ieškovams priskirtą žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ nuostatas dėl privažiavimų prie pastatų būtinybės. Šio reglamento 25, 26 ir kiti punktai nustato būtinybę įrengti privažiavimus tik prie gyvenamųjų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų įvairiems tikslams, tarp jų ir gaisrui gesinti.

25Nurodydamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius turėjo pareikšti savo nuomonę dėl ieškovų pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad detalieji planai nerengiami, jeigu planuojamiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia. Ieškovų suplanuoti įsirengti įvažiavimo varteliai pagal aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas priskirtini prie 2-ojoje lentelėje 12 punkte nurodyto I grupės inžinerinio statinio – tvoros, kuriai pagal šio reglamento 12.3 punkto nuostatas neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti (samdyti) statybos vadovo, neprivaloma statinio techninė priežiūra ir neprivaloma atlikti statinio kadastrinių matavimų, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre. Pagal šio reglamento nuostatas ieškovų planuojamas įsirengti įvažiavimas iš ( - ) g. į ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį pagal 2-osios lentelės 1 punktą priskirtinas prie II grupės nesudėtingų statinių, kuriuos pagal šio reglamento 12.4.1 punkto nuostatas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoje statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas. Ieškovų nuomone, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, šis ieškovų pateikto plano trūkumas pašalintinas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

263. Dėl bendrojo naudojimo dalies. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Tarp šalių nėra ginčo dėl tvoros, šulinio, kiemo aikštelės ir trijų stoginių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovės atstovo paaiškinimus, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl stoginės, plane pažymėtos 4I1m (711ž), nuosavybės teisės, nes nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovė kada nors yra reiškusi pretenzijas ieškovams dėl šio statinio nuosavybės teisės, kreipusis į teismą dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo. Pagal nusistovėjusią tvarką stogines, plane pažymėtas 5I1m (511ž) ir 6I1m (611ž), naudoja atsakovė, o stoginę, plane pažymėtą 4I1m (711ž), – ieškovai. Įvertinęs atsakovės atstovo paaiškinimus kaip pagrįstus, apeliacinės instancijos teismas peržengė CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

27Ieškovų nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad pagal jų pateiktą projektą atsakovei apsunkinamas priėjimas (privažiavimas) prie jai priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p. Ieškovai pagal savo ieškinio reikalavimus ne vėliau kaip per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų privalėję nugriauti stogines, plane pažymėtas 4I1m (711ž) ir 811ž, ir taip pašalinti kliūtis atsakovei patekti prie aptarto ūkinio pastato ir naudotis juo. Atitinkamai atsakovė būtų turėjusi nugriauti stoginę, plane pažymėtą 511m (511ž), arba per ją įsirengti praėjimą iki ūkinio pastato. Teismai nesivadovavo byloje pateiktais dokumentais ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovei priklausanti stoginė nesunkiai perstatoma, gali būti keičiami jos matmenys, todėl pro ją įsirengti praėjimą yra nesudėtinga. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į aptariamos stoginės būklę, vertę, ūkinį panaudojimą ir technines galimybes ją nugriauti ar perstatyti, ieškovų reikalavimai atitiko CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo aspektu, kad neteisingai nustatė objektą, dėl kurio kilo bendraturčių ginčas. Ginčas tarp šalių kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovų nuomone, žemės sklypo dalių išsidėstymas leido abiem šalims tinkamai naudotis visais statiniais ir turėti priėjimą ar privažiavimą prie jų.

284. Dėl ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos racionalumo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu projektą atsakovei tenkantis žemės plotas yra netaisyklingos ir nenatūralios formos bei nekompaktiškas dėl atsakovės sklypui priskiriamos siauros juostos sklypo pietvakarinėje dalyje, pažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes neatsižvelgė į tai, kad toks žemės sklypo išdėstymas leidžia atsakovei optimaliai naudotis sklypu, nepažeidžia jos turtinių interesų, taip pat į tai, kad atsakovei suteikiama galimybė naudotis įrengtos kiemo aikštelės jai tenkančia dalimi ir kad didžioji dalis nepatogumų dėl naujo įvažiavimo į ieškovams tenkančią sklypo dalį įrengimo tenka ieškovams. Teismai nevertino architekto K. K. parengto žemės sklypo ( - ) padalijimo į du sklypus ( - ) ir ( - ) padalijimo ribos pagrindimo plano su aprašymu, kuriuo argumentuotai buvo pagrįsta būtinybė pasirinkti ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat tos aplinkybės, kad šis dokumentas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto S. P. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų dėl bendraturčių konflikto, nuotraukų, patvirtinančių aplinkybes, kaip atsakovės šeima naudojasi bendru turtu, įrodymų dėl atsakovės sūnaus ieškovo V. Š. sveikatai padarytos nusikalstamos veikos. Neapsaugoję ieškovų pažeistų teisių, teismai pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, CPK 2 straipsnį ir neįvykdė teisingumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003, suformuotomis nuostatomis dėl siekiančios patenkinti savo interesus šalies piktnaudžiavimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad abi bylos yra susijusios, remdamasis tuo pagrindu, kad ieškovų pateiktas projektas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra toks pat, kaip pateiktas kartu su pradiniu ieškiniu dėl sklypų atidalijimo.

295. Dėl kitų teismų padarytų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nepriimti ir nevertinti atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, nes jis atsakovės nepasirašytas, taip pat atsakovės priešieškinio, kurį pasirašė kitas asmuo, tačiau šiuos dokumentus priėmė ir juos svarstė, taip pažeisdamas CPK 143, 299 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnį, nenagrinėjo šių pirmosios instancijos teismo pažeidimų ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

30Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 96 straipsnio nuostatas, paskirstė pašto išlaidas, pažeisdamas 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, negrąžino ieškovams permokėtos 368 Lt žyminio mokesčio dalies. Pašto išlaidos paskirstytos į tris dalis, nors byloje yra tik dvi šalys, o prašymas sugrąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį buvo išreikštas raštu patikslintuose ieškiniuose. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, šių aplinkybių nevertino ir šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių nepakeitė.

31Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė M. Ž. prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

321. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad kasatorių parengtas ir byloje pateiktas planas negali būti laikomas pagrindu nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką ir yra ydingas. Žemės sklype yra bendri statiniai – tvora, kiemo aikštelė, vartai (vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą), todėl prie šių statinių turi būti formuojami bendrojo naudojimo žemės plotai, kurie užtikrintų priėjimą prie šių statinių ir kitų, išimtinai ginčo šalims priklausančių, statinių. Bendrojo naudojimo teritorija ieškovų pateiktame plane nepažymėta. Kasatoriai siekia priskirti atsakovės nuosavybei jai priklausančio statinio, 511m (buvęs 511ž), užimtą žemę, taip pat kad šis statinys būtų nugriautas, nes kitaip negali būti nustatyta ieškovų pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tokių siekių įgyvendinimas nepagrįstai apribotų ir pažeistų atsakovės teises. Kasatorių pateiktu planu taip pat yra pažeidžiamas žemės naudojimo racionalumo, patogumo principas.

332. Atsakovės nuomone, siekiant įrengti dar vieną įvažiavimą į žemės sklypą arba pakeisti jo vietą, turi būti rengiamas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 22, 23 straipsniai). Planuojamo įrengti įvažiavimo vieta turi atitikti aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ bei kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti išlaikomi atstumai tarp esamų įvažiavimų iš (į) ( - ) g., turi būti gauta saugaus eismo priežiūrą užtikrinančios institucijos išvada ar pritarimas, dėl tokio įvažiavimo galimybės ir (ar) būtinumo. Dėl to atsakovė laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorių siūlomas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas, nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir dėl to yra ydingas.

343. Kasatoriai sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad kasatorių pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas ir turi esminių trūkumų, tačiau nurodo, kad šie trūkumai gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme. Atsakovės nuomone, tokia kasatorių pozicija prieštarauja proceso operatyvumo principui. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

354. Atsakovė pasirašė priešieškinį, kurio pagrindu buvo atsakovės iniciatyva parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas, atitinkantis tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus.

konstatuoja:

36Dėl reikalavimų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui (planui)

37Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikyti. Bendraturčių teisės naudotis bendrąja nuosavybe esančiu žemės sklypu visų pirma įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu, o, kilus ginčui, dėl jų sprendžia teismas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti teisėta, t. y. atitikti žemės santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Civiliniai santykiai taip pat grindžiami nesikišimo į privačius santykius ir subjektų elgesio autonomijos principais, todėl žemės sklypo bendraturčiams, siekiantiems naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, negali būti keliama daugiau reikalavimų negu nustatyta teisės aktuose.

38Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Žemės įstatyme. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises ( Žemės įstatymo 1 straipsnis).

39Žemės įstatymo 30 straipsnyje ,,Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl nurodyti Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas.

40Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-1553/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006).

41Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Kaip viena iš aktualių kadastro tvarkymui sąvokų šio įstatymo 2 straipsnio 12 punkte pateikiama žemės sklypo plano sąvokos apibrėžtis: žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą įgyvendina ir šiuo metu aktualūs nagrinėjant klausimus, susijusius su žemės sklypų planų atitiktimi teisės aktų reikalavimams, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534), kurie inter alia nustato reikalavimus nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų formai, turiniui ir jų parengimo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Kadastro nuostatų 34 punkte įtvirtintas principinis reikalavimas nekilnojamojo daikto sklypo planams: jie turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žemės sklypo plano turinys ir forma visais atvejais turi atitikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir teisės aktų, į kuriuos jie nukreipia, nustatytus reikalavimus (Nuostatų 34, 35. 36.4 punktai). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis), todėl žemės sklypo planas turi būti parengtas asmens, turinčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1805 ,,Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją.

42Kasatorių pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas parengtas licenciją turinčio specialisto, jame nurodyti sklypo kadastro duomenys, leidžiantys jį identifikuoti, išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtinos naudotis atskiriems bendraturčiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo teigti, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo projektas pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus.

43Kartu pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui gali būti taikomi ne tik Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, bet ir kitų teisės aktų, pvz., Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų reikalavimai, jeigu konstatuojama, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką susiklosto šių teisės aktų reglamentuojami santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).

44Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino, kad kasatorių pateiktas žemės sklypo planas yra neteisėtas, nes nesuderintas su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno žemėtvarkos skyriumi, neatitinka žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto, žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 50 ,,Dėl žemės sklypų planų rengimo tvarkos” bei privažiavimų prie pastatų ir įvažiavimų įrengimą reglamentuojančio aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė taikytinus materialinius įstatymus.

45Siekdamas nustatyti, kokie teisės aktai dėl reikalavimų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui (planui) turi būti taikomi konkrečiu atveju, teismas visų pirma turi tinkamai kvalifikuoti materialinius ginčo santykius. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 3.3 punktą ir reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisykles ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo tvarką. Šio teisės akto reglamentuojami santykiai apibrėžti Taisyklių 3 punkte, kuriame nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 d.; keičiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, paskirtį; perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miestų teritorijoje; parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje; žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kaip nagrinėjamu atveju, nė vienas iš nurodytų veiksmų neatliekamas, iš to išplaukia išvada, kad žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ rengiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą netaikomas.

46Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nustatant taikytinus materialinius įstatymus būtina laikytis jų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių. Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymas ,,Dėl žemės sklypų planų rengimo tvarkos“ Nr. 50 buvo priimtas įgyvendinant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio, Žemės įstatymo 14 straipsnio nuostatas iki bus patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Šis įsakymas detalių reikalavimų žemės sklypo planui nenustatė; vykdydamas jo 3 punktą, Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius 2001 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 5 patvirtino ,,Žemės sklypo plano privačios žemės sandoriui sudaryti rengimo laikinąją tvarką“, kuri pagal to paties įsakymo 18 punktą galiojo iki Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai įsigaliojo 2002 m. balandžio 20 d. ir reglamentuoja tuos pačius materialinius santykius, po jų įsigaliojimo rengiamiems žemės sklypų planams Žemės sklypo plano privačios žemės sandoriui sudaryti rengimo laikinoji tvarka netaikytina.

47Apeliacinės instancijos teismas tarp kitų teisės aktų, kuriems prieštarauja kasatorių pateiktas planas, nurodė Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas), neįvardydamas, kokia konkreti šio teisės akto norma pažeidžiama, apsiribodamas teiginiu, kad šiame Reglamente pasisakyta dėl privažiavimų prie pastatų ir įvažiavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks teismo sprendimo motyvavimas, nenurodant konkrečios teisės normos ir faktinio jos taikymo pagrindo, yra iš principo ydingas. Antra vertus, Reglamentas nustato naujų gyvenamųjų namų statymo bei esamų statinių rekonstravimo projektų sprendinių reikalavimų sistemą, kuri taikoma Reglamento 1 punkte įvardytiems statybos darbams. Byloje nenustatyta, kad naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas būtų susijęs su Reglamente įvardytų statybos darbų atlikimu.

48Kartu pažymėtina, kad kasatoriai pripažįsta, jog jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka susijusi su nesudėtingų statinių – įvažiavimo į kiemą ir įvažiavimo vartelių statyba, kuri turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas) nuostatas. Pagal šio Reglamento nuostatas kasatorių planuojamas įsirengti įvažiavimas iš ( - ) g. į ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį pagal 2-osios lentelės 1 punktą priskirtinas prie II grupės nesudėtingų statinių, kuriuos pagal šio Reglamento 12.4.1 punkto nuostatas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas. Kasatoriai tokio sutikimo teismui nepateikė, todėl jų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitinka Reglamento reikalavimų. Ši aplinkybė nėra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, ginčijamais teismų sprendimais kasatoriams neužkertamas kelias parengti tinkamą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ir iškelti naują civilinę bylą.

49Dėl kriterijų, taikytinų nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką

50Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

51Teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, taikytini ir nagrinėjant ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu. Minėta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti teisėta, t. y. negali būti nustatyta tokia tvarka, kuri pažeistų įstatymą ar trečiųjų asmenų teises (teisėtumo kriterijus).

52Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (adekvatumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

53Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Be to, teismas turi siekti nustatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

54Naudojimosi sklypu tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų naudojimąsi bendru turtu (naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009).

55Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

56Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė nurodytus kriterijus, pagrįstai kasatorių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką įvertino kaip neatitinkančią išvardytų kriterijų ir jų reikalavimus atmetė. Teismai vertino, kad siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi stabilumo kriterijų: atsakovei tenkantis žemės plotas yra netaisyklingos ir nenatūralios formos bei nekompaktiškas, apsunkinamas atsakovės naudojimasis žemės sklypu ir statiniais, be to, reikalavimas įpareigoti atsakovę sunaikinti jai priklausančius teisėtus statinius reikštų neteisėtą ir neproporcingą jos nuosavybės teisės apribojimą. Toks vertinimas pagrįstas faktine bylos medžiaga ir įstatymo nuostatomis. Kasatoriai su tokiu teismų vertinimu nesutinka, tačiau nepateikia argumentų, kurie paneigtų teismų padarytas išvadas.

57Kasacine tvarka neapskųsta teismų sprendimų dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto priešieškinio priėmimo nenagrinėjami.

58Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

59 Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Tarp kitų kasacinio skundo argumentų kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, negrąžino kasatoriams permokėto 368 Lt žyminio mokesčio ir neteisingai paskirstė pašto išlaidas. Kasatoriai prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apskaičiuotas pašto išlaidas ir grąžinti kasatoriui V. Š. permokėtą 368 Lt žyminio mokesčio dalį.

61Permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas sprendžiamas tada, kai asmuo pateikia pareiškimą su atitinkamu prašymu. Kaip matyti iš bylos dokumentų, permokėto žyminio mokesčio grąžinimo kasatoriams klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme ir negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo objektu. Kasatoriai turi teisę CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

62Kasatoriai prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas apeliaciniame skunde ir nenagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacinis teismas neturi pagrindo šiam klausimui spręsti.

63Kadangi kasacinis skundas atmestinas, tai kasatoriams iš atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

64Kasacinės instancijos teisme patirta 40,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatorių.

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

66Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

67Priteisti iš I. Š. 20,15 Lt (dvidešimt litų, 15 ct) ir iš V. Š. 20,15 Lt (dvidešimt litų, 15 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą valstybei.

68Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi... 6. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso... 7. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nustatyti naudojimosi 914... 8. Atsakovė nurodė, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėtų... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinys ir... 11. Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise... 12. Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 13. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktame UAB ,,Vinipeks“ parengtame... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 16. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą naudojimosi žemės... 17. Teisėjų kolegija nenagrinėjo ieškovo V. Š. prašymo grąžinti 368 Lt... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovai I. Š. ir V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos... 20. 1. Dėl projekto suderinamumo. Apeliacinės instancijos teismas,... 21. Ieškovų pateiktą planą rengusi J. Š. įmonė nepažeidė teisės aktų... 22. Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 50 ,,Dėl žemės... 23. Apeliacinės instancijos nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo... 24. 2. Dėl atskiro įvažiavimo į ieškovams priskirtą žemės sklypo... 25. Nurodydamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros... 26. 3. Dėl bendrojo naudojimo dalies. Apeliacinės instancijos teismas,... 27. Ieškovų nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad pagal jų pateiktą... 28. 4. Dėl ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos racionalumo.... 29. 5. Dėl kitų teismų padarytų proceso ir materialiosios teisės... 30. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 96 straipsnio nuostatas,... 31. Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovė M. Ž. prašė jį... 32. 1. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad kasatorių parengtas ir... 33. 2. Atsakovės nuomone, siekiant įrengti dar vieną įvažiavimą į žemės... 34. 3. Kasatoriai sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad kasatorių... 35. 4. Atsakovė pasirašė priešieškinį, kurio pagrindu buvo atsakovės... 36. Dėl reikalavimų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui (planui)... 37. Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir... 38. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti... 39. Žemės įstatymo 30 straipsnyje ,,Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita... 40. Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos... 41. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo... 42. Kasatorių pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas parengtas... 43. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui gali būti... 44. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino, kad kasatorių... 45. Siekdamas nustatyti, kokie teisės aktai dėl reikalavimų žemės sklypo... 46. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nustatant taikytinus materialinius... 47. Apeliacinės instancijos teismas tarp kitų teisės aktų, kuriems... 48. Kartu pažymėtina, kad kasatoriai pripažįsta, jog jų siūloma naudojimosi... 49. Dėl kriterijų, taikytinų nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu... 50. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant... 51. Teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti... 52. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į... 53. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta laikantis proporcingumo... 54. Naudojimosi sklypu tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų... 55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė... 57. Kasacine tvarka neapskųsta teismų sprendimų dalis, kuria atmestas atsakovės... 58. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 60. Tarp kitų kasacinio skundo argumentų kasatoriai nurodo, kad pirmosios... 61. Permokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas sprendžiamas tada, kai... 62. Kasatoriai prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas... 63. Kadangi kasacinis skundas atmestinas, tai kasatoriams iš atsakovės prašomos... 64. Kasacinės instancijos teisme patirta 40,30 Lt išlaidų, susijusių su... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 67. Priteisti iš I. Š. 20,15 Lt (dvidešimt litų, 15 ct) ir iš V. Š. 20,15 Lt... 68. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...