Byla 2A-202-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, turto bei prievolių pasidalijimo ir atsakovės V. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto bei prievolių pasidalijimo, tretiesiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialui, AB DNB bankui, V. D., G. P., A. P., S. D. bei trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą ieškovui R. D. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:

  • nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatant termino šalių susitaikymui;
  • po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – D., D.;
  • nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;
  • nepilnametės dukros S. D. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove;
  • nepilnametės dukros S. D. išlaikymui priteisti iš ieškovo periodines išmokas po 400 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę;
  • padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai – ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti kiekvienam po ½ dalį dviejų kambarių 49,20 kv.m buto su 7,04 kv. m rūsiu pažymėtu R-33 (unikalus Nr. ( - )) Kaune, ( - ), (kiekvienos dalies vertė 39 150 Lt); nustatyti bendro turto naudojimo tvarką ir nekilnojamąjį turtą dalinti tokiu būdu: patalpą žymėjimu 25-3 (11,90 kv. m ploto) priskirti asmeniniam ieškovo naudojimui; patalpą žymėjimu 25-2 (16,91 kv. m ploto) priskirti asmeniniam atsakovės naudojimui; patalpas žymėjimu 25-1, 25-4, 25-5, 25-6 nustatyti kaip bendro naudojimo (virtuvė, vonia, tualetas, koridorius);
  • priteisti ieškovo naudai už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (5 kv. m) 3 430,50 Eur;
  • priteisti ieškovui iš atsakovės 3 500 Lt kompensaciją už jungtinės nuosavybės sumažinimą (transporto priemonės padovanojimą) be sutuoktinio sutikimo;
  • priteisti ieškovui iš atsakovės 2 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo liekančius kilnojamuosius daiktus;
  • priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis kilnojamuosius daiktus – skalbimo mašiną „Miele“, šaldytuvą „Snaigė“, televizorių „Grunding“, fotoaparatą „Sony“, nešiojamą kompiuterį „Asus“, lygintuvą, sofą-lovą, virtuvinį kombainą, stalą, prieškambario komodą su veidrodžiu, viso daiktų vertė 4 020 Lt;
  • nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidarūs skolininkai, nustatant ieškovo pareigą mokėti ½ dalį įmokų kreditoriams pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) su DNB banku ir pagal 2007-06-21 kredito sutartį Nr. ( - ) su Danske bank A/S Lietuvos filialu ir analogišką pareigą nustatant atsakovei, t. y. mokėti ½ dalį įmokų kreditoriams pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) su DNB banku ir pagal 2007-06-21 kredito sutartį Nr. ( - ) su Danske bank A/S Lietuvos filialu;
  • nustatyti, kad ieškovas turi sumokėti ½ dalį skolos (9 183,75 Lt) kreditoriui V. D. ir nustatyti, kad atsakovė V. D. turi sumokėti ½ dalį skolos (9 183,75 Lt) kreditoriui V. D.;
  • priteisti ieškovui iš atsakovės 2 910,91 Eur kaip atsakovei tenkančių mokėti ir ieškovo sumokėtų kreditų dalį; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:
  • ieškinį tenkinti tik dėl santuokos nutraukimo ir šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;
  • po santuokos nutraukimo palikti jai D. pavardę;
  • priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymo dukrai S. D. įsiskolinimą (skolą), susidariusį nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2016-02-09 sumoje 5 579,85 Eur;
  • priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2005-01-09 Vokietijoje nupirktą motociklą YAMAHA, Nr. ( - ), tipas ( - ), vertė 1 303,29 Eur (šiuo metu esantį ( - ), Radviliškyje);
  • priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2005-09-04 nupirktą automobilį ROVER, Nr. ( - ), tipas ( - ), vertė 2 172,15 Eur (šiuo metu esantį ( - ), Radviliškyje);
  • priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį Kaune, ( - ), pripažįstant atsakovei pareigą asmeniškai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui bankui Danske Bank AS Lietuvos filialui pagal paskolos sutartį Nr. ( - ), sudarytą 2007-06-21;
  • santuokoje įgytus daiktus padalinti taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šaldytuvą „Snaigė“, vertė 144,81 Eur (Lietuvoje), televizorių „Grundig“, vertė 28,96 Eur (Lietuvoje), lygintuvą, vertė 28,96 Eur (Lietuvoje), sofą-lovą, vertė 130,33 Eur (Lietuvoje), virtuvinį kombainą, vertė 144,81 Eur (Lietuvoje), stalą, vertė 28,96 Eur (Lietuvoje), prieškambario komodą su veidrodžiu, vertė 28,96 Eur (Lietuvoje), išlankstomą lovą, vertė 28,96 Eur (išsivežta iš Lietuvos), gitarą su dėklu, vertė 115,85 Eur (išsivežta iš Lietuvos), dviratį, vertė 289,62 Eur (išsivežta iš Lietuvos), telefoną „Samsung“, vertė 130,33 Eur (išsivežta iš Lietuvos), sofą lovą (oranžinės spalvos), vertė 130,33 Eur (pirkta Vokietijoje, 2013 metų pradžioje), spintą (balta, Ikea), vertė 57,92 Eur (pirkta Vokietijoje, 2013 metų pradžioje), stalą su 4 kėdėmis, vertė 86,87 Eur (pirkta Vokietijoje, 2013 metų pradžioje), kompiuterį, vertė 289,62 Eur (pirkta Vokietijoje, 2013 metų pradžioje), TV, vertė 28,96 Eur (pirkta Vokietijoje, 2013 metų pradžioje), viso daiktų už 1 694,25 Eur; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti skalbimo mašiną „Miele“, vertė 144,81 Eur (Lietuvoje), nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, vertė 115,85 Eur (Lietuvoje), viso daiktų už 260,66 Eur;
  • priteisti iš ieškovo atsakovei 716,81 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesniąją kilnojamo turto (daiktų) dalį;
  • priteisti iš ieškovo atsakovei 1 737,72 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto (automobilių) dalį;
  • priteisti iš ieškovo atsakovei ½ dalį mokesčių už butui suteiktas paslaugas (AB „Kauno energija“, „Kauno dujos“, ( - ) BSB), kurias turi pareigą apmokėti buto savininkas, nuo 2013 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
  • priteisti iš ieškovo atsakovei 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
  • pripažinti ieškovo asmeniniu įsipareigojimą V. D. ir įpareigoti ieškovą asmeniškai grąžinti į ieškovo sąskaitą pervestas V. D. lėšas, o jeigu teismas laikytų, jog būtent ieškovo tėvo V. D. lėšos buvo panaudotos paskolos dengimui, tokiu atveju prašo pripažinti, kad ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, sumažino santuokinį turtą šia piniginių lėšų dalimi ir priteisti atsakovei 2 659,75 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą;
  • pripažinti asmenine ieškovo skola neišmokėtą paskolos dalį sumoje 20 602,74 Lt, prisiimtą pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp R. D. ir AB DNB banko;
  • priteisti asmeniškai iš ieškovo trečiojo asmens AB DNB banko naudai vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp R. D. ir AB DNB banko; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo S. D. savarankišku reikalavimu dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo prašė priteisti jai iš ieškovo R. D. periodinį išlaikymą po 280 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2016-02-09) iki ji mokysis ( - ) gimnazijoje, o jai mokantis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje – iki mokymosi dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, šias lėšas pervedant į jos sąskaitą banke kas mėnesį iki mėnesio 10 dienos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį ir trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies (t. 9, b. l. 36-50):

  • Nutraukė ieškovo R. D. ir atsakovės V. D. santuoką, įregistruotą ( - ) Kauno m. CMB (akto įrašo Nr. ( - )).
  • Pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo R. D. kaltės.
  • Po santuokos nutraukimo R. D. ir V. D. paliko santuokines pavardes – D., D..
  • Priteisė iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  • Priteisė iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 2 916,63 Eur įsiskolinimo už šalių dukros S. D. išlaikymą iki pilnametystės.
  • Priteisė iš ieškovo R. D. trečiajam asmeniui S. D. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-09 iki 2016-07-14, išskaičiavus sumas, gautas pagal 2016-04-04 teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.
  • Priteisė ieškovui R. D. asmeninės nuosavybės teise ½ (vieną antrąją) dalį buto (unikalus Nr. ( - )), esančio Kaune, ( - ).
  • Priteisė atsakovei V. D. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto (unikalus Nr. ( - )), esančio Kaune, ( - ).
  • Nustatė naudojimosi butu, esančiu Kaune, ( - ), tvarką sekančiai: ieškovui R. D. asmeniniam naudojimui paskyrė patalpą, buto plane pažymėtą 25-3 (11,90 kv. m ploto); atsakovei V. D. asmeniniam naudojimui paskyrė patalpą, buto plane pažymėtą 25-2 (16,91 kv. m ploto); patalpas, buto plane pažymėtas 25-1, 25-4, 25-5, 25-6, paliko bendram naudojimui.
  • Pripažino automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. ( - ) asmenine atsakovės V. D. nuosavybe.
  • Priteisė iš atsakovės V. D. ieškovui R. D. 575,62 Eur kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (automobilį VW PASSAT).
  • Priteisė atsakovei V. D. asmeninės nuosavybės teise neregistruotą transporto priemonę – automobilį ROVER MINI MK II, važiuoklės Nr. ( - ).
  • Priteisė ieškovui R. D. asmeninės nuosavybės teise neregistruotą transporto priemonę – motociklą YAMAHA, važiuoklės Nr. ( - ).
  • Priteisė atsakovei V. D. asmeninės nuosavybės teise skalbimo mašiną „Miele“ ir nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, šaldytuvą „Snaigė“, televizorių „Grundig“, lygintuvą, sofą-lovą, virtuvinį kombainą, stalą, prieškambario komodą su veidrodžiu, fotoaparatą „Sony“.
  • Priteisė ieškovui R. D. asmeninės nuosavybės teise išlankstomą lovą, gitarą su dėklu, dviratį, telefoną „Samsung“, sofą-lovą (oranžinės spalvos), spintą (balta, Ikea), stalą su 4 kėdėmis, kompiuterį, TV.
  • Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovo R. D. ir atsakovės V. D. įsipareigojimai Danske Bank A/S Lietuvos filialui, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pagal 2007-06-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais ir AB DNB bankui pagal 2011-07-20 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), lieka nepakeisti, o ieškovo R. D. ir atsakovės V. D. prievolių dalys solidariosiose prievolėse kiekvieno po ½ (vieną antrąją) dalį.
  • Pripažino įsiskolinimą trečiajam asmeniui V. D. asmenine ieškovo R. D. skola.
  • Pripažino įsiskolinimą trečiajam asmeniui A. P. asmenine atsakovės V. D. skola.
  • Priteisė iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 758,04 Eur mokesčių už komunalines paslaugas.
  • Kitoje dalyje patikslinto ieškinio, patikslinto priešieškinio ir trečiojo asmens S. D. savarankiško reikalavimo netenkino.
  • Priteisė iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 13,32 Eur žyminio mokesčio, 674,54 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 18,80 Eur už vertimus.
  • Priteisė iš atsakovės V. D. ieškovui R. D. 227,12 Eur žyminio mokesčio, 919,49 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 180,02 Eur už vertimus.
  • Priteisė iš ieškovo R. D. 604,74 Eur žyminio mokesčio ir 24,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
  • Priteisė iš atsakovės V. D. 575,38 Eur žyminio mokesčio ir 26,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
  • Grąžino R. D. jo atstovo sumokėto už liudytojo iškvietimą civilinėje byloje avanso dalį 79,64 Eur.
Teismas laikė šalių santuoką iširusia ir ją nutraukė. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovas nesirūpino, kad nepakenktų sutuoktinės sveikatai, nederino savo norų ir poreikių su atsakovės interesais. Pažymėjo, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovas kreipėsi į teismą po apsigyvenimo kartu su kita moterimi ir šiai jau laukiantis jų nesantuokinio vaiko, taigi, ieškovas savo sutuoktinei buvo neištikimas, o tai patvirtina minėto vaiko gimimas. Teismas konstatavo, jog dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas, nes jis buvo neištikimas atsakovei. Dėl neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į santuokos trukmę (16 m.), šalių turtinę padėtį, ieškovo pareigą išlaikyti 2 vaikus – nepilnametę dukrą, kurios būdamas santuokoje susilaikė su kita moterimi, ir suteikti paramą pilnametei vidutinės mokyklos nebaigusiai dukrai, į atsakovės pareigą teikti paramą vienai pilnametei šalių dukrai, nesant įrodymų, jog atsakovės sveikatos pablogėjimą sukėlė būtent minėti ieškovo veiksmai, į atsakovės išgyvenimų pobūdį dėl ieškovo veiksmų bei teismų praktiką priteisė atsakovei iš ieškovo 1 500 Eur neturtinę žalą. Dėl šalių dukros išlaikymo įsiskolinimo ir paramos trečiajam asmeniui S. D. priteisimo. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį sprendė, kad teismų praktikoje nustatytas orientacinis 1 MMA dydis yra pilnai pakankamas visiems šalių dukros poreikiams patenkinti, nes pateikti byloje įrodymai nepatvirtina S. D. itin specialių ar didesnių už vidutinius vaiko poreikius, o vaikų norai tenkinami tik pagal tėvų galimybes. Nustačius ieškovo privalomą teikti išlaikymo šalių dukrai S. D. dydį 175 Eur per mėnesį, nebūtų pažeisti nei šalių dukros interesai, nei šalių turtinė pusiausvyra ar protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Į dukros S. D. išlaikymą įtraukė ir mokesčius už paslaugas. Įrodymai patvirtina, jog atsakovės nurodytu laikotarpiu ieškovas nepervedė atsakovei pinigų dukros išlaikymui, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2016-02-09 po 175 Eur per mėnesį, išskaičiavus ieškovo sumokėtas išlaikymui sumas pagal ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. atsakovei priteisė 2 916,63 Eur įsiskolinimą už šalių dukros išlaikymą iki dukros pilnametystės. Visas pinigų sumas, ieškovo pervestas tiesiogiai nepilnametei dukrai, vertino kaip tėvo dovaną dukrai. S. D. ( - ) tapo pilnamete, tačiau ji ir toliau iki 2016-07-14 mokosi gimnazijoje, tai vertino, jog jos poreikiai iš esmės nėra pasikeitę, todėl trečiajam asmeniui S. D. iš ieškovo R. D. priteisė išlaikymą po 175 Eur per mėnesį nuo 2016-02-09 iki gimnazijos baigimo 2016-07-14, išskaičiavus pagal 2016-04-04 teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą gautas sumas. Kitoje dalyje trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo jai iš ieškovo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, nes šiuo metu ji nesimoko aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Dėl buto padalijimo. Teismas vertino, kad butas yra dviejų kambarių, tai jį galima padalinti. Šiuo metu ieškovas gyvena Vokietijoje, butu faktiškai nesinaudoja, tai teisinga ir protinga, dalinant minėtą butą šalims po ½ dalį, jam paskirti naudotis mažesniu kambariu (11,90 kv. m ploto), atsakovės naudojimui paskirti 16,91 kv. m ploto kambarį, o kitas buto patalpas (virtuvė, vonia, tualetas, koridorius) palikti šalims naudotis bendrai. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pažymėdamas, kad ieškovui tenka ½ buto dalis, o tik naudojimuisi priskiriamas mažesnis kambarys. Automobilį VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) laikė asmenine atsakovės nuosavybe, o ieškovui priteisė kompensaciją už junginės santuokinių nuosavybės sumažinimą. Automobilio vidutinė vertė 3 975 Lt, todėl kompensacija sudaro 1 987,50 Lt (575,62 Eur). Taip pat atsakovė reikalauja padalinti ir santuokoje pirktas transporto priemones – automobilį ROVER MINI MK II, važiuoklės Nr. ( - ), ir motociklą YAMAHA, važiuoklės Nr. ( - ), kurios nėra registruotos. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad abi šios transporto priemonės įsigytos už vienodą kainą, o duomenų apie jų pagerinimus santuokos metu nėra, todėl automobilį ROVER MINI MK II, važiuoklės Nr. ( - ), priteisė atsakovei, o ieškovui priteisė motociklą YAMAHA, važiuoklės Nr. ( - ). Teismas padalino kilnojamuosius daiktus, t. y. skalbimo mašiną, kompiuterius, televizorius ir kt. Šalys bankams AB DNB bankui ir Danske Bank A/S, veikiančiam per filialą Lietuvoje, yra įsipareigoję solidariai ir abu kreditoriai – bankai reikalauja nekeisti šalių įsipareigojimų po jų santuokos nutraukimo. Šalių įsipareigojimai paliekami nepakeisti, tačiau tarpusavyje ieškovui ir atsakovei nustatė kiekvieno iš jų prievolių dalį solidariojoje prievolėje – kiekvienam po ½ dalį. Atsakovės argumentą, kad įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį AB DNB bankui turi būti pripažinti asmenine ieškovo prievole, nes kreditas buvo panaudotas ieškovo turėtai viešajai įstaigai, teismas atmetė, nes minėtą sutartį su banku sudarė abu sutuoktiniai. Sprendė, jog tenkinti atsakovės reikalavimo dėl įsipareigojimų perkėlimo jai vienai pagal būsto kredito sutartį, sudarytą su Danske Bank A/S, nėra pagrindo, nes butas padalintas šalims lygiomis dalimis. Trečiojo asmens V. D. piniginių pervedimų į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2007-05-03 iki 2011-05-12 paskirtis sąskaitos papildymas arba įnašas. Duomenų apie trečiojo asmens V. D. pervestų į ieškovo sąskaitą lėšų kaip paskolos suteikimą ir ieškovo bei atsakovės įsipareigojimą grąžinti gautus pinigus byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti pervestas sumas kaip šalims suteiktą paskolą. Nesant įrodymų dėl atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovo tėvo pervestas į ieškovo sąskaitą sumas ar jų dalį, ieškovo reikalavimą nustatyti pareigą atsakovei sumokėti kreditoriui V. D. ½ dalį skolos – 9 183,75 Lt atmetė kaip neįrodytą. Atsakovė dėl skolos A. P. padalijimo reikalavimo nereiškė, pats trečiasis asmuo A. P., nurodęs, jog turi V. D. raštelį 2 000 Lt, yra pareiškęs, kad reikalavimų šioje byloje nereikš ir nenori būti įtrauktas kreditoriumi. Atsakovės skolą kreditoriui A. P. teismas laikė asmeninio pobūdžio atsakovės įsipareigojimu. Ieškovo reikalavimo dėl 2 910,91 Eur atsakovei tenkančių mokėti, tačiau ieškovo sumokėto kredito dalies priteisimo netenkino, nes iš pateiktų įrodymų teismas negali padaryti išvados, kad ieškovas yra sumokėjęs kredito įmokas ne tik už save, bet ir už atsakovę. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo ½ dalį mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. Iš pateiktų AB „Kauno energija“ dokumentų matyti, kad atsakovė ieškovui yra priskaičiavusi visus AB „Kauno energija“ mokėjimus už buto šildymą ir šildymą karštam vandeniui, bet ieškovas reiškiamu laikotarpiu karšto vandens nenaudojo, todėl nėra pagrindo šių mokesčių iš jo priteisti. Argumentus dėl ieškovui nepriklausančių mokėti mokesčių bendrijai atmetė, nes, būdamas buto: Kaune, ( - ), bendraturčiu, ieškovas privalo mokėti proporcingai savo daliai išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra ir kt. Iš ieškovo atsakovei priteisė už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-02-01, dalinant mokesčius iš 3 asmenų, nes šalių dukros S. D. poreikiams tenkinti yra skaičiuojama komunalinių mokesčių dalis: už buto šildymą – 464,66 Eur; už dujų abonentą – 7,13 Eur; už bendrijos paslaugas – 286,25 Eur, iš viso 758,04 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas 49 proc., o patikslintas priešieškinis – 46 proc., atitinkamai paskirstė bylinėjimo išlaidas.

8Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-300-528/2016 dalyse (t. 9, b. l. 92-107):

  • dėl santuokos nutraukimo pripažinimo kaltu R. D. ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
  • dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti;
  • dėl įsiskolinimo V. D. už dukros S. D. išlaikymą iki pilnametystės priteisimo ir šioje dalyje atsakovės patikslinto priešieškinio netenkinti;
  • dėl išlaikymo trečiajam asmeniui S. D. priteisimo nuo 2016-02-09 iki 2016-07-14 ir trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą atmesti bei priteisti mano dėl to patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme;
  • dėl 758,04 Eur komunalinių mokesčių V. D. priteisimo ir pripažinti kaip solidarią prievolę AB „Kauno energija“;
  • dėl pripažinimo įsiskolinimo V. D. asmenine R. D. skola, bei pripažinti kaip solidarią prievolę, nustatant po ½ dalį kiekvienam solidarioje prievolėje;
  • dėl kompensacijos už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą dydžio, ir priteisti kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ½ vertės, buvusios turto perleidimo trečiajam asmeniui momentu 2013-09-20 (7 000 Lt/2, t.y. 3 500 Lt (atitinka 1.013,67 Eur);
  • priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme;
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: nepagrįstai santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės. Teismas buvo šališkas, akivaizdi išankstinė teismo pozicija. Byloje nepateikta jokių aplinkybių, įrodančių išimtinai ieškovo kaltę. Atsakovės brolis santuokos iširimo priežastimi nurodė charakterių skirtumus bei interesus, įvardijo, kad šalių konfliktai tęsiasi 5-6 metus. Taip pat nurodė, kad atsakovė nepalaikė ieškovo politinės veiklos, dėl ko ir kildavo nesutarimai. Neaišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad ieškovo politinės idėjos, kurios nepatiko atsakovei ir dėl kurių kildavo sutuoktinių barniai, ieškovui tapo neaktualios, kai jis išvyko gyventi į užsienį. Ieškovui politine veikla buvo ir yra aktuali, kadangi ieškovas yra Vokietijos lietuvių bendruomenės ( - ) apylinkės steigėjas ir pirmininkas. Politine veikla užsiėmė visa šeimą, išskyrus atsakovę, kuri dėl to pykdavo. Naujų santykių sukūrimas jau nutrūkus faktiniams santykiams su atsakove, tik pasekmė, o ne santuokos nutraukimo priežastis. Dukra A. gimė ( - ), t. y. po to, kaip faktiškai jau buvo nutraukti šalių santykiai (nuo 2013 m. sausio mėnesio). Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad pagal savo galimybes neskyrė pakankamai lėšų šeimos poreikiams tenkinti bei įmokoms už abiejų pasiimtus kreditus dengti, ne visas pajamas naudojo šeimos poreikiams. Šeimos poreikiai buvo tenkinami tik iš ieškovo lėšų, o atsakovė savo gaunamas lėšas naudodavo savo poreikiams. Atsakovė nevengdavo žeminti ieškovo, įžeidinėti ne tik šeimos rate, bet ir viešumoje. Atsakovė, prasidėjus skyrybų procesui, padovanojo savo broliui automobilį VW PASSAT, išleido 2006-06-01 vaiko investicinio draudimo fondo lėšas, neigė gavusi iš ieškovo pinigines lėšas, toks jos elgesys yra nesąžiningas. Dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes nesugebėjo suderinti charakterių. Teismui neteisingai konstatavus santuokos iširimo priežastį, nepagrįstai priteista 1 500 Eur neturtinės žalos; teismas neteisingai įvertino ieškovo finansines galimybes teikti 175 Eur išlaikymą ir neatsižvelgė, kad visiems vaikams turi būti užtikrinti pirmiausia būtinieji poreikiai. Ieškovas teikė vaikui išlaikymą po 145 Eur, todėl įsiskolinimas susidarė todėl, kad teismas, neatsižvelgdamas į ieškovo finansines galimybes, pakėlė išlaikymo dydį nuo mokėtų 145 Eur iki 175 Eur atbuline data nuo 2013-06 -01 iki 2016-02-09, bei neįskaitė mokėtų lėšų į dukros sąskaitą kaip išlaikymo teikimo. Teismas nepagrįstai pervestus pinigus laikė kaip tėvo dovaną vaikui. Dukrai buvo 16 metų, ji turėjo savo sąskaitą ir buvo pakankamai suaugusi, kad suprastų, jog su paskirtimi ,,pinigai dukros išlaikymui“ vedami pinigai yra skirti išlaikymui. Pati atsakovė nurodo, kad dukra tuos pinigus naudojo pietums mokykloje, telefono išlaikymui, drabužiams, laisvalaikiui ir kt., kas įeina į vaiko poreikius. Teismas laikė, kad išlaikymui reikalinga suma 1 MMA, tačiau, priteisdamas įsiskolinimą nuo 2013-06-01 neatsižvelgė į tai, kad 1 MMA tuo metu buvo mažesnis nei 350 Eur. Teismas turėjo nustatyti 1 MMA vidurkį, kuris nuo 2013 m. sausio keitėsi kelis kartus, o ne remtis didžiausiu 1 MMA dydžiu. Priteistas įsiskolinimas iki dukros pilnametystės neturėtų įtakos dukters poreikiams, o tik pagerintų pačios atsakovės finansinę padėtį. Ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Priteistas išlaikymo dydis pablogina ir taip sunkią ieškovo turtinę padėtį; nepagrįstai teismas dukros S. D. savarankišką reikalavimą dėl paramos priteisimo išsprendė santuokos nutraukimo byloje. Teismas iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai nepriteisė, nes jis yra šalių išlaikomas, nors ir pilnametis vaikas. Trečiojo asmens reikalavimas dalinai buvo nepagrįstas, todėl teismas turėjo kompensuoti patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai; teismas, priteisdamas kompensaciją už automobilį VW PASSAT valst. Nr. ( - ) nustatė netinkamą automobilio vertę. 2013-09-20 perleidimo momentu automobilio vertė buvo 2 030 Eur, todėl iš atsakovės priteistina 1 015 Eur kompensacija; Dėl kreditoriaus V. D.. Teismas neįvertino, kad kreditorius mokėjimus atliko tiesiogiai į paskolos banko sąskaitą, kurioje paskolos gavėjai abu sutuoktiniai. Nepagrįstai įvertino šią sąskaitą kaip asmeninę, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Atsakovei buvo žinoma, kad kreditorius V. D. vykdo kredito sutartį už ieškovą ir atsakovę. Visą bankui mokėjimų informaciją galėjo matyti abi šalys, todėl atsakovės argumentai apie tai, kad ji nežinojo, atmestini. V. D. yra įvykdęs prievolę už skolininkus, o paskolos sutartis pasibaigusi 2011-10-31, todėl akivaizdu, kad pagal regreso teisę V. D. turi teisę reikalauti grąžinti sumas, panaudotas prievolėms už kitus asmenis vykdyti; teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pripažinti asmenine atsakovės skolą trečiajam asmeniui A. P. (sumoje 2 000 Lt), kadangi byloje esantys įrodymai paliudija, jog nei viena iš šalių nekėlė tokio reikalavimo - nei atsakovė patikslintu priešieškiniu, nei pats A. P.. Priešingai, trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad nepageidauja reikšti reikalavimų šioje byloje; teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo V. D. 758,04 Eur komunalinių mokesčių. Neatsižvelgė į byloje jau esančius rašytinius įrodymus, į 2013-06-03 apmokėjimo kvitą sumoje 1 050 Lt (atitinka 304,10 Eur) AB „Kauno energija“ už suteiktas paslaugas butui, esančiam ( - ), Kaune. Teismas, priteisdamas ir tenkindamas atsakovės reikalavimą, nustatė laikotarpį nuo faktinių santykių su atsakove iširimo t. y. 2013-01-01 iki 2016-02-01 priteisti už komunalines paslaugas, tačiau ieškovo apmokėjimas buvo atliktas 2013-06-03, kas reiškia, kad per tą laikotarpį dalis skolos jau buvo padengta. Skola AB „Kauno energija“ šiai dienai yra ir atsakovė nėra apmokėjusi visų sąskaitų, už kurias dabar iš ieškovo reikalauja atlyginti, kaip už jau sumokėtas. Teismas turėjo nepriteisti atsakovei šio įsiskolinimo, nes ji nėra įvykdžiusi už ieškovą šios prievolės, tačiau įpareigoti tiek ieškovą, tiek atsakovę skolą mokėti tiesiogiai AB „Kauno energija“, o AB „Kauno energija“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu – kreditoriumi. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas sutuoktiniai turėjo būti atsakingi solidariai. Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo (t. 9 , b. l. 157-168):
  • iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą ir patenkinti atsakovės V. D. priešieškinio reikalavimus:
  • Pripažinti asmenine ieškovo R. D. skola neišmokėtą paskolos dalį sumoje, 20 602, 74 Lt, prisiimtą pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp R. D. ir AB DNB bankas;
  • Priteisti asmeniškai iš ieškovo R. D. trečiojo asmens AB DNB bankas naudai, vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus, pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp R. D. ir AB DNB bankas;
  • iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-15 rezoliucinę dalį „Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo R. D. (a.k( - ) gyv. ( - ) Vokietijoje) ir atsakovės V. D. (a.k. ( - ) gyv. Kaune, ( - )) įsipareigojimai Danske Bank A/S Lietuvos filialui, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pagal 2007-06-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais ir AB DNB bankui pagal 2011-07-20 Kreditavimo sutartį Nr. ( - ), lieka nepakeisti, o ieškovo R. D. (a.k. ( - ) ir atsakovės V. D. (a.k. ( - ) prievolių dalys solidariose prievolėse kiekvieno po 1/2 (vieną antrąją) dalį. Pripažinti įsiskolinimą trečiajam asmeniui V. D. (a.k. ( - ) asmenine ieškovo R. D. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Vokietijoje) skola.“

10ir ją išdėstyti taip:

  • Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo R. D. (a.k( - ) gyv. ( - ) Vokietijoje) ir atsakovės V. D. (a.k. ( - ) gyv. Kaune, ( - )) įsipareigojimai Danske Bank A/S Lietuvos filialui, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pagal 2007-06-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais.
  • Priteisti iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 1920, 11 Eur skolą, kurią sudaro ½ dalį V. D. sumokėtų paskolos įmokų (nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio imtinai (ky. bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo), sumokėtų įmokų, sumoje 3 840,22 Eur, bankui Danske Bank AS, Lietuvos filialui, pagal paskolos sutartį Nr. ( - ));
  • Priteisti iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 525,- Eur skolą, kurią sudaro ½ dalis V. D. sumokėtų paskolos įmokų (nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio imtinai (t.y. nuo teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo padavimo dienos).
  • Pripažinti įsiskolinimą trečiajam asmeniui V. D. asmenine ieškovo R. D. (a.k. ( - ) gyv. ( - )Vokietijoje) skola.
  • Priteisti iš ieškovo R. D. visas atsakovės V. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažįstant jas turtine žala, susijusia su santuokos nutraukimu.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas priteisė ieškovui ir atsakovei po ½ dalį buto su rūsiu bei paliko įsipareigojimus kreditoriui bankui Swedbank, AB (buvęs kreditorius Danske bank A/S Lietuvos filialas) pagal 2007-06-21 kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais po santuokos nutraukimo solidariais, tačiau teismas turėjo išspręsti klausimą dėl atsakovės asmeniškai nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. sumokėtų įmokų sumoje 3 840,22 Eur bankui, ½ sumoje 1 920,11 Eur priteisimo iš bendraskolio R. D. atsakovės naudai. Teismas neatkreipė dėmesio, kad nuo 2014 m. gegužės 15 d., prasidėjus teisminiam ginčui, viena mokėjo įmokas bankui. Ieškovas įmokų nemokėjo, atsakovei nesumokėjus įmokos 2015 m. pabaigoje buvo atsiųstas banko raštas. Vėliau 2016 m. gegužės mėn. vėl atsiųstas rašytinis įspėjimas apie ketinimą nutraukti sutartį. Atsakovė vykdė visus paskolų vadybininko reikalavimus, kad tik nebūtų nutraukta sutartis. Ieškovas, gyvenantis Vokietijoje, visiškai nesirūpino turtu. Taip pat priteistina ½ atsakovės asmeniškai sumokėtų nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio 1 050 Eur skolos, t. y. iš ieškovo priteistina 525 Eur; Dėl įsipareigojimo bankui AB DNB bankui pagal 2011-07-20 kreditavimo sutartį Nr. ( - ). Teismas nepagrįstai pagal šią kredito sutartį kylančios skolos nepripažino asmenine ieškovo skola. Šis kreditas buvo paimtas išimtinai R. D. interesams patenkinti ir tikrai nebuvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Liudytojai paliudijo, kad šis kreditas buvo paimtas tam, jog R. D. galėtų padengti jo įstaigoje VšĮ ,,( - )“ susidariusią skolą. Pagal projektą įstaiga buvo gavusi lėšų seminarams rengti, tačiau pinigai buvo iššvaistyti ir atėjus laikui ieškovas seminarams rengti neturėjo pinigų. Visa pagal kredito sutartį gauta 35 000 Lt suma buvo pervesta tą pačią dieną į VšĮ ,,( - )“ sąskaitą ir panaudota įstaigos, kurios direktoriumi yra ieškovas, naudai, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Tai, kad ši paskola panaudota įstaigos skoloms padengti pripažino pats ieškovas; teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepasisakė dėl CK 3.70 straipsnio taikymo. Nustačius, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendras CPK 93 str. nuostatas prieštarauja ne tik protingumo ir proporcingumo principams, bet ir specialiajai šeimos bylose taikomai nuostatai (CK 3.70 str.), kuria garantuojama sutuoktinio teisė ne tik į neturtinės žalos atlyginimą, bet ir į santuokos nutraukimo metu patirtą turtinės žalos atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos yra ta turtinė žala. Jei teismas vertintų, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, vertintina, kad ieškovas nepateikė tinkamų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl R. D. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Nėra byloje duomenų dėl ieškovo patirtų vertimo išlaidų, nėra įrodymų, kad ieškovas apmokėjo vertėjo T. Č. sąskaitas.

  1. Trečiasis asmuo V. D., atstovaujamas advokato D. V., atsiliepimu prašo R. D. apeliacinį skundą patenkinti pilna apimtimi. Priteisti iš atsakovės visas kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 133-136).

12Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. šalys buvo išreiškusios valią, kad jiems reikalinga transporto priemonė, kurios įgijimui neturi pinigų. Buvo sutarta, kad kreditorius paskolins lėšas dengiant paskolą bankui, o paskola bus grąžinta pagal pareikalavimą. Tokiu būdu šalys su banku sudarė vartojimo paskolą, o kreditorius per visą paskolos laikotarpį už šalis padengė 23 867,50 Lt (6 912,50 Eur), teismui reiškia reikalavimą dėl 5 319,60 Eur. Nepagrįstai prievolė pripažinta asmenine apelianto R. D. prievole. Tokios paskolos pobūdis turėjo būti vertinamas kaip solidari apelianto ir atsakovės atsakomybė. Pagal gautą kreditą gautos lėšos buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Kreditoriui įvykdžius šeimos prievolę, už ją tampa atsakingi abu asmenys. Atsakovei buvo žinoma apie paskolos suteikiamą. Pati atsakovė ne kartą prašė kreditoriaus, kad atliktų mokėjimą pagal kredito sutartį. Teismas neturėjo jokio pagrindo modifikuoti prievolės į asmeninę apelianto prievolę.
  1. Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą dalyse dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovei iš ieškovo iki dukros pilnametystės bei trečiajam asmeniui S. D. po pilnametystės laikotarpiui nuo 201-02-09 iki 2016-07-14 (t. 9, b. l. 137-139).

13Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. teismas sprendimą dėl ieškovo kaltės priėmė remdamasis vien tik pamąstymais. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio nesivadovavo byloje esančiais įrodymais. Ieškovas teikė dukrai išlaikymą geranoriškai. Ieškovo finansinė padėtis nėra gera ir galimybės teikti didesnį išlaikymą yra ribotos. Ieškovas pareigą išlaikyti savo dukrą stengėsi vykdyti ir vykdė. Atsakovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, kad būtent toks reikalaujamas dydis ir buvo išleistas dukros poreikiams tenkinti. Ieškovas turi išlaikyti ir kitą dukrą A. D., kuri yra nepilnametė. Pati atsakovė negalėjo teikti didesnio išlaikymo dukrai negu 290 Eur, kadangi jos pačios gaunamas atlyginimą yra 400-450 Eur. Nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo.
  1. Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto R. D. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl S. D. savarankiško reikalavimo palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b. l. 143-147).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. tėvų parama buvo reikalinga net ir sulaukus pilnametystės. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo finansinė padėtis prasta ir negali mokėti 175 Eur per mėnesį. Apeliantas išvažiavo į Vokietiją uždarbiauti, tačiau po metų paaiškėjo, kad jis ne tik nepadėjo šeimai atstatyti šeimyninio gerbūvio, bet ir sukūrė kitą šeimą. S. D. yra Lietuvos mokinių parlamente, tačiau tokia veikla tik dalinai politinė. Šeimoje finansinės problemos atsirado nuo 2012 m. pabaigos, tada ir pradėjo ieškovas kalbėti apie Vokietiją. Dar 2013 m. pavasarį atsakovė ir S. D. vyko į Vokietiją pas ieškovą, todėl nepagrįstai teigiama, kad jis išvažiavo tik nutrūkus šeimyniniams santykiams. R. D. nuo 2013 m. vasaros S. D. pervesdavo pinigų, tačiau S. D. juos laikė dovanomis ir pervestus pinigus leisdavo laisvalaikiui.
  1. Atsakovė V. D. atsiliepimu prašo ieškovo R. D. apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovės V. D. apeliacinį skundą. Priteisti iš ieškovo R. D. visą atsakovės V. D. patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (t. y. išlaidas, susijusias su santuokos nutraukimu, tame tarpe, bylinėjimosi išlaidas), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 10, b. l. 5-19).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. santuoka iširo ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo kaltės. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad santuoka iširo dar iki jam išvažiuojant į Vokietiją. 2013 m. vasaros pradžioje pas ieškovą, nemokėdama vokiečių kalbos, į Vokietiją atvyko G. P.. Jie kartu gyveno dar gerokai iki tol, kol ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skyrybų procesą iniciavo ne tiek pats ieškovas, kiek G. P., kuri ir mokėjo už advokato paslaugas. Pokalbis su ieškovu dėl skyrybų vyko ne 2012 m. lapkritį, o 2013 m. lapkritį, kai paaiškėjo, kas ieškovas nebeketina toliau rūpintis šeima ir kad jis Vokietijoje gyvena su G. P., su kuria susilaukė dukters A.. Teismas, nustatęs ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, tinkamai motyvavo, kodėl atsakovei priteisė neturtinę žalą;
    2. ieškovas prie dukros išlaikymo prisidėjo 145 Eur suma. Atsakovas teigdamas, kad 350 Eur 1 MMA yra tik nuo 2016-01-01, neįvertino, kad atsakovės alga yra 2 kartus mažesnė nei ieškovo gaunama, ir kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio atsakovė viena mokėjo paskolą, delspinigius. Mokėjimas už vandenį, elektrą, dujas ir kt. yra svarbus prisidėjimas prie vaiko išlaikymo. Tėvas pervesdavo kurį laiką S. pinigų, tačiau ji laikė juos tėvo asmeniškai jai pervestais pinigais ir juos panaudojo savo nuožiūra. Atsakovė už ieškovą įvykdė jo pareigą prisidėti prie dukros išlaikymo pagal gaunamas pajamas, todėl susidaręs išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas atsakovei. Ieškovas turėjo galimybę dukros išlaikymui teikti ne mažesnę nei 175 Eur sumą, kadangi be pervedamų 145 Eur, dar pervesdavo po 20 Eur, 30 Eur ir kt. Teigti, kad atsakovė dukros išlaikymui neišleido 400 Eur sumos ir kad ši suma neva per didelė, yra nesąžininga;
    3. Dėl automobilio VW PASSAT vertės. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta tiksli šios transporto priemonės vertė, tačiau iš byloje ieškovo pateiktų www.autoplius.lt analogiškų transporto priemonių verčių matyti, jog tokio automobilio kaina vidutiniškai 3 975 Lt, todėl kompensacija už ½ automobilio sudaro 1 987,50 Lt. Duomenis iš tinklalapio www.autolius.lt pateikė pats ieškovas. Ieškovas yra automechanikas ir jam žinomi automobilio VW PASSAT trūkumai. Automobilis nėra toks vertingas dėl turimų defektų;
    4. bylos pabaigoje ieškovas R. D. ir jo atstovas pasirinko naują taktiką – į bylą pradėjo teikti įvairius dokumentus vokiečių kalba be vertimo, įvairias skaičiuotes, bankinių pavedimų kvitus ir tuos pačius dokumentus teikė net po keletą kartų, tokiu būdu ieškovas piktnaudžiavo procesu;
    5. apie ieškovo įsiskolinimą tėvui V. D. atsakovė nieko nežino ir jokių pinigų neįsiskolino, visos paskolos buvo mokamos iš santuokinių lėšų. Paskolos apmokėjimui užteko šalių gaunamų pajamų, todėl paskola pagrįstai teismo pripažinta R. D. asmenine skola. Ieškovo brolis D. D. yra išvežęs į Vokietiją ir praradęs kitą automobilį Audi Couple, už kurį tėvai D. kompensavo savo kitam sūnui R. D., tai buvo tėvų ir sūnų susitarimas, apie kurį atsakovė nežinojo. Pavedimai buvo atliekami išimtinai į R. D. sąskaitą;
    6. teismas pagrįstai 2 000 Lt skolą A. P. (atsakovės broliui) pripažino asmenine atsakovės skola. Ieškovas pareiškė, kad jis nieko nežino apie tokią skolą;
    7. nuo 2014 m. balandžio atsakovė viena mokėjo už buto paskolą bankui. Taip pat teikė dukrai išlaikymą. AB ,,Kauno energija“ buvo susidaręs įsiskolinimas 246,70 Eur sumai, su UAB ,,Kauno energija“ susitarta, kad įsiskolinimas buvo mokamas dalimis iki 2016 m. spalio mėn. Ieškovas buvo dalies buto savininkas, tačiau visiškai nemokėjo už butui teikiamas paslaugas, kurias kaip savininkas privalo mokėti, nepriklausomai nuo to ar gyvena. Teismas pagrįstai nustatė, kad sumokėti mokesčiai būtų dalijami iš 3 asmenų. Ieškovas tik deklaruoja, kad moka 2 paskolas. Būsto paskolą moka viena atsakovė. Vartojamąją paskolą, kurios nesumokėtas likutis sudaro 3 000 Eur ir kuri jau turėjo būti sumokėta iki 2016-07 ieškovas moka nereguliariai;
    8. teismui pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, turėjo būti priteista visa turtinė žala, kurią sudaro ir atsakovės patirtos visos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus kvitus.
  1. Trečiasis asmuo V. D., atstovaujamas advokato D. V., atsiliepimu į atsakovės V. D. apeliacinį skundą prašo apeliantės V. D. apeliacinio skundo netenkinti. Pripažinti V. D. apeliantų V. D. ir R. D. skolą solidaria, nustatant kiekvienam po ½ solidarioje prievolėje. Priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 25-28).

14Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. atsakovė klaidina teismą sakydama, kad pinigus V. D. pervesdavo išimtinai į asmeninę ieškovo sąskaitą, kai visi rašytiniai įrodymai liudija, kad įmokos buvo atliktos tiesiogiai į paskolos sąskaitą. Paklausus atsakovės dėl skolos grąžino ji atsakė, jog pinigų neturi ir siūlė už skolą pasiimti automobilį VW PASSAT. Skolinosi abu sutuoktiniai, todėl skola turi būti padalinta lygiomis dalimis. Atsakovė visose banko sutartyse yra lygiai tokia pati kaip ieškovas kredito gavėja ir pati ėmė paskolas savanoriškai šeimos reikmėms. Atsakovė nori visas skolas perkelti ieškovui. V. D. šalys prašė dengti jau paimtą kreditą bankui (už kurį įsigijo automobilį VW PASSAT), nes neapskaičiavo savo finansinių galimybių. Paskolos ir mokesčiai šalims gyvenant santuokoje buvo mokami iš ieškovo, o atsakovės atlyginimas buvo naudojamas tik jos poreikiams tenkinti. Ieškovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis vienas galėtų V. D. grąžinti šalių skolą.
  1. Trečiasis asmuo G. P. prašo atsakovės V. D. apeliacinio skundo netenkinti. Atmesti V. D. apeliacinį skundą toje dalyje, kiek jis neatitinka R. D. apeliacinio skundo (t. 10, b. l. 22-24).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. ieškovas pateikė į bylą savo vardu banko pavedimus už dokumentų vertimus, atliktus iš vokiškos banko sąskaitos. Dalį šių sąskaitų apmokėjo ir G. P.. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje reikalavo, kad dokumentai būtų verčiami, todėl keista, kad ji reiškia pretenzijas, kai ieškovas vertimo paslaugų išlaidas patyrė dėl atsakovės. Be to, tokio reikalavimo atsakovė nereiškė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje. Nesutinkama su atsakovės teiginiais, kad dėl ieškovo kaltės neįvyko keli posėdžiai, dokumentai buvo pateikti nesavalaikiai. Priešingai, bylos nebuvo galima pradėti nagrinėti, nes atsakovė vis sugalvodavo, kad trūksta kokio dokumento, prašydavo išreikalauti duomenis ir kt. Atsakovės iniciatyva į bylą buvo įtraukiamos naujos šalys, tikslinami priešieškinio reikalavimai ir kt.;
    2. atsakovas nepajėgus išlaikyti būstą, kuriame gyvena atsakovė, taip pat nuomoti gyvenamą būstą, kuriame pats gyvena. Atsakovė neneigė, kad ji naudojosi butu, adresu: ( - ), Kaunas, tačiau kelia reikalavimą atlyginti už visas paslaugas, bendrų kreditų su ieškovu atsakovė visiškai nedengia. Atsakovė specialiai vilkino bylą, kad ieškovas baigtų išmokėti vieną iš bendrai pasiimtų kreditų, kai paskolos grąžinimo terminas 2016-06-30, o ši byla baigta 2016-06-15.

1517.

16Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo atmesti apeliantės V. D. apeliacinio skundo reikalavimą iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priteisti asmeniškai iš ieškovo R. D. trečiojo asmens AB DNB banko naudai vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2011-07-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankui vykdymo po sutuoktinių V. D. ir R. D. santuokos nutraukimo nepakeistą (t. 10, b. l. 29-32).

17Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. .už kredito pagal 2011-07-20 kredito sutartį Nr. ( - ) grąžinimą bankui solidariai atsakovo abu skolininkai (ieškovas ir atsakovas). Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Sutuoktiniai gali nevaržomai tarpusavyje nusistatyti prievolės bankui vykdymo tvarką, tačiau ši tvarka niekaip nesaisto kreditoriaus banko, prieš kurį abiejų sutuoktinių atsakomybė už tinkamą prievolės įvykdymą ir toliau išlieka solidari. Kreditavimo sutartis sudaryta ne tik su ieškovu R. D., tačiau ir su V. D., t. y. abu sutuoktiniai yra kredito gavėjai – solidarūs bendraskoliai, todėl faktinė kredito panaudojimo paskirtis neturi teisinės reikšmės nustatant sutuoktinių atsakomybės pagal solidarią sutuoktinių prievolę vykdymo tvarką išoriniuose sutuoktinių santykiuose su kreditoriumi banku.

1818. Ieškovas R. D. atsiliepimu prašo (t. 10, b. l. 35-43):

  • D. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, remiantis CPK 315 str. 5 d., 2 d. 1p.
  • Prijungti prie apeliacinio skundo pateiktus priedus, kurių pateikimo būtinybė iškilo atsakovei pareiškus naujus reikalavimus, remiantis CPK 314 str. , bei CPK 376 str. 1 d.;
  • Atmesti atsakovės V. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą;
  • V. D. apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti, pripažįstant įsipareigojimus AB DNB bankui, V. D., AB „Kauno energija“ solidariomis prievolėmis.

19Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. apeliantės apeliaciniam skundui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, tačiau, pasibaigus visiems procesiniams net ir pratęstiems terminams, 2016-08-29 pateikė visiškai naują apeliacinį skundą Nr. CB1-574. Atsakovė nepašalino trūkumų to apeliacinio skundo Nr. CB1-499, kuris buvo paduotas nepažeidžiant procesinių terminų, o naujas apeliacinis skundas Nr. CB1-574 buvo paduotas pažeidžiant procesinį terminą, kuris nebuvo atnaujintas. Šio skundo teismas neturėjo nagrinėti, kadangi jis pažeidžia CPK nuostatas. Yra CKP 315 straipsnio 2 dalies 1 dalies pagrindas;
    2. dėl V. D. mokėtų įmokų Danske Bank AS priteisimo (teisių perėmėjas Swedbank). Atsakovė apeliaciniame skunde formuoja naują reikalavimą, kuris nebuvo reikštas pirmos instancijos teisme, dėl to ir nebuvo išnagrinėtas. Kol paskolų mokėjimu rūpinosi ieškovas, tiek būsto, tiek vartojimo kredito pradelstų įmokų nebuvo. Tą daryti tuo metu ieškovas galėjo, kadangi neturėjo kitos šeimos ir nepilnametės dukros. Sukūrus naujus santykius, gimus dukrai, ieškovas nebepajėgus tą daryti ir toliau;
    3. atsakovė apeliaciniame skunde nurodo neteisingus duomenis apie būsto paskolos įsiskolinimus. 2016-09-25 įsiskolinimas už būsto paskolą siekia 624,74 Eur, o ne kaip nurodo atsakovė 300 Eur. Neaišku, ar atsakovė padengė būtent ieškovo paskolos dalį, kadangi egzistuoja įsiskolinimas, o ne sumokėjo būtent savo paskolos dalį, t. y. anksčiau pradelstas savo dalies įmokas. Atsakovė negali reikalauti iš ieškovo šių įmokų dalies, kadangi neįrodė, jog būtent už ieškovą įvykdė prievolę. Kol teismo sprendimu šios prievolės nebuvo padalintos ir nustatyta kiekvieno dalis solidarioje prievolėje, nei ieškovas, nei atsakovė negali reikalauti regreso teisės už tai, už ką pagal sutartį buvo atsakingi solidariai, be to, prievolės vykdymas nėra pasibaigęs. Nuo 2014 metų buvo susitarta, jog atsakovė mokės būsto paskolą 150 Eur/mėn, kadangi ir pati ten pasiliko gyventi, o ieškovas vartojimo kreditą 250 Eur/mėn. Buvo tartasi, kad atsakovė butą pasiliktų sau, tačiau susirastų kitą laiduotoją (ne ieškovą). Atsakovei nevykdant bankui įsipareigojimų, buvo siūloma parduoti butą ir kt. Taip pat buvo siūloma sudaryti panaudos sutartį, kad atsakovė naudosis ieškovui priklausančia dalimi ir susimokės mokesčius, tačiau ji siūlymų atsisakė;
    4. dėl įsipareigojimo AB DNB bankui pagal 2011-07-20 Kreditavimo sutartį Nr. 2513-2011-68975 abu sutuoktiniai atsako solidariai, atsakovė taip pat yra paskolos gavėja. Ši paskola panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog šios lėšos buvo iššvaistytos remiant įvairias organizacijas, mokant dalyvio mokesčius už save ir kitus, organizuojant renginius. Atsakovė visuose šiuose renginiuose, seminaruose taip pat dalyvavo. Tai buvo visos šeimos visuomeninė veikla, kurioje visa šeima dalyvavo ir skyrė savo laisvalaikį. Atsakovė visas bendras paskolas ginčija tik todėl, jog siekia neprisiimti atsakomybės dėl neatsakingo skolinimosi ir užkrauti šią naštą vienam ieškovui. Atsakovė, prašydama įsiskolinimą A. P. pripažinti asmenine nuosavybė, siekia sudaryti įspūdį, kad abu su ieškovu turėjo asmeninių skolų, tačiau tai netiesa. Neįrodytas faktas, kad atsakovė skolinosi iš A. P., atsakovė pripažino, kad paskolos raštelis pasirašytas atbuline data;
    5. dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė neteisingai priskiria bylinėjimosi išlaidas turtinei žalai. Bylinėjimosi išlaidos nėra turtinė žala. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą numato CPK 93 str. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 49 proc., o atsakovės priešieškinis 46 proc., todėl teismas teisingai vadovavosi CPK 93 str. 2 d. Rezoliucinėje dalyje atsakovė V. D. nekelia reikalavimo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų, o tik išsako savo nuomonę dėstomojoje dalyje. Atsakovė netinkamai interpretuoja į bylą pateiktus dokumentus, liudijančius patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokiu būdu klaidina teismą. Į bylą yra pateiktos sąskaitos ir apmokėjimo kvitai tiek už advokato paslaugas, tiek dokumentų vertimą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22

  1. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

23Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės

  1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas), nurodo, kad šalių santuoka faktiškai buvo iširusi prieš išvykstant jam į Vokietiją (2013 m. sausio mėn.). Atsakovė nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, dėl jo nesirūpinimo šeima ir nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad šalių santuoka faktiškai buvo iširusi prieš išvykstant jam į Vokietiją, nes 2013 m. kovo mėnesį ji vyko į Vokietiją pas ieškovą, ten prisiregistravo, kad ieškovas galėtų mokėti mažesnius mokesčius.
  2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
  3. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
  1. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, tačiau ieškovas teigia, kad neištikimybės faktas buvo po šalių faktiško santuokos iširimo. Kada šalių santuoka faktiškai iširo, šalys aiškiai nenurodo. Ieškovas teigia, kad šalių santuoka faktiškai iširo iki jam išvykstant į Vokietiją (2013 m. sausio mėnesį) gyventi ir dirbti (santuokos iširimo priežastį nurodydamas atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimą), o atsakovė teigia, kad ieškovui išvykus į Vokietiją, jis ėmė beveik nesirūpinti šeima, tuo tarpu ji siekė išsaugoti šeimą ir 2013 m. kovo mėnesį vyko pas ieškovą, ten prisiregistravo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog šalių santuoka buvo faktiškai iširusi iki jam išvykstant į Vokietiją (būnant Vokietijoje pas jį dar buvo atvykusi atsakovė). Byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) ieškovas dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tik 2014 m. vasario mėnesį, kai jau žinojo, jog jo draugė G. P. susilauks jų bendro vaiko (kuris gimė ( - )), 2) ieškovas palieka šeimą ir apsigyvena Vokietijoje, 3) ieškovui apsigyvenus Vokietijoje, netrukus (apie 2013 m. birželio mėnesį) pas jį atvyksta gyventi jo draugė G. P., - yra pakankamos spręsti, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra kitos moters atsiradimas ieškovo gyvenime (neištikimybė), o ne atsakovės galimai netinkamas kaip sutuoktinės pareigų vykdymas. Pažymėtina, kad neištikimybės faktui įrodyti (pagrįsti) nėra būtinas atsakovo ir jo draugės vaiko gimimas (moters nėštumas), tačiau tokio fakto buvimas akivaizdžiai patvirtina neištikimybės faktą. Tam, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo būtina nustatyti, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Šiuo atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (negerbė ieškovo, jį niekino ir tai demonstravo visuomenėje). Pažymėtina, kad tarp sutuoktinių įvykstantys tam tikri trumpalaikiai, epizodiški ginčiai, konfliktai, išsakomi priekaištai vienas kitam (ypatingai, jeigu jie yra pagrįsti – dėl negrįžimo namo ir pan.), negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo pareigas kitam sutuoktiniui, bei tokių nesutarimų pasekoje (jais prisidengiant) būti neištikimam, naudoti smurtą ar palikti šeimą ir ja nesirūpinti. Nesant galimybei (dėl vienokių ar kitokių priežasčių) sutuoktiniams gyventi bendrai (išsaugoti šeimą), šie turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo (dėl abiejų ar vieno kaltės), bet ne gyventi santuokoje ir teisinti savo elgesį (pvz.: neištikimybės faktą, šeimos palikimą) kito sutuoktinio neva netinkamu kaip sutuoktinio pareigų vykdymu.
  2. Byloje yra duomenys (t. 6, b. l. 134-173), jog ieškovas į dukros sąskaitą nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. pervesdavo pinigus, nurodydamas mokėjimo paskirtį – „pinigai dukros išlaikymui“. Įrodymų, kad ankščiau buvo pervedami pinigai atsakovei ar dukrai nurodant paskirtį – „išlaikymui“ ar pan., nėra. Taigi, šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad ieškovas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. neabejotinai laikė šalių santuoką iširusia, tačiau tai nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad šalių santuoka faktiškai iširo iki 2013 m. sausio mėnesio ir, kad dėl to kalta atsakovė.
  3. Neturtinė žala. Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Ieškovas (apeliantas) nurodo, kad jam nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė būtent 1 500 Eur (atsakovė prašė priteisti – 4 344,30 Eur (15 000 Lt)).
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – neištikimybės, atsakovė turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien šio fakto sužinojimas sukelia tam tikrus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: 1) atsakovė nuo 2012 m. gydosi pas psichiatrą (būklė 2014 m. kovo 31 d. išlieka patenkinama; t. 1, b. l. 121), 2) šalys santuokoje pragyveno 16 metų, 3) ieškovas paliko šeimą ir 2013 m. sausio mėnesį išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, 4) dar nepradėjus santuokos nutraukimo proceso, ieškovas ėmė gyventi su kita moterimi, apie ką buvo žinoma tretiesiems asmenims; taip pat į ieškovo turtinę padėtį (ieškovas gyvena ir dirba Vokietijoje), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

24Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

  1. Ginčo esmė – ar pagrįstai iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas (kas mėnesį po 175 Eur, viso 2 916,63 Eur) atsakovei V. D..
  1. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su nustatyto išlaikymo dydžiu (kas mėnesį po 175 Eur), nes mano, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad orientacinis kriterijus išlaikymui (minimali mėnesinė alga) per įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2013-06-01 iki 2016-02-09) keitėsi 3-4 kartus (nuo 289,60 Eur iki 350 Eur), be to, į išlaikymo įsiskolinimą neįskaičiuotos jo į dukros sąskaitą pervestos lėšos išlaikymui.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kuris paskaičiuotas po 175 Eur kas mėnesį. Pažymėtina, kad priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti sietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
  1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į dukros S. amžių (15-17 metų), jos sveikatos būklę (turi regos problemų, stuburo-kelių problemų, diagnozuotas lengvas depresijos epizodas, stresas), į jos poreikius (į pateiktą poreikių skaičiuotę), į tai, kad nuo 2014 m. birželio 11 d. ieškovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką (dukrą A.), į ieškovo darbo užmokestį (apie 1 159 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas įsiskolinimo dydis (skaičiuojant kas mėnesį po 175 Eur per visą įsiskolinimo laikotarpį) pagrįstas ir nepažeidžia nei ieškovo, nei jo kito nepilnamečio vaiko interesų.
  1. Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad į išlaikymo įsiskolinimą turėjo būti įskaičiuotos jo į dukros sąskaitą pervestos lėšos. Pažymėtina, kad kasdienė pareiga rūpintis nepilnamečio vaiko išlaikymu teko atsakovei, todėl lėšas skirtas vaiko išlaikymui ieškovas turėjo pervesti būtent atsakovei, kuri šias lėšas turėjo naudoti tenkinant vaiko poreikius. Lėšos (nepriklausomai nuo pavedimo nurodomos paskirties) perduotos (pervestos) tiesiogiai nepilnamečiui vaikui, kurių atsakovė negalėjo naudoti vaiko išlaikymui, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintinos kaip papildomos lėšos vaikui ir neįtrauktinos į išlaikymo įsiskolinimo sumą.
  1. Teisėjų kolegija, sutikdama su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, negali sutikti su tuo, jog šis išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas atsakovei (kaip skola), o ne dukrai S.. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, šiuo atveju atsakovė. Tai, kad nepilnametis vaikas bylos nagrinėjimo metu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tapo pilnametis, nekeičia išlaikymo įsiskolinimo kaip turto priklausomybės, t. y. šis turtas netampa atsakovės. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), nurodant, jog išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo priteistinas trečiajam asmeniui S. D..

25Dėl paramos dukrai S. priteisimo

  1. Ieškovas (apeliantas) prašo trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmesti, nes mano, kad šis reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas atskiroje byloje.
  1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, nes byloje nustatyta, kad šiuo apeliacinio skundo pagrindu ieškovas buvo pateikęs atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 19 d. bei konstatuota, kad priimtas trečiojo asmens S. D. savarankiškas reikalavimas turi būti išnagrinėtas šioje byloje.

26Dėl sutuoktinių prievolės ieškovo tėvui V. D.

  1. Nustatyta, kad trečiasis asmuo V. D. (ieškovo tėvas) į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. pervedė 18 367,50 Lt (nurodoma paskirtis – „sąskaitos papildymas“ arba „įnašas“). Ieškovas (apeliantas) prašo pripažinti, jog abu sutuoktiniai turi solidarią prievolę trečiajam asmeniui grąžinti šią pervestą ieškovui sumą, nes taip trečiasis asmuo įvykdė už skolininką (sutuoktinius) prievolę pagal 2006 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį, kuri pasibaigė 2011 m. spalio 31 d. (CK 6.51 str. 1 d.). Trečiasis asmuo nėra pareiškęs reikalavimo grąžinti pervestą ieškovui sumą. Atsakovė neigia žinojusi apie trečiojo asmens pervedamas sumas ieškovui bei kam jos buvo panaudojamos.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškovo reikalavimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
  1. Apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi CK 6.51 straipsnio 1 dalimi (beje nurodydamas tik sau naudingą straipsnio dalį). CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatyta – „jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko.“ Taigi, minima straipsnio norma skirta apsaugoti trečiojo asmens interesus, kuris, saugodamas savo interesus, turi teisę patenkinti kreditoriaus (šiuo atveju būtų banko) reikalavimą, ko pasekoje įgyjama regreso teise į skolininką (šiuo atveju sutuoktinius). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei, kad kreditorius būtų nukreipęs išieškojimą į skolininko (sutuoktinių) turtą, nei, kad trečiasis asmuo gali netekti tam tikrų teisių į skolininko turtą, nei, kad trečiasis asmuo būtų patenkinęs kreditoriaus reikalavimą už skolininką, todėl trečiasis asmuo negalėjo įgyti (ir neįgijo) regreso teisės į skolininką (sutuoktinius).
  1. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, tokias kaip: 1) pinigai ieškovui pervesti 2007 m. gegužės mėn. - 2011 m. gegužės mėn. ir nebuvo prašoma jų grąžinti iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2014 m. vasario 20 d.), 2) pinigai pervesti artimo giminaičio (tėvo), 3) pinigų pavedime jų paskirtis nurodyta -„sąskaitos papildymas“ arba „įnašas“, 4) nėra jokių rašytinių, notarinių susitarimų dėl pervestų pinigų, 5) trečiasis asmuo nereiškia reikalavimo pinigus grąžinti, 6) nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovės žinojimą (supratimą), jog pinigai buvo pervedami ir, kad pervestus pinigus reiks grąžinti, - galima spręsti, kad ieškovui pervesti pinigai buvo skirti būtent jam ir duoti (pervesti) neatlygintinai (dovana, parama, galbūt ieškovui grąžinti jo paties ankščiau tretiesiems asmenims duoti pinigai ir pan.). Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl šių pinigų vertintinas kaip šalių santuokos nutraukimo pasekmė ir ieškovo siekis sumažinti atsakovei tenkančio turto dalį, ją sau padidinant. Priešingas, byloje nustatytų aplinkybių vertinimas (priteisimas tretiesiems asmenims prašomų sumų), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

27 Dėl pagal 2011 m. liepos 20 d. vartojimo kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų pripažinimo asmeniniais ieškovo įsipareigojimais

  1. Nustatyta, kad sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) 2011 m. liepos 20 d. sudarė su AB DNB bankas (toliau – kreditorius) kreditavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią kredito gavėjai, kaip solidarūs bendraskoliai, gavo 35 000 Lt vartojimo paskolą ir prisiėmė pareigą (įgijo prievolę) grąžinti šią paskolą. Byloje nėra ginčo, jog sutuoktiniai yra solidarūs bendraskoliai. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su teismo sprendimu nemodifikuoti šios prievolės (palikti ją solidaria sutuoktinių prievole) ir prašo ją pripažinti asmenine ieškovo prievole kreditoriui, nes gauta paskola buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui, o VšĮ „( - )“ skoloms padengti. Kreditorius nesutinka, kad ši prievolė būtų modifikuota ir pripažinta asmenine ieškovo prievole.
  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo šioje dalyje.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorius nesutinka, kad solidari prievolė jam būtų modifikuota, todėl prievolės pobūdis (prievolės solidarumas) negali būti pakeistas. Apeliantės argumentai dėl to, kad gauta paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams, nėra reikšmingi, nustatant sutuoktinių ir kreditoriaus prievolės pobūdį, t. y. paskolos panaudojimas ne tiems tikslams, kam ji buvo imama (ne abiejų sutuoktinių poreikių tenkinimui), negali pakeisti prisiimtų įsipareigojimų solidarumo kreditoriui. Vienam iš sutuoktinių manant, jog kitas sutuoktinis gautą paskolą panaudojo ne tam, kam ji buvo paimta (ne pagal šalių susitarimą), turi teisę prašyti kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str.).

28Dėl kompensacijų priteisimo

  1. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje:
  1. iš jo priteista 758,04 Eur komunalinių mokesčių. Nurodo, kad atsakovė prašo kompensuoti jos neva sumokėtus mokesčius laikotarpiu 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 1 d., tačiau atsakovė nėra sumokėjusi visų mokesčių AB „Kauno energija“ (yra įsiskolinimas). Neatsižvelgta, kad jis 2013 m. birželio 3 d. yra sumokėjęs 1 050 Lt AB „Kauno energija“. Be to, teismas buvo šališkas, nes teismas nepriteisė jo prašomų kompensuoti įmokų (2 910,91 Eur) bankui, o atsakovės prašomas kompensuoti įmokas už komunalinius patarnavimus priteisė, nors abiem atvejais prievolės yra solidarios. Prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti kreditorių AB „Kauno energija“;
  2. jam priteista tik 575,62 Eur kompensacija už automobilio VW PASSAT perleidimą. Nurodo, kad byloje nepagrįstai maža nustatyta automobilio vertė jo perleidimo dienai (2013-09-20), kuri turėtų būti 2 030 Eur.
  1. Atsakovė (apeliantė) laiko nepagrįstu teismo sprendimą dalyje, kurioje, nepripažinus jai asmeninės nuosavybės teisių į visą šalių butą, esantį ( - ), Kaune (šis turtas padalintas šalims po ½ dalį; toliau - butas), nebuvo išspręstas jos už šį butą sumokėtų paskolos įmokų kompensavimo klausimas, kurias ji viena nuo 2014 m. gegužės mėnesio mokėjo. Todėl apeliantė, neskųsdama teismo sprendimo dalies dėl buto padalinimo, apeliaciniame skunde reiškia reikalavimus:
  1. priteisti iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 1 920,11 Eur skolą, kurią sudaro ½ dalis V. D. sumokėtų paskolos įmokų nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio imtinai (t. y. bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo priėmimo), sumokėtų įmokų, sumoje 3 840,22 Eur, bankui Danske Bank AS, Lietuvos filialui, pagal paskolos sutartį Nr. ( - ));
  2. priteisti iš ieškovo R. D. atsakovei V. D. 525 Eur skolą, kurią sudaro ½ dalis V. D. sumokėtų paskolos įmokų nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio imtinai (t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo padavimo dienos).
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis, dėl šalių reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo (nepriteisimo) vienai iš kitos, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes: 1) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), 2) padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
  1. Nustatyta, kad šalys reiškia viena kitai reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, nes viena už kitą teigia įvykdžiusios prievoles (sumokėjusios pinigus) kreditoriams. Taigi, byloje kyla klausimas, nuo kada šalys įgijo pareigą kiekviena savo dalyje vykdyti įsipareigojimus (mokėti mokesčius, įmokas) kreditoriams, nuo kada šalių turtas (pvz.: darbo užmokestis) nelaikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir kokiomis lėšomis (bendromis ar asmeninėmis) buvo apmokėtos įmokos, komunaliniai mokesčiai.
  1. Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, iki kada šalių įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas. Nenustačius šios faktinės aplinkybės, nėra galimybės (atskaitos taško) nustatyti, ar mokėjimai buvo vykdomi iš bendrų lėšų, ar iš asmeninių lėšų, ar sutuoktinis, įvykdęs mokėjimus kreditoriui, turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijos už jam tenkančią mokėjimo dalį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei kompensaciją už komunalines paslaugas, ją skaičiavo nuo 2013 m. sausio 1 d., tuo lyg pripažindamas, jog ši data laikytina ta, iki kurios įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas, o vėliau įgytas turtas laikytinas šalių asmenine nuosavybe ir jo sumažėjimas (pinigų sumažėjimas), vykdant bendras prievoles, turėtų būti kompensuotas. Tačiau, kaip matyti, ką pagrįstai nurodo ir ieškovas, ieškovo reikalavimą (pareikštas atsižvelgiant į atsakovės pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo) priteisti jam kompensaciją už jo atliktus mokėjimus (bankui) nuo 2013 m. sausio 1 d., pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodydamas formalius pagrindus (dėl tam tikrų įrodymų nepateikimo). Pažymėtina, kad byloje nėra atsakovės prašymo, jog teismas nustatytu, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Taigi, nagrinėjant kompensacijų priteisimo klausimą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, iki kada įgytas sutuoktinių turtas turėtų būti dalijamas, t. y. laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
  1. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo (apelianto) argumentais, kad, iš jo priteisiant 758,04 Eur komunalinių mokesčių atsakovei: 1) galimai nebuvo atsižvelgta, kad jis 2013 m. birželio 3 d. yra sumokėjęs 1 050 Lt AB „Kauno energija“ (teismo sprendime dėl šios aplinkybės nėra motyvų), 2) kad atsakovė galimai nėra sumokėjusi visų mokesčių AB „Kauno energija“, už kuriuos prašo priteisti kompensaciją (šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės pateikta mokėjimų suvestinė (t. 6, b. l. 62), iš kurios matyti, kad nėra sumokėti visi mokesčiai). Taigi, sprendžiant šios kompensacijos priteisimo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovė yra, prašomu laikotarpiu, sumokėjusi visus mokesčius ir įvertinti ieškovo atliktą 1 050 Lt mokėjimą AB „Kauno energija“. Be to, kaip matyti, atsakovė, žinodama apie esantį įsiskolinimą AB „Kauno energija“, savo priešieškinyje nenurodė šio kreditoriaus ir nepranešė jam apie bylos iškėlimą (CK 3.126 str. 2 d., CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 2 d. 4p.). Pažymėtina, kad sutuoktiniams turint įsiskolinimų AB „Kauno energija“ (ar kitiems kreditoriams), šie savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) privalo nurodyti šį kreditorių (-ius) ir pranešti jam (jiems) apie bylos nagrinėjimą. Šis procesinių teisės normų pažeidimas turi būti ištaisytas, nagrinėjant bylą iš naujo.
  1. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl kompensacijos priteisimo už automobilį VW PASSAT. Pažymėtina, kad nors automobilis ir buvo 2013 m. rugsėjo 20 d. perleistas (padovanotas atsakovės broliui), tačiau bylos nagrinėjimo metu automobilis buvo grąžintas sutuoktiniams (registruotas atsakovės vardu), todėl jis, kaip esantis sutuoktinių turtas, turėjo būti dalijamas tarp sutuoktinių. Kompensacijos priteisimas galimas tuomet, kai sutuoktinių turtas natūra nėra išlikęs. Šiuo atveju, sutuoktiniai turi pasidalinti automobilį (ko iš esmės atsakovė ir prašė priešieškinio motyvuojamojoje dalyje; t. 8, b. l.

    2940, tačiau tokio reikalavimo nebuvo suformulavusi), o ne vesti ginčą dėl jo vertės jo perleidimo dieną (2013-09-20). Dalinantis automobilį, jo vertė turi būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Taigi, šioje dalyje, siekiant pasidalinti automobilį, šalys turėtų tikslinti savo reikalavimus.

30

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė teismui reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo (nuo 2014 m. gegužės mėnesio) už jos sumokėtas įmokas bankui Danske Bank AS, Lietuvos filialui, pagal paskolos sutartį Nr. ( - ). Šie reikalavimai nebuvo pareikšti priešieškinyje, tačiau priešieškinio motyvuojamojoje dalyje atsakovė prašė spręsti šį klausimą, jeigu būtų nuspręsta nepriteisti jai viso buto asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas butą padalino abiems sutuoktiniams po ½ dalį, tačiau neatsižvelgė į atsakovės prašymą ir kompensacijos klausimo nesprendė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad visi šalių reikalavimai (norai) būtų aiškiai suformuluoti ir pareikšti teismui tinkamai, tačiau tokių priemonių nesiėmė (paaiškinti galimas pasekmės dėl tinkamai nepareikštų reikalavimų, suteikti galimybę juos pareikšti ir pan.), kas atima iš atsakovės galimybę tinkamai ginti savo teises ir apsunkina bylos esmės atskleidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo jų nagrinėti. Tačiau, bylą, kompensacijų priteisimo dalyje, grąžinant nagrinėti iš naujo, atsakovė turi teisę tikslinti priešieškinį ir nurodyti šiuos reikalavimus.
  1. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijų priteisimo (ieškovo reikalavimo priteisti jo sumokėtų kreditų dalį (2 910,91 Eur); atsakovės reikalavimo jos sumokėtų už butą komunalinių mokesčių dalies; automobilio VW PASSAT padalinimo) naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  1. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nesvarstytinas, nes bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutinai baigus nagrinėti bylą (išsprendus reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo), t. y. esant galimybei nustatyti, kokioje apimtyje byloje buvo patenkinti/atmesti šalių reikalavimai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Pakeisti 2016 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo (2 916,63 Eur) priteisimo, ją išdėstant taip:

  • priteisti iš ieškovo R. D. a. k. ( - ) trečiajam asmeniui S. D., a. k. ( - ) 2.916,63 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų 63 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

33Panaikinti 2016 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo šias dalis:

  1. pripažinti automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr.( - ) asmenine atsakovės V. D. (a.k. ( - ) gyv. Kaune, ( - )) nuosavybe;
  2. priteisti iš atsakovės V. D. (a.k. ( - ) gyv. Kaune, ( - )) ieškovui R. D. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Vokietijoje) 575,62 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 62 ct) kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (automobilį VW PASSAT);
  3. priteisti iš ieškovo R. D. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) Vokietijoje) atsakovei V. D. (a.k. ( - ) gyv. Kaune, ( - )) 758,04 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 04ct) mokesčių už komunalines paslaugas;
  4. atmesti ieškovo R. D., a. k. ( - ) reikalavimą dėl 2 910,91 Eur iš atsakovės V. D., a. k. ( - ) už sumokėtą kredito dalį priteisimo,
  • ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Panaikinti 2016 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

35Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

36Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: