Byla 2A-2029-601/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K., atstovaujamo advokato G. G., ir atsakovės I. K., atstovaujamos advokato A. N., apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., tretieji asmenys: antstolis S. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, G. K. ir L. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas ieškinyje prašė:

  • nutraukti santuoką tarp D. K. ir I. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
  • palikti ieškovei pavardę K.; nepilnamečių vaikų – H. K. ir H. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. K. pagal jos gyvenamąją vietą;
  • priteisti iš ieškovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - H. K. ir H. K. po 114 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-07-01 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. K..
Atsakovė priešieškinyje prašė:
  • nutraukti santuoką tarp D. K. ir I. K. dėl ieškovo kaltės, palikti ieškovei pavardę K.;
  • sūnų H. K. ir H. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. K. pagal jos gyvenamąją vietą;
  • priteisti iš ieškovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - H. K. ir H. K. po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-03-31 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. K.;
  • priteisti iš ieškovo D. K. Vokietijoje skirto išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams - H. K. ir H. K. 3 312 Eur už 9 mėnesių laikotarpį;
  • padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 500 Eur vertės tris odinius minkštų baldų komplektus, 700 Eur vertės dvi skalbimo mašinas (Miele ir Bosch), 850 Eur vertės virtuvės buitinę techniką (kaitlentė, gartraukis, orkaitė, šaldytuvas), 150 Eur vertės minkštą virtuvės kampą, 40 Eur vertės virtuvės stalą, 200 Eur vertės smulkią buitinę techniką (mikseris, trintuvė, puodai, stalo įrankiai ir pan.), 700 Eur vertės medinę drožinėtą antikvarinę indaują, 950 Eur vertės medinę drožinėtą antikvarinę spintą, 150 Eur vertės metalinę dvigulę lovą, 400 Eur vertės didelės įstrižainės televizorių, 50 Eur vertės medinį staliuką televizoriui, 600 Eur vertės medinę antikvarinę komodą, 640 Eur vertės 8 elektrinius radiatorius – viso turto už 8 880 Eur;
  • iš ieškovo D. K. priteisti atsakovės I. K. naudai 4 440 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
  • iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 1 093,32 Eur piniginę kompensaciją už panaudotas santuokines lėšas, įrengiant ieškovų tėvų namuose adresu: ( - ), Alytuje, mansardą; pripažinti 2 708,62 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai asmenine ieškovo D. K. skola ir išieškoti iš jo asmeninio turto;
  • priteisti iš ieškovo D. K. 2 000 Eur neturtinę žalą atsakovės I. K. naudai; priteisti iš ieškovo D. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t. 4, b. l. 105-112).

  • Nutraukė santuoką, įregistruotą ( - ) Druskininkų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp D. K. ir I. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paliko ieškovei pavardę K.
  • Nepilnamečių sūnų H. K. ir H. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina I. K. pagal jos gyvenamąją vietą.
  • Priteisė iš ieškovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - H. K. ir H. K. po 220 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-03-31 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. K..
  • Priteisė iš ieškovo D. K. 2 940 Eur Vokietijos valstybės išmokėtų išmokų šalių nepilnamečiams vaikams - H. K. ir H. K. nustatant, kad šia išmoka disponuos uzufrukto teise vaikų motina I. K..
  • Padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą tokiu būdu:

8ieškovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: tris odinius minkštų baldų komplektus, kurių vieno komplekto vertė yra 542 Eur; 175 Eur vertės skalbimo mašiną Miele, 475 Eur virtuvės buitinę techniką (kaitlentė, gartraukis, orkaitė), 90 Eur vertės minkštą virtuvės kampą, 80 Eur vertės virtuvės stalą su kėdėmis, 125 Eur vertės smulkią buitinę techniką (mikseris, trintuvė, puodai, stalo įrankiai ir pan.), 350 Eur vertės medinę drožinėtą antikvarinę indaują, 475 Eur vertės medinę drožinėtą antikvarinę spintą, 75 Eur vertės metalinę dvigulę lovą, 312,50 Eur vertės didelės įstrižainės televizorių, 35 Eur vertės medinį staliuką televizoriui, 340 Eur vertės medinę antikvarinę komodą - viso turto už 4 158,50 Eur.

  • Priteisė iš ieškovo D. K. atsakovei I. K. 2 079,25 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį kilnojamąjį turtą.
  • Nustatė, kad ieškovo D. K. 2 708,62 Eur skola VSDF valdybai yra asmeninė ieškovo D. K. skola ir išieškoma iš jo asmeninio turto.
  • Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  • Sprendimą dalyje dėl vaikų išlaikymo pavedė vykdyti skubiai.
  • Priteisė iš ieškovo D. K. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. K. naudai.
  • Priteisė iš atsakovės I. K. 229,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. K. naudai.
  • Priteisė iš ieškovo D. K. 128,50 Eur atsakovei atidėto žyminio mokesčio, 158,40 Eur žyminio mokesčio nuo metinės vaikų išlaikymo sumos, 25,67 Eur pašto išlaidų, iš viso 312,57 Eur valstybei.
  • Priteisė iš atsakovės I. K. 128,50 Eur atsakovei atidėto žyminio mokesčio, 25,67 Eur pašto išlaidų, iš viso 154,17 Eur valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys skirtingai aiškina išsiskyrimo aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad abi šalys nebesiekia išsaugoti šeimos, nes atsakovas augina dukrą su kita moterimi, o atsakovė taip pat gyvena su draugu. Šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2013 m. kovo mėnesio, todėl tai, kad ieškovas 2014 m. viduryje susirado moterį, o atsakovė 2015 m. rudenį pradėjo gyventi su draugu, abiejų šalių atžvilgiu vertintino vienodai ir darė išvadą, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Dėl vaikų išlaikymo. Teismas vertino vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėjo, kad vaikai turi specialių poreikių dėl regos ir odos problemų, vaikai lanko būrelius, už kuriuos reikia mokėti. Ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nuo 2015 m. kovo mėnesio ieškovas gyvena Lietuvoje, darbinių pajamų neturi. ( - ) gimė D. K., ieškovo dukra, kuriai jis taip pat turi teikti išlaikymą. Atsakovė nuo 2016-02-17 pradėjo dirbti UAB ,,( - )“ už 350 Eur mėnesinį atlyginimą. Ieškovas yra skolingas VSDF valdybai. Ieškovas anksčiau vykdė individualią veiklą, dalyvauja tėvų versle, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra darbingas, todėl turi galimybes teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimas prievoles, iš atsakovo priteisė po 220 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2015-03-31 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas dėl Vokietijoje atsakovo gautų lėšų sprendė, kad jos yra tikslinės, skirtos vaikų išlaikymui, todėl jos visos turi būti panaudotos vaikų poreikiams tenkinti. Išlaikymas Vokietijoje tęsėsi iki 2014 m. liepos mėnesio, ieškovas siuntė atsakovei pinigines perlaidas vaikų išlaikymui iki 2015 m. liepos mėnesio, naudodamas tiek savo, tiek vaikų išmokoms skirtus pinigus. Teismas sprendė, kas atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo, kurio vardu buvo mokamos išmokos, 2 940 Eur Vokietijos valstybės išmokėtų išmokų šalių nepilnamečiams vaikams. Teismui priteisus likusią neišmokėtą sumą nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įsigijo šiuos kilnojamuosius daiktus: tris odinius minkštų baldų komplektus, kurių vieno komplekto vertė yra (833+250)/2) 542 Eur; 175 Eur vertės (350/2) skalbimo mašiną Miele, (850+100)/2) 475 Eur virtuvės buitinę techniką (kaitlentė, gartraukis, orkaitė), 90 Eur vertės (150+30)/2 minkštą virtuvės kampą, 80 Eur vertės (40+120)/2) virtuvės stalą su kėdėmis, 125 Eur vertės (200+50)/2 smulkią buitinę techniką (mikseris, trintuvė, puodai, stalo įrankiai ir pan.), 350 Eur vertės (700/2) medinę drožinėtą antikvarinę indaują, 475 Eur vertės (950/2) medinę drožinėtą antikvarinę spintą, 75 Eur (150/2) vertės metalinę dvigulę lovą, 312,50 Eur vertės (400+225)/2) didelės įstrižainės televizorių, 35 Eur vertės (50+20)/2) medinį staliuką televizoriui, 340 Eur vertės (600+80)/2) medinę antikvarinę komodą. Viso santuokoje įsigyta turto už 4 158,50 Eur. Didžioji dalis daiktų yra ieškovo namuose, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi gyvenamojo būsto, teismas visus aukščiau nurodytus daiktus priteisė ieškovui, įpareigodamas jį išmokėti atsakovei 2 079,25 Eur piniginę kompensaciją. Reikalavimą dėl 1 093,32 Eur piniginės kompensacijos už panaudotas santuokines lėšas, įrengiant ieškovo tėvų namuose adresu: ( - ), Alytuje, mansardą, priteisimo teismas atmetė kaip atsakovės neįrodytą. Reikalavimą dėl 2 708,62 Eur skolos VSDF valdybai pripažinimo asmenine ieškovo D. K. skola ir išieškojimo iš jo asmeninio turto teismas tenkino (tarp šalių nesant ginčo). Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu ieškovas D. K., atstovaujamas advokato G. G., prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo (t. 4, b. l. 116-117):

  • dalį dėl išlaikymo iš ieškovo sūnui H. K. ir H. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienam nuo 2015-03-31 iki vaikai sulauks pilnametystės priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo sūnui H. K. ir H. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur kiekvienam nuo 2015-03-31 iki vaikai sulauks pilnametystės;
  • dalį dėl 2 940 Eur kompensacijos priteisimo panaikinti;
  • dalį dėl turto 4 158 Eur turto atsakovui priteisimo pakeisti, nurodant, kad viso atsakovui palikto turto vertė yra 1 101,50 Eur;
  • dalį dėl atsakovei priteistos kompensacijos 2 079,25 Eur už paliktą atsakovui kilnojamąjį turtą pakeisti ir priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją 550,75 Eur;
  • spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;
  • likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: ieškovo pajamos nedidelės, jis yra bedarbis ir abejoja, kad Lietuvoje pavyktų susirasti gerai apmokamą darbą. Iš viso turi išlaikyti tris vaikus, t. y. H., H. ir D. K.. Vaikams teikti po 220 Eur neturi finansinės galimybės. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto nei transporto priemonių. Galimybę vaikams mokėti tokį išlaikymą riboja įsiskolinimas SODRAI. Ieškovas sąžiningai vaikams teikia išlaikymą, bet pagal savo finansines galimybes gali teikti po 115 Eur. Po 230 Eur kiekvienam vaikui yra užtektina patenkinti būtiniausius vaikų poreikius; teismas nepagrįstai atsakovei priteisė kompensaciją 2 940 Eur Vokietijos valstybės išmokėtų ieškovui išmokų, skirtų atsakovo nepilnamečiams vaikams H. ir H. Teismas neįvertino, kad atsakovo vaikams skirta Vokietijos valstybės išmoka buvo mokama kaip atsakovo atlyginimo dalis, nes priklauso nuo atsakovo darbo ir buvo naudojama ne tik vaikų poreikiams tenkinti, bet ir šeimos poreikiams tenkinti ir kt.; teismas be pagrindo atsakovei priteisė 2 079,25 Eur už paliktą ieškovui kilnojamąjį turtą. Teismo nustatyta turto vertė yra nereali ir viršija turto rinkos kainą. Be to, teismas padalino turtą, kurio jau nėra. Dar 2010 m. du komplektai odinių baldų buvo parduoti už 750 Lt, ieškovui turi būti priteistas vienas komplektas, kurio kaina 72 Eur. Drožinėta indauja 2013 m. parduota už 29 Eur, metalinė dvigulė lova liko Vokietijoje, todėl nėra pagrindo mokėti 75 Eur. Virtuvės komplektas 2009 m. atiduotas kaip dovana tėvams, todėl jį dalinti ir priteisti kompensaciją nėra pagrindo. Skalbimo mašina Miele yra sugedusi, jos kaina yra ne didesnė nei 51 Eur. Bendra turto vertė yra 1 101,50 Eur, todėl atsakovei priteistina 550,75 Eur. Atsakovė I. K., atstovaujama advokato A. N., patikslintu apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti iš dalies (t. 4, b. l. 144-147):

  • nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Druskininkų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp D. K. ir I. K. dėl D. K. kaltės;
  • priteisti iš D. K. 2 000 Eur neturtinę žalą;
  • panaikinti sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir šioje dalyje dėl sutuoktinių turto balanso (dydžio) nustatymo bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui;
  • konstatavus ieškovo kaltę, pakeisti pirmos instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo;
  • priteisti iš ieškovo apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 726 Eur ir žyminį mokestį.
  • Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovas dar 2014 m. susirado kitą moterį, ir konstatavęs, kad sutuoktiniai faktiškai gyventi skyrium pradėjo 2015 m. rudenį, nusprendė, jog santuokos iširimo priežastis yra abiejų kaltė, nes nė vienas iš sutuoktinių nesiekė išsaugoti santuokos. Nelaikytinas ieškovo elgesys tinkamu kito sutuoktinio ir šeimos atžvilgiu, kai pastarasis, dar būdamas santuokoje, susiranda kitą moterį ir su ja susilaukia nesantuokinių vaikų. Gaudamas Vokietijoje išmokas vaikams, jų neperduoda (neskiria) tiesiogiai jiems, o naudoja savo reikmėms ir to net neneigia. Teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu, nepasisakęs kuo grindžiama apeliantės (atsakovės) kaltė, jog santuokos iširimo priežastis yra abiejų sutuoktinių, o vien tik ta aplinkybė, jog atsakovė po to, kai sutuoktinis su kita moterimi susilaukė kito vaiko, nebesiekė išsaugoti santuokos, nelaikytina kaip pakankamas pagrindas konstatuoti sutuoktinio kaltę. Santuokoje įgytas turtas yra ir sutuoktinių lėšos, esančios banko sąskaitose. Ieškovas, nors ir buvo teismo įpareigotas, nepateikė banko sąskaitų išrašų, esančių Vokietijoje. Nors apeliantė to ir prašė, teismas šio reikalavimo netenkino ir bylą išnagrinėjo. Tokiu būdu nebuvo nustatytas visas sutuoktinių turtas, byla nebuvo išnagrinėta šioje dalyje visapusiškai. Šiuos įrodymus turėtų išreikalauti apeliacinės instancijos teismas arba šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Ieškovas D. K. atsiliepimu į atsakovės I. K. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui turėtas procesines išlaidas 300 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 6).

13Atsiliepime nurodomi šie argumentai: teismas išsamiai išanalizavo šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, pagrįstai nustatė, kad abi šalys nebesiekė išsaugoti šeimos. Santuoka iširo dėl atsakovės egoistiško ir savanaudiško būdo, dėl jos neištikimybės, šeimos interesų nepaisymo, dėl jos įgeidžių ir interesų pirmumo; neatitinka tikrovės atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neskiria išmokų vaikams. Ieškovas kas mėnesį vaikams teikia išlaikymą, niekada nevengė išlaikyti vaikų, yra pasirengęs su vaikais bendrauti, skirti jiems reikalingą paramą, pasiimti juos pas save į namus, rūpinti jiems reikalingais daiktais, maistu, ir tokiu būdu pagal galimybes sumažinti atsakovės išlaidas ir tenkinti būtiniausius vaikų poreikius; atsakovė klaidina teismą, kad ieškovas nepateikė teismui banko sąskaitų išrašų, esančių Vokietijoje. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie išmokas, gautas iš Vokietijos šeimos kasos. Nuo 2013 m. šalys gyvena atskirai, neturi bendro ūkio. Jokių dalintinų lėšų ieškovo sąskaitoje nėra ir negalėjo atsirasti (ieškovas jokių santaupų neturi, nes turėjo didelį kreditorinį įsiskolinimą). Ieškovo uždirbtų pajamų neužtenka padengti net būtinų išlaidų. Atsakovė I. K. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto 605 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 5, b. l. 1-3).

14Atsiliepime nurodomi šie argumentai: apelianto prašoma suma 115 Eur vienam vaikui yra nepagrįsta ne tik vaikų poreikiais, bet ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog teikia vaikams išlaikymą, nors moka tik po 58 Eur, kuriuos įpareigojo mokėti teismas. Apeliantas pagrindiniu argumentu, dėl kurio turėtų būti sumažintas išlaikymas, nurodo, kad šiuo metu jis yra bedarbis ir vargu ar įsidarbins Lietuvoje. Tačiau apeliantas sąmoningai slepia savo pajamas, gautas Vokietijoje. Pagal turimą išsilavinimą ieškovas tikrai gali susirasti darbą, už kurį tikrai bus mokama daugiau nei minimali alga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teismas tinkamai nustatė vaikų poreikius bei šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. dėl turto vertės nustatymo ir kompensacijos sumažinimo – apeliantas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų dėl turto vertės, o jo subjektyvi nurodyta vertė yra akivaizdžiai per maža. ginčijama 2 940 Eur Vokietijos valstybės išmokėtų išmokų vaikams suma nėra nei ieškovo, nei atsakovės nuosavybė, jie išimtinai skirtini vaikų poreikiams tenkinti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtą sumą išleido nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, teismo sprendimas šioje dalyje visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje dalyje sprendimą naikinti. Pats apeliantas nurodė, kad ir jam reikia iš kažko gyventi ir patvirtino, kad gautus pinigus išlaido savo, o ne vaikų poreikiams tenkinti.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Šalių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18Dėl santuokos nutraukimo Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė jos kaltę dėl santuokos nutraukimo. Prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nustatyta, kad atsakovė prašė santuoką nutraukti tiek dėl ieškovo neištikimybės, tiek dėl to, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nėra ginčo, kad 2013 m. kovo mėnesį ieškovas išėjo iš namų ir paliko atsakovę su nepilnamečiais vaikais, nustojo rūpintis šeima, siuntė tik dalį Vokietijoje mokamų pinigų vaikams. Palikęs šeimą, ieškovas išvyko į Vokietiją, 2014 m. viduryje pradėjo gyventi su kita moterimi (L. B.), ( - ) jiems gimė dukra D. 2015 m. atsakovė taip pat pradėjo gyventi su draugu. CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovės kaltė. Pažymėtina, kad atsakovė pradėjo gyventi su draugu (2015 m.) tuomet, kai jau šalių santuoka buvo faktiškai iširusi. Laikytina, kad šalių santuoka faktiškai iširo, kai ieškovas 2013 m. kovo mėnesį išėjo iš namų ir paliko šeimą ir ėmė nesirūpinti ja. Pažymėtina, kad konfliktai, nesutarimai šeimoje (pasitaikantys daugumoje šeimų) nėra pakankami motyvai palikti šeimą (vaikus) ir ja nesirūpinti. Kilus nesutarimams, reikalinga šeimoje ieškoti būdų jiems išspręsti, kas paprastai ir daroma šeimose, dauguma atveju nesutarimai išsprendžiami taikiai, be kraštutinio ginčo sprendimo būdo – santuokos nutraukimo. Išėjimas iš namų ir palikimas šeimos bei nesirūpinimas ja, negali būti pateisinamas kilusiu nesutarimu (ginču). Taigi, preziumuotina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes šis, be aiškiai nurodytos, pagrįstos (pvz. smurtas šeimoje) priežasties, paliko šeimą ir ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Be to, ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina ir tai, kad 2014 m. viduryje ieškovas surado kitą moterį ir pradėjo kartu gyventi. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pripažinus, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteistina neturtinė žala (CK 3.70 str. 2 d.). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines santuokos iširimo priežastis (ieškovas paliko šeimą su vaikais ir ja nesirūpino), į tai, kad ieškovas, nenutraukęs santuokos, viešai, socialiniuose tinklapiuose, viešino glaudžius santykius su kita moterimi (t. 3, b. l. 144-156), į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę (apie 10 metų), šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovei priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos.

19Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Ginčo esmė – ar pagrįstai iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams H, a. k. ( - ) ir H, a. k. ( - ) po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis (nedirbantis, neturintis nekilnojamojo turto, neturintis transporto priemonių, turintis įsiskolinimą SODRAI) neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi trečią vaiką (dukrą D., gim. ( - )), kurį taip pat turi išlaikyti. Sutinka savo sūnums teikti išlaikymą po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto motyvais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis nėra proporcingas apelianto, šiuo metu, esamai turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, t. y. neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, dirbanti ir gaunanti minimalų darbo užmokestį, turinti pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Apelianto turtinė padėtis taip pat nėra gera, t. y. jis neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, nedirbantis, turintis įsiskolinimų Sodrai, turintis pareigą išlaikyti tris savo nepilnamečius vaikus, tačiau sveikas ir darbingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai negali būti patenkinti tokiu mastu, kokio pageidauja atsakovė (maksimaliai), priešingai, šalių turtinė padėtis leidžia užtikrinti tik būtinus vaikų poreikius. Apeliantas sveikas, darbingas asmuo, neabejotinai, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, galintis susirasti darbą, kuris apmokamas daugiau, negu minimali mėnesinė alga, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis vaikams mažintinas iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo priteisimas dviems nepilnamečiams vaikams po 220 Eur (440 Eur), turint pareigą išlaikyti ir trečią nepilnametį vaiką, teisėjų kolegijos vertinimu neatitinka apelianto nustatytos turtinės padėties. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti pakeistas (padidintas/sumažintas). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 220 Eur iki 190 Eur.

20Dėl išmokų vaikams priteisimo Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2 940 Eur Vokietijos valstybės išmokėtų išmokų šalių nepilnamečiams vaikams, nes, apelianto manymu, ši išmoka buvo priklausoma nuo jo darbo ir naudojama ne tik vaikų poreikiams tenkinti, bet ir šeimos poreikiams tenkinti, t. y. mokėti mokesčius tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais. Byloje nėra ginčo, jog 2 940 Eur išmokėta Vokietijos valstybės išmoka yra skirta būtent šalių vaikams, t. y. ji yra tikslinė, skirta tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, o ne šalių šeimos poreikius. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priteisdamas šią išmoką iš apelianto, kuris nepateikė įrodymų, jog šią išmoką panaudojo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

21Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Pirmosios instancijos teismas nusprendė padalinti santuokoje įgytą šalių kilnojamąjį turtą tokiu būdu:

  • ieškovui D. K., asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) tris odinius minkštų baldų komplektus, kurių vieno komplekto vertė yra 542 eurai; 2) 175 eurų vertės skalbimo mašiną Miele, 3) 475 eurų virtuvės buitinę techniką (kaitlentė, gartraukis, orkaitė), 4) 90 eurų vertės minkštą virtuvės kampą, 5) 80 eurų vertės virtuvės stalą su kėdėmis, 6) 125 eurų vertės smulkią buitinę techniką (mikseris, trintuvė, puodai, stalo įrankiai ir pan.), 7) 350 eurų vertės medinę drožinėtą antikvarinę indaują, 8) 475 eurų vertės medinę drožinėtą antikvarinę spintą, 9) 75 eurų vertės metalinę dvigulę lovą, 10) 312,50 eurų vertės didelės įstrižainės televizorių, 11) 35 eurų vertės medinį staliuką televizoriui, 12) 340 eurų vertės medinę antikvarinę komodą - viso turto už 4158,50 eurų;
  • priteisti iš ieškovo D. K., atsakovei I. K., 2079,25 eurų (dviejų tūkstančių septyniasdešimt devynių eurų 25 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį kilnojamąjį turtą.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas padalino daiktus, kurių nėra (du komplektai dėvėtų odinių baldų, drožinėta indauja, metalinė dvigulė lova, virtuvės kampas) bei nustatyta daiktų vertė yra nereali (pvz.: skalbimo mašina Miele yra sugedusi ir pan.), viršijanti rinkos kainas. Mano, kad teismas turėjo priteisti jam turto už 1 101,50 Eur, o kompensaciją sudarytų 550,75 Eur. Apeliantė šioje dalyje prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes nebuvo nustatytas visas sutuoktinių turtas, t. y. apeliantas nepateikė banko sąskaitų išrašų iš Vokietijos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens, kas numatyta CPK 376 straipsnyje. Aiškindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas, nes, šiuo atveju, vyksta ginčas dėl kilnojamųjų daiktų ir galimai esančių (buvusių) piniginių lėšų padalijimo, kur šalių teisės yra lygios, vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai. Tai, kad teismas išnagrinėjo bylą netenkinęs tam tikrų apeliantės prašymų, nėra pagrindas konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimo, tačiau tai neatima iš apeliantės teisės savo apeliacinį skundą grįsti, apeliantės manymu, neišaiškintomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad natūra gali būti dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris yra išlikęs santuokos nutraukimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas sutuoktinių kilnojamąjį turtą galėjo padalinti natūra tik įsitikinęs, jog toks turtas faktiškai yra ir egzistuoja kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (o ne perleistas kitiems asmenims). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, buvo padalintas natūra ir turtas, kurio šalys jau faktiškai neturi. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę reikalauti kompensacijos (gauti ją) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu už perleistą turtą gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui ar dovanotas turtas perleistas be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.98 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalies turto nėra išlikusio (parduotas, dovanotas, paliktas), todėl toks turtas negali būti dalinamas, tačiau apeliantė turi teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, jeigu mano, kad tam yra pagrindas. Taigi, ieškinys dėl neišlikusio turto priteisimo turėtų būti tikslinamas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta turto verte, nurodydamas, kad ji viršija rinkos vertę, tačiau jokių įrodymų pagrįsti šias aplinkybes nepateikia. Primintina šalims, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė procesinių priemonių, išreikalaujant apelianto banko sąskaitos, esančios Vokietijoje, išrašus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė, prašydama išreikalauti rašytinį įrodymą, turi aiškiai nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d. 3 p.). Iš apeliacinio skundo matyti, kad šiuo įrodymu apeliantė siekia nustatyti dalintiną sutuoktinių turtą. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o pagal šio straipsnio 2 dalį, vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Taigi, siekiant gauti duomenis iš banko, pirmiausia būtina nurodyti (nustatyti), iki kokio laikotarpio įgytas sutuoktinių turtas yra dalintinas. Tuomet gali būti suformuluotas aiškus prašymas, kokiai datai tikslinga gauti duomenis iš banko apie apelianto turimas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, banko išrašų reikalavimas nuo 2013-03-01 iki dabar, nėra motyvuotas ir perteklinis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, šioje - reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo - dalyje, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nesvarstytinas, nes bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutinai baigus nagrinėti bylą (išsprendus reikalavimą dėl turto padalijimo), t. y. esant galimybei nustatyti, kokioje apimtyje byloje buvo patenkinti/atmesti šalių reikalavimai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Pakeisti 2016 m. gegužės 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį - nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Druskininkų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp D. K., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), Alytuje, ir I. K., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), Alytuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, - ją išdėstant taip: - nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Druskininkų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp D. K., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), Alytuje, ir I. K., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ), Alytuje, dėl ieškovo D. K. kaltės.

24Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ), atsakovei I. K., a. k. ( - ), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos.

25Sumažinti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 190 Eur (sprendimo rezoliucinės dalies 3 p.).

26Panaikinti 2016 m. gegužės 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas ir priteista kompensacija (sprendimo rezoliucinės dalies 5 p. 5.1 p.p., 5.1.2 p.p.) ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Panaikinti 2016 m. gegužės 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos (sprendimo rezoliucinės dalys 9 p., 10 p., 11 p., 12 p.).

28Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškinyje prašė: