Byla e2-4462-947/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

2sekretoriaujant Almai Veiverytei ir Kamilei Trainei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

3atsakovui A. J., jo atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

7

    1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 795,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 1, 59).

8Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. ( - ), įvykusio konflikto metu buvo apgadintas V. S. (draudėjui) priklausantis turtas (lauko durys), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 850 Eur draudimo išmoką. Sugadintos durys buvo pagamintos ir pirktos ne Lietuvoje, todėl tik išdaužto durų stiklo keitimas nebuvo galimas. Ieškovė, įvertinusi durų nusidėvėjimą, už žalos padarymą atsakingam asmeniui (atsakovui) reiškia reikalavimą dėl 795,70 Eur žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

  1. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai.
  1. Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis išdaužė tik durų stiklą, todėl padarytiems defektams pašalinti būtų užtekę pakeisti tik stiklą. Ieškovės argumentai dėl negalimumo pakeisti išdaužtą durų stiklą, atsakovo vertinimu, yra nepagrįsti, nes UAB „Cargolita“, įvertinusi ieškovės pateiktas durų nuotraukas, nurodė, kad technologiškai yra (buvo) įmanoma pakeisti durų stiklą už maždaug 120 Eur sumą. Ieškovė, sumokėjusi naujų durų įsigijimo kainą, ne tik atlygino realiai pairtus nuostolius, bet taip pat ir be pagrindo pagerino daiktą.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys tenkinamas.

11III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados.

12Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 30 d. įvykusio konflikto metu atsakovas A. J. išdaužė gyvenamojo namo, esančio ( - ), lauko durų stiklą. Būsto draudimo liudijimas Nr. 91210070 patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatus, esančius ( - ). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi būsto draudimo liudijimu Nr. 91210070 ir 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra Serija EIR Nr. 16/3229, sumokėjo UAB „Eirigita“ 850 Eur už naujų durų įdėjimą. Ieškovė 2016 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui pranešimą dėl padarytos 850 Eur žalos atlyginimo. UAB „Eirigita“ 2016 m. liepos 8 d. rašte nurodyta, kad sugadinto durų stiklo negalima pakeisti dėl durų gamybos technologijos (štampuojamo stiklo paketo rėmelio). Atsakovas savo ruožtu rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad išdaužto durų stiklo pakeitimas technologiškai buvo įmanomas, todėl atsakovas galėtų atsakyti tik už šių nuostolių atlyginimą, bet ne daugiau.

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Šių teisės normų pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, 795,70 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
  2. Atsakovas pripažino ir neginčijo, kad egzistuoja visos keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšis bei atsakovo kaltė. Tačiau atsakovas byloje ginčijo ieškovės turtinio reikalavimo dydį ir pagrįstumą. Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškinio reikalavimu yra pažeidžiamas civilinėje teisėje galiojantis visiško nuostolių atlyginimo principas. Atsakovo teigimu, ieškovė draudėjui atlygino ženkliai daugiau, nei iš tikrųjų buvo patirta nuostolių, nes vietoje išdaužto durų stiklo pakeitimo draudėjui buvo pakeistos durys visiškai naujomis. Tokiu būdu turto savininkas pagerino savo daiktą, tačiau už tuos pagerinimus negali būti materialiai atsakingas atsakovas.

13Teismas pažymi, kad šioje byloje ginčo santykiams yra taikomos tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), tiek normos, nustatančios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog 2016 m. balandžio 30 d. įvykis buvo tinkamai pripažintas draudžiamuoju, taip pat atsakovas, kaip jau minėta, pripažino egzistuojant visas keturias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakovo pripažintus faktus ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (būsto draudimo liudijimas Nr. 91210070 (e. b. 1 t, b. l. 4-5), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimas Nr. 20-S-119834 (1.16) (e. b. 1 t. , b. l. 6), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus ( - ) policijos nuovados 2016 m. gegužės 12 d. nutarimas (e. b. 1 t. , b. l. 7-9), 2016 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas (e. b. 1 t., b. l. 10), UAB „Eirigita“ PVM sąskaita-faktūra serija EIR Nr. 16/3229 (e. b. 1 t., b. l. 11), konstatuoja, kad visų keturių civilinės atsakomybės sąlygų pripažinimas (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 42 min. – 43 min., 52 min.) atitinka bylos aplinkybes ir nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje (teismas, klausydamas atsakovo žodinių paaiškinimų, įsitikino, kad pripažinimas yra išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes). Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad jei faktų pripažinimas buvo išreikštas aiškiai, nuosekliai ir neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, jie nebenustatinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013). Taigi remiantis šiais motyvais, teismas pripažįsta esant nustatytoms visoms atsakovo A. J. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms ir toliau šiuo klausimu išsamiau neteikia teisinio vertinimo. Tačiau teismas toliau analizuoja ir vertina pagrįstumą tų atsakovo atsikirtimų, kurių pagrindu atsakovas siekė įrodyti atlygintų nuostolių dydžio neteisingumą ir neadekvatumą.

14LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisę atsakovas ginčijo tuo aspektu, kad ieškovė atlygino ne draudėjo realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo kaltės, o iš esmės pagerino draudėjo daiktą – sugadintas laukines duris be pagrindo pakeitė naujomis, nors pagal faktinę situaciją buvo galima tik pakeisti laukinių durų išdaužtą stiklą. Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir konstatuoja, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės apdairų ir rūpestingą elgesį tiek įvykį pripažįstant draudžiamuoju, tiek vertinant nuostolių atlyginimo dydį bei mastą. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad netrukus po žalos atsiradimo buvo kreiptasi į kelis ūkio subjektus, siekiant išsiaiškinti žalos atlyginimo alternatyvas: 2016 m. birželio 1 d. UAB „Eurofortas“ pasiūlyme buvo nurodyta, kad lauko durų remonto ir kt. darbai šioje įmonėje kainuotų 1076,30 Eur (e. b. 1 t., b. l. 90); 2016 m. liepos 7 d. UAB „Eirigita“ komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad senų durų išėmimo ir naujų durų įstatymo darbai su medžiagomis kainuotų mažiau - 850 Eur (e. b. 1 t., b. l. 12). UAB „Eirigita“ 2016 m. liepos 8 d. paaiškinime, adresuotame draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, nurodyta, kad minėtos bendrovės atstovai buvo nuvykę adresu ( - ), ir nustatė, kad pagal sugadintų durų technologiją nėra galimybių pakeisti vien tik stiklo paketą (e. b. 1 t., b. l. 51). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės atstovės žodinius paaiškinimus, kad draudimo bendrovė veikė aktyviai, rūpestingai ir atsakingai, nes prieš išmokant draudimo išmoką vertino nuostolių atlyginimo alternatyvas (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 16 min. – 19 min., 25 min.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovo į bylą pateikti kitų bendrovių 2018 m. kovo mėn. teikti elektroniniai laiškai (el. b. 1 t., b. l. 40-41, 65-71) su bendro pobūdžio informacija apie galimybę atlikti daikto remonto darbus už 90-140 Eur sumą nepaneigia ieškovės rašytinių įrodymų, kad žalos atsiradimo metu vienas optimaliausių sprendimų kiek įmanoma greičiau ir adekvačia kaina atlyginti draudėjo nuostolius buvo priimti UAB „Eirigita“ komercinį pasiūlymą. Pabrėžtina, kad atsakovo pateikti elektroniniai laiškai negali būti prilyginti konkretiems komerciniams pasiūlymams, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti, nes laiškuose pateikta informacija buvo parengta ne žalos atlyginimo momentu, o gerokai vėliau (2018 m. kovo mėn.). Be to, ši informacija buvo parengta, faktiškai neįvertinus pačio daikto (laukinių gyvenamojo namo durų), jo sugadinimo dydžio ir būdo, remonto pobūdžio ir pan. Šiuo atveju ypatingai svarbu atsižvelgti ir į tai, kad draudimo bendrovė, administruodama šį konkretų draudiminį įvykį, neturėjo plačių pasirinkimo galimybių laiko aspektu, nes sugadintas daiktas (gyvenamojo namo laukinės durys) turėjo būti sutaisytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, kad daiktas vėl galėtų tinkamai funkcionuoti.

  1. Atsakovo pozicija, kad jis būtų galėjęs ženkliai mažesnėmis sąnaudomis sutaisyti sugadintą daiktą nėra laikomi teisiškai reikšmingais ir pagrįstais dėl dviejų aspektų: pirma, atsakovas, žinodamas, kad yra atsakingas už svetimo daikto sugadinimą, nebuvo rūpestingas ir sąžiningas, nes nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padaryta žala būtų atlyginta kuo greičiau ir kuo ekonomiškiau, tuo labiau, kad iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis turėjo žinoti apie draudimo apsaugą (CK 6.38 straipsnis) (e. b. 1 t., b. l. 7); antra, atsakovas tik po bylos iškėlimo teisme kreipėsi į durų remonto paslaugas teikiančias bendroves su užklausomis atlikti durų stiklo keitimo paslaugas. Tačiau 2018 m. kovo mėn. surinkti duomenys negali būti laikomi objektyviais ir pagrįstais, nes žalos atlyginimo klausimas buvo ir turėjo būti sprendžiamas gerokai anksčiau - 2016 m. birželio – liepos mėn. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, jog būtent tuo pagrindu negalima remtis ir atsakovo į bylą pateiktu 2018 m. gegužės mėn. parengtu UAB „Eurofortas“ atsakymu, nes šis raštas nepatvirtina atsakovo paaiškinimų, kad minėta bendrovė negalėjo atlikti durų remonto darbų 2016 m. birželio mėn. (el. b. 1 t., b. l. 103; 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 29 min.).

    15

  2. Atsakovo atstovė taip pat iškėlė objektyviais duomenimis nepagrįstą prielaidą (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 27 min.), kad UAB "Eirigita" pateiktas 2016 m. liepos 8 d. raštas (el. b. 1 t., b. l. 51) yra pasirašytas neįgalioto asmens, todėl juo ieškovė neturi teisės remtis, įrodinėjant aplinkybę, kad draudimo bendrovė tinkamai apsvarstė visus galimus žalos atlyginimo variantus ir priėmė optimaliausią sprendimą – keisti sugadintas duris naujomis. Atsakovo atstovė, nurodytu pagrindu neigdama UAB „Eirigita“ rašto teisinę galią, argumentavo, kad ieškovė privalėjo atlyginti tik išdaužto stiklo pakeitimo nauju išlaidas, nes tokia galimybė egzistavo. Nurodyti atsakovės atstovės argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, remiantis šiais motyvais:

16pirma, atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų (įrodymų), kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad UAB „Eirigita" raštas buvo parengtas neįgalioto asmens (administratorės E. P.). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti rašte nurodytos informacijos teisingumu, tuo labiau, kad raštas yra parengtas ant bendrovės blanko ir patvirtintas įmonės antspaudu (CK 2.44 straipsnis);

17antra, pagal galiojančius teisės aktus įmonės dokumentus turi teisę pasirašyti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiti įgalioti įmonės darbuotojai, todėl atmestinas atsakovo atstovės argumentas, kad minėtas raštas yra negaliojantis, nes nėra patvirtintas bendrovės vadovo parašu;

18trečia, draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas", aiškindamasi draudiminio įvykio aplinkybes ir rinkdama informaciją iš kitų verslo subjektų (privačių juridinių asmenų), nėra įpareigojama tikrinti kitų juridinių asmenų darbuotojų įgaliojimų. Būtent dėl to CK 2.136 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad net ir tas sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam, jeigu šis sandoriui pritaria. Pabrėžtina, kad būtent UAB „Eirigita" administratorė pasirašė ne tik 2016 m. liepos 8 d. raštą, bet taip pat buvo nurodyta kaip įmonės darbuotoja, rengusi 2016 m. liepos 7 d. komercinį pasiūlymą dėl durų keitimo. Darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Eirigita" 2016 m. liepos 8 d. raštas yra parengtas neįgaliotų asmenų.

  1. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių žodinius paaiškinimus, konstatuoja, kad dėl 2016 m. balandžio 30 d. turto sugadinimo atsiradę draudėjo nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su atsakovo A. J., pripažinusio savo kaltę, neteisėtais veiksmais. Teismas neturi pagrindo žalos atlyginimo sumą sumažinti, nes draudimo išmoka buvo padengtos išlaidos už sugadintą daiktą (gyvenamojo namo lauko duris) ir už darbus, tiesiogiai susijusius su daikto sugadinimu. Remiantis šiais motyvais, tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 795,70 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad ši suma buvo apskaičiuota pagrįstai ir teisėtai, t. y. atsižvelgus į tai, kad turtas buvo draustas atkūrimo verte (el. b. 1 t., b. l. 4), taip pat įvertinus 2007 m. pagamintų durų nusidėvėjimą ir iš 850 Eur sumos atskaičius 54,30 Eur (neišskaičiuojant besąlyginės išskaitos, nes buvo žinomas už žalos padarymą atsakingas asmuo) (754,17 Eur suma už duris ir spyną x 7,2 proc.) (el. b. 1 t., b. l. 11, 59; 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min., 30 min. – 31 min.) (AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 139 patvirtintų Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 6.3.2 punktas, 6.9 punktas).
  2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Remiantis šiomis teisės normomis, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteistinas 19 Eur žyminis mokestis (e. b. 1 t., b. l. 2).
  4. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

20patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį.

21Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo A. J., a. k. ( - )

22795,70 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 70 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (795,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,... 2. sekretoriaujant Almai Veiverytei ir Kamilei Trainei, dalyvaujant ieškovės... 3. atsakovui A. J., jo atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.... 7.
    1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš... 8. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 30 d. ( - ), įvykusio konflikto metu... 9. Teismas... 10. Ieškinys tenkinamas.... 11. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados.... 12. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 30 d. įvykusio konflikto metu... 13. Teismas pažymi, kad šioje byloje ginčo santykiams yra taikomos tiek draudimo... 14. LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata,... 15.
    2. Atsakovo atstovė taip pat iškėlė objektyviais duomenimis... 16. pirma, atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų (įrodymų), kurie... 17. antra, pagal galiojančius teisės aktus įmonės dokumentus turi teisę... 18. trečia, draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas", aiškindamasi draudiminio... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 20. patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį.... 21. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k.... 22. 795,70 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 70 ct) turtinės... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...