Byla 2A-906-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas A. K. 2007-11-28 Trakų rajono apylinkės teismui paduotu pareiškimu prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui (toliau - VAVA) prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę, žemės nuosavybės ir giminystės ryšio su žemės savininku patvirtinančius dokumentus kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei žemės nuosavybės atkūrimo tikslais nustatyti juridinį faktą, kad jo senelis J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,96 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l.2-3). Teigia, jog jo senelis iš motinos J. K. (K.) pusės J. K. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,96 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo po savo tėvo (pareiškėjo prosenelio) J. K. mirties. Anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas negalėjo dėl šių dviejų priežasčių: slaugė sunkiai sergančią sutuoktinę L. K., antra, apie senolio turėtą žemę sužinojo tik 2007 m. vasarą, nes pareiškėjo motina J. K. (K.) apie tai niekada jam nepasakojo.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškimą (b.l.37-39) su pareiškimu sutiko iš dalies, t.y. praleisto termino atnaujinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, o pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė atmesti. Anot suinteresuoto asmens, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-4480 nelaikytina patikimu įrodymu, patvirtinančiu, kad J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,96 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pažymoje sakoma, jog 1945-1948 m. Trakų apsk. Semeliškių valsčiaus Budvilių apylinkės Vardiniame naujakurių sąraše įrašytas J. K. (duomenys neskelbtini) turėjo 3,5 ha žemės ir kaip mažažemis gavo dar 2,65 ha žemės iš valstybės. 1940-1944 m. žemės mokesčių knygoje yra taisymų: apie 1940 m. J. K. išbrauktas, o vietoj jo apie 1941 m. buvo įrašytas J. K., pažymint, jog jis turėjo 3,96 ha žemės ir mokėjo mokesčius.

5Trakų rajono apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu (b.l.61-66) pareiškimą patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. K. mirė 1936 metais. Iš liudytojų D. M. (1928 m. g.) ir pareiškėjos sutuoktinės L. K. (1957 m. g.) parodymų nustatė, kad nacionalizacijos metu (1940-07-22) pareiškėjo senelio J. K. tėvas J. K. jau buvo miręs, todėl tikėtina, kad žemę valdė, paveldėjęs po savo tėvo mirties, būtent J. K.. Konstatuodamas juridinį faktą teismas iš esmės vadovavosi liudytojų L. K. ir kaimynės E. P. parodymais apie tai, kad pareiškėjo motina J. K. (K.), mirusi (duomenys neskelbtini), joms minėjo, jog jos tėvas J. K. turėjo per 4 ha žemės (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atnaujino įstatymo nustatytą terminą kreiptis į VAVA kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t.y. sunkios pareiškėjo sutuoktinės L. K. sveikatos būklės (ji sirgo onkologine liga, depresija).

6Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b.l.71-74) prašo panaikinti Trakų raj. apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso dalis ir ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, nagrinėja specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-34/ 08). Be to, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą, kol įgaliota institucija neišnagrinėjo pateiktų giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų bei nepasisakė dėl jų pakankamumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nacionalizacijos metu J. K. jau buvo miręs, nors pareiškėjas neprašė nustatyti dar vieno juridinio fakto; juo labiau kad toks faktas net nebūtų juridinis, nes pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. pareiškėjas negali pretenduoti į prosenelio iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tuo tarpu pokario (1944-1948 m.) dokumentai gali būti vertinami nebent kaip papildomi įrodymai apie J. K. nuosavybės teise turėtą žemę. Bet nesant pagrindinių (iki 1940-07-22) ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatytas.

7Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.78-83) skundo nepripažino ir prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šiuo atveju neturi precedentinės galios dėl dalykinio teismingumo, kadangi nurodytoje byloje vienintelis spręstinas klausimas buvo termino atnaujinimas. O šioje civilinėje byloje, be termino atnaujinimo, spręstinas ir su tuo tiesiogiai susijęs juridinio fakto nustatymo klausimas, nes pareiškėjas turi tik pokario laikotarpio dokumentus. Užuot apkrovus skirtingus teismus dviem bylom (administracinį teismą dėl termino atnaujinimo, bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo), pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą, teisės viršenybės taisyklę, teisės analogiją (CPK 26 str. 2d.) jas abi gali spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Be to, paties Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu nevienoda, mat civilinėse bylose Nr. 3K-3-232/ 2008, 3K-3-253/ 2008, 3K-3-300/ 2008, 3K-3-324/ 2008 teismas termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo klausimus nagrinėjo kartu. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo neprieštaravo termino atnaujinimui, todėl apeliacinės instancijos teisme negali kelti naujų argumentų.

8Akcentavo, kad teismas turi teisę, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, nustatyti, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pareiškėjo prosenelio J. K. mirties faktas buvo nagrinėjamas kaip įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas nusprendė apie kitos reikšmingos byloje aplinkybės egzistavimą, t.y. kad iki nacionalizacijos žemės savininkas paveldėjimo būdu buvo pareiškėjo senelis J. K..

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų; tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl ko padarė neteisingas išvadas, netinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas.

12Pareiškėjas 2007-11-28 paduotame pareiškime prašė teismą: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, žemės nuosavybės ir giminystės ryšio su savininku patvirtinantiem dokumentams atitinkamai institucijai pateikti, įrodinėdamas šio termino praleidimo priežasčių svarbumą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės valdymo nuosavybės teise faktą.

13Viena vertus, prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę. Tai reiškia, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustatinėja ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Todėl neabejotina pareiškėjo pareiga yra aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 178 str.). Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti (CPK 443 str. 8 d.). Tačiau ši teismo buvimo aktyviu tokios kategorijos bylose pareiga anaiptol nereiškia, kad pats teismas privalo nustatyti ir tinkamai įvardyti turto, dėl kurio inicijuojama byla, turto įgijimo nuosavybėn pagrindą, arba nustatyti tokius faktus, dėl kurių nėra raštu pareikštų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisingais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog J. K. (J. K. tėvas) turto nacionalizavimo metu buvo miręs, taigi žemė J. K. atitekusi paveldėjimo būdu - pareiškėjas savo pareiškime teismui visiškai neįvardijo kokiu teisėtu pagrindu jo senelis įgijo nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą; nepateikė senelio tėvo mirties faktą (pvz. teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu dokumentai apie mirtį neišlikę) patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina, kad byloje nesama jokių duomenų apie J. K. sutuoktinę bei kitus vaikus ir jų galimybę paveldėti, jeigu būtų pateikti pastarojo mirties iki turto nacionalizavimo įrodymai, netirta, kas yra J. K. (b.l. 6), ties kurio pavarde yra nurodyti visiškai tapatūs (identiški) duomenys apie valdomus apmokestinamus žemės plotus, kaip ir prie K. J. (nubraukus jo pavardę – K. J.) pavardžių. Visi minėti duomenys yra reikšmingi apsprendžiant J. K. galimą paveldėjimo teisę bei jos apimtį, tačiau bylą nagrinėjęs teismas jų taip pat nei iš pareiškėjo, nei iš atitrinkamų institucijų nepareikalavo, ir vien dėl šios priežasties teismo sprendimas nelaikytinas nei teisėtu, nei pagrįstu. Tokią teismų praktiką apie paties pareiškėjo imperatyvią pareigą nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-06-02 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-300/2008).

14Kita vertus, visiškai pagrįsta apelianto nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-24/2008 suformuotų taisyklių dėl tokių bylų, kaip ir nagrinėjamoji, teismingumo ir procesinės baigties taikymo. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Panaši nuostata yra įtvirtinta CPK 4 str. Vertindamas pastarosios normos konstitucingumą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarimu (byla Nr.26-07) pabrėžė, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

15Todėl sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų teismingumo, vadovautinąsi būtent jau minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje įtvirtintais precedentais, kurie ir buvo formuojami tikslu suvienodinti teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į nuosavybės teisų atkūrimą, aktyviu veiksmu turi išreikšti tokią savo valią, t.y. paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Prašymas turi būti paduotas ne teismui, bet atitinkamai institucijai (1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 17 str.). Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 p. įvardintos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra įtvirtinta privaloma sąlyga asmeniui kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją, ir tik jei po 2001-12-31 (iki nurodytos datos paduotas prašymas pagal įstatymą netraktuojamas kaip praleistas) buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, šiam asmeniui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalis, 2004-10-12 įst. Nr. IX-2490 red.).

16Lietuvos Aukščiausias teismas pažymėjo būtinybę atsižvelgti į tai, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso nuostatas, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl toks pareiškimas bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėtinas.

17Šiuo atveju su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą, o šis jį išnagrinėjo iš esmės. Kadangi pareiškėjas po 2001-12-31 nesikreipė su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, jis teisės kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą neįgijo, be to, kaip minėta, toks pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 1 p.).

18Dėl kitos pareiškėjo pareiškimo dalies - prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą- teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, jo manymu patvirtinančius senelio J. K. turėtą nuosavybę. Tačiau šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, o vėlgi institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Minėta, kad pareiškėjas į tokią instituciją nesikreipė. Todėl pareiškėjui dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo arba jų nepakankamumo, šioje byloje juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis nuosavybės teisėmis valdė atitinkamo dydžio žemės sklypą negalėjo būti nustatytas. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-02-25 nutartis jau minėtoje civ.byloje Nr. 3K-7-24/2008), nurodęs ir į teismų pareigą tokio pobūdžio bylą nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

19Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimą bei procesinę baigtį, ir tą privalu padaryti apeliacinės instancijos teismui. Todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimas panaikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 329 str. 1 d.).

20Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos tenka pačiam pareiškėjui, o šis ginčijamu teismo sprendimu priteistas 10,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas jau yra apmokėjęs (b.l. 69).

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p. kolegija

Nutarė

22Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. pareiškėjas A. K. 2007-11-28 Trakų rajono apylinkės teismui paduotu... 4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu... 5. Trakų rajono apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu (b.l.61-66) pareiškimą... 6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu... 7. Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.78-83) skundo... 8. Akcentavo, kad teismas turi teisę, remdamasis tikimybių pusiausvyros... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus,... 12. Pareiškėjas 2007-11-28 paduotame pareiškime prašė teismą: 1) atnaujinti... 13. Viena vertus, prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę. Tai... 14. Kita vertus, visiškai pagrįsta apelianto nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo... 15. Todėl sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų... 16. Lietuvos Aukščiausias teismas pažymėjo būtinybę atsižvelgti į tai, jog... 17. Šiuo atveju su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti... 18. Dėl kitos pareiškėjo pareiškimo dalies - prašymo nustatyti juridinę... 19. Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos tenka pačiam pareiškėjui, o šis... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p. kolegija... 22. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir...