Byla 3K-3-300/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas S. L. nurodė, kad jo tėvai V. L. ir S. L. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise Kretingos valsčiuje valdė iš viso 2,126 ha žemės, t. y. du sklypus po 0,238 ha ir vieną 1,65 ha sklypą. Pareiškėjo teigimu, juridinę reikšmę turintis faktas, kad jo tėvai iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du žemės sklypus po 0,238 ha ploto, jau yra nustatytas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ir nuosavybės teisės į tą žemę jau yra atkurtos. Anot pareiškėjo, 1,65 ha žemės sklypo, buvusio Kretingos valsčiaus Padvarių kaime (dabar patenka į administracines Kretingos miesto ribas) nuosavybės dokumentai neišlikę, šia žeme jis ketino pasirūpinti atkūrus nuosavybės teisę į minėtus 0,238 ha sklypus, tačiau dėl ligos ir kitų priežasčių jis negalėjo operatyviai to padaryti. Pareiškėjo teigimu, 1,65 ha ploto ganyklų žemės sklypą, besiribojusį su buvusia vienuolyno žeme, jo tėvai, kaip mažažemiai, gavo apie 1926-1928 metus vykdant Žemės reformos įstatymą ir parceliuojant žemės reformos reikmėms paimtas grafo Tiškevičiaus žemes, buvusias Kretingos valsčiaus Padvarių kaime. Anot pareiškėjo, šias aplinkybes gali paliudyti liudytojai. Pareiškėjas prašė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. ir S. L. Kretingos valsčiaus Padvarių kaime (dabar patenka į administracines Kretingos miesto ribas) iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdė 1,65 ha žemės sklypą; atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui paduoti.

5Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. tėvai V. L. ir S. L. iki nacionalizacijos Kretingos valsčiuje, Padvarių kaime, dabar patenkančiame į Kretingos miesto ribas, valdė 1,65 ha žemės; atnaujino terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo pateikti.

6Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktų pagrindu ir, išnagrinėjus bylą, panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą bei atmesti pareiškėjo prašymą. Prašyme nurodyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-686-4/2003, kurioje 2003 m. liepos 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvai V. L. ir S. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 11 ir Nr. 12, kurių kiekvieno plotas po 0,238 ha, yra 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimo Nr. 244 kopija, kurioje nurodoma, kad V. L. nuosavos žemės neturi, taip pat yra santuokos sudarymo įrašas, kuriame nurodoma, kad V. L. ir S. L. santuoka sudaryta 1935 m. balandžio 22 d. Minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje apklaustas liudytojas J. M. davė skirtingus parodymus. Prašyme teigiama, kad minėti dokumentai nebuvo pateikti nagrinėjamoje byloje, be to, teismas nežinojo apie skirtingus liudytojo J. M. paaiškinimus dėl pareiškėjo tėvų turėtos žemės, tuo tarpu jeigu minėti dokumentai bei liudytojo J. M. paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-686-4/2003 būtų žinomi nagrinėjant šią bylą, tai teismas būtų priėmęs kitą sprendimą. Be to, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teigimu, teismas sprendime padarė aiškių CPK 42 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 2 dalies, 178, 185, 226 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies, 443 straipsnio 8 dalies, 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 445 straipsnio taikymo klaidų, lėmusių nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, nes: pagal byloje pateiktus dokumentus prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo būti nagrinėjamas teisme; teismas nustatė žemės valdymo faktą, kuris negali būti nustatomas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą; teismas neįpareigojo pareiškėjo pateikti atitinkamus dokumentus ir pats jų neišreikalavo; teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nevertino įrodymų.

7Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį, atnaujino procesą civilinėje byloje ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad pareiškėjas S. L. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai nuosavybės teisėmis valdė 1,65 ha žemės sklypą, tuo tarpu Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendimu, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatė kitokį nei pareiškėjas S. L. prašė faktą, t. y. kad jo tėvai iki nacionalizacijos valdė 1,65 ha sklypą. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendime padarė aiškią CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo klaidą. Kolegija nurodė, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalėtų iki galo išsiaiškinti pareiškėjo S. L. nurodytas jo tėvų žemės sklypo Kretingos valsčiuje Padvarių kaime 1926-1928 metais įsigijimo aplinkybes, atsižvelgus į Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-686-4/2003 esantį 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimą bei pareiškėjo tėvų 1935 m. balandžio 22 d. santuokos sudarymo faktą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą; atmetė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atnaujino S. L. terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo paduoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, patikslintame pareiškime nurodęs, kad jo tėvai žemės sklypą gavo apie 1926-1928 metus vykdant žemės reformą, teismo posėdžio metu nurodė, jog negali pasakyti, kada ir kokiu pagrindu jo tėvai įsigijo žemės sklypą Kretingos valsčiuje Padvarių kaime, bei teigė, kad tą žemės sklypą jo tėvai galėjo įsigyti 1922-1940 metais vykdant žemės reformą. Konstatavęs, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bei kad sandorio, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokio sandorio pagrindu jo tėvai įgijo žemės sklypą. Įvertinęs Kartenos valsčiaus 1937 m. pažymėjimus, viename iš kurių nurodyta, kad V. L. nuosavos žemės neturi, o kitame – kad S. L. Kretingos mieste turi vieną sklypą ir 400 kv. m, teismas padarė išvadą, kad iš šių archyvinių pažymėjimų matyti, jog pareiškėjo tėvai neturėjo 2 ha žemės sklypo Kretingos mieste. Byloje apklaustų liudytojų J. M., J. T. V., A. O. S. parodymus įvertinęs kaip prieštaringus bei atsižvelgęs į minėtas archyvines pažymas, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, jog jo tėvai Kretingos mieste konkrečiai nurodytoje vietoje turėjo 1,65 ha žemės sklypą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo paduoti.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pateiktame pareiškime pareiškėjas S. L. nurodė, kad jo tėvai Kretingos rajone, Padvarių kaime, nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, kurį buvo įgiję apie 1926-1928 metus vykdant žemės reformą bei parceliuojant grafo Tiškevičiaus žemes. Atsižvelgusi į vietos apžiūros ir ribų nustatymo aktą, kuriame nurodoma, jog ši žemė ribojasi su buvusia vienuolyno ir valstybės žemėmis bei nesiriboja su buvusia grafo žeme, taip pat į Kretingos rajono savivaldybės teiginius, jog ginčo žemės sklypas buvo miesto dalis ir priklausė valstybei, kolegija padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas negalėjo pareiškėjo tėvams atitekti parceliuojant tiek grafo Tiškevičiaus, tiek ir vienuolyno žemes. Kolegija konstatavo, kad pareiškėjo tėvai susituokė tik 1935 m. balandžio 22 d., todėl vykdant žemės reformą 1926-1928 m. bendrojon nuosavybėn niekaip negalėjo gauti žemės sklypo. Esant tokiems rašytiniams įrodymams, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai liudytojų parodymus vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojams apie V. L. ir S. L. turėtą žemę žinoma iš pačių pareiškėjo tėvų aiškinimų, todėl mažai tikėtina, jog jie pašaliniams asmenims buvo paaiškinę daugiau nei savo vaikams. Tuo tarpu nei pareiškėjas, nei jo brolis, paduodami prašymus atkurti nuosavybę, apie ginčo žemės sklypą net nebuvo užsiminę.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu pareiškėjas S. L. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimas ir atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo iš dalies pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. bei S. L. Kretingos valsčiaus Padvarių kaime (dabar patenka į administracines Kretingos miesto ribas) iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdė 1,65 ha žemės sklypą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, teismai surinktus įrodymus vertino vienašališkai – neatsižvelgė į liudytojų parodymus, o rėmėsi tik Generalinės prokuratūros atstovo pateiktais dokumentais; neobjektyviai – nevienodai vertino parodymus, atsižvelgiant į teismams pateiktas faktines aplinkybes; nemotyvuotai atmetė pareiškėjo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl priimdami procesinius sprendimus padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nusižengė įrodymų vertinimo taisyklėms, nes nevertino liudytojų parodymų faktiniu aspektu, o tik pasisakė, jog jie buvo prieštaringi byloje esantiems dokumentams. Kasatorius pabrėžia, kad bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik tais duomenimis, kurie galbūt buvo užfiksuoti ir neteisingai, todėl nusižengė vidiniam įrodymų vertinimui, neatsižvelgė į socialinius santykius, vyravusius Lietuvos Respublikoje tarpukariu, didelę teisinės klaidos tikimybę. Dėl to, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas vertindamas rašytinius įrodymus.

152. Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartyje, atnaujindamas procesą, konstatavo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai taikė CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą, kurios pagrindu negali būti patvirtinamas pastato, žemės ar miško valdymo faktas. Kasatoriaus nuomone, būtent šiai teisės-fakto klaidai pašalinti ir buvo atnaujintas bylos procesas. Kasatoriaus teigimu, akivaizdu, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendime iš esmės padarė klaidą, vietoje termino „valdė nuosavybės teisėmis“ įrašydamas tik žodį „valdė“. Tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas naujai peržiūrėjo bei kritiškai vertino jau vieną kartą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų išnagrinėtus, įvertintus, patvirtintus liudytojų parodymus bei surinktus rašytinius įrodymus ir juos atmetė, tai, kasatoriaus nuomone, kertasi su protingumo civiliniuose santykiuose principu bei teisinio tikrumo principu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir jais išsakytos netikslios detalės dėl valdyto žemės sklypo ploto, ribų bei įgijimo datos, neverčia abejoti jų patikimumu ir egzistavusio fakto neginčijamumu – nuo aptariamų įvykių praėjo daug metų, asmenys garbingo amžiaus, tikslios žemės sklypo ploto aplinkybės, duomenys jiems protingai negalėjo būti žinomos.

163. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimu Nr. 244, kuriame nurodyta, kad V. L. ir S. L. neturėjo nuosavos žemės Kartenos valsčiuje. Kasatoriaus teigimu, tai, kad 1937 metais nurodoma, jog Kretingos apskrities Kartenos valsčiuje V. L. neturėjo nuosavos žemės, negali būti įrodymu, kad jis neturėjo žemės greta esančiame Kretingos valsčiaus Padvarių kaime. Kasatorius pažymi, kad aplinkybė, kada tiksliai (iki 1937 m. ar vėliau) vykdant žemės reformą buvo gautas 1,65 ha žemės sklypas, kasatoriui ir liudytojams negali būti aiškiai žinoma, tačiau ji ir nėra esminė. Anot kasatoriaus, žemės turėjimo faktą nacionalizavimo metu bei jo įgijimo faktą, pagrindą patvirtino teisme liudiję liudytojai, o tai yra įstatyme įtvirtinta leistina įrodinėjimo priemonė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šis archyvo pažymėjimas buvo nagrinėtas ir pirmą kartą nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą – procesas buvo atnaujintas ne šio dokumento, kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, pagrindu. Be to, kasaciniame skunde pažymima, kad L. žemę Padvarių kaime gavo kaip neturintys gyvenamoje vietoje žemės asmenys, tuo tarpu minėtame archyvo pažymėjime nurodyta aplinkybė apie žemės neturėjimą tik patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie L. šeimos valdytą iki nacionalizacijos turtą. Kasatorius nurodo ir tai, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Šimkuvienė v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001).

174. Kasatoriaus nuomone, skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad jis (kasatorius) nenurodė ir neįrodė turto įgijimo nuosavybėn pagrindo. Kasatoriaus teigimu, jam pareiškime nurodžius, kad žemės sklypas jo tėvams buvo suteiktas vykdant žemės reformą, ir liudytojams patvirtinus faktą, jog iki žemės nacionalizacijos S. ir V. L. nuosavybės teise valdė 1,65 ha žemės sklypą Padvarių kaime, gautą vykdant žemės reformą, būtent teismas privalėjo nustatyti ir tinkamai įvardyti turto įgijimo nuosavybėn pagrindą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 15 punktas). Anot kasatoriaus, šiuo atveju toks pagrindas buvo nuosavybės teisės suteikimo aktas. Kasatoriaus manymu, Kretingos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. liepos 8 d. sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl jo sprendimo naikinti nebuvo pagrindo, o rezoliucinę dalį buvo būtina pakeisti (patikslinti), nustatant, kad L. iki 1940 m. ne tik valdė, bet nuosavybės teise valdė 1,65 ha žemės sklypą.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Kasacinis skundas grindžiamas materialinės ir proceso teisės pažeidimais, tačiau skunde nurodytas tik vienas kasacijos pagrindas – CPK 185 straipsnio nuostatų pažeidimas. Atsiliepime pažymima, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodyta, kokias aplinkybes turėtų išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą. Šie nurodymai, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro manymu, paneigia kasatoriaus teiginį, kad atnaujinus procesą jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo tik ištaisyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendime padarytą klaidą, įrašant į sprendimo rezoliucinę dalį, kad žemė buvo valdoma nuosavybės teisėmis.

202. Atsiliepime nurodoma, kad santuokos liudijimu, iš kurio matyti, jog pareiškėjo tėvai susituokė 1935 m. balandžio 22 d., paneigta pareiškėjo pareiškime nurodyta žemės sklypo įsigijimo aplinkybė, t. y. kad pareiškėjo tėvai žemės sklypą įgijo 1926-1928 metais būdami santuokoje. Atsiliepime pažymima, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada ir kokiu pagrindu jo tėvai įsigijo žemę, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vykdant žemės reformą, Kretingos dvaro žemė nebuvo atiduodama veltui (pagal nuosavybės teisės suteikimo aktą), o buvo parduodama varžytynėse. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atitinkantys prima facie įrodymams keliamus reikalavimus, patvirtina aplinkybes, kurios paneigia pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes.

213. Atsiliepime nurodoma, kad, išanalizavus Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus savivaldybės 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimą Nr. 244 bei 1937 m. birželio 23 d. pažymėjimą Nr. 1891, darytina išvada, jog šių pažymėjimų grafoje „kiek ha žemės turi ir kur ta žemė yra“ pateikti duomenys yra apie visą turimą žemę, ne tik Kartenos valsčiuje. Tai patvirtina S. L. išduotas pažymėjimas, kuriame nurodytas jos turimas žemės sklypas ne Kartenos valsčiuje. Trečią žemės sklypą, buvusį Kretingos mieste prie Vytauto gatvės, 1939 m. rugpjūčio 3 d. paskirstymo protokolu S. L. iškeitė į 700 kv. m sklypą Kretingos mieste. Atsiliepime pažymima, kad archyvas pateikė dokumentus ir apie 1939 m. rugpjūčio mėnesį vykdytas operacijas su pareiškėjo tėvų nekilnojamuoju turtu, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo tėvai iki 1940 m. turėjo daugiau negu tris žemės sklypus, nei archyviniai dokumentai, nei liudytojai, nei pats pareiškėjas nenurodė.

224. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atkreipia dėmesį į liudytojų parodymų prieštaringumą; liudytojo J. M. paaiškinimai nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-686-4/2003 yra skirtingi; liudytoja A. O. S. nurodė, kad pareiškėjo tėvai Kretingoje prie vienuolyno turėjo apie 2 ha žemės ir šią žemę buvo pirkę; liudytojas J. T. V. nurodė, kad pareiškėjo tėvai turėjo du žemės sklypus Kretingoje, po to dar kitą gavo nemokamai.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasatorius S. L. kasaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimas ir atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra proceso dalyvių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas proceso dalyvių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi ir nagrinėdama kasatoriaus S. L. kasacinį skundą, nes pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

26Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

27Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo pareiga – aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei aiškiai suformuluoti teismui prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 178 straipsnis). Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti.

28CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte inter alia nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal šį punktą negali būti nustatomas žemės valdymo faktas. Pareiškėjas, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškime inter alia privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

29Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Blažienės personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Beinorienė ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Krapikas v. K. Krapikas ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kita vertus, įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas svarbias aplinkybes. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių žemės valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.

30Nagrinėjamos bylos duomenys, apskųstų procesinių sprendimų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdami CPK 185 straipsnio nuostatas, vienašališkai, neobjektyviai ir pan.

31Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas S. L., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškime nurodė, kad jo tėvai V. L. bei S. L. 1,65 ha žemės sklypą Kretingos valsčiaus Padvarių kaime įsigijo apie 1926-1928 m., vykdant žemės reformą. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl proceso byloje atnaujinimo bei bylą nagrinėjant pakartotinai, kai byloje kaip įrodymais buvo imta disponuoti pareiškėjo tėvų santuokos sudarymo akto įrašu, kuriame nurodyta, kad jie susituokė 1935 m. balandžio 22 d., bei Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus savivaldybės 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimu Nr. 244 ir 1937 m. birželio 23 d. pažymėjimu Nr. 1891, kuriuose nurodyta, kad V. L. nuosavos žemės neturi, o S. L. turi Kretingos mieste žemės sklypą iš 400 kv. m, pareiškėjas pagal šių rašytinių įrodymų duomenis iš dalies pakoregavo savo reikalavimo pagrindimą, nurodydamas, kad aplinkybė, kada tiksliai (iki 1937 m. ar vėliau) jo tėvai, vykdant žemės reformą, įsigijo 1,65 ha žemės sklypą Kretingos valsčiaus Padvarių kaime, jam nėra aiškiai žinoma. Tai liudija apie pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą bei jo paaiškinimų, kaip įrodymo, nepatikimumą. Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjo S. L. 2003 metais Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktuose prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nurodyta, kad jų tėvai turėjo žemės sklypą, dėl kurio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymų visetą, pagrįstai į tai atsižvelgė.

32Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus savivaldybės 1937 m. sausio 23 d. pažymėjimą Nr. 244 bei 1937 m. birželio 23 d. pažymėjimą Nr. 1891. Šiuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys, greta kitų įrodymų, įgalino bylą nagrinėjusius teismus minėtus pažymėjimus vertinti kaip paneigiančius pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą.

33Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nenurodė, kokio sandorio pagrindu jo tėvai įgijo nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą. Jau minėta, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir jį patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio skundo argumentai, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju pats teismas privalėjo nustatyti ir tinkamai įvardyti turto įgijimo nuosavybėn pagrindą, yra teisiškai nepagrįsti. Kasaciniame skunde kasatorius netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 15 punktą. Be to, šis plenumo nutarimas yra pripažintas netekusiu galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 (nutarimo III punktas).

34Byloje apklaustų liudytojų J. M., J. T. V., A. O. S. parodymai, atsižvelgiant į jų turinį ir kitus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai įvertinti kaip nepakankami prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo liudytojų parodymus įvertinti kitaip, nei tai padarė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

35Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria atnaujintas bylos procesas, nurodyta, kokios aplinkybės išaiškintinos pakartotinai nagrinėjant bylą, taip pat išdėstyti tuos nurodymus ir išvadas pagrindžiantys argumentai. Kasatorius teigdamas, kad procesas buvo atnaujintas vien tik tikslu pašalinti teisės-fakto klaidą ir kad pakartotinai nagrinėjant bylą buvo nesilaikyta protingumo civiliniuose santykiuose principo bei teisinio tikrumo principo, neatsižvelgia į minėtos nutarties motyvuojamąją dalį. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad byla pakartotinai buvo išnagrinėta pažeidžiant proceso teisės normas, apibrėžiančias bylos nagrinėjimo pakartotinai ribas.

36Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistus

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas S. L. nurodė, kad jo tėvai V. L. ir S. L. iki žemės... 5. Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendimu nustatė... 6. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį... 7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu pareiškėjas S. L. prašo panaikinti Kretingos rajono... 14. 1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, teismai surinktus... 15. 2. Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d.... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi 1937 m. sausio 23 d.... 17. 4. Kasatoriaus nuomone, skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras... 19. 1. Kasacinis skundas grindžiamas materialinės ir proceso teisės... 20. 2. Atsiliepime nurodoma, kad santuokos liudijimu, iš kurio matyti, jog... 21. 3. Atsiliepime nurodoma, kad, išanalizavus Kretingos apskrities Kartenos... 22. 4. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atkreipia dėmesį į liudytojų... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasatorius S. L. kasaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo... 26. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 27. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismas... 28. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte inter alia nustatyta, kad teismas... 29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 30. Nagrinėjamos bylos duomenys, apskųstų procesinių sprendimų turinys,... 31. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas S. L., prašydamas nustatyti... 32. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai... 33. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą... 34. Byloje apklaustų liudytojų J. M., J. T. V., A. O. S. parodymai,... 35. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 36. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimą bei... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...