Byla CIK-1476/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2020 m. sausio 28 d. gautu pareiškėjos R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Byloje pirmą kartą paduotą 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjos R. K. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nes nenustatyta kasacijos pagrindų pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies kriterijus.

42020 m. sausio 28 d. paduotu kasaciniu skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos R. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.

5Pareiškėja R. K. pareiškimu teismo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. K., miręs 2013 m., už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, t. y. 0,9836 ha ploto (duomenys neskelbtini), 0,0526 ha ir 0,0538 ha ploto (duomenys neskelbtini), 1992 m. yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis pardavėjai Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

6Teismai nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinio V. K. taupomojoje knygelėje esantys „1992-10-12“ įrašai apie galimą valstybės vienkartinių išmokų nurašymą niekaip nepatvirtina, kad tikrai buvo mokama už asmeninio ūkio žemę, ir kad šie mokėjimai buvo įskaityti į tuometinio pardavėjo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sąskaitą už asmeninio ūkio žemę. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kurie tvirtintų apie pareiškėjos sutuoktiniui leidimą įsigyti asmeninio ūkio žemę, šios žemės kainos paskaičiavimą ir leidimą susimokėti už šią žemę; nėra jokio mokėjimo pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos už asmeninio ūkio žemę ir pan. Tarybos sprendimas yra dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo V. K., tačiau potvarkiuose, kuriuose piliečiams leista susimokėti už konkretų naudojamą valstybinės žemės plotą, nurodant mokėtiną sumą, V. K. pavardės nėra. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos XXIII-ios sesijos 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 25a pareiškėjos R. K. sutuoktiniui V. K. buvo suteiktas 1,80 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjos sutuoktiniui buvo priimtas tik 1994 metais, taigi kainos paskaičiavimas už pageidaujamą įsigyti minėtą asmeninio ūkio žemę galėjo būti atliekamas ne anksčiau kaip 1994 m., todėl teismai įvertino, kad pareiškėjos argumentai, jog už prašomą įsigyti asmeninio ūkio žemę (tikslią pardavimo kainą) ir už ją valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėta 1992 m. spalio 12 d., yra nepagrįsti. Dėl 0,9836 ha ploto žemės sklypo juridinis faktas apskritai negali būti nustatomas, nes jis pareiškėjai nebesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi minėtas žemės sklypas šiuo metu nėra naudojamas pareiškėjos asmeninio ūkio poreikių tenkinimui.

7Kasaciniu skundu pareiškėja R. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti, o jei prašymo nustatyti juridinį faktą nebūtų galima tenkinti, – skundžiamus sprendimą bei nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

10Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

11Pareiškėjos R. K. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

121. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), pažeidimo neatskleista šios civilinės bylos esmė. Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškėjos naujus netiesioginius įrodymus, tai pažymėjo skundžiamoje nutartyje, bet dėl jų esmės nepasisakė, šių naujai priimtų įrodymų tyrimo neatliko visiškai, tuo tarpu CPK 324 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, tiriami tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Todėl neatskleista bylos esmė ir priimta neteisėta nutartis, kurioje nukrypta nuo vienodo teisės aiškinimo bei taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147/2005 ir Nr. 3K-3-324/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse konstatuota, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai; jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis); į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą; bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

132. 1991–1992 metų laikotarpiu asmeninio ūkio žemės sklypus pagal asmenų prašymus suteikdavo žemės ūkio įmonės, kuriose asmenys dirbo ir tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Sutuoktiniui V. K., kaip kaimo vietovėje dirbančiam ir kaime gyvenančiam asmeniui, dar 1990 metais buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), asmeninio ūkio žemės plotas keturiuose sklypuose. Tuo tarpu Apylinkės tarybos sesija 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 25a minėtos žemės suteikimą įteisino bendru 1,80 ha plotu. Žemės įteisinimo (o ne suteikimo) 1994 metais faktą įrodo ir tai, kad iš minėtų keturių sklypų vienu iš jų, esančiu (duomenys neskelbtini), šeima faktiškai nepertraukiamai naudojosi nuo 1976 metų, kuomet šis sklypas pareiškėjos sutuoktiniui V. K. buvo skirtas kaip pasodybio žemė. Taupomojoje knygelėje padarytas sumos nurašymas nuo investicinės sąskaitos įrašas patvirtina, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įvyko.

14Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

15Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

16Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

17Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Nutarė

18Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

19Grąžinti pareiškėjai R. K. už kasacinį skundą 50 (penkiasdešimt) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 28 d. Perlo terminale.

20Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 2. susipažinusi su 2020 m. sausio 28 d. gautu pareiškėjos R. K. kasaciniu... 3. Byloje pirmą kartą paduotą 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjos R. K.... 4. 2020 m. sausio 28 d. paduotu kasaciniu skundu skundžiama Vilniaus apygardos... 5. Pareiškėja R. K. pareiškimu teismo prašė: nustatyti juridinę reikšmę... 6. Teismai nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinio V. K. taupomojoje knygelėje... 7. Kasaciniu skundu pareiškėja R. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo... 8. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės... 9. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu,... 10. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu,... 11. Pareiškėjos R. K. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais... 12. 1. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl teisės normų, reglamentuojančių... 13. 2. 1991–1992 metų laikotarpiu asmeninio ūkio žemės sklypus pagal asmenų... 14. Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais,... 15. Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais,... 16. Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą... 17. Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 18. Kasacinį skundą atsisakyti priimti.... 19. Grąžinti pareiškėjai R. K. už kasacinį skundą 50 (penkiasdešimt) Eur... 20. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama....