Byla 1A-409-935/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, nuteistojo advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nuteistajam T. K.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir nukentėjusiojo L. V. M. atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo atmestas.

4Nukentėjusiojo L. V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. K. nukentėjusiajam buvo priteista 150 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

5Nukentėjusiajam L. V. M. iš T. K. buvo priteista 1814,01 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

91.

10T. K. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 27 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, t. y. bare ,,Distilerija“, esančiame Vilniaus g. 28, Vilniuje, sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: dėl menkavertės priežasties žodinio konflikto su L. V. M. metu nuėmė šiam nuo veido regėjimo akinius, kurių vertė yra 150 Eur, ir tyčia numetęs akinius ant žemės ant jų užmynė, tokiais veiksmais nepataisomai sugadindamas L. V. M. priklausančius regėjimo akinius ir padarydamas 150 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

11II.

12Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

132.

14Apeliaciniame skunde T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 200 Eur arba neturtinės žalos nepriteisti bei sumažinti priteistų advokato išlaidų dydį iki teisingo ir protingo dydžio.

153.

16Apeliantas nurodo, kad atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nustato BK 37 straipsnis, pagal kurį nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

174.

18T. K. įsitikinimu, jam turėjo būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos, kadangi jis atliko tik vieną neteisėtą veiksmą – nuėmė nukentėjusiojo akinius ir ant jų užmynė, tokiais veiksmais padaryta turtinė žala yra mažareikšmė, t. y., 150 Eur, joks smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo panaudotas, nebuvo padarytas joks kūno sužalojimas, niekas nuteistojo neteisėtų veiksmų, išskyrus nukentėjusįjį ir galimai jo draugę, nematė, todėl niekam kitam visuomenės rimtis net nebuvo sutrikdyta.

195.

20Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nors kaltinime ir buvo nurodyta, jog apeliantas buvo susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tokį susitarimą, todėl ši aplinkybė turėtų būti pašalinta iš nuosprendžio, nes ji nebuvo įrodyta. Šios aplinkybės pašalinimas dar labiau pagrindžia išvadą, kad nuteistojo veikos pavojingumo laipsnis buvo labai menkas, kas būtų papildomas argumentas dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

216.

22Nuteistasis tikina, jog jo veiksmai nebuvo pavojingi, todėl jie negali būti laikomi ir nusikalstamais. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

237.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau netinkamai įvertino šias aplinkybes. Apeliantas pažymi, jog sugadinto turto vertė yra tik 150 Eur, o neturtinei žalai atlyginti buvo priteista beveik dešimt kartų didesnė pinigų suma. Niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo emocinis sukrėtimas, galimai patirtas dėl neteisėtų veiksmų, galėjo išsivystyti į emocinę krizę, depresiją. Nukentėjusysis neįrodė, kad jam būtų išsivysčiusi emocinė krizė, depresija. Nukentėjusysis jau nuo 2017 metų naudojosi psichiatro paslaugomis, todėl akivaizdu, kad jeigu jam ir išsivystė emocinė krizė, depresija, tai ji išsivystė jau gerokai iki įvykio ir tikrai ne dėl nuteistojo atliktų veiksmų. Taip pat niekuo nepagrįsta prielaida yra tai, jog įvykis turėjo įtakos ir nukentėjusiojo galimybei užsidirbti, kaip muzikantui. Byloje nėra jokių įrodymų kurie pagrįstų, kad nukentėjusiajam būtų buvę sunkiau užsidirbti kaip muzikantui ir kad tam įtakos turėjo būtent įvykis ar nuteistojo neteisėti veiksmai.

258.

26Apeliantas aiškina, jog byloje yra įrodyta tik tai, kad nukentėjusysis patyrė pažeminimą bei nepatogumų, kadangi jis kurį laiką neturėjo tinkamų akinių. Tuo pačiu pabrėžia, jog jo neteisėtus veiksmus matė tik nukentėjusiojo draugė, daugiau niekas jų nematė. Be to, nukentėjusysis neįrodinėjo, kiek laiko jis jautė nepatogumus, likęs be akinių, šios aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos. Pats nukentėjusysis nurodė, kad jis turėjo senesnius akinius, kuriuos naudojo, nors jie ir kėlė jam diskomfortą, kadangi nevisiškai atitiko dabartinį jo regėjimą. Vien tik šie du kriterijai tikrai nesudaro pagrindo priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi tai neatitinka jokių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

279.

28Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir per didelę sumą nukentėjusiajam advokato pagalbai apmokėti, kadangi byla nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtinga. Todėl advokato išlaidos turėtų būti taip pat sumažintos.

2910.

30Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti ir L. V. M. pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti nukentėjusiajam iš T. K. 671,50 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš T. K. nukentėjusiajam 3967,92 Eur patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

3111.

32Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog T. K. tyčia nuėmė nuo nukentėjusiojo veido akinius, juos numetė ant žemės ir tyčia ant jų užmynė, tokiu būdu juos nepataisomai sugadino. Dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas įsigyti naujus akinius, dėl ko patyrė 471,50 Eur turtinę žalą. Naujų akinių įsigijimo kainą pagrindžia byloje esantys dokumentai.

3312.

34Apeliaciniame skunde aiškinama, jog nukentėjusysis nurodė, kad 150 Eur yra tik preliminari sugadintų akinių vertė. Taigi jų tikroji vertė galėjo būti ir didesnė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad naujų akinių įsigijimą nulėmė nukentėjusiojo regos pablogėjimas. Skunde nurodoma, jog nukentėjusysis akinius iki įvykio nešiojo 3-4 metus, ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jei ne T. K. nusikalstami veiksmai, tuos pačius akinius būtų nešiojęs iki šiol bei nebūtų priverstas įsigyti naujų akinių bei patirti atitinkamų išlaidų. Nukentėjusiojo regos būklė po įvykio negalėjo pakisti ir pablogėti tiek, kad jam po įvykio būtų reikalingi net tris kartus brangesni akiniai nei senieji, kurie buvo sugadinti tyčiniais nusikalstamais T. K. veiksmais. Nukentėjusiojo patirtą žalą ir naujų akinių vertę iš dalies galėjo nulemti pasikeitusios rinkos kainos, dėl šios priežasties po įvykio įsigyti akiniai yra brangesni nei senieji, kuriuos sugadino nuteistasis. Šie faktai nepaneigia T. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytos 471,50 Eur turtinės žalos.

3513.

36Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Pirmosios instancijos teismas į tokią teismų praktiką, spręsdamas dėl nukentėjusiojo sugadintų akinių vertės, neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog priteisti nukentėjusiajam naujų akinių kainos nėra pagrindo. Šiuo atveju sugadintų akinių vertė gali ir turi būti nustatoma vadovaujantis būtent tokių akinių įsigijimo (atkūrimo) kaštais, kurie šiuo atveju siekia 471,50 Eur, ir turėtų būti priteisti iš nuteistojo.

3714.

38Nukentėjusiojo atstovas pažymi, kad nukentėjusysis viso proceso metu aiškino, jog po įvykio pablogėjo jo psichologinė sveikata, jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dėl ko jam buvo būtinos psichiatro konsultacijos, už kurias buvo sumokėti 200 Eur. Nukentėjusysis ir anksčiau lankėsi pas psichiatrą, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia ir negali paneigti jo parodymų, jog po minimo įvykio ir T. K. neteisėtų veiksmų, jo psichologinė ir emocinė būsena stipriai pablogėjo, dėl ko jam buvo būtina psichiatro pagalba. Taip pat nukentėjusiojo atstovas pabrėžia, jog konfliktą inicijavo ir jį pradėjo būtent T. K., būtent jo tyčiniai, neteisėti veiksmai sugadinant nukentėjusiojo akinius ir vėliau apsistumdant su nukentėjusiuoju buvo tolimesnio smurtinio elgesio prieš nukentėjusįjį įžanga. Taigi yra akivaizdu, kad būtent T. K. veiksmai didžiąja dalimi nulėmė nukentėjusiojo po įvykio patirtus išgyvenimus, emocinės būklės pablogėjimą, vizitus pas psichiatrą ir atitinkamas išlaidas, kurias turi atlyginti kaltas asmuo.

3915.

40Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl T. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis L. V. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, nuolatinį stresą, nerimą ir įtampą, jautėsi pažemintas, kadangi įvykį matė ir stebėjo būrys žmonių. Nukentėjusysis aiškino, kad po įvykio jam padažnėjo panikos priepuoliai, kurį laiką jis jautė nuolatinį nerimą ir nesaugumo jausmą, didelius emocinius išgyvenimus, jį kamavo nemiga, dėl po įvykio pablogėjusios psichologinės būklės jis buvo priverstas kreiptis pagalbos į psichiatrą. Be to, dėl patirtų neigiamų emocijų ir pablogėjusios psichologinės būsenos, nukentėjusysis negalėjo kurį laiką dirbti, turėjo atsisakyti koncertų, dėl ko prarado mažiausiai 2000 Eur pajamų.

4116.

42Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau netinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai jį sumažino bei sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas tik iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nepagrįstai sumažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino kaltininko kaltės, turtinės padėties, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog T. K. veikė tyčia, jis yra dirbantis asmuo, turi pastovias, didesnes nei vidutinis darbo užmokestis, pajamas, kurios šiuo atveju turėjo būti vertinamos kartu su kitais bylos duomenimis, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad T. K. neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko dėl menkaverčio motyvo – konflikto dėl sėdimos vietos bare.

4317.

44Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas ir iš T. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, nukentėjusiojo gera valia iš pradžių buvo sumažintas iki 10000 Eur, o vėliau, siekiant greitesnio ir efektyvesnio baudžiamojo proceso, minėtos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas net iki 4000 Eur. Nukentėjusiojo prašoma priteisti suma patirtai neturtinei žalai atlyginti atitinka bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi ji buvo įvertinta siekiant teisingos kompensacijos už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, ir parinkta tokia piniginė satisfakcija, kuri teisingai kompensuotų nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, stresą bei kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

4518.

46Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė ne visą sumą, kurią jis sumokėjo advokatui už jo atstovavimą. Be to, vien tai, kad likusi suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas kol kas dar nėra apmokėta, negali būti pagrindas šios sumos apskritai nepriteisti nukentėjusiajam, kadangi pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras jis vis vien privalės pilna apimtimi atsiskaityti už jam suteiktas teisines paslaugas. Taigi iš T. K. nukentėjusiojo naudai turi būti priteistos visos nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sudarančios 3967,92 Eur.

4719.

48Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, o dėl nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinio skundo prašė spręsti teismo nuožiūra.

49III.

50Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

51Nukentėjusiojo L. V. M. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5220.

53Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma pateiktuose apeliaciniuose skunduose.

5421.

55Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu T. K. prašė papildyti jo apeliacinį skundą ir įvertinti galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo suformuotas ir šį prašymą pagrindžiantys argumentai nebuvo išdėstyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-720/2003). BPK 332 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Taigi, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrins bylą tik pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

56Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

5722.

58BK 37 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant, ar nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą) ir subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) padarytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tuomet, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų daroma išvada, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178-511/2020, 2K-60-303/2018, 2K-93-788/2017).

5923.

60Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, jog T. K. viešoje vietoje, t. y. bare „Distilerija“, nuėmė nukentėjusiajam L. V. M. nuo veido akinius, numetė juos ant žemės, užmynė ant šių akinių ir taip juos sugadino. Baudžiamojoje byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti T. K. veiksmai likus nedaug laiko iki įvykio bei įvykio metu. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad bare yra daug žmonių, kurie leidžia laisvalaikį. Prie baro sėdi nukentėjusysis su mergina, kurie bendrauja tarpusavyje ir į aplinką, taip pat ir į greta stovintį T. K. bei du asmenis, kurie bendrauja su juo, nekreipia dėmesio. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog vienas asmuo, kuris bendravo su T. K., išeina iš baro, o kitas asmuo paeina link išėjimo, atsisuka į tą pusę, kur stovi T. K. ir sėdi nukentėjusysis su mergina, bei stovi. Tuomet T. K. žengia vieną žingsnį link nukentėjusiojo, nuima jam nuo veido akinius, numeta juos ant grindų ir ant jų užmina. Nukentėjusysis tuo metu, kai jam yra nuimami akiniai ir ant jų užminama, atsistoja. Su nukentėjusiuoju kartu buvusi mergina, kai T. K. numeta akinius ant grindų, ištiesta ranka bando sutrukdyti jam ant jų užlipti. T. K. juda link nukentėjusiojo, o mergina bando jį sulaikyti. Nuteistasis ranka pastumia L. V. M., o kartu su nukentėjusiuoju buvusi mergina rankomis bando sukliudyti T. K. artintis prie nukentėjusiojo. T. K., suėmęs merginai už rankų, toliau kūnu stumiasi prie nukentėjusiojo. Tuo metu prie nuteistojo ir nukentėjusiojo priėjęs vyras, kuris anksčiau bendravo su T. K., suduoda nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį. Iš vaizdo įrašo yra matyti ir tai, jog nuteistąjį nuo nukentėjusiojo atskirti ranka bando ir greta stovėjęs kitas baro lankytojas. T. K. nuo nukentėjusiojo atitraukia baro apsaugos darbuotojas, kuris išveda jį į lauką. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad visų aprašytų įvykių metu nukentėjusysis savo rankas laikė nuleidęs, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip agresyvūs. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad T. K. tyčinis elgesys yra vertintinas kaip įžūlus bei prieštaraujantis moralės ir pagarbos vieni kitiems principams, rodantis nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai.

6124.

62Apeliaciniame skunde aiškinama, kad dėl T. K. neteisėtų veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. nekilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog į T. K. neteisėtus veiksmus sureagavo ne tik nukentėjusysis, bet ir kartu su juo buvusi mergina, kuri savo veiksmais bandė sukliudyti nuteistajam elgtis agresyviai, ji akivaizdžiai reiškė nepasitenkinimą nuteistojo elgesiu. Taip pat į nuteistojo moralės bei pagarbos vieni kitiems normoms prieštaraujantį elgesį sureagavo baro darbuotojai, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, jog barmenas, reaguodamas į T. K. elgesį, apie jį, rodydamas pirštu į įvykio vietą, informavo apsaugos darbuotojus. Šis faktas patvirtina, jog nuteistojo veiksmai kito asmens buvo įvertinti kaip keliantys grėsmę aplinkiniams, normaliam įstaigos funkcionavimui. Kaip jau minėta, į nuteistojo elgesį sureagavo ir šalia buvęs asmuo, kuris ranka bandė atskirti nuteistąjį nuo nukentėjusiojo. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad po to, kai T. K. pradėjo elgtis agresyviai, greta buvę asmenys (dvi merginos ir vaikinas) pasitraukė šiek tiek toliau nuo konflikto vietos, viena mergina (vilkinti raudoną paltą), kuri stebėjo įvykį ir matė, kaip buvo užminta ant akinių, yra akivaizdžiai nustebusi ir pasimetusi dėl neteisėtų veiksmų, ranka rodo į grindis, kur buvo numesti akiniai, į konfliktą savo dėmesį atkreipė ir kiti asmenys. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, buvo sutrukdytas kitų asmenų poilsis.

6325.

64Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala trims saugomoms vertybėms, t. y. viešajai tvarkai, nuosavybei ir žmogaus orumui. Akivaizdu, jog agresyvus tyčinis T. K. elgesys buvo nukreiptas į siekį pažeminti nukentėjusįjį, parodyti niekuo nepagrįstą viršenybę prieš jį bei prieš kitus visuomenės narius. Čia pastebėtina ir tai, kad paprastai akinius nešioja asmenys, kurie turi regos sutrikimų, akiniai asmeniui yra reikalingi tam, jog jis galėtų patogiai orientuotis aplinkoje. Taigi nuteistasis, nuimdamas nukentėjusiajam nuo veido akinius, juos numesdamas ant grindų bei užmindamas ant jų, elgėsi ciniškai, jis turėjo suvokti ir suvokė, kad tokiais veiksmais sugadins svetimą turtą, perspektyvoje sukels nukentėjusiajam nepatogumų ir tokių pasekmių siekė. Taip pat nekyla abejonių, kad T. K. demonstratyviai atlikdamas neteisėtus veiksmus turėjo suvokti ir suvokė, jog jo veiksmai neliks nepastebėti, jis dėl jų sulauks pretenzijų, kils konfliktinė situacija, į kurią bus įtraukti ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad dėl nuteistojo veiksmų į konfliktą įsitraukė ir kitas kartu su juo buvęs asmuo, kuris panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. T. K. aiškino, jog jo veiksmus nulėmė prieš tai su nukentėjusiuoju kilęs žodinis konfliktas dėl sėdimos vietos prie baro bei nukentėjusiojo nederami komentarai jo ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu. Vis tik iš byloje esančio vaizdo įrašo yra aiškiai matyti, kad prieš nuteistojo neteisėtus veiksmus joks konflikto eskalavimas nevyko, kaip minėta, nukentėjusysis bendravo su mergina, o nuteistasis su kartu buvusiais vyrais. Vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis turėjo pagrindo kaip nors reaguoti į nukentėjusiojo elgesį ir tuo labiau atlikti tokius veiksmus, kuriuos jis atliko. Teigtina, jog T. K. veiksmai yra vertintini ne kaip vieno besitęsiančio konflikto dalis, o visiškai naujo konflikto sukėlimas, kaip minėta, siekiant parodyti savo tariamą pranašumą prieš kitus visuomenės narius, parodant nepasitenkinimą dėl anksčiau kilusio konflikto rezultato. Nuteistojo elgesys yra vertintinas kaip psichinis smurtas, kuris kitam asmeniui, prieš kurį toks smurtas buvo panaudotas, be jokios abejonės, kėlė nesaugumo jausmą bei pažeminimą. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas faktas, jog, prasidėjus nuteistojo agresyviems veiksmams, keli asmenys pasitraukė šiek tiek toliau nuo įvykio vietos, patvirtina, kad grėsmę savo saugumui pajuto ir šie asmenys, T. K. elgesys jiems buvo akivaizdžiai nepriimtinas. Taigi nuteistojo veiksmų pavojingumo pobūdis yra pakankamas tam, jog užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 284 straipsnyje.

6526.

66Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. K. tyčinių agresyvių veiksmų intensyvumą, pažeistų vertybių kiekį bei jų pažeidimo mastą, šių veiksmų atlikimo priežastis, tyčios kryptingumą, konstatuoja, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai nelaikytini mažareikšmiais. Be to, pažymėtina ir tai, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimą nuo jo pasmerkimo valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo. Taigi kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios buvo aptartos anksčiau, T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų tikslinga, ypač įvertinus tai, kad jis savo nusikalstamų veiksmų nevertina kritiškai. Faktą, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina pakankamai kritiškai, patvirtina tai, jog jis ikiteisminio tyrimo neigė esmines veikos padarymo aplinkybes, aiškino, kad akinius sugadino netyčia. Iš asmens norėjusio tapti laiduotoju paaiškinimų matyti, kad T. K. jam nurodė, jog jis nuėmė akinius, juos numetė ir tokiu būdu sugadino. Tokie paaiškinimai rodo, kad nuteistasis net ir su asmeniu, kuris pageidavo būti laiduotoju, nebuvo atviras, nutylėjo reikšmingą aplinkybę, t. y., kad, numetęs akinius, jis ant jų dar tyčia ir užmynė. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis siekia sumenkinti bei pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

6727.

68Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nuteistojo T. K. teiginiu, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad jis buvo susitaręs daryti kokius nors neteisėtus veiksmus L. V. M. su asmeniu, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti. Tiek iš T. K. kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, tiek skundžiame nuosprendyje išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo matyti, jog juose nėra nurodyta, nei ką T. K. neva susitarė daryti kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nei jokie tokio asmens veiksmai. Taigi aplinkybė apie susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu yra šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Paminėtos aplinkybės pašalinimas iš aprašomosios nuosprendžio dalies nekeičia T. K. veiksmų vertinimo.

6928.

70Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog T. K. neteisėtus veiksmus padarė žodinio konflikto metu. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad T. K. neteisėti veiksmai buvo padaryti ne žodinio konflikto metu, o po anksčiau kilusio žodinio konflikto. Taigi dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis tikslinamas. Toks nuosprendžio patikslinimas nekeičia T. K. veiksmų vertinimo.

71Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais.

72Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl nukentėjusiajam priteistos pinigų sumos patirtai turtinei žalai atlyginti.

7329.

74BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys gali būti patenkintas ar iš dalies patenkintas tais atvejais, kai, vadovaujantis BPK nustatytomis taisyklėmis ir joms neprieštaraujančioms kitų teisės aktų nuostatomis, nustatoma, jog atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo L. V. M. patirtos turtinės žalos dydį ir šioje dalyje pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies.

7530.

76Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-99-701/2017, e3K-3-357-313/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Dėl to iš kaltininko negalima reikalauti daugiau, nei buvo padaryta žalos.

7731.

78Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad T. K. savo nusikalstamais veiksmais sugadino nukentėjusiajam L. V. M. priklausančius akinius, taip padarydamas L. V. M. turtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad viso proceso metu nukentėjusysis tvirtino, jog nuteistojo neteisėtais veiksmais sugadintų akinių vertė yra 150 Eur (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l . 154). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl akinių sugadinimo iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 150 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, kadangi žalos atlyginimu yra siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jam įsigytų naujų akinių vertę, t. y. 471,50 Eur, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. M., priteisus nukentėjusiojo prašomą pinigų sumą iš nuteistojo, nepagrįstai praturtėtų, kadangi tokios priteistos žalos dydis viršytų faktiškai nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą dėl sugadintų akinių. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš PVM sąskaitos faktūros bei kasos kvito matyti, jog į 471,50 Eur yra įskaičiuota ne tik akinių rėmeliai, jų stiklų vertė, kurių kainą, be jokio abejonės, nulėmė ir pasikeitusi nukentėjusiojo rega (t. 2, b. l. 154), bet ir aksesuarų (akinių valiklio, servetėlių, skysčio) kainos. Taigi yra akivaizdu, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos aksesuarams įsigyti niekaip nėra susijusios su T. K. nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turtinė žala dėl sugadintų akinių buvo priteista tinkamai.

7932.

80Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas tikina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iš nuteistojo T. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 200 Eur, kuriuos jis išleido psichiatro konsultacijoms. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo kreipimosi į psichiatrus. Iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapo matyti, kad nukentėjusysis L. V. M. dar gerokai prieš aptariamus įvykius, t. y., nuo 2017 m. kovo mėnesio su pertraukomis lankydavosi VšĮ ( - ). Pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pas psichiatrą jis lankydavosi nuolat, nes jam buvo paskirtas terapijos kursas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2018 m. balandžio mėnesio L. V. M. gydymo įstaigoje lankydavosi reguliariai – į mėnesį kartą arba du, taip pat lankėsi ir po nagrinėjamo įvykio. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad L. V. M. būtinybė lankytis pas psichiatrą buvo nulemta nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Taigi 200 Eur, kurie nukentėjusiojo buvo sumokėti psichiatro konsultacijoms, iš nuteistojo T. K. negalėjo ir negali būti priteisti.

81Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl nukentėjusiajam priteistos pinigų sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

8233.

83Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad L. V. M. dėl nusikalstamų T. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau nukentėjusiojo atstovas mano, kad nukentėjusiajam buvo priteista per maža pinigų suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.

8434.

85Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8635.

87Nukentėjusysis dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, jis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, dėl akinių, kurie, kaip jau minėta, yra skirti palengvinti regėjimo sutrikimą turinčių asmenų gyvenimą, sugadinimo jis patyrė nepatogumų, kadangi kurį laiką turėjo naudotis senesniais ir nevisiškai jam tinkančiais akiniais, jis patyrė turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pinginė išraiška neatitinka realiai jo patirtos žalos, yra aiškiai per didelė. Čia pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, jog nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiajam dėl patirto streso buvo sunku susirasti darbą. Paminėti faktai niekaip nebuvo įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš paties L. V. M. parodymų matyti, jog po įvykio jis kreipėsi į policiją, buvo nuvykęs į policijos komisariatą, iš kur vėl grįžo į barą, kuriame leido laiką (t. 2, b. l. 54). Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančios ataskaitų žiūryklės turinio matyti, jog policijos pareigūnams, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, jie vyko pas nukentėjusįjį į namus, tačiau šis paaiškino, kad yra susirgęs angina, turi temperatūros, blogai jaučiasi, todėl nepageidauja, jog policijos pareigūnai nakties metu pas jį atvyktų (t. 1, b. l. 3). Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirtas stresas įvykio metu nebuvo toks didelis, kad sutrukdytų jam grįžti į barą ir toliau jame leisti laisvalaikį, tuo pačiu klaidinti policijos pareigūnus dėl to, kodėl jis nenori, kad policijos pareigūnai, kurie siekė patikslinti paties nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, pas jį atvyktų. Teisėjų kolegija, nukentėjusiojo bei jo atstovo prašomą priteisti pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti vertintina tik kaip subjektyvų, racionaliais argumentais nepagrįstą pageidavimą, kurio tenkinti nebuvo ir nėra pagrindo. Šiuo atveju nei pirmosios instancijos teismo priteista, nei apeliaciniame skunde prašoma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti nevertintina kaip atitinkanti teisingumo principą, nustatantį tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą.

8836.

89Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį. Su tokiu teiginiu šioje situacijoje nesutiktina, kadangi jis yra nelogiškas. L. V. M. patirtos neturtinės žalos dydis nepriklauso nuo jam žalą padariusio asmens turtinės padėties, t. y. nėra jokio skirtumo ar žalą padarė pasiturintis, ar su finansinėmis problemomis susiduriantis asmuo. Nukentėjusiojo patirtos žalos dydis vertinamas ne pagal žalą padariusio asmens turtinę padėtį, o pagal byloje įrodytų faktinių aplinkybių visumą, t. y., kiek yra pagrįsti konkretūs reikalavimai.

90Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti.

9137.

92BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Taigi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turi būti suprantamos kaip išleistos (sumokėtos) lėšos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

9338.

94Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų išklotinės 3967,12 Eur sumai. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikti banko mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, jog už advokato paslaugas buvo sumokėta 1814,01 Eur, didesnės sumos sumokėjimą patvirtinantys duomenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti. Taigi pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo galėjo priteisti tik faktines nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 1814,01 Eur.

9539.

96Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

9740.

98Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo pirmosios instancijos trukmę ir kt., konstatuotina, kad net ir banko mokėjimo nurodymais pagrįstos nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Atsižvelgtina ir į tai, kad didelė dalis reikalavimų, kurie buvo keliamai nukentėjusiojo atstovo rengtame civiliniame ieškinyje, nebuvo tenkinti. Taigi su nepagrįstais reikalavimais susijusių išlaidų našta negali būti perkeliama nuteistajam, kadangi tai prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pažymėtina, jog asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 1000 Eur.

99Kiti klausimai.

10041.

101BK 641 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta laikantis BPK 273 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. įrodymai buvo tiriami sutrumpinta tvarka. Ši aplinkybė yra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Taigi T. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, turėjo būti mažinama vienu trečdaliu. Vis tik pirmosios instancijos teismas T. K. BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikė ir jam paskirtos vienu trečdaliu nesumažino. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo birželio 12 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

10242.

103BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą T. K. teikė Tarnybos parinkta advokatė, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 96 Eur (advokato užmokestis).

10443.

105Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo apeliacinis skundas apeliacine tvarka galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau byloje buvo paduotas ir nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinis skundas, kuriame buvo prašoma sunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Taigi abu apeliaciniai skundai privalomai buvo nagrinėti žodinio proceso tvarka (BPK 3251 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir būtent dėl šios priežasties posėdyje privalėjo dalyvauti nuteistojo gynėja. Esant tokiai situacijai, išieškoti iš T. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nebūtų teisinga, kadangi jos atsirado ne dėl nuteistojo veiksmų.

106Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

Nutarė

107nukentėjusiojo L. V. M. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

108Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti ir T. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

109Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad T. K. veikė sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį nurodant, kad T. K. neteisėtus veiksmus padarė po anksčiau kilusio žodinio konflikto.

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo T. K. pakeisti ir nukentėjusiajam L. V. priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo T. K. nukentėjusiajam L. V. M. buvo priteisti 1814,01 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisti 1000 Eur šioms išlaidoms atlyginti.

111Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo atmestas.... 4. Nukentėjusiojo L. V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. K.... 5. Nukentėjusiajam L. V. M. iš T. K. buvo priteista 1814,01 Eur bylinėjimosi... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 9. 1.... 10. T. K. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 27 d., apie 23.40 val.,... 11. II.... 12. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 13. 2.... 14. Apeliaciniame skunde T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 15. 3.... 16. Apeliantas nurodo, kad atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl... 17. 4.... 18. T. K. įsitikinimu, jam turėjo būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos,... 19. 5.... 20. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nors kaltinime ir buvo nurodyta, jog... 21. 6.... 22. Nuteistasis tikina, jog jo veiksmai nebuvo pavojingi, todėl jie negali būti... 23. 7.... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 25. 8.... 26. Apeliantas aiškina, jog byloje yra įrodyta tik tai, kad nukentėjusysis... 27. 9.... 28. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 29. 10.... 30. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo Vilniaus miesto... 31. 11.... 32. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog T.... 33. 12.... 34. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog nukentėjusysis nurodė, kad 150 Eur yra... 35. 13.... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką sugadinto ar... 37. 14.... 38. Nukentėjusiojo atstovas pažymi, kad nukentėjusysis viso proceso metu... 39. 15.... 40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl T. K. nusikalstamų veiksmų... 41. 16.... 42. Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 43. 17.... 44. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas ir iš T.... 45. 18.... 46. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė... 47. 19.... 48. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį... 49. III.... 50. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 51. Nukentėjusiojo L. V. M. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas, o ... 52. 20.... 53. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio... 54. 21.... 55. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu T. K. prašė... 56. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl BK 37 straipsnio... 57. 22.... 58. BK 37 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti... 59. 23.... 60. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, jog T. K. viešoje... 61. 24.... 62. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad dėl T. K. neteisėtų veiksmų nebuvo... 63. 25.... 64. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo... 65. 26.... 66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. K. tyčinių agresyvių... 67. 27.... 68. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su nuteistojo T. K.... 69. 28.... 70. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios... 71. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinių... 72. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl nukentėjusiajam... 73. 29.... 74. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 75. 30.... 76. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4... 77. 31.... 78. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad T. K. savo nusikalstamais veiksmais... 79. 32.... 80. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas tikina, kad pirmosios instancijos... 81. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl nukentėjusiajam... 82. 33.... 83. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad L. V. M. dėl nusikalstamų T. K.... 84. 34.... 85. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 86. 35.... 87. Nukentėjusysis dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė... 88. 36.... 89. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatydamas... 90. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinių... 91. 37.... 92. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 93. 38.... 94. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir... 95. 39.... 96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį... 97. 40.... 98. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios... 99. Kiti klausimai.... 100. 41.... 101. BK 641 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, atlikus sutrumpintą įrodymų... 102. 42.... 103. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį... 104. 43.... 105. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo apeliacinis... 106. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2... 107. nukentėjusiojo L. V. M. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti, o... 108. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti... 109. Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d.... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį... 111. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....