Byla 2A-2416-611/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir J. B. ieškinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo AAS „BTA“, atstovaujamas „BTA“ ADB filialo Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo, ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ dėl nuostolių atlyginimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 51 776,75 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 18 d. tarp atsakovo ir ieškovo J. B. buvo sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr.2004/2094, kuria atsakovas įsipareigojo vykdyti namo, esančio (duomenys neskelbtinis) (šiuo metu – duomenys neskelbtini), , Vilniuje, apsaugą, o ieškovas įsipareigoja mokėti atlyginimą pagal sutarties sąlygas. Ieškovams išvykus, 2010 m. liepos 5 d. į jų namus buvo įsilaužta. Vagystės metu ieškovams buvo padaryta didelė žala, pavogti daiktai, dalis daiktų ir baldų buvo sugadinti. Be daiktų iš name esančio seifo (kartu su pačiu seifu) buvo pavogta 19 800 Lt grynųjų pinigų. Viso vagystės metu ieškovai patyrė 98 329, 22 Lt žalą. Kadangi ieškovų turtas buvo draustas UADB „ERGO Lietuva“, pastaroji pagal draudimo sutarties sąlygas atlygino 46 552, 47 Lt. Likusią sumą, kurios nepadengia draudimo išmoka, t.y. 51 776, 75 Lt, turi atlyginti netinkamai sutartinius įsipareigojimus vykdęs atsakovas. Anot ieškovų, atsakovas nevykdė Sutarties 1.3. punkto nuostatų, nustatančių, kad apsauga stebi signalizacijos sistemas ir reaguoja, gavus priešgaisrinės, apsauginės signalizacijos ar pagalbos iškvietimo aliarmo signalus ir išsiunčia ginkluotą, mobilią reagavimo grupę į aliarmo vietą ir bei informuoja Sutartyje numatytą Užsakovą ar jo patikėtinius apie gautus aliarmo signalus. Ieškovai nurodė, kad apie 2010 m. liepos 4 d., apie 20.30 val., suveikusią signalizaciją informavo kaimynas, o ieškovei paskambinus atsakovui, operatorė patikino, kad ekipažas jau važiuoja, tačiau dėl blogo oro jis atvyks vėliau. 2010 m. liepos 5 d., apie 01.30 val., ieškovei dar kartą paskambino kaimynas ir informavo, kad jų name vėl veikia signalizacija, ir kadangi apsauga neatvažiavo, o ieškovams nepranešė apie veikiančią signalizaciją ieškovė pati paskambino atsakovui, informavo apie name veikiančią signalizaciją ir pareikalavo nedelsiant siųsti ekipažą. Po kurio laiko prie ieškovų namo atvyko atsakovo darbuotojas, tačiau į kiemą atsisakė eiti, motyvuodamas, kad yra vienas ir jam bus nesaugu tai daryti. Taigi, atsakovas pažeidė Sutarties 1.3. punktą, kadangi mažiausiai du sykius neinformavo ieškovų (ar jų patikėtinių) apie veikiančią signalizaciją, neatsiuntė į įvykio vietą ginkluotos mobilios grupės (atvyko vienas darbuotojas). Taip pat apsauga, reaguodama į gautą aliarmo signalą, atvyko vėliau nei per 12 min. (Sutarties 3.2.2. p.). Taip pat apsauga atvyko ne prie saugomo objekto, o adresu ( - ), kuris yra beveik 200 m. iki ieškovų namo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, todėl privalo atlyginti materialinę žalą ieškovams. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovo pareiga atlyginti žalą nustatyta Sutarties 4.1. punkte. Žala buvo padaryta ieškovams dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl kaltė šiuo atveju neturi būti nustatinėjama, nes CK 6.256 straipsnio 4 dalies pagrindu atsakovui atsakomybė kyla be kaltės. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad sutartį sudarė prisijungimo būdu, pagal iš anksto parengtas Apsaugos standartines sąlygas, todėl ginčo atvejui turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, t.y. sutartis visais atvejais turi būti aiškinama vartotojų (ieškovų) naudai (1 t., b.l. 2-4). Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino pareikšto reikalavimo dydį, ieškinio dalyje dėl 3 350, 25 Lt priteisimo atsisakė, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus palaikė.

5Trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovui, prašydamas priteisti 46 552, 47 Lt. Nurodė, kad 2010 m. vasario 23 d. UADB „Ergo Lietuva“ sudarė Namų turto draudimo sutartį ir Pastatų draudimo sutartis Nr. 300-0021016 ir Nr. 300-0018333 (toliau - draudimo sutartys) su ieškovu. Sutartimis buvo apdraustas ieškovams priklausantis turtas, esantis Ūrėdų g. 9, Vilniuje. Draudimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiui nuo 2010-02-23 iki 2011-02-23. Turto draudimo sutarčių Nr.300-0021016 ir 300-0018333 pagrindu trečiasis asmuo atlygino dalį ieškovų nuostolių - išmokėjo 46 552, 47 Lt draudimo išmoką ir dėl atitinkamos nuostolių dalies perėmė ieškovų reikalavimą (CK 6.1015 str). Trečiasis asmuo savarankišku reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką – 46 552, 47 Lt subrogacijos tvarka. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė sutarties tarp ieškovo ir atsakovo 1.3, 3.2.2. punktų nuostatų. Trečiasis asmuo iš esmės remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ieškovai.

6Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškovų ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: gavęs aliarmo signalą, laiku atvyko į įvykio vietą, pastebėjęs įsilaužimo į namą požymius, iškvietė policiją, informavo ieškovus bei stebėjo namo teritoriją. Ieškovas atsisakė įleisti į vidų apsaugos darbuotojus ir surašyti patalpų apžiūros aktą. Atsakovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.3, 3.2.2, 3.2.3, 3.2.4 punktuose, tuo tarpu ieškovai nesilaikė Sutarties sąlygų, neleidę atsakovo darbuotojams apžiūrėti patalpų ir nustatyti padarytą žalą (Sutarties 3.1.8, 4.2 punktai). Atsakovas nėra atsakingas už pačią vagystę ir dėl jos kilusių nuostolių, nes tai buvo įvykdyta nusikalstamais trečiųjų asmenų veiksmais. Vadovaujantis Sutarties 4.3 punktu, atsakovas neprisiima turtinės atsakomybės ir neatlygina nuostolių bei žalos, jeigu nustatant nuostolių ar žalos dydį nedalyvavo ar nebuvo pakviestas atsakovo atstovas. Be to, atsakovas nesutinka su reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu ir pobūdžiu, nes neturėjo galimybės dalyvauti patalpų apžiūroje ir žalos nustatyme. Anot atsakovo, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad neturi būti nustatinėjama kaltė. Atsakovas pažymi, kad atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716-6.724 straipsniuose nėra įtvirtintos civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą sąlygos, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2009). Ieškovų nurodoma patirta žala nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kurie įrodytų materialinių vertybių įsigijimą bei patirtų išlaidų buvimą. Visiškai nepagrįsti ir ieškovų teiginiai, kad Saugos sutartis sudaryta prisijungimo būdu, pagal iš anksto parengtas standartines sąlygas: sutarties sąlygos buvo derinamos abipusių derybų būdu, be to, Sutarties 8.4 punktas numato galimybę šalių susitarimu keisti ir papildyti sutartį surašant protokolą, tačiau nuo 2004 m. ieškovai nereiškė jokių pageidavimų dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovas nesutiko su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nurodytu žalos dydžiu, apeliuodamas į tai, kad ieškovai nepateikė materialinių vertybių įsigijimo dokumentų bei jų buvimo apvogtame name vagystės momentu įrodymų. Nemažai, neva, pavogtų materialinių vertybių yra suvartojami daiktai (pvz., lūpų dažai, skutimosi putos ir pan.), kurie buvo įsigyti prieš kelis mėnesius ar net metus iki vagystės įvykdymo, todėl mažai tikėtina, kad jos vis dar egzistavo minėto įvykio metu. Net nustačius, kad nurodytos vertybės buvo pavogtos iš ieškovams priklausančio namo, nuostoliai turėtų būti mažintini atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą. Anot atsakovo, abejonių kelia ir tokie nuostoliai, kaip drabužių, užuolaidų valymo išlaidos, parketo keitimas ir pan. Namas pastatytas dar 2004 metais, todėl akivaizdu, kad per 6 metus parketas dėl normalaus naudojimo dėvėjosi, galėjo būti subraižytas ir pan. Kadangi žala kilo ne dėl gaisro, atsakovui nesuprantama, dėl kokios priežasties buvo būtina valyti užuolaidas bei drabužius.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujama „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, atsiliepime nurodė, kad atsakovo bendroji civilinė atsakomybė įvykio dienai buvo drausta trečiojo asmens bendrovėje (polisas BC Nr. 003603. Projektų vadovas P. K. 2010 m. liepos 29 d. rašte Nr. SP 100729-01, nurodė, kad pakartotinai peržiūrėjus 2010 m. liepos 5 d. (vagystės metu) greitojo reagavimo grupės GPRS judėjimo išklotinę, buvo nustatyta, kad po 12 min. apsaugos darbuotojas nebuvo atvykęs prie saugomo objekto, ko pasekoje buvo pažeista saugos paslaugų sutartyje numatyta reagavimo į signalizacijos suveikimą trukmė. Trečiojo asmens nuomone, draudėjui ir draudikui civilinė atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei yra tam tikros sąlygos: turi būti nevykdoma arba netinkamai vykdoma sutartinė prievolė, padaroma žala, tarp atsiradusios žalos ir sutartinės prievolės pažeidimo turi būti priežastinis ryšys, bei preziumuota pažeidusio asmens kaltė. Todėl trečiasis asmuo nesutiko su ieškovų teiginiu, kad kaltė šuo atveju neturi būti nustatinėjama, nes, nesant nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, yra negalima atsakovo civilinė atsakomybė. Anot trečiojo asmens atskaitos tašku dėl žalos dydžio turi būti Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatyta bendra nusikalstama veika padaryta 69 658, 60 Lt žala, kuri apima tiktai tiesioginius nuostolius, todėl trečiasis asmuo nesutiko, jog būtų priskaičiuota baldų remonto suma bei sausas išpurvintų drabužių valymas, lyginimas, skalbimas. Be to, atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį nurodė, kad subrogacinis reikalavimas šiuo atveju negalimas. Sprendžiant šį ginčą būtina remtis ta pačia 2004 m. lapkričio 18 d. Stebėjimo ir reagavimo sutartimi, kaip ir nagrinėjant pagrindinį ieškinį. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais išmokėjo 46 552 Lt draudimo išmoką ieškovams, nereiškia, kad ši suma nebekvestionuojama ir nebereikia įrodinėti žalos dydžio, bei įvykio aplinkybių ir atsakovo neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su atsiradusia žala. Be to, pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo pateikta pretenzija dėl 84 034, 60 Lt, UADB „Ergo Lietuva“ gavo pretenziją dėl 98 265, 070 Lt (atlygino tik 46 552, 47 Lt), o Vilniaus apygardos prokuratūroje nustatyta bendra nusikalstama veika padaryta 69 658, 60 Lt žala.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 3 350, 25 Lt priteisimo, ir šioje dalyje bylą nutraukė. Likusioje dalyje ieškovų ieškinį tenkino- priteisė ieškovams iš atsakovo 48 425 Lt nuostolių. Tai pat teismas patenkino trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo 46 552, 47 Lt nuostolių. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kas tiesiogiai sudarė sąlygas žalos atsiradimui. Tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovams atsiradusius nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad pirmo iškvietimo metu atsakovas nuvyko netiksliu adresu. Be to, namas nebuvo net minimaliai apžiūrėtas, nes ekipažo sustojimo laikas buvo itin trumpas. Antro aliarmo metu atsakovas neužtikrino ekipažo atvykimo per 12 min., taip pažeisdamas sutarties 3.2.2. punkto nuostatas. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos. Pažymėjo, kad kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2009). Teismas nusprendė, kad ieškovų patirta žala 46 552, 47 Lt, kuri UADB „Ergo Lietuva“ nustatyta ir išmokėta ieškovams, yra įrodyta bei pagrįsta. Ieškovai, grįsdami likusios neatlygintos žalos dydį, pateikė į bylą savo paskaičiavimus, asmenines nuotraukas, patvirtinančias, kad turėjo nurodomus papuošalus, kasos išlaidų orderius, patvirtinančius, kad buvo paimti pinigai. Teismas sprendė, kad atlygintinių paslaugų sutarties 4.3.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ieškovų kaip vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 str. 2 d. 1 p.), ir šiuo pagrindu atsakovo atsakomybė tik dėl to, kad atsakovas neapžiūrėjo įvykio vietos po vagystės, negali būti eliminuojama. Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 23 d. UADB „Ergo Lietuva“ sudarė Namų turto draudimo sutartį ir Pastatų draudimo sutartis Nr. 300-0021016 ir Nr. 300-0018333 su ieškovu. Sutartimis buvo apdraustas ieškovams priklausantis turtas, esantis Ūrėdų g. 9, Vilniuje. Draudimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiui nuo 2010-02-23 iki 2011-02-23. Turto draudimo sutarčių Nr.300-0021016 ir Nr.300-0018333 pagrindu tretysis asmuo atlygino dalį ieškovų nuostolių - išmokėjo 46 552, 47 Lt draudimo išmoką, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., trečiojo asmens reikalavimas priteisti iš atsakovo 46 552, 47 Lt buvo patenkintas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovų bei trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ ieškinius bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. atsakovas 2004 m. lapkričio 18 d. Saugos paslaugų sutartimi Nr.2004/2094 nebuvo įsipareigojęs, jog į saugomą objektą neįsilauš tretieji asmenys. Sutartimi atsakovui nustatytos pareigos buvo gana ribotos: reaguoti į aliarmo signalą, nustačius įsilaužimo požymius, informuoti ieškovus bei policiją ir saugoti teritoriją. Todėl atsakomybė apeliantui gali kilti tik dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o ne dėl vagystės.

132. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, klaidingai juos vertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nepagrįstai įvertino juos kaip neteisėtus veiksmus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, gavęs aliarmo signalą, pavėlavo atvykti tik dvi minutes. Pagal GPS suvestines atsakovo ekipažas atvyko 2010 m. liepos 4 d. 20:30:48 val. ir išbuvo iki 20:32:48 val. Antrą kartą į saugomą objektą atvyko 2010 m. liepos 5 d. 01:49:38 ir išbuvo iki 02:44:59 val. Teismas neteisingai nurodė, kad apelianto darbuotojai neapžiūrėjo saugomo objekto, nes 2010 m. liepos 4 d. apsaugos ekipažas informavo operatorę, jog įsilaužimo į saugomą objektą nebuvo, o tai buvo galima nurodyti tik atvykus prie saugomo objekto. Liudytojas K. M. taip pat 2010 m. liepos 4 d. nepastebėjo įsilaužimo požymių, kuomet buvo atėjęs maitinti ieškovų šuns. GPS judėjimo suvestinėse nurodytas adresas ( - ) atitinka ( - ). Pažymėjo, kad remiantis sutarties 3.2.4 punktu, sutartis nesuteikė atsakovo atstovams teisės įeiti į saugomą pastatą ir jo teritoriją, o tik juos saugoti. Todėl apsaugos darbuotojas, atvykęs į įvykio vietą ir pastebėjęs įsilaužimo požymius, tačiau nėjęs į teritoriją, o apie įsilaužimą pranešęs operatorei, kuri pranešė policijai, tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

143. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl atsakovo atžvilgiu negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad vagystė buvo įvykdyta iki aliarmo gavimo į centravietę. Todėl net jei apsaugos darbuotojas būtu į objektą atvykęs ne po 12 minučių, o iškart suveikus aliarmo signalui, jis nebūtų sulaikęs asmenų, kaltų dėl vagystės, nes vagystė įvyko iki aliarmo signalo suveikimo. Panašią praktiką dėl priežastinio ryšio nustatymo formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2009). Teismas, spręsdamas klausimą dėl priežastinio ryšio buvimo, visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, o sprendimą grindė išimtinai neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, teismas nenustatė, kada buvo įsilaužta į namą, o taip pat byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad į namą negalėjo būti įsilaužta 2010-07-04 20:17:56 arba 2010-07-05 01:35:38, t.y. kai suveikė signalizacija, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad tarp atsakovo darbuotojo atvykimo į objektą 2 minutėmis vėliau nei buvo sulygta sutartyje, ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

154. Apeliantas nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu. Ieškovai nepateikė materialinių vertybių įsigijimo dokumentų bei jų buvimo apvogtame name vagystės momentu įrodymų. Ieškovai reikalavimo priteisti 48 425 L nuostolių visiškai nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantui kelia abejones aplinkybė, jog dalis juvelyrinių dirbinių buvo nufotografuota iki draudimo sutarties sudarymo, o itin didelės vertės juvelyrinių dirbinių nuotraukos nebuvo padarytos ir neišsaugoti jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Nei ieškovai, nei trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ nepagrindė ieškovų patirtų nuostolių dėl baldų, namo remonto, daiktų valymo, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių sumokėjimą už ieškovams suteiktas paslaugas. Be to, dalis pavogtų materialinių vertybių, už kuriuos draudimo išmoką sumokėjo UADB „Ergo Lietuva“, yra suvartojami daiktai (pvz. lūpų dažai, skutimosi putos ir pan.), kurie buvo įsigyti prieš kelis mėnesius arba netgi metus iki vagystės, todėl abejotina, kad jie vis dar egzistavo minėto įvykio metu. Abejonių kelia ir tokie nuostoliai, kaip drabužių, užuolaidų valymo išlaidos, parketo, baldų remontas. Taigi teismas priteistinos žalos dydį preziumavo, tuo pažeisdamas bendrus įrodinėjimo pareigos principus.

165. Apeliantas nurodo, kad Sutarties 4.3.1 punktas nustato, kad atsakovas neatlygina ieškovams nuostolių ir žalos, jeigu nustatant nuostolių ir žalos dydį nedalyvavo ir nebuvo pakviestas atsakovo įgaliotas atstovas. Be to, ieškovai nesilaikė Sutarties 3.1.8. punkte įtvirtinto įsipareigojimo, esant turtiniams nuostoliams, nedelsiant, iki apžiūros, žodžiu informuoti atsakovą bei policiją ir neliesti daiktų, be atsakovo atstovų neįeiti į patalpas, kur yra pažeistas perimetras. Taip pat ieškovai pažeidė Sutarties 3.1.8 p., nes neleido apelianto darbuotojui patekti į namą bei Sutarties 4.2 p., nes nesudarė komisijos materialinės žalos nustatymui. Tuo tarpu teismas be pagrindo pripažino minėtas sutarties sąlygas nesąžiningomis.

17Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

181. apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė ne tik konkrečių Sutarties nuostatų, t.y. 1.3. p., 3.2.2. p., bet ir bendros pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, sąžiningai tinkamai vykdyti sutartis (LR CK 6.200 str.), teikti paslaugas sąžiningai ir protingai, tokiu būdu, kad labiausiai atitiktų kliento interesus, pažeidimu (LR CK 6.718 str.). Apelianto teiginiai, jog ekipažas neva atvyko į saugomą objektą 20 val. 30 min. ir išbuvo iki 20 val. 32 min., yra klaidinantys ir prieštaraujantys paties Apelianto pateiktiems įrodymams. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto ekipažas, buvo atvykęs adresu ( - ), o ne prie ieškovų namo (duomenys neskelbtini ir ieškovų namą Vilniuje, skiria apie 170 metrų) ir sustojęs buvo tik 20 sekundžių. Tokio laiko tarpo nepakanka netgi minimaliai apžiūrėti saugomo objekto, taip pat nepakanka įsitikinti ar saugomame objekte yra įsilaužimo žymių, ar nepažeistas perimetras. Be to, liudytojas K. M., kuris ir pranešė ieškovams apie veikiančią signalizaciją, nurodė, kad 2010 m. liepos 4 d jis nematė, kad apelianto ekipažas būtų atvykęs prie ieškovų namo. Apelianto dar bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodytą aplinkybę, jog apsaugos darbuotojai apžiūrėjo saugomą objektą pravažiuodami ir neišlipdami iš automobilio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, kaip itin aplaidų požiūrį į teikiamas paslaugas. Antrąkart, apelianto ekipažas atvyko praėjus 15 min., o ne per 12 min., kaip numatyta Sutarties 3.2.2. p. Kadangi žala buvo padaryta Ieškovams dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, LR CK 6.256 str. 4 d. pagrindu, atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-511/2009).

192. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai įrodė žalos dydį. Teismas bylos medžiagą, įskaitant ir ieškovų pateiktus įrodymus, vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, laikydamasis tikimybių pusiausvyros principo ir neturėjo pareigos rinkti įrodymus dėl žalos dydžio už apeliantą. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktus duomenis. Bylos nagrinėjimo metu, kaip ir apeliaciniame skunde, atsakovas nurodo vien „abejones“ ir deklaratyvius teiginius apie neva per didelį žalos dydį, nepateikiant jokių savo teiginius patvirtinančių ir atitinkamai ieškovų reikalavimus paneigiančių įrodymų. Turimų vertybių nufotografavimas prieš sudarant turto draudimo sutartį yra normali praktika, dažnai taikoma sudarant draudimo sutartis, siekiant išvengti ginčų, kilus draudžiamajam įvykiui. Pažymėtina ir tai, kad UADB „ERGO Lietuva“ atstovė patvirtino, kad ieškovai, prieš sudarant draudimo sutartį, pateikė draudikui juvelyrinių dirbinių nuotraukas, esančias byloje.

203. Ieškovų nuomone apeliantas nepagrįstai bando permesti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovams, nurodydamas, kad jis neprivalo atlyginti žalos, nes apelianto darbuotojams nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti sugadintą turtą. Pažymėtina, kad apelianto darbuotojas, pamainos vyresnysis A. D. buvo užėjęs į ieškovų namo vidų, matė sugadinimų mąstą, surašė Patalpų apžiūros aktą, kurį pasirašė ir ieškovas. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nebuvo ginčijamas ieškovo teiginys, jog į namą apelianto darbuotojui neleido įeiti policija, kas yra visiškai natūralu ir suprantama - policija apžiūrinėjo namo vidų, rinko įkaičius ir t.t. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas pats nedėjo visiškai jokių pastangų, kad galėtų apžiūrėti sugadintą turtą ar sudaryti komisiją žalai įvertinti. Be to, byloje yra gausu sugadinto turto nuotraukų, kurias darė trečiasis asmuo UADB “ERGO Lietuva“, sugadinimai užfiksuoti ir baudžiamojoje byloje, todėl apeliantas bylos nagrinėjimo metu turėjo visas galimybes ginčyti žalos dydį.

21Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimai UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

221. šioje byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad atsakovas, reaguodamas į 1 aliarmo signalą, apskritai būtų atvykęs į saugomą objektą, esantį ( - ). Pagirių kvartalas, Vilnius. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, automobilio, valstybinis Nr.( - ) (Alfa 8), judėjimo ataskaitų (GPS judėjimo suvestinių), reaguojant į pirmą aliarmo signalą Atsakovo siųstas ekipažas buvo atvykęs adresu ( - ), o ne saugomo objekto adresu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu reaguodamas į pirmo aliarmo signalą atsakovas ir buvo atvykęs saugomo objekto adresu, tą jis padarė, pažeisdamas Sutarties 3.2.2 punkte numatytą 12 minučių terminą, o per itin trumpą ekipažo sustojimo laiką (40 sekundžių) ieškovų namas negalėjo būti bent jau apžiūrėtas, siekiant įsitikinti ar nėra pažeistas apsaugos perimetras, kaip atlygintinų paslaugų teikėjas, pažeidė savo pareigą veikti sąžiningai. Atsakovas, reaguodamas į antro aliarmo signalą, taip pat pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes neatvyko į saugomą objektą per Sutarties 3.2.2 punkte numatytą 12 minučių terminą nuo aliarmo signalo gavimo momento. Saugomo objekto stebėjimas iš automobilio, šiam judant, priešingai nei teigia atsakovas, negali būti laikomas tinkamu atsakovo, kaip atlygintinų saugos paslaugų teikimo veikla besiverčiančio profesionalo, įsipareigojimų patikrinti saugomo objekto perimetrą vykdymu. Judančiame automobilyje objektyviai neįmanoma įsitikinti, ar nėra išlaužtos pastato durys ar langai, ar nėra išlaužtos durų spynos, ar nėra kitų pastato apsaugos perimetro pažeidimų. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo atstovai neturi teisės įeiti į teritoriją aplink saugomą pastatą. Sutarties nuostatos tokio draudimo atsakovui nenumato. Kaip patvirtino liudytoju apklaustas K. M., po antro aliarmo signalo atvykusio antrojo atsakovo ekipažo žmonės įėjo į teritoriją aplink namą, jį apėjo. Atsakovo atstovai, neįėję į teritoriją aplink saugomą pastatą, objektyviai neturėtų galimybės nuodugniai ir profesionaliai patikrinti viso pastato apsaugos perimetro, įsitikinti, kad nėra įsilaužimo į pastatą požymių.

232. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog 2010 m. liepos 4 d. į saugomą objektą nebuvo įsilaužta, patvirtino liudytoju apklaustas Ieškovų kaimynas K. M.. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytojas K. M. patvirtino, kad po signalizacijos suveikimo 2010 m. liepos 4 d. jis vėliau buvo nuėjęs pašerti Ieškovų šuns, tačiau į teritoriją nėjo, šunį šėrė per tvoroje esančią angą. Akivaizdu, jog K. M., neįeidamas į namo teritoriją, taip pat nebūdamas profesionalios tarnybos darbuotoju ir neturėdamas pareigos nuodugniai patikrinti viso Ieškovų perimetro, nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, koks turėtų būti Atsakovo atstovas, tikrindamas Ieškovų namo perimetrą, siekiant įsitikinti, ar nėra įsilaužimo požymių. Todėl liudytojas K. M. įsilaužimo požymių galėjo ir nepastebėti.

243. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos. Atsakovo padaryti Sutarties pažeidimai, aplaidus ir neatsakingas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas neužkirto trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, sudarė sąlygas ją atlikti. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo Sutarties vykdymo) ir patirtų nuostolių (jų dydžio) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, žala nebūtų atsiradusi, arba ji būtų buvusi žymiai mažesnė.

254. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovai nurodytų nuostolių nepatyrė, arba kad ieškovai patyrė mažesnius nuostolius nei jie ir trečiasis asmuo nurodo. Pirmosios instancijos teismas priteistinos žalos dydžio nepreziumavo, o nustatė visapusiškai ir objektyviai įvertinęs ir išnagrinėjęs kitus byloje esančius nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Trečiojo asmens reikalaujamus priteisti iš atsakovo nuostolius, lygius 46 552,47 Lt, pagrindžia trečiojo asmens darbuotojo D. S., tiesiogiai administravusio žalos bylą bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, į bylą pateiktos žalos bylos duomenys. Šiuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių atsakovas nepaneigia jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis (I t., b l. 7-10), pagal kurią atsakovas nuo 2004 m. lapkričio 17 d. (1.6. punktas) įsipareigojo saugoti objektą – namą, esantį ( - ) (2 punktas); stebėti signalizacijos sistemas, gavus aliarmo signalą išsiųsti mobilią ginkluotą reagavimo grupę bei informuoti ieškovą ar jo patikėtinius apie gautus aliarmo signalus (1.3. punktas); mobilią reagavimo grupę prie objekto atsiųsti per 12 min. (3.2.2. punktas); informuoti telefonu ieškovo patikėtinį apie signalizacijos gavimo signalus dėl įsilaužimo požymių 10 min. laikotarpiu nuo įsilaužimo nustatymo momento (3.2.3 punktas). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nuo 2010 m. liepos 5 d atlieka ikiteisminis tyrimą Nr. 10-1-00985-10 pagal ieškovo pareiškimą dėl to, kad laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 2 d. 16.00 val. iki 2010 m. liepos 5 d., 1.30 val., išlaužus įėjimo duris, buvo įsibrauta į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), iš kur pagrobtas ieškovo turtas. Ginčas tarp ieškovų bei atsakovo kilo dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovų patirtos žalos atlyginimo.

30Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

31Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių ir ji taikoma tada, kai prievolė neįvykdyta arba ji vykdoma netinkamai. Ji yra viena iš pažeistos teisės gynybos būdų, specifinis jos bruožas yra jos turtinis pobūdis, nes civilinės atsakomybės tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius. Nagrinėjamo ginčo atveju spręstinas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas dėl netinkamo apsaugos sutarties vykdymo. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Todėl neteisus atsakovas, teigdamas, kad nesant teisinio reglamentavimo dėl civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą (CK 6.716–6.724 str.), būtina yra nustatyti atsakovo kaltę. Tuo atveju, kai nėra numatyta civilinė atsakomybė už konkrečių sutarčių netinkamą vykdymą, yra vadovaujamasi bendrosiomis civilinę ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis, numatytomis tiek CK 6.245-6.249 str., tiek ir CK 6.256-6.262 str. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomi ne tik šalių veiksmai, pažeidžiantys įstatymo nuostatas, bet ir sutarties sąlygas. Apeliantas mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nepagrįstai įvertino juos kaip neteisėtus. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimai ir atsakovo sutartinis laukiamas elgesys atitinkamose situacijose buvo apibrėžtas 2004 m. lapkričio 18 d. šalių sudaryta saugos paslaugų sutartimi. Vadovaujantis šios saugos paslaugų sutarties 1.3 punktu, atsakovas stebi signalizacijos sistemas ir reaguoja, gavus apsauginės, priešgaisrinės signalizacijos ar pagalbos iškvietimo aliarmo signalus centralizuotame stebėjimo pulte ir išsiunčia ginkluotą, mobilią reagavimo grupę į aliarmo vietą bei informuoja sutartyje nustatyta tvarka užsakovą ar jo patikėtinius apie gautus aliarmo signalus. Sutarties 3.2.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakovas įsipareigoja, gavus apsauginės, priešgaisrinės signalizacijos, pagalbos iškvietimo signalus centralizuotame stebėjimo pulte, nedelsiant siųsti į aliarmo vietą ginkluotą, mobilią reagavimo grupę, kuri prie saugomo objekto turi atvykti ne vėliau kaip per 12 minučių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė šiuos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Nors atsakovas tvirtina, kad į saugomą objektą reagavo nedelsiant, atvyko ir apžiūrėjo tinkamai bei laiku, tačiau bylos duomenys leidžia spręsti, kad pirmą kartą ieškovų namas nebuvo tinkamai apžiūrėtas. Teismui pateiktų GPRS judėjimo išklotinių duomenys rodo, kad 2010 m. liepos 4 d., 20:17:56, gavus aliarmo signalą, atsakovo ekipažas nuo 20:32:08 iki 20:32:28 buvo sustojęs adresu ( - ) (1 t., b.l. 60), tuo tarpu ieškovų namas yra adresu ( - ). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad jo išklotinėse nurodytas adresas ( - ) atitinka faktišką adresą ( - ), tačiau šių aplinkybių neįrodė. Iš byloje esančio žemėlapio matyti, kad ieškovų namas yra gerokai nutolęs nuo atsakovo išklotinėse nurodomo adreso ( - ) (2 t., b.l. 39). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į itin trumpą ekipažo sustojimo laiką, t.y. dvidešimt sekundžių, ekipažas aptariamu laiku arba apskritai nebuvo privažiavęs prie ieškovų namo arba tik pro jį pravažiavo. Iš 2004 m. lapkričio 18 d. šalių sudarytos saugos paslaugų sutarties 3.2.4 p. matyti, kad atsakovo darbuotojai turėtų apžiūrėti saugomą objektą taip, jog galėtų įsitikinti ar nebuvo pažeistas pastato išorinis perimetras (išdaužti langai, išlaužtos ir atrakintos durys, išardyta siena ir panašiai) (1 t., b.l. 8), tačiau vargu ar tai įmanoma padaryti judant automobiliui, iš jo neišlipus ir neapžiūrėjus namų valdos teritorijos bei paties pastato. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad namas buvo bent jau minimaliai apžiūrėtas, siekiant įsitikinti ar nebuvo pažeistas apsaugos perimetras. Apelianto argumentai, kad teismas klaidingai nurodo sustojimo laiką, nepagrįsti bylos duomenimis, nes iš apsaugos centro judėjimo ataskaitos matyti, kad tik būtent teismo nurodomu laiko apsaugos ekipažo greitis buvo 0 km/h, kas rodo, jog automobilis stovėjo (1 t., b.l. 60). Atsakovo darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad į aliarmo signalą buvo reaguojama nedelsiant, ekipažas atvyko 20.25 val., apžiūrėjus pažeidimų nenustatyta, atmestini, nes juose nurodomos aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims, t.y. GPRS judėjimo išklotinių duomenims. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad saugomos teritorijos patikrinimą nuo galimo įsilaužimo apsaugos ekipažas atliko iš automobilio jam judant, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad 2010 m. liepos 4 d. suveikus aliarmo signalui ieškovų namas nebuvo net minimaliai apžiūrėtas. Be to, apeliantas netinkamai aiškina sutarties 3.2.4 punktą, siekdamas paneigti savo atsakomybę, tvirtindamas, kad sutartis nesuteikė jo atstovams teisės įeiti į saugomą teritoriją, o tik juos saugoti. Nors sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta atsakovo teisė įeiti į patį saugomą teritoriją, tačiau iš sutarties turinio matyti, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo, reaguodamas į apsauginės signalizacijos sistemų aliarmą, apžiūrėti išorinį pastato perimetrą, ko padaryti neįėjus į saugomą teritoriją nėra galimybių. Todėl teigti, jog sutartis nesuteikė atsakovui teisės įeiti į saugomą teritoriją, būtų neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antro suveikimo metu atsakovas neužtikrino ekipažo atvykimo per 12 minučių, taip pažeisdamas sutarties 3.2.2. punkto nuostatas (1 t., b.l. 133). Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas 2010 m. liepos 29 d. rašte savo draudikui UAB „BTA draudimas“ (1 t., b.l. 55). Šie duomenys patvirtina, kad apsaugos tarnyba pažeidė sutartyje numatytą reagavimo laiką. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, abu kartus apie apsauginės signalizacijos sistemos aliarmo suveikimą ieškovus informavo jų kaimynas K. M., o ne atsakovas. Ieškovas pats skambino atsakovui ir ragino reaguoti į suveikusias signalizacijas, liepė apžiūrėti namą (1 t., b.l. 43-44). Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kas tiesiogiai sudarė sąlygas žalos atsiradimui. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkamu sutartinių prievolių vykdymu ir sutarties pažeidimu, nagrinėjamoje situacijoje buvo.

32Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, dėl ko atsakovo atžvilgiu negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis įsilaužta į gyvenamąjį namą, esantį ( - ) buvo laikotarpyje nuo 2010 m. liepos 2 d. 16.00 val. iki 2010 m. liepos 5 d., 1.30 val. (1 t., b.l. 241). Tiek ikiteisminio tyrimo duomenys, tiek pavogtų daiktų kiekis, jų pobūdis (seifas, kailiniai, papuošalai ir kt.) rodo, kad tai nebuvo momentinė vagystė, vadinasi ji truko tam tikrą laiko tarpą, tikėtina, jog net kelias dienas. Tuo tarpu atsakovas, netinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, bent minimaliai neapžiūrėjęs namo perimetro, nepastebėjo jokių įsilaužimo požymių, nesugebėjo apsaugoti saugomo objekto, dėl ko ieškovams buvo padaryta žala. Todėl kolegija sprendžia, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.256 str. 2 d.).

33Netinkamai įvykdžiusiai ar neįvykdžiusiai sutarties sąlygas šaliai kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies turėtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi ieškovai, atsakovui pažeidus savo, kaip atlygintinių paslaugų teikėjo pareigą veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus bei pažeidus pareigą tinkamai teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas, turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Pagal 2004 m. lapkričio 18 d. šalių sudarytą saugos paslaugų sutarties 4.1 p. apsauga atlygina materialinę žalą (tik tiesioginius nuostolius), jeigu žala pagal pareikštą pretenziją atsirado kuomet apsauga nevykdė ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir dėl apsaugos kaltės užsakovui padaryta turtinė žala. Tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad turi ieškovams atlyginti materialinę žalą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tvirtindamas, kad ieškovai nesilaikė ginčo sutarties sąlygų, neleidę atsakovo darbuotojams apžiūrėti patalpų ir nustatyti padarytą žalą. Apeliantas savo motyvus grindžia ginčo sutarties 3.1.8 punkte įtvirtina nuostata, kad vartotojo pareiga „apie saugomo objekto perimetro pažeidimus, vagystės atveju ar esant turtiniams nuostoliams, nedelsiant iki apžiūros žodžiu informuoti apsaugą bei policiją ir neliesti daiktų, be atsakovo atstovų neįeiti į patalpas, kur yra pažeistas perimetras, iškviesti žodžiu bei informuojant raštiškai atsakovo atstovus dalyvauti, įvertinant nuostolius. Be to, atsakovas taip pat vadovaujasi ginčo sutarties 4.3.1 punktu, numatančiu, kad atsakovas neprisiima turtinės atsakomybės ir neatlygina ieškovams nuostolių ir žalos, jeigu nustatant nuostolių ar žalos dydį nedalyvavo ar nebuvo pakviestas atsakovo atstovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje konstatuota, jog ieškovų bei atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo atlygintinų paslaugų sutartis, nes paslaugų tiekėjas yra juridinis asmuo, kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto apsaugos paslaugas, o ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie sudarė tarpininkavimo sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą, vadovaudamasis CK 6.188 str. 2 d. 1 p., pripažinti ginčo sutarties 4.3.1 p. sąlygas nesąžiningomis, nes šalys sudarė standartinę apsaugos paslaugų sutartį pagal atsakovo parengtas sąlygas, neaptariant individualių sąlygų. Tai, kad ginčo sutartis skiraisi nuo kitų atsakovo paslaugų teikimo sutarčių, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių ginčo sutarties sąlygų derinimą iki sutarties sudarymo. Ginčo sutarties 4.3.1 p. sąlyga yra naikinanti paslaugų tiekėjo civilinę atsakomybę už žalą padarytą vartotojo turtui, todėl ji pagrįstai pripažinta nesąžininga. Esant šioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad minėta sutarties sąlyga yra nesąžininga, todėl negali eliminuoti atsakovo civilinės atsakomybės nagrinėjam atveju.

34Dėl žalos dydžio

35CK 6.249 str. 1 d. yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Iš bylos medžiagos ir atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad tarp bylos šalių kyla ginčas dėl patirtų nuostolių pagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovų nurodoma patirta žala nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kurie įrodytų materialinių vertybių įsigijimą bei patirtų išlaidų buvimą. Ieškovai į bylą pateikė išsamią patirtų nuostolių sąmatą (2 t., b.l. 3-4, 41-42). Iš bylos medžiagos matyti, kad iš atsakovo priteista 46 552,47 Lt nuostolių suma trečiajam asmeniui grindžiama ne tik išmokėta ieškovams draudimo suma (1 t., b.l.194-204), bet ir realiai šią sumą pagrindžiančiais įrodymais. Draudimo bendrovei atlygintos žalos dydis yra pagrįstas tiek bylos duomenimis, tiek prie bylos prijungta UAB „Ergo Lietuva“ žalos administravimo byla. Kaip matyti byloje yra PVM sąskaitos-faktūros, pagrindžiančios pavogto seifo bei remontui reikalingų medžiagų įsigijimą, pateikta remonto darbų sąmata. Tuo tarpu juvelyrinių dirbinių ir fotoaparato turėjimo faktą patvirtina draudimo bendrovės prieš draudimo sutarties sudarymą atliktos papuošalų ir fotokameros nuotraukos ir jų sertifikatai. Ieškovės turėtą brangią kosmetiką patvirtina jos pakuotės. Tuo tarpu drabužių ir patalpų valymo paslaugų išlaidos pagrįstos PVM sąskaitomis-faktūromis bei pinigų priėmimo kvitais (1 t., b.l. 161-190). Be to, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad vagystės metu buvo išverstos bei sugadintos visos name esančios spintos, išversti bei suplėšyti jose esantys tam tikri rūbai (2 t., b.l. 191), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti išlaidų, skirtų drabužių ir užuolaidų valymui, tikslingumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui išmokėta draudimo išmokos suma yra visiškai pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad ieškovų nurodomų nuostolių suma preziumuojama, o kai kurios išlaidos abejotinos, neatitinka faktinių bylos duomenų. Kadangi pagal ieškovo 2010 m. vasario 23 d. sudarytą su UAB „Ergo Lietuva“ turto draudimo sutartį Nr. 300-0021016, draudimo išmoka už vertybes ribojama, draudimo bendrovė atlygino ne visus ieškovų patirtus nuostolius, todėl ieškovas prašė priteisti likusią 48 425 Lt dydžio nuostolių sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį ieškovų reikalavimą, nes ieškovų patirti draudimo bendrovės neatlyginti nuostoliai taipogi pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti, dėl draudiminės išmokos ribojimo draudimo bendrovė atlygino ne visas netektų juvelyrinių dirbinių išlaidas, kurių turėjimo faktą patvirtina byloje esančios nuotraukos, kurios buvo kaip priedas prie draudimo sutarties (2 t., b.l. 43). Ieškovų turėtus 17 000 Lt grynųjų pinigų patvirtina kasos išlaidų orderiai (2 t., b.l.47-48), suplėšytus rūbus teismui pateiktos nuotraukos (2 t., b.l.45-46). Be to, ikiteisminio tyrimo metu ieškovės apklausoje taipogi yra fiksuoti konkrečios rūšies pavogti vaistai, papuošalai bei kiti daiktai (1 t., b.l.129-130). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių daiktų kaip rūbų, papuošalų ar kitų daiktų, skirtų įprastiniams poreikiams tenkinti įsigijimo dokumentai paprastai nėra išsaugomi, todėl reikalavimas pateikti tokius dokumentus neatitiktų protingumo bei teisingumo principų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai maksimaliai panaudojo visas savo galimybes, įrodinėdami atsiradusios žalos dydį, tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktus duomenis. Nors apeliantas tvirtina, kad tam tikri nuostoliai nepagrįstai dideli (kai kurie daiktai per brangiai įkainuoti), tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad atitinkamų daiktų vertė iš tiesų galėtų būti ženkliai mažesnė. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumu.

36Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos šalių, kurių naudai priimtas sprendimas, patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.). Byloje nėra duomenų apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Ergo Lietuva“ patyrė 3267 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 137-138). Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas, kad apeliacinis skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, suteiktų paslaugų pobūdį, t.y. buvo paruoštas atsiliepimas į apeliacinį skundą, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme, mažina trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priteistiną sumą atstovavimo išlaidoms atlyginti iki 1275 Lt. Todėl iš atsakovo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB “Ergo Lietuva” naudai priteistini 1275 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 98 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ 1275 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UADB „Ergo Lietuva“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 51 776,75 Lt žalos... 5. Trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ pareiškė savarankišką reikalavimą... 6. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškovų ieškiniu. Nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „BTA... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu priėmė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 12. 1. atsakovas 2004 m. lapkričio 18 d. Saugos paslaugų sutartimi Nr.2004/2094... 13. 2. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, klaidingai juos... 14. 3. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir... 15. 4. Apeliantas nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu. Ieškovai nepateikė... 16. 5. Apeliantas nurodo, kad Sutarties 4.3.1 punktas nustato, kad atsakovas... 17. Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip... 18. 1. apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė ne tik... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai įrodė... 20. 3. Ieškovų nuomone apeliantas nepagrįstai bando permesti atsakomybę už... 21. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimai UADB „Ergo Lietuva“... 22. 1. šioje byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad atsakovas, reaguodamas į 1... 23. 2. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog 2010... 24. 3. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad... 25. 4. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 18 d. tarp ieškovo ir... 30. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės ... 31. Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių ir ji... 32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas... 33. Netinkamai įvykdžiusiai ar neįvykdžiusiai sutarties sąlygas šaliai kyla... 34. Dėl žalos dydžio... 35. CK 6.249 str. 1 d. yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 36. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo... 37. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos šalių, kurių naudai... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ 1275 (vieną tūkstantį du...