Byla I-240-279/2012
Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei A. J., atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui V. A., trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams G. G., V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Nustatė

2pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) teismo prašo priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – SB (duomenys neskelbtini)) 11260,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

3Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame prašyme (t. II, b. l. 54-56) nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pareiškėjai pavedė rinkliavos administravimą. 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau - 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. 310. Ji buvo pakeista Tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-02-15 Nr. T-38). Šie Tarybos sprendimai paskelbti viešai. Įvedant rinkliavą, preziumuota , kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava, šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą jie visi mokėtų. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu vienos komunalinių atliekų tonos surinkimo ir sutvarkymo rinkliavos dydžiu, dauginamu iš metinės rinkliavos mokėtojui nustatytos atliekų susikaupimo normos kiekinės išraiškos, kuri nebūtinai turi atitikti konkretaus rinkliavos mokėtojo faktišką atliekų kiekį, nes ji yra vidutinė visiems atliekų turėtojams. Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.2 ir 8.5 p. nustatyta tvarka pagal atsakovei nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. str., rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Atsakovė SB (duomenys neskelbtini) yra skolinga 11260,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., todėl šią sumą ir prašoma priteisti. Pareiškėjos atstovė taip pat prašo teismo įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti 170,16 Lt sumokėto žyminio mokesčio, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 1 d. 5 p., prašymai dėl rinkliavų išieškojimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

4Atsakovės SB (duomenys neskelbtini) atstovas nesutiko su pareiškėjos reikalavimais priteisti nurodytą sumą iš SB (duomenys neskelbtini) ir nurodė šiuos nesutikimo su pareiškėjos reikalavimais motyvus. Pirma, nepagrįstai ŠRAC bando uždėti SB (duomenys neskelbtini) prievolę pačiai administruoti šią vietinę rinkliavą, kadangi nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei bendrijos įstatuose, nei bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta kokių nors mokesčių ar rinkliavų administravimo (surinkimo). Todėl bet koks bandymas užkrauti bendrijai pareigą administruoti rinkliavą iš savo, kaip juridinio asmens, dalyvių prieštarauja CK 2.74 str. 2 d.. Antra, Taryba, priimdama sprendimą Nr. T-310 ir vėlesnius jo pakeitimus, nenurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-31 nutarimas Nr. 1224 „Dėl valstybinio strateginio plano patvirtinimo“. Šio nutarimo 98.1 p. nustatyta, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, iki 2009 metų privalo užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų). Iš to darytina išvada, kad Taryba neturėjo teisės apmokestinti vietine rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą tų juridinių ar fizinių asmenų, kuriems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nepriklauso nekilnojamojo turto objektai (arba jie jų nevaldo kitais teisiniais pagrindais) arba jiems priklausančiuose ar valdomuose sklypuose nėra įregistruota pastatų. Iš šių nutarimo nuostatų išplaukia, kad SB (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamojo turto objektas, tame tarpe nei žemės sklypas ar pastatas, todėl bendrija, kaip juridinis asmuo, negali būti apmokestinama rinkliava už atliekų tvarkymą, taip pat negali būti apmokestinami šia rinkliava sodo bendrijos nariai, kurių sklypai plyni ar juose nėra registruotų pastatų. Trečia, Taryba 2009-12-17 sprendimu Nr. T-322 papildė Nuostatus 9.2.3 punktu, kuris nustatė, kad nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atleidžiami šie juridiniai asmenys – sodų bendrijos, kuriose nėra įregistruotų gyvenamųjų pastatų, tačiau Taryba nenurodė, kuo vadovavosi pakeisdama Nuostatus. Ketvirta, vienas iš pagrindinių dokumentų, skirtų atliekų tvarkymui Šiaulių rajone, yra Tarybos 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 (2009-06-25 sprendimo Nr. T-213 redakcija) patvirtintos Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.12 punkte pateiktas atliekų turėtojo apibrėžimas, pagal kurį, atliekų turėtojas - tai atliekų gamintojas ar asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai, sodų ir garažų valdų savininkai, ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad kiekvieno individualios privataus, daugiabučio namo, sodo, garažo, biuro valdos, esančios savivaldybės teritorijoje, savininkas yra atsakingas už <...> rinkliavos mokėjimą pagal šių Taisyklių reikalavimus. Šiomis Taisyklių nuostatomis vienareikšmiškai nustatoma, kad sodo bendrijoje atliekų turėtojas yra individualaus sodo sklypo savininkas, o ne bendrija. Be to, Taisyklių 3.16 p. nustatyta, kad vietinės rinkliavos administratorius – tai savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas juridinis asmuo, kuriam tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Iš šių Taisyklių nuostatų akivaizdu, kad vietinės rinkliavos administravimas pavestas ŠRAC, todėl būtent ŠRAC kyla pareiga administruoti vietinės rinkliavos surinkimą, o ne SB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu nagrinėjamu atveju ŠRAC bando jam priskirtą prievolę permesti bendrijai. Šių argumentų pagrindu SB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (t. II, b. l. 80 ) nurodė, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimais priteisti iš atsakovės SB (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir prašė juos patenkinti, nurodydama iš esmės analogiškus argumentus kaip ir ŠRAC. Taip pat pažymėjo, jog Tarybos patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose SB (duomenys neskelbtini), kaip sodininkų bendrija, nurodyta kaip atliekų turėtoja, todėl privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą.

6Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės Taryba yra patvirtinusi komunalinių atliekų tvarkymo nuostatus, kuriuose numatyta, kad bendrija privalo mokėti vietinės rinkliavos mokestį pagal bendrijos narių skaičių. Bendrijos vidaus reikalas yra nustatyti, kas iš bendrijos narių mokės didesnius mokesčius, kas- mažesnius, kas turi mokėti mokesčius, o kam mokėti nereikia. Be nuostatų galioja ir tarybos 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 ((2009-06-25 sprendimo Nr. T-213 redakcija) patvirtintos Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių 3.12 p. ir 27 p. nurodo, kad atliekų turėtojai- sodų, garažų valdų savininkai atsakingi už rinkliavos mokėjimą pagal šių taisyklių reikalavimus. Tačiau konkrečiu atveju turi būti taikomi Nuostatai, kurie yra patvirtinti vadovaujantis LR vietinės rinkliavos įstatymu. Nuostatai yra specialus teisės aktas , kuris apsprendžia rinkliavos mokėtojus, jų funkcijas bei rinkliavos administratoriaus funkcijas.

7Prašymas tenkintinas.

8Byloje esantys duomenys patvirtina, kad SB (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą registrą ,,EKO.Atris“, kurį sukūrė ir tvarko šios rinkliavos administratorius ŠRAC. SB (duomenys neskelbtini) registracijos vieta yra (duomenys neskelbtini) ( t.2, b.l. 126, 127 ) . ŠRATC pateiktais duomenimis, SB (duomenys neskelbtini) gera valia per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi 11260,00 Lt privalomos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (t. II, b. l. 57-58). Ginčo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo – 11260,00 Lt nėra, tačiau ginčas tarp šalių kyla dėl to, kas turi mokėti vietinę rinkliavą.

9Nagrinėjamu atveju atsakovei pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-183, kuriuo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiuo sprendimu Taryba nustatė rinkliavos dydžių juridiniams asmenims, taip pat ir sodininkų bendrijoms, skaičiavimo tvarką, pagal kurią, sodininkų bendrijoms rinkliava skaičiuojama pagal bendrijos narių skaičių bei atliekų susikaupimo normą svorio vienetais bei atliekų surinkimo ir tvarkymo vieno svorio vieneto kainą. Tarybos 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-99 pavesta ŠRATC administruoti rinkliavą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-316, vėliau 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai, kurių nauja redakcija išdėstyta 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. T-310. Nuostatai vėliau dar ne kartą keisti, t. y. 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. T-40, 2009 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-215, 2009 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. T-279, 2009 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-332, 2010 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. T-13, 2012 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. T-38). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai-r.lt, apie juos buvo skelbiama kitais būdais, todėl yra galiojantys ir privalomi visiems Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiems ūkio subjektams. Nuostatų 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis, turinčius komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti, 4.2 p. detalizuota, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra visų teisinių formų juridiniai asmenys – įstaigos, organizacijos, sodų ir garažų bendrijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai, jų filialai ir atstovybės, esančios Šiaulių rajone. Byloje nekyla ginčas dėl to, jog atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, įregistruotas juridinių asmenų registre, teisinė forma – sodininkų bendrija. Todėl konstatuotina, jog atsakovė pateko į subjektų, kuriems Nuostatai yra taikytini, ratą, o pareiškėja buvo tinkamas subjektas reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos reikšti.

10Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, nurodyta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1559/2012), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Tokiu būdu ir pagal CK 6.1 str., rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią, pagal CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

11Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruoja ŠRATC, kuri kuria ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdo vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą, bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti (Nuostatų 10 punktas). Pagal Nuostatų 4.2 punktą, SB (duomenys neskelbtini), registruota Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių Nuostatų 9 punkte nurodytas aplinkybes ir leidžiančių teigti, kad SB (duomenys neskelbtini) buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nuostatų 5.2.1 punkte nustatyta, kad už vietinės rinkliavos sumokėjimą ir duomenų pateikimą atsakingi įstaigų, organizacijų, įmonių ir kitų ūkinių subjektų, jų filialų ir atstovybių, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vadovai, todėl atmestinas kaip nepagrįstas SB (duomenys neskelbtini) teiginys, kad ŠRAC neteisėtai ir nepagrįstai perkelia sodininkų bendrijai prievolę administruoti rinkliavos surinkimą.

12Teismas taip pat pažymi, kad Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsniai apibrėžė savivaldybės tarybos kompetenciją dėl vietinių rinkliavų nustatymo. Šio įstatymo 12 straipsniu nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose (12 str. 1 d.). Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba pagal suteiktą kompetenciją ne tik turi teisę, bet ir privalo patvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, nustatyti konkretų šios vietinės rinkliavos dydį, lengvatas, vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Tokiais savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais būtina vadovautis ir privalu jų laikytis visoje savivaldybės teritorijoje. Iš to daroma išvada, kad ŠRATC teisėtai ir pagrįstai remiasi patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, o atsakovės atsisakymas mokėti vietinę rinkliavą negali būti laikomas teisėtu, kol Nuostatai yra galiojantys ir nėra nuginčyti.

13Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą, LVAT formuojamą praktiką analogiškose byloje bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad SB (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. be pagrindo nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl ŠRATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per nurodytą laikotarpį susidariusį 11260,00 Lt įsiskolinimą yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas.

14Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, skundai (prašymai) dėl rinkliavų išieškojimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą (Šiaulių rajono apylinkės teismui) dėl minėtos skolos priteisimo, sumokėjo 42,54 Lt žyminio mokesčio pagal 2009-07-24 mokėjimo nurodymą Nr. 07241155 ir 127,62 Lt žyminio mokesčio pagal 2009-10-09 mokėjimo nurodymą Nr. 54, viso - 170,16 Lt (t. I, b. l. 2, 44). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėta žyminio mokesčio suma grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 42 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

16priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 11260,00 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt litų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

17Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, įmonės, kodas 145787276, sumokėtą 170,16 Lt žyminį mokestį.

18Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai