Byla 3K-3-22/2013
Dėl darbo užmokesčio priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui UAB „Kauno vandenys“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 18 804,06 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7493,19 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., įpareigoti atsakovą įforminti darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gegužės 22 d. darbo sutarties Nr. 1-2104 pagrindu dirba UAB „Kauno vandenys“ Abonentų skyriaus apskaitos specialiste. Atsakovas 2008 m. sausio 2 d. įsakymu pakeitė ieškovės darbo apmokėjimo sąlygos, nustatydamas, kad nuo 2008 m. sausio 2 d. jai mokamas 1400 Lt bazinis mėnesinis darbo užmokestis ir iki 30 proc. bazinio darbo užmokesčio dydžio kintamas darbo užmokestis. 2008 m. gegužės 20 d. atsakovo įmonėje įsigaliojo nauja kolektyvinė sutartis, kuria patvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai. Ieškovė su šiomis nuostatomis nebuvo supažindinta ir nežinojo apie pasikeitusias darbo apmokėjimo dydžius ir pareigybės pakopą. Pagal 2008 m. gegužės 20 d. kolektyvinę sutartį ieškovės pareigos priskiriamos VI kategorijai, pagal kurią bazinis darbo užmokestis nuo 1600 Lt iki 2 350 Lt per mėnesį, kintamojo darbo užmokesčio dalis – iki 50 proc. bazinio darbo užmokesčio dydžio. Ieškovas nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo ieškovei nemokėjo padidinto darbo užmokesčio dalies, nekeitė darbo sutarties sąlygų.

72011 m. birželio 17 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovui inicijuoti Darbo ginčų komisijos sudarymą jos reikalavimams išnagrinėti. Atsakovo sudaryta Darbo ginčų komisija 2011 m. birželio 30 d. sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų ir informavo, kad atsakovas ir profesinės sąjungos pirmininkas 2011 m. birželio 29 d. pasirašė memorandumą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2008 m. gegužės 20 d. kolektyvinės sutarties nuostatų bendro supratimo ir aiškinimo“. Ieškovė mano, kad memorandume pateiktas išaiškinimas yra niekinis, nes jis keičia 2008 m. gegužės 20 d. kolektyvinės sutarties nuostatas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2011 m. birželio 29 d. memorandume kolektyvinės sutarties šalys sutarė, jog sąvokos „bazinis mėnesinis atlyginimas“, „bazinis darbo užmokestis minimalus“ ir „bazinis darbo užmokestis maksimalus“ kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 vartojamos kitokia prasme, negu ta pati sąvoka vartojama kituose tos pačios kolektyvinės sutarties skyriuose (pvz., Darbo apmokėjimo nuostatų 1, 1.1 punktuose) ir su ieškove sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovė kaip pavienė darbuotoja nėra kolektyvinės sutarties šalis, todėl neturi įgaliojimo aiškinti kolektyvinę sutartį. Profesinės sąjungos, kaip kolektyvinės šalies atstovo, pateiktas kolektyvinės sutarties aiškinimas atskleidžia tikruosius jos šalių ketinimus. Teismas sprendė, kad, esant vienodai darbdavio ir profesinės sąjungos nuomonei dėl sutarties lentelės Nr. 1 sąvokų, nėra teisinio pagrindo kitaip aiškinti šį punktą, nes tai prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms. Teismo nuomone, profesinės sąjungos pirmininkas yra įgaliotas veikti profesinės sąjungos vardu, taigi turi teisę pasirašyti susitarimą, kuriuo aiškinama kolektyvinė sutartis. Teismas konstatavo, kad įmonės kolektyvinė sutartis, aiškinant ir suprantant ją taip, kaip yra susitarta šalių 2011 m. birželio 29 d. memorandumu, nepablogino ieškovės padėties, palyginus ją su darbo sutartyje nustatytąja. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovei ginčo laikotarpiu buvo priskaičiuojamas didesnis bendras darbo užmokestis nei nustatyta kolektyvinėje sutartyje minimalus 1600 Lt dydis, teismas padarė išvadą, jog ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Teismo nuomone, ieškovė gavo kolektyvinės sutarties lentelės Nr. 1 nustatytas ribas atitinkantį darbo užmokestį.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Kolegija nutartyje nurodė, kad įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, tačiau kiekvieno darbuotojo mėnesinis bazinis darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje. Bazinis darbo užmokestis nustatomas kaip mėnesinė alga, atsižvelgiant į kolektyvinės sutarties nuostatuose pateikiamoje bendrovės pareigybių pakopinėje struktūroje nustatytas mėnesinio bazinio darbo užmokesčio minimalias ir maksimalias ribas. Kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 ieškovės pareigybei nustatytos ribos nuo 1600 Lt iki 2350 Lt; lentelėje Nr. 2 – Abonentų skyriuje maksimalus kintamas darbo užmokestis gali būti iki 50 procentų. Darbdavys ir profesinės įmonės darbuotojų sąjunga 2011 m. birželio 29 d. pasirašė memorandumą, kuriuo išaiškinta, kad lentelėje Nr. 1 apibrėžti bendrovės darbuotojams, priskirtiems tam tikrai darbuotojų pakopai, mėnesinės algos intervalai, t. y. darbuotojams per mėnesį mokamo viso darbo užmokesčio, apimančio bazinę darbo užmokesčio dalį ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, maksimalios ir minimalios ribos, o ne tam tikra darbo užmokesčio dalis. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio ir profesinės sąjungos nuomonė dėl sutarties sąvokų yra vienoda ir teismas neturi teisinio pagrindo šio punkto aiškinti kitaip. Kolegija, įvertinusi memorandumo turinį, pažymėjo, kad memorandumas nekeičia kolektyvinės sutarties, tik įtvirtina šalių supratimą dėl jos nuostatų taikymo bei ją aiškina. Teismas pripažino, kad kolektyvinė sutartis ir pagal 2011 m. birželio 29 d. memorandumo išaiškinimą nepablogina ieškovės padėties, palyginus ją su darbo sutartimi, nes ir po su sutarties pasirašymo ieškovei buvo mokamas didesnis kaip 1600 Lt atlyginimas. Taigi, kolegijos nuomone, ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes ji gavo darbo užmokestį, atitinkantį kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 nustatytas ribas.

11Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo darbuotojų profesinės sąjungos įstatais, kurie teismo posėdžio metu nebuvo tirti, nes iš VĮ Registrų centro jie buvo išreikalauti po teismo posėdžio, kurio metu byla baigta nagrinėti iš esmės, kolegija pažymėjo, jog ši aplinkybė neturi įtakos teismo išvadų pagrįstumui. Kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti papildomi įrodymai (pažyma apie Siurblinių skyriaus šaltkalvio ir Transporto skyriaus vairuotojo darbo užmokestį, pažyma apie šaltkalvio vandens skaitiklio keitėjo darbo užmokestį ir 2011 m. gruodžio 6 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo) nesusiję su ginčo esme, todėl jų nepriėmė ir atsisakė tirti.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorė teigia, kad tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti jos prašymą iškviesti liudytoju profesinės sąjungos pirmininką, įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie įmonėje darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Kasatorės nuomone, pateiktų duomenų pagrindu būtų galima objektyviai nustatyti ir palyginti faktus, ar atsakovas kituose skyriuose dirbantiems darbuotojams mokėjo kolektyvinėje sutartyje nustatyto dydžio darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismui kasatorė pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, kuriuos jai pateikė atsakovas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir jau po apeliacinio skundo padavimo. Prašomi pridėti įrodymai patvirtino aplinkybes, kad kito skyriaus darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatais patvirtintus dydžius. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos įrodymus atsisakė priimti. Be to, teismai neanalizavo ir nevertino 2008 m. kolektyvinės sutarties nuostatų ir vadovavosi iš esmės memorandume pateiktu išaiškinimu, kuris, kasatorės teigimu, iš esmės pakeitė kolektyvinės sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo.

152. Dėl CPK 263 straipsnio ir 259 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdžio metu. Kasatorė nurodo, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, rėmėsi teismo posėdžio metu netirtais įrodymais, t. y. atsakovo įmonės profesinės sąjungos įstatai nebuvo tirti posėdžio metu ir kasatorė su jais nebuvo supažindinta, neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimo ir nuomonės. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 256 straipsnio normas ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo, išsireikalavo profesinės sąjungos įstatus pabaigęs bylą nagrinėti iš esmės ir šiais įrodymais motyvavo teismo sprendimą. Be to, teismas galutiniu sprendimu nesprendė ir nepasisakė dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo – įpareigoti darbdavį įforminti darbo sutarties sąlygų pakeitimą.

163. Dėl kolektyvinės sutarties normų teisinės galios. Kasatorė pažymi, kad, galiojant darbo sutarties pakeitimui, 2008 m. gegužės 20 d. kolektyvine sutartimi buvo pagerintos kasatorės darbo apmokėjimo sąlygos, t. y. padidinta bazinė minimali ir maksimali dalys, taip pat kintamoji darbo užmokesčio dalis. Teismai vadovavosi išimtinai tik darbo sutarties nuostatomis ir neatsižvelgė į kolektyvinės sutarties nuostatas, nors kolektyvinės sutartis yra rašytinis darbdavio ir įmonių darbuotojo kolektyvo susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų sąlygų (DK 59 straipsnio 1 dalis). Tokios kolektyvinės sutarties nuostatos turi norminio teisės akto galią ir privalomos darbdaviui bei visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties nuostatos gali būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu jos neprieštarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms ir neblogina darbuotojo padėties, palyginus su ta, kuri įtvirtinta kolektyvine sutartimi. Kasatorės nuomone, jeigu kolektyvinėje sutartyje įtvirtinta darbuotojui palankesnė darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo tvarka, turi būti vadovaujamasi kolektyvinės sutarties nuostatomis. Nagrinėjamu atveju tiek darbo, tiek kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro bazinė ir kintamoji dalis, tačiau skirtingai yra reglamentuojami jų dydžiai – kolektyvinėje sutartyje nustatyti didesnės darbo užmokesčio bazinė ir kintamoji dalys. Teismai, nagrinėdami bylą, ignoravo DK 59, 60 straipsnių, 94 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažeidė imperatyviąją nuostatą dėl kolektyvinės sutarties privalomumo ir prioriteto darbo sutarties atžvilgiu.

174. Dėl darbdavio ir profesinės sąjungos sudaryto memorandumo teisinės reikšmės. Kasatorė pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylą, kolektyvinės sutarties turinį vertino pagal memorandume pateiktą išaiškinimą ir savarankiškai jos neanalizavo, nelygino jos nuostatų su darbo sutarties nuostatomis. Kasatorė nesutinka su teismo nuomone, kad darbdavys ir profesinės sąjungos pirmininkas turi teisę aiškinti kolektyvinės sutarties nuostatas. Be to, memorandumo išaiškinimu pakeičiamos kolektyvinės sutarties nuostatoms. Kasatorė pažymi, kad patvirtintoje kolektyvinėje sutartyje nustatyta, jog sutartis ir jos priedai gali būti keičiami ir pildomi profesinės sąjungos ir darbdavio sutarimu, jeigu neblogina darbuotojų sąlygų; jeigu sutartimi nustatomos mažesnės darbo garantijos, pakeitimai ir pildymai įsigalioja gavus 2/3 darbuotojų pritarimą konferencijoje. Byloje nepateikta įrodymų, kad vyko darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, konferencija ar komiteto susirinkimas, kurio metu būtų svarstoma dėl darbo apmokėjimo nuostatų supratimo.

18Kolektyvine sutartimi nustatyti didesni bazinės ir kintamos darbo užmokesčio dalies dydžiai nei darbo sutartyje. Memorandumu išaiškinta, kad lentelėje pateikiamos ribos yra darbuotojams per mėnesį mokamo viso darbo užmokesčio, apimančio bazinę ir kintamąją dalį maksimalios ir minimalios ribos, o ne tam tikros darbo užmokesčio (bazinės ar kintamosios) dalies maksimali ir minimali riba. Kasatorės nuomone, tokio pobūdžio išaiškinimas nepateisinamas, nes jis sudaro prielaidas nesilaikyti kolektyvinės sutarties nuostatų, kiekvienu ginčo atveju pateikiant memorandumą su darbdaviui palankiu išaiškinimu. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas profesinės sąjungos pirmininkui nesuteikti įgaliojimai pasirašyti dokumentą, kuris akivaizdžiai blogina darbuotojų apmokėjimo sąlygas, ar jas aiškinti ir keisti bloginant darbuotojų padėtį. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad memorandumas surašytas tik 2011 m. birželio 29 d., kai kasatorės ginčas jau buvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, bet sprendimo paskelbimas atidėtas. Taigi, memorandumo nuostatos galioja nuo jų surašymo dienos ir negali galioti atgaline data.

19Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovas nurodo, kad kasatorė prašydama išreikalauti duomenis apie kitų darbuotojų darbo užmokestį, nepateikė išsamių ir įtikinamų argumentų, kodėl turi būti tenkinamas toks jos prašymas. Duomenys apie darbo užmokestį tretiesiems asmenims gali būti atskleistas tik išimtiniais atvejais (DK 208 straipsnio 1 dalis). Be to, kito skyriaus darbuotojams taikytinas kitoks darbo užmokesčio apskaičiavimo metodas, todėl lyginti darbo užmokesčius, apskaičiuotus pagal skirtingus metodus, nebūtų prasmės. Taigi teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokio pobūdžio prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė pridėti kasatorės pateiktus įrodymus, nes kasatorė nenurodė tokio prašymo motyvų ir argumentų. Taip pat ji nesugebėjo pagrįsti savo prašymo apklausti byloje profesinės sąjungos pirmininką, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti ar paneigti šis liudytojas.

212. Dėl CPK 263 straipsnio pažeidimo. Atsakovas nurodo, kad teismas iš viešo Juridinių asmenų registro gautų duomenų nustatė, jog profesinės sąjungos pirmininkas yra kompetentingas pasirašyti memorandumą, t. y. šie viešo registro gauti duomenys tik patvirtino į bylą pateiktus duomenis, o jų nepaneigė. Be to, kasatorė nekėlė reikalavimo pripažinti memorandumą negaliojančiu ir visos bylos nagrinėjimo metu iki pat baigiamųjų kalbų nekėlė klausimo, ar jį pasirašęs profesinės sąjungos pirmininkas buvo įgaliotas veikti profsąjungos vardu. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismui nustatyta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi teismo teisė gauti ir vadovautis dokumentu, kuris yra viešas, neribojama. Atsakovas pažymi ir tai, kad kasatorės reikalavimas įforminti darbo sutarties sąlygų pasikeitimą yra išvestinis, todėl, teismui konstatavus, kad darbo sutartis neprieštarauja kolektyvinei sutarčiai, neturėjo būti pateikti atskiri motyvai dėl išvestinio reikalavimo.

223. Dėl kolektyvinės sutarties galios. Atsakovas nurodo, kad kasatorė cituoja DK 4, 59, 60, 94 straipsnių turinį, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kaip šios teisės normos buvo pažeistos, bei nagrinėja fakto klausimus. Atsakovo nuomone, teismai tinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias kolektyvinės sutarties teisinę galią ir jos santykį su individualia darbo sutartimi. Atsakovas teigia, kad kolektyvinė sutartis pasirašyta 2008 m. gegužės 20 d., o kasatorė iki 2011 m. kovo 21 d. nė karto nesikreipė dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo; kasatorei visada buvo mokamas darbo užmokestis, viršijantis minimalų bazinį mėnesinį darbo užmokestį, nustatytą kolektyvinės sutarties nuostatuose Nr. 1; individualūs darbo užmokesčiai yra nustatyti individualiose darbo sutartyse, o ne kolektyvinėje sutartyje.

234. Dėl memorandumo teisinės galios. Atsakovas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2003; 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-802/2002), pažymi, kad memorandumas yra dokumentas, kuriuo nustatoma tikroji kolektyvinės sutarties šalių valia ir tai, ar jos vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Sutartį pasirašiusios šalys gali ją aiškinti, nes profesinės sąjungos pirmininkas turi visus įgaliojimus veikti profesinės sąjungos vardu tiek aiškinant kolektyvinę sutartį, tiek kontroliuojant jos vykdymą. Atsakovo nuomone, būtent memorandumas atspindėjo tikruosius šalių ketinimus aiškinant, taikant ir vykdant kolektyvinę sutartį, bet jų nekeitė.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl profesinės sąjungos ir darbdavio teisės aiškinti kolektyvinės sutarties nuostatas bei teismo pareigos patikrinti tokio sutarties aiškinimo pagrįstumą

27Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pasisakydami dėl kasatorės reikalavimo, nepagrįstai nurodė, kad darbdavys ir profesinės sąjungos pirmininkas, pasirašydami memorandumą, turi teisę aiškinti kolektyvinės sutarties nuostatas. Kasatorės nuomone, tik kolektyvinės sutarties šalys , t. y. darbdavys ir įmonės darbuotojų kolektyvas, yra įgalioti priimti kolektyvinę sutartį, ją keisti, aiškinti ir pan. Be to, skunde nurodoma, kad memorandume pateiktu išaiškinimu iš esmės buvo pakeistos kolektyvinės sutarties nuostatos, taigi, tokiam sutarties pakeitimui turėjo būti taikoma kitokia tvarka, t. y. ji gali būti keičiama tik gavus 2/3 darbuotojų pritarimą konferencijoje.

28Teisėjų kolegija, nesutikdama su argumentu, kad profesinė sąjunga neturi teisės pasirašyti susitarimo ir aiškinti kolektyvinės sutarties, pažymi, jog kolektyvinė sutartis yra rašytinis darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo susitarimas, kuriame nustatomos darbo, darbo apmokėjimo ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos (DK 59 straipsnio 1 dalis). DK 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems sudarant šią sutartį atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas ar įgalioti administracijos pareigūnai. Kolektyvinės sutarties sudarymui būdingas savitas teisėkūros procesas, kurio metu šalių pasirašyta įmonės kolektyvinė sutartis tampa vietiniu norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims (DK 60 straipsnis).

29Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnį profesinės sąjungos atstovauja savo nariams, taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovas sudarant su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis; 12 straipsnį – profesinės sąjungos turi teisę vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais dėl darbuotojų užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimo bei kitų klausimų. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad nors kolektyvinės sutarties šalis yra darbuotojų kolektyvas, tačiau jis neturi teisės tiesiogiai derėtis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, nes tai yra profesinės sąjungos, kaip darbuotojų interesus ginančio subjekto, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Švyturys–Utenos alus“ v. AB ,,Švyturys“ profesinės sąjungos organizacija, kt., bylos Nr. 3K-3-81/2012).

30Taigi pagal tokį reglamentavimą profesinė sąjunga, kaip darbuotojų kolektyvo atstovas, turi teisę derėtis, pasirašyti su darbdaviu tiek kolektyvinę sutartį, kuri įgyja norminio akto galią, tiek kitokį susitarimą, kartu aiškinti kolektyvinės sutarties nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama profesinės sąjungos teisė aiškinti kolektyvinę sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-597/2003; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio ir profesinės sąjungos patvirtintu išaiškinimu nekeičiama kolektyvinės sutarties nuostatų prasmė, tik aiškesne forma išsamiai pateikiama kurio nors klausimo esmė. Tuo atveju, jeigu aiškinant kolektyvinės sutarties sąlygas keičiama kolektyvinės sutarties nuostatų esmė, toks šalių susitarimas neturėtų būti vertinama kaip išaiškinimas, o kolektyvinės sutarties nuostatų pakeitimas, kuriam taikytina speciali tvarka (sutarties sąlygų keitimas reglamentuojamas DK ir kolektyvinės sutarties nuostatų). Nagrinėjamu atveju kolektyvinėje sutartyje reglamentuota, kad kolektyvinė sutartis bei jos priedai gali būti keičiami ar pildomi profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimu, jeigu nebloginamos darbuotojų sąlygos; tuo atveju, jeigu keičiama sutartis ar jos priedai nustatys mažesnes darbo, socialines garantijas, nei nustatyta sutartyje, tokie pakeitimai įsigalioja tik gavus 2/3 darbuotojų konferencijos pritarimą.

31Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 2 d. darbdavio įsakymu buvo pakeistos kasatorės darbo apmokėjimo sąlygos – nustatytas 1400 Lt per mėnesį bazinis darbo užmokestis ir kintamas darbo užmokestis iki 30 proc. nuo bazinio darbo užmokesčio. 2008 m. gegužės 20 d. įsigaliojo nauja kolektyvinė sutartis, kurios priede Nr. 4 ,,Darbo apmokėjimo nuostatai“ nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro bazinis darbo užmokestis (fiksuota darbo užmokesčio dalis); kintamas darbo užmokestis; priedai ir priemokos, premijos. Kolektyvine sutartimi patvirtintas pareigybių, patenkančių į atitinkamą pakopą sąrašas (sutarties priedas Nr. 5), pagal kurį kasatorės pareigybė pateko į VI pareigybių pakopą. Kolektyvinėje sutartyje šio pakopos pareigybei nuo 2008 m. gegužės 20 d. nustatytas 1600 Lt bazinis minimalus ir 2350 Lt bazinis maksimalus darbo užmokestis; iki 50 proc. maksimalus kintamas darbo užmokestis, skaičiuojamas nuo bazinio darbo užmokesčio. Kasatorė nurodė, kad nebuvo supažindinta su kolektyvinės sutarties nuostatomis, todėl vėliau sužinojusi kreipėsi į darbdavį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo sutarties sąlygų, susijusių su darbo užmokesčio nustatymu, pakeitimo. 2011 m. birželio 29 d. darbdavys ir profesinės sąjungos atstovas pasirašė memorandumą dėl kolektyvinės sutarties nuostatų bendro supratimo ir aiškinimo. Šiuo momerandumu išaiškinta, kad kolektyvinės sutarties nuostatų 1.2 punkte nurodytoje lentelėje Nr. 1 ,,bazinio mėnesinio atlyginimo pagal pakopas minimalios ir maksimalios ribos“ yra apibrėžti bendrovės darbuotojams, priskirtiems tam tikrai darbuotojų pakopai, mėnesinės algos intervalai, t. y. darbuotojams per mėnesį mokamo viso darbo užmokesčio, apimančio bazinę darbo užmokesčio dalį ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, maksimalios ir minimalios ribos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent profesinės sąjungos, kaip kolektyvinės šalies atstovo, pateiktas kolektyvinės sutarties aiškinimas atskleidžia tikruosius jos šalių ketinimus; kadangi darbdavio ir profesinės sąjungos nuomonė dėl sutarties lentelėje Nr. 1 sąvokų vienoda, tai teismas neaiškino šių sąlygų, t. y. teismas, netirdamas sutarties nuostatų, sutiko su darbdavio ir profesinės sąjungos išaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai vadovavosi memorandumo turiniu, nors kasatorė kėlė klausimą, kad memorandume pateiktu išaiškinimu yra pakeistos kolektyvinės sutarties nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl darbdavio ir darbuotojų kolektyvo atstovo – profesinės sąjungos pateikto kolektyvinės sutarties nuostatų aiškinimo, todėl teismas turėjo patikrinti, ar tokiu išaiškinimu nekeičiama kolektyvinės sutarties nuostatų esmė.

32Pagal byloje nagrinėjamos Kolektyvinės sutarties priedo Nr. 4 ,,Darbo apmokėjimo nuostatai“ reglamentavimą darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinė ir kintamoji dalys. Kiekvieno darbuotojo mėnesinis bazinis darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje. Kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo nuostatose apibūdinamos kolektyvinėje sutartyje pateikiamos mėnesinio bazinio ir kintamo darbo užmokesčio dalių sąvokos, o dėl jų dydžio nukreipiama į lenteles Nr. 1 ir Nr. 2. Memorandume, be sąvokų ,,bazinis darbo užmokestis“ ,,kintamas darbo užmokestis“, vartojamos sąvokos ,,bendras darbo užmokestis“, ,,minimalus darbo užmokestis“, ,,maksimalus darbo užmokestis“, ,,visas mėnesio darbo užmokestis“. Vien lingvistiškai aiškinant kolektyvinėje sutartyje ir memorandume vartojamas sąvokas, matyti, kad į memorandumą įtrauktos naujos sąvokos, kurios kolektyvinėje sutartyje nevartojamos, neatskleistos ir kurios galėtų būti vertinamos kaip nustatančios siauresnes darbo apmokėjimo ribas. Be to, kolektyvinės sutarties sąlygų išaiškinimas padarytas praėjus nemažam laiko tarpui (beveik trejiems metams) nuo kolektyvinės sutarties sudarymo ir tik po to, kai kasatorė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau jos sprendimo paskelbimas atidėtas Darbo ginčų komisijos iniciatyva. Dėl to, kolegijos nuomone, teismas turėjo ne remtis memorandume pateiktu išaiškinimu ir tikrinti, ar profesinės sąjungos pirmininkas galėjo pasirašyti tokį dokumentą, o ištirti ir įvertinti, ar šiuo išaiškinimu nebuvo keičiamos kolektyvinės sutarties nuostatos dėl darbo apmokėjimo, t. y. įvertinti, ar tokiu susitarimu yra aiškinamos sutarties sąlygos, ar jos keičiamos, bloginant darbuotojo padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad memorandumo 7 punkte nustatyta, jog memorandumo pasirašymas nelaikomas kolektyvinės sutarties pakeitimu ar papildymu, tačiau ne šalių įrašytas deklaratyvus teiginys, o visas dokumento turinys lemia juo siekiamus sukurti ir sukuriamus teisinius padarinius.

33Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas kolektyvinės sutarties nuostatų ir nevertindamas memorandume pateikto išaiškinimo, neatskleidė bylos esmės ir padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas jų neištaisė, todėl teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi aiškinti ir vertinti ne tik memorandumo, bet ir kolektyvinės sutarties turinį, vadovaudamasis sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis CK 6.193 straipsnio normomis, atsižvelgiant į darbo teisės specifiką. Be to, teismas turi tirti bendruose profesinės sąjungos komiteto ir bendrovės atstovų posėdžiuose, kuriuose buvo aptartas kolektyvinės sutarties projektas, protokolus, darbuotojų kolektyvo posėdžio, kurio metu pritarė kolektyvinei sutarčiai, protokolą tam, kad būtų galima nustatyti, ar buvo tariamasi dėl darbo užmokesčio bazinės dalies minimalaus ir maksimalaus dydžio, ar dėl minimalaus ir maksimalaus darbo užmokesčio ribų, nes darbo užmokesčio apmokėjimą interpretuojant pagal memorandume pateiktą išaiškinimą, neaišku, kokiu tikslu pateikiamos kintamos darbo užmokesčio dalies dydžio lentelė, jeigu nustatomos viso darbo užmokesčio ribos, be to, jeigu lentelėje Nr. 1 nustatomas minimalus ir maksimalus darbo užmokestis, kaip nustatomas bazinis darbo užmokesčio dydis, juolab kad kolektyvinės sutarties nuostatomis nustatoma, jog darbo užmokestį sudaro bazinė ir kintamoji dalys, dėl bazinio darbo užmokesčio dalies dydžio duodama nuoroda į lentelę Nr. 1. Kolektyvinėje sutartyje ir memorandume pateikiamoms sąvokoms išaiškinti teismas turėtų ištirti ir įvertinti 2003–2008 m. kolektyvinės sutarties nuostatas dėl darbo užmokesčio, nes jomis taip pat buvo nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro bazinis ir kintamas dydis ir tiek dėl bazinės dalies, tiek dėl kintamosios dalies ribų nukreipiama į lentelę Nr. 1, kurioje kartu su minimaliu ir maksimaliu baziniu darbo užmokesčiu per mėnesį buvo pateikiama valandinio tarifinio atlyginimo pagal pakopas maksimalios ir minimalios ribos, ir į lentelę Nr. 2, kurioje nustatytas maksimalus kintamas darbo užmokestis nuo bazinio darbo užmokesčio. Be to, byloje pateiktos pažymos apie Techninio skyriaus ir Abonentų skyriaus darbuotojų gautą užmokestį po kolektyvinės sutarties sudarymo. Teismas šių dokumentų netyrė, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad kai kuriems darbuotojams, tarp jų ir VI, tokios pat kaip ir kasatorės, kategorijos buvo mokėta didesnė pastovioji darbo užmokesčio dalis. Tam, kad būtų patvirtinta ar paneigta, ar buvo pakeistos darbuotojams pastovioji ir kintamoji darbo užmokesčio dalis po kolektyvinės sutarties pasirašymo, būtina tirti ne tik darbo užmokesčio pažymas, bet ir kasatorės nurodomų darbuotojų iš Techninio ir Siurblinių skyriaus darbo sutarties nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų netirta ir aplinkybė, ar kasatorė buvo supažindinta su kolektyvine sutartimi.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

36Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 34,41 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 18 804,06 Lt... 6. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gegužės 22 d. darbo sutarties Nr. 1-2104... 7. 2011 m. birželio 17 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovui inicijuoti Darbo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m.... 14. 1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorė teigia, kad tiek... 15. 2. Dėl CPK 263 straipsnio ir 259 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismas... 16. 3. Dėl kolektyvinės sutarties normų teisinės galios. Kasatorė pažymi,... 17. 4. Dėl darbdavio ir profesinės sąjungos sudaryto memorandumo teisinės... 18. Kolektyvine sutartimi nustatyti didesni bazinės ir kintamos darbo užmokesčio... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą... 20. 1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovas nurodo, kad... 21. 2. Dėl CPK 263 straipsnio pažeidimo. Atsakovas nurodo, kad teismas iš viešo... 22. 3. Dėl kolektyvinės sutarties galios. Atsakovas nurodo, kad kasatorė cituoja... 23. 4. Dėl memorandumo teisinės galios. Atsakovas, remdamasis teismų praktika... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl profesinės sąjungos ir darbdavio teisės aiškinti kolektyvinės... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pasisakydami dėl kasatorės... 28. Teisėjų kolegija, nesutikdama su argumentu, kad profesinė sąjunga neturi... 29. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnį profesinės sąjungos... 30. Taigi pagal tokį reglamentavimą profesinė sąjunga, kaip darbuotojų... 31. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 2 d. darbdavio įsakymu buvo pakeistos... 32. Pagal byloje nagrinėjamos Kolektyvinės sutarties priedo Nr. 4 ,,Darbo... 33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 35. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 36. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...