Byla I-3026-171/2012
Dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Erinijai Perednikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Redai Skirkevičiūtei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) viršininko 2012-03-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-17659 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

5Skunde paaiškino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas neteisėtu ir nepagrįstu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2010-12-07 raštu Nr. (9-2)-D8-l 1440 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“, adresuotu VMI prie LR FM (toliau – ir Raštas). Rašto pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Alytaus RAAD) savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktas (toliau – ir Aktas), surašytas 2010-11-09 atlikus patikrinimą.

6Pareiškėja remiasi aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijomis ir nurodo, kad Akto turinys yra dviprasmiškas: 2 skiltyje nurodytas pažeidimo pavadinimas „Lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį“, tačiau 3 skiltyje „Priemonės pavadinimas“ nurodyta, kad lėšos panaudotos priemonėms, nustatytoms Medžioklės įstatyme, kurios pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą gali būti finansuojamos šios programos lėšomis.

7Pareiškėja vadovaujasi Miškų įstatymo 2 str. 12 d., 10 str. 2 d., Medžioklės įstatymo 2 str. 11 d. Mano, kad medžiotojų klubai ir būreliai yra teisėti miško naudotojai, kadangi medžioklės plotų naudojimas yra ir miško plotų naudojimas, o medžioklės plotų naudotojai yra ir miško plotų naudotojai. Medžiotojų klubai ir būreliai miško (medžioklės) plotų ir miško išteklių naudojimo teisę įgijo Medžioklės įstatymo nurodytu pagrindu – gavę teisės aktų nustatytus dokumentus, leidžiančius medžioti miške. Medžiotojų būreliai ne tik naudojasi miško ištekliais, bet ir jų mokamo mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą dydis tiesiogiai priklauso nuo medžioklės ploto dydžio, medžioklės ploto kategorijos ir pan.

8Paaiškina, kad iki 2003 m. buvo sudaromos sutartys tarp medžiotojų būrelių ir miško savininkų (valdytojų) dėl medžioklės plotų nuomos. Pagal sudarytas medžioklės plotų (miško plotų) nuomos sutartis, medžiotojų organizacijoms buvo išnuomoti medžioklės plotai, o nuomininkai įsipareigojo mokėti už tam tikrą nuomojamą plotą atitinkamą nuomos mokestį.

9Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir akcentuoja, kad pagal iki 2003 m. galiojusios medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas tarp žemės, miško, vandens telkinių savininkų ir medžioklės plotų naudotojų, medžioklei buvo išnuomoti žemės sklypai, miškai, vandens telkiniai. Asmenys, kuriems buvo išnuomoti minėti objektai, įvardijami žodžiu „naudotojai“ ir šiems subjektams, remiantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principu, išduoti leidimai ir toliau medžioti medžioklės plotų vienetuose. Medžioklės plotų naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitiems šiuose teisės aktuose numatytiems tikslams.

10Paaiškino, kad kasmet teikdavo Aplinkos ministerijai ir Alytaus RAAD Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos ataskaitinių metų ataskaitas. Keletą metų lėšos būdavo skiriamos medžiotojų klubams bei būreliams ir Aplinkos ministerija su Alytaus RAAD jokių pretenzijų dėl to neturėjo, taip leido suprasti, kad savivaldybė programos lėšas naudoja teisėtai ir pagal paskirtį. Alytaus RAAD 2008-03-17 ir 2010-03-17 patikrinimo aktuose taip pat nebuvo nustatęs jokių pažeidimų.

11Atkreipia dėmesį, kad Alytaus RAAD tą pačią 2009 metų specialiosios programos ataskaitą tikrino 2 kartus: pirmąjį kartą surašė patikrinimo aktą, kad jokių pažeidimų nenustatyta, o antrąjį kartą jau surašė Aktą, kuriame konstatuotas pažeidimas. Teisinio pagrindo atlikti antrąjį patikrinimą nebuvo, nes atlikus pirmąjį lėšų panaudojimo pažeidimų nenustatyta.

12Pažymėjo, kad medžiotojų būreliai ir medžiotojai Alytaus rajono teritorijoje įgyvendina žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui ir gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Su minėtomis organizacijomis yra sudarytos sutartys. Miško sklypų, kuriuose yra medžioklės plotai, savininkai ir valdytojai minėtų priemonių neįgyvendina ir dėl lėšų gavimo pagal minėtą programą į savivaldybę nesikreipia, nors visi savivaldybės tarybos sprendimai ir jų projektai (taip pat apie savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų panaudojimo tikslus ir priemones) skelbiami viešai.

13Programos lėšos skirtos ir jos panaudotos išimtinai toms priemonėms, kurios ir buvo nustatytos įstatyme, t. y. žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti, siekiant išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Palikus galioti ginčijamą sprendimą, pagal kurį būtų išieškotos lėšos, savivaldybė būtų priversta patirti finansines netektis, taip padarydama žalos kitoms socialiai jautrioms savivaldybės biudžeto gavėjų grupėms ir veiklos sritims.

14Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

15Atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 44–46) paaiškino, kad jos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nuostatos dėl lėšų išieškojimo tvarkos laikytinos procesinėmis teisės normomis.

16Mano, kad Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos teikimas (prašymas) išieškoti ne pagal paskirtį panaudotas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas yra privalomas VMI prie LR FM, t. y. ji neturi teisės vertinti, ar Aplinkos ministerija teisėtai ir pagrįstai kreipėsi su prašymu išieškoti lėšas.

17Pažymi, kad yra nekompetentinga pateikti nuomonę dėl lėšų panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis – Aplinkos ministerijos teikimu išieškoti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas į valstybės iždo sąskaitą.

18Atkreipia dėmesį, kad teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI prie LR FM viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens.

19Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 88).

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija su pareiškėjos prašymu sutiko. Atsiliepime (b. l. 40–43) paaiškino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas nepagrįstu ir neteisėtu Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. raštu. Remiasi Miškų įstatymo 2 str. 1 ir 12 dalimis, Medžioklės įstatymo 2 str. 11 ir 13 d. ir daro išvadą, kad Aplinkos ministerijos nuomonė dėl medžiotojų būrelių nepripažinimo miško plotų naudotojais yra klaidinga, nes medžioklės plotai yra miško plotai, o medžioklės plotų (miško plotų) naudojimas medžioklei yra viena iš miško plotų naudojimo rūšių. Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įsigiję dokumentus, leidžiančius medžioti tam tikrame medžioklės plotų vienete, yra teisėti miško naudotojai, galintys Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą.

21Mano, kad pareiškėja, pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. nuostatas skyrusi lėšas medžiotojų būreliams, elgėsi teisėtai, kadangi šie būreliai yra miško sklypų naudotojai. Tai, kad skirtos lėšos turėjo būti ir buvo panaudotos pagal teisės aktuose nurodytą paskirtį, įrodo pareiškėjos sudarytos sutartys su medžiotojų būreliais.

22Teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą, be to, tai, kad patikrinimas yra pakartotinis, nėra fiksuojama. Aktas neturi registracijos numerio, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisinės galios.

23Teismo posėdyje Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 86).

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus RAAD su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 57–59) remiasi Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo, aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų (toliau –Rekomendacijos), Medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. nuostatomis ir nurodo, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos skiriamos būtent sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie siekdami išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ėmėsi prevencinių priemonių apsaugoti savo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teise turimą sklypą ir jos, ne mažiau 70 procentų, turi būti padengiamos būtent iš lėšų, surinktų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Taigi įstatymų leidėjas skiriamą finansinę paramą sieja būtent su konkretaus sklypo, t. y. teritorijos dalies, turinčios nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, savininko, valdytojo ar naudotojo tame sklype taikomomis prevencinėmis priemonėmis.

25Mano, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 10–12 dalių nuostatas. Medžiotojų būrelis atitinka Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą medžioklės plotų naudotojo sąvoką, kuri nėra tapati miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sąvokai, todėl medžioklės plotų naudotojai negali būti finansiškai remiami pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Medžiotojų būreliai neturi jokio teisinio pagrindo jiems nuosavybės ar kita teise nevaldomame sklype taikyti minėtas Įstatyme nurodytas žalos prevencijos priemones. Medžiotojai, turintys nustatyta tvarka išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, bet ne sklypų naudotojai.

26Teismo posėdyje Alytaus RAAD atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 87).

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjos prašymu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 63–66) nurodo iš esmės analogiškus argumentus kaip pareiškėja ir Alytaus RAAD. Papildomai pažymi, kad pagal Medžioklės įstatymo nuostatas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – SAARP) lėšos skiriamos būtent sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, o medžioklės plotų naudotojo ir miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sąvokos nėra tapačios.

28Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, atmetė kaip nepagrįstus atitinkamų savivaldybių skundus ir konstatavo, kad atitinkamas RAAD teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog savivaldybės netinkamai panaudojo SAARP lėšas, skirdamos jas medžiotojų būreliams, nes jie negali būti SAARP lėšų naudotojai.

29Mano, kad skunde nurodoma Konstitucinio Teismo praktika visiškai nesusijusi su ginču šioje byloje, kadangi Konstitucinis Teismas vertino iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo naudotų medžioklės plotų naudojimo tęstinumą, o ne medžioklės plotų naudotojo ir miško ar žemės sklypo naudotojo sąvokų tapatumą.

30Teismo posėdyje Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 67–69) nurodo, kad su juo sutinka. Teigia, kad medžiojimas yra medžioklės plotų naudojimas. Miško naudojimas šiuo atveju vykdomas tam tikrai vienai konkrečiai paskirčiai – medžiojimui. 1992–2002 metais medžioklei (medžiotojų klubams ir būreliams) buvo išnuomojami žemės, miško, vandens telkiniai ir medžiotojų būreliai bei klubai, išsinuomoję minėtus žemės sklypus medžioklei, buvo laikomi jų naudotojais. Medžiotojų būreliai ne tik naudojasi miško ištekliais, bet ir jų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis tiesiogiai priklauso nuo medžioklės ploto dydžio, kategorijos ir pan.

32Pažymėjo, kad dažniausiai tik medžiotojų būreliai ir medžiotojai (taip pat miškų urėdijos) įgyvendina žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui ir gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Kiti miško sklypų, kuriuose yra medžioklės plotai, savininkai, valdytojai, naudotojai minėtų priemonių neįgyvendina ir dėl lėšų gavimo pagal minėtą programą į savivaldybę nesikreipia.

33Medžiotojų klubai ir būreliai lėšas pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. gauna jau daugelį metų, o Alytaus RAAD ir Aplinkos ministerija visus tuos metus jokių pretenzijų ir pastabų neturėdavo.

34Teismo posėdyje Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 87).

35Skundas atmestinas.

36Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Alytaus RAAD 2010-11-09 patikrino Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimą ir surašė Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktą (b. l. 15), kuriame nurodė, kad pareiškėja panaudojo SAARP lėšas ne pagal tikslinę paskirtį.

37Aplinkos ministerija 2010-12-07 raštu Nr. (9-2)-D8-11440 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ (b. l. 12) informavo VMI prie LR FM, kad Alytaus RAAD patikrino Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo teisėtumą ir nustatė, kad 51 900 Lt suma buvo panaudota Įstatyme nenustatytiems tikslams. Raštu prašoma minėtas lėšas ne ginčo tvarka išieškoti į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

38VMI prie LR FM viršininkas 2012-03-27 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-17659 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 11), atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos 2010-12-07 prašymą (teikimą) Nr. (9-2)-D8-11440, taip pat į tai, kad per Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-07-12 rašte Nr. (9.22-15)-S-7620 pasiūlytą 3 mėnesių terminą Alytaus rajono savivaldybė išieškotinos 51 900,00 Lt sumos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nesumokėjo, nusprendė išieškoti į biudžetą iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos 51 900,00 Lt sumą.

39Ginčas byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus 2012-03-27 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-17659 ne ginčo tvarka išieškoti Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas.

40Pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2010-11-09 įstatymo Nr. XI-1104 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-01-01), specialiosios programos lėšas, panaudotas nenustatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ne ginčo tvarka išieškotos lėšos pervedamos į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, ir naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatytiems tikslams.

41Nurodytos normos redakcijoje, galiojusioje iki 2011-01-01, buvo nustatyta, kad specialiosios programos lėšas, panaudotas nenustatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka išieško į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Išieškotos lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatytiems tikslams.

42Įvertinus nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad VMI prie LR FM neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo panaudotos SAARP lėšos, kokia yra konkreti išieškotinų (kaip pažeidžiant teisės aktus panaudotų) lėšų suma. Gavusi Aplinkos ministerijos teikimą, VMI prie LR FM galėjo (ir gali) tik pasiūlyti sumokėti jau pirmiau ir kitų institucijų nustatytą lėšų sumą, o jei savivaldybė to nepadaro, – imtis priverstinių išieškojimo priemonių. VMI prie LR FM nebuvo ir nėra pavesta nustatyti lėšų panaudojimo netinkamumą ir nustatyti (apibrėžti) grąžintiną (kaip pažeidžiant teisės aktus panaudotą) lėšų sumą. Jos funkcija nagrinėjamos procedūros požiūriu apsiribojo (apsiriboja) jau nustatytų sumų išieškojimu, t. y. pirmiau priimtų administracinių aktų vykdymu (įvykdymo užtikrinimu, jei reikia, – ir priverstine tvarka).

43Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikėsi pozicijos, kad Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo ministerija kreipiasi į VMI prie LR FM, prašydama išieškoti savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas ne ginčo tvarka, neturi įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai ir nepatenka į skųstino individualaus teisės akto sąvoką pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-324/2011). Be to, pagal egzistavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasekmių nesukelia ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas, kuriuo konstatuojamas netinkamas SAARP lėšų panaudojimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-628/2011). Vieninteliu skundžiamu individualiu teisės aktu iki šiol buvo pripažįstamas VMI prie LR FM sprendimas išieškoti į biudžetą savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-09-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012 pakeitė iki tol formuotą praktiką ir pripažino, kad administracinę procedūrą dėl SAARP lėšų panaudojimo tinkamumo užbaigiančiu administraciniu aktu laikytinas ne VMI prie LR FM sprendimas išieškoti atitinkamas sumas ne ginčo tvarka, bet Aplinkos ministerijos, įvertinusios RAAD pateiktą patikrinimo aktą, teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašoma išieškoti netinkamai panaudotas SAARP lėšas. Aplinkos ministerijos teikimas pagal savo turinį, pobūdį ir sukeliamas teisines pasekmes yra individualus administracinis aktas, kuriuo (visiškai ar iš dalies) buvo patvirtinti RAAD nustatyti teisės aktų pažeidimai ir nustatyta konkreti savivaldybės grąžintina SAARP lėšų suma, t. y. apibrėžta viešosios piniginės prievolės apimtis ir ją vykdyti turintis subjektas. Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi teikimą, turi įgaliojimus tik užtikrinti minėto sprendimo vykdymą, todėl VMI prie LR FM sprendimai ir veiksmai gali būti kvestionuojami tik tiek, kiek ji galbūt nesilaikė teisės aktais nustatytų vykdymo taisyklių.

45Pabrėžtina, kad VMI prie LR FM veiksmai, kuriais ji, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, pasiūlo savivaldybei sumokėti lėšas, o vėliau išieško jas ne ginčo tvarka, yra viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais atliekami vykdymo veiksmai. Šie veiksmai turi būti atskiriami nuo SAARP lėšų netinkamo panaudojimo konstatavimo procedūros dėl teisės aktais nustatyto skirtingo šių dviejų procedūrų pobūdžio ir tarpusavio ryšio: netinkamo lėšų panaudojimo nustatymo procedūra priklauso nuo RAAD ir Aplinkos ministerijos atliekamų vertinimo veiksmų ir yra baigiama Aplinkos ministerijos, kaip atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens, teikimu, o VMI prie LR FM veiksmai priklauso išimtinai nuo Aplinkos ministerijos teikimo buvimo ir jais nėra kvestionuojamas teikimo turinys.

46Nurodytoje 2012-09-27 nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu suformuotos naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra nukreiptos tik į ateitį, t. y. turi būti taikomos po šios nutarties paskelbimo kilusiems ginčams, todėl, nepažeisdama konstitucinio lygiateisiškumo principo, vertindama ginčijamo VMI prie LR FM sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizavo ir Aplinkos ministerijos rašto teisėtumą.

47Taigi, kaip buvo konstatuota, VMI prie LR FM iš esmės vykdo pagalbinę (techninę) funkciją – išieško Alytaus rajono savivaldybės netinkamai panaudotas SAARP lėšas ne ginčo tvarka, o Aplinkos ministerijos teikimas yra baigiamasis (galutinis) kompetentingo asmens sprendimas, kuris sukelia padarinius, nes būtent iš jo savivaldybei paaiškėja jai atsirandančių teisių ir kylančių pareigų turinys.

48Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Aplinkos ministerijos Rašte ir Alytaus RAAD Akte išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodymu išieškoti į valstybės iždo sąskaitą 51 900,00 litų sumą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šių aktų panaikinimo (pridėta byla Nr. I-1542/2011). Teismas 2011-04-04 nutartimi bylą nutraukė (b. l. 18–23), nes padarė išvadą, kad ginčijami dokumentai pareiškėjai nesukelia materialaus pobūdžio teisinių pasekmių ir savaime nedaro įtakos jos teisėms ir pareigoms. Analogiškai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartyje adm. byloje Nr. AS143-413/2011 (b. l. 24–29).

49Teismas daro išvadą, kad pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose nustatyta teise kreiptis į teismą dėl Rašto panaikinimo. Dėl šio reikalavimo yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl šioje byloje Rašto ar Akto teisėtumas ir pagrįstumas iš naujo negali būti vertinamas.

50Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi pareiškėja, pasikeitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, turi galimybę prašyti atnaujinti procesą administracinėje bylioje Nr. I-1542-365/2011.

51Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji neginčija VMI prie LR FM sprendimo turinio ar formos, nekelia klausimų dėl vykdymo proceso taisyklių pažeidimo. Pats sprendimas atitinka bendruosius individualiam teisės (administraciniam) aktui keliamus reikalavimus: nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai (nuoroda į gautą Aplinkos ministerijos Raštą), pateiktas teisinis pagrindas (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), nurodomi motyvai (nurodoma, kad Alytaus rajono savivaldybė nesumokėjo išieškotinos sumos per 3 mėnesių terminą).

52Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl VMI prie LR FM viršininko 2012-03-27 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-17659 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto panaikinimo atmestinas.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

54Pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

55Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydama... 5. Skunde paaiškino, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas neteisėtu ir... 6. Pareiškėja remiasi aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637... 7. Pareiškėja vadovaujasi Miškų įstatymo 2 str. 12 d., 10 str. 2 d.,... 8. Paaiškina, kad iki 2003 m. buvo sudaromos sutartys tarp medžiotojų būrelių... 9. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir... 10. Paaiškino, kad kasmet teikdavo Aplinkos ministerijai ir Alytaus RAAD Alytaus... 11. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus RAAD tą pačią 2009 metų specialiosios... 12. Pažymėjo, kad medžiotojų būreliai ir medžiotojai Alytaus rajono... 13. Programos lėšos skirtos ir jos panaudotos išimtinai toms priemonėms, kurios... 14. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytus... 15. Atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jo... 16. Mano, kad Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos teikimas... 17. Pažymi, kad yra nekompetentinga pateikti nuomonę dėl lėšų panaudojimo ne... 18. Atkreipia dėmesį, kad teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką... 19. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos savivaldybių asociacija su... 21. Mano, kad pareiškėja, pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo... 22. Teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą,... 23. Teismo posėdyje Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas nedalyvavo, apie... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus RAAD su pareiškėjos prašymu... 25. Mano, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir Miškų įstatymo 2 straipsnio... 26. Teismo posėdyje Alytaus RAAD atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjos prašymu... 28. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas,... 29. Mano, kad skunde nurodoma Konstitucinio Teismo praktika visiškai nesusijusi su... 30. Teismo posėdyje Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija... 32. Pažymėjo, kad dažniausiai tik medžiotojų būreliai ir medžiotojai (taip... 33. Medžiotojų klubai ir būreliai lėšas pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos... 34. Teismo posėdyje Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas... 35. Skundas atmestinas.... 36. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Alytaus RAAD 2010-11-09... 37. Aplinkos ministerija 2010-12-07 raštu Nr. (9-2)-D8-11440 „Dėl savivaldybės... 38. VMI prie LR FM viršininkas 2012-03-27 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-17659... 39. Ginčas byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus 2012-03-27 sprendimo Nr.... 40. Pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo... 41. Nurodytos normos redakcijoje, galiojusioje iki 2011-01-01, buvo nustatyta, kad... 42. Įvertinus nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad VMI prie LR FM... 43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje... 44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 45. Pabrėžtina, kad VMI prie LR FM veiksmai, kuriais ji, vadovaudamasi Įstatymo... 46. Nurodytoje 2012-09-27 nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 47. Taigi, kaip buvo konstatuota, VMI prie LR FM iš esmės vykdo pagalbinę... 48. Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Aplinkos ministerijos Rašte ir... 49. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose nustatyta... 50. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, bylos,... 51. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji neginčija VMI prie LR FM... 52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 54. Pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.... 55. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...