Byla e2-1357-433/2020
Dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pauliui Koverovui, atsakovo atstovui Viliui Martišiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Enerstena“ ieškinį atsakovei UAB „Alginsta“ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas ( - ) sudarė Subrangos darbų sutartį ( - ), o vėliau sudarė ir ( - ) papildomą susitarimą ( - ). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo, pagal pateiktą rangovo darbo užduotį atlikti darbus užsakovo objekte, o rangovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutartyje numatytą kainą, sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 1 p. buvo numatyti tokie darbų atlikimo terminai: pradžia – 2018 m. birželio 18 d., pabaiga - 2018 m. spalio 2 d., papildomo susitarimo ( - ) darbų atlikimo terminai: nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Pagal sutartį ir susitarimą bendra darbų atlikimo kaina yra 536 853,68 Eur. Galutinis darbų užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2018 m. spalio 31 d. Tai reiškia, jog atsakovas, viena vertus, jau tada vėlavo atlikti sulygtus darbus sutarties specialiųjų sąlygų 1 p. numatytais terminais. Atsižvelgdamas į tai, jog 2018 m. lapkričio mėnesį išaiškėjo defektai, ieškovas, kaip numatytas sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 p., 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. IS-784 „Dėl defektų pašalinimo“ kreipėsi į atsakovą dėl nustatytų defektų pašalinimo, nurodydamas, kad defektai turi būti pašalinami ne vėliau nei iki 2018 m. gruodžio 22 d., tačiau iki to laiko defektai ištaisyti nebuvo. 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. IS-070 „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų šalinimo“ ieškovas pakartotinai pareikalavo ne vėliau nei iki 2019 m. vasario 12 d. pašalinti defektus. Tačiau atsakovas 2019 m. vasario 6 d. raštu „Atsakymas į 2019-02-04 raštą Nr. IS-070 „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų pašalinimo“ nurodė, kad „UAB „Alginsta“ savo galimybių ribose pasiruošusi tuos įtrūkimus užtaisyti, suderinus darbų atlikimo kainą“. Vėliau ieškovas 2019 m. vasario 7 d. raštu „Dėl defektų šalinimo“ Nr. IS-077 vėl pareikalavo atsakovo, kad šis iki 2019 m. vasario 12 d. ištaisytų defektus. Vėliau ieškovas 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. IS-090 „Dėl defektų šalinimo“ pakartotinai pareikalavo pašalinti defektus ne vėliau nei iki 2019 m. vasario 18 d., o atsakovas 2019 m. vasario 14 d. raštu „Atsakymas į 2019-02-13 raštą Nr. IS-090 „Dėl defektų šalinimo“ nurodė, jog „suderinus įtrūkimų užtaisymo būdą ir darbų atlikimo kainą, UAB „Alginsta“ yra pasiruošusi tuos įtrūkimus užtaisyti“ - tai reiškia, jog atsakovas, nors ir egzistavo ir buvo aiškiai konstatuoti darbų defektai, atsisakė atlikti defektų taisymo darbus savo sąskaita (kaip to reikalaujama pagal sutartį) ir tokiu būdu už defektų taisymą siekė gauti papildomą atlygį, bet niekaip nepaneigė prezumpcijos, kad defektai atsirado dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas nesiėmė jokių veiksmų defektams taisyti, nesiėmė jokių priemonių, kad įrodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, ieškovas pats ėmėsi iniciatyvos atlikti veiksmus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas – trečiųjų šalių pagalba atliko defektų priežasčių tyrimą ir 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. IS-135 „Dėl defektų šalinimo“ pateikdamas išsamius tyrimo duomenis (patvirtinusius atsakovo kaltę), dar kartą pareikalavo atsakovo ištaisyti defektus, ne vėliau nei iki 2019 m. kovo 8 d. pateikiant defektų pašalinimo planą. Tokie tyrimai ieškovui kainavo 1 020,03 Eur ir turi būti atlyginti atsakovo. Dėl šios sumos ieškovas taip pat teikia reikalavimą, atsižvelgdamas į tai, jog pagal žemiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtent rangovui (t. y. atsakovui) tenka pareiga dėl defektų priežasčių nustatymo. Iš teismui kartu su ieškiniu pateikiamos korespondencijos matyti, jog net ir po daugybės ieškovo kreipimųsi, atsakovas vengė išspręsti susidariusią situaciją, todėl būtent jam tenka atsakomybė ir dėl defektų atsiradimo priežasčių nustatymo išlaidų padengimo. Kaip matyti iš susidariusios situacijos, atsakovas netinkamai atliko darbus (t. y. jo padarytų darbų rezultatas yra su defektais), todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma. Dėl šios priežasties atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. IS-784 „Dėl defektu pašalinimo“ atsakovas turėjo darbus ištaisyti ne vėliau nei iki 2018 m. gruodžio 24 d., tačiau to iki sutartimi (Bendrųjų sąlygų 9.10 p.) sulygto termino pabaigos nepadarė. Tai reiškia, jog nuo 2018 m. gruodžio 25 d. ieškovas įgijo teisę atsakovo atžvilgiu skaičiuoti netesybas ir jų reikalauti iš Atsakovo (vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p., reikalavimas reiškiamas už 6 mėn. terminą iki ieškinio pateikimo dienos). Kaip matyti iš paties atsakovo pozicijos, pats atsakovas patvirtino, jog egzistuoja atliktų darbų defektai (pavyzdžiui, Atsakovo 2019 m. vasario 6 d. raštas „Atsakymas į 2019-02-04 raštą Nr. IS-070 „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų pašalinimo“, 2019 m. vasario 14 d. raštas „Atsakymas į 2019-02-13 raštą Nr. IS-090 „Dėl defektų šalinimo“, 2019 m. birželio 18 d. el. laiškas). Be to, defektų ištaisymo darbai buvo atliekami gerokai vėliau nei yra numatyta sutartyje. Pavyzdžiui, atsakovo 2019 m. balandžio 17 d. rašte „Atsakymas į 2019-04-16 raštą Nr. IS-186 dėl defektų ištaisymo subrangovo sąskaita“ atsakovas nurodė, jog atsakovas ne su ieškovu, bet su trečiuoju asmeniu - „UAB „Biokuro energija“ (Užsakovas) - suderino grindų įtrūkimų užtaisymo būdą ir terminus. Darbai pradėti 2019-04-15 ir bus užbaigti, kai pasibaigs šildymo sezonas ir bus išvalyti katilai“. Taigi, tokiu būdu atsakovas pats patvirtino, kad defektai nėra ištaisyti laiku, t. y. taip, kaip to reikalaujama pagal sutarties 11.8 p. - per 7 kalendorines dienas. Ieškovas pažymi, kad užsakovas pretenzijas ieškovui dėl grindų defektų reiškia jau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau atsakovas niekaip nereagavo į pakartotinius ieškovo raginimus ir reikalavimus tol, kol ieškovas neinformavo atsakovo apie tai, kad pasitelks kitus rangovus defektams ištaisyti, o išlaidų padengimo pareikalaus iš atsakovo. Pats ieškovas su užsakovu derino užsakovui priimtiną būdą grindų defektams šalinti, kad būtų galima išvengti visiško grindų keitimo. Toks visų grindų pakeitimas, užsakovo skaičiavimais, būtų kainavęs bent 164 762,07 EUR. Tai reiškia, kad atsakovui būtų taikoma gerokai didesnio masto atsakomybė. Ieškovas 2019 m. gegužės 13 d. raštu „Dėl defektų taisymo“ NR. IS-218 nurodė, kad „nėra gavęs jokios informacijos iš subrangovo dėl defektų šalinimo technologijos, šalinimo būdo, darbų atlikimo terminų. Pakartotinai prašome nedelsiant suderinti su rangovu defektų šalinimo technologiją, šalinimo būdą, darbų atlikimo terminus“. Vėliau defektai buvo ištaisyti 2019 m. gegužės 28 d. ir tokiu būdu atsakovas pats patvirtino, jog iki 2019 m. gegužės 28 d. egzistavo atsakovo atliktų darbų defektai. Ieškovas pažymi, kad nors nauji grindų defektai po 2019 m. gegužės 28d. ir nebuvo nustatyti, tačiau ateityje jiems išaiškėjus ieškovas įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Net ir po 2019 m. gegužės 28 d. atsakovo atlikti darbai yra su defektais, kadangi, kaip matyti iš atsakovo 2019 m. birželio 18 d. el. laiško, egzistuoja ir kiti defektai, t. y. vandens pratekėjimai, kuriuos, kaip nurodė atsakovas, „pamatėme ir šiuo metu sprendžiame kaip tai sutvarkyti“. Reaguodamas į tai, ieškovas 2019 m. birželio 19 d. raštu „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų šalinimo“ Nr. IS-272 dar kartą nurodė, jog prašo „informuoti apie defektų šalinimo eigą bei priduoti juos rangovo atstovams“. Tačiau išryškėję defektai (vandens prabėgimai per vartus, sienų konstrukcijas ir lauko duris) iki šiol nėra ištaisyti. Nepaisant to, jog ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu ištaisyti defektus, tačiau atsakovas to nepadarė. Taigi, dar ir dabar dalis atsakovo atliktų darbų yra su defektais, o tai patvirtina ieškovo teisę iš atsakovo reikalauti netesybų (ypač atsižvelgiant į tai, kad darbai iki šiol nėra priduoti ieškovui, kaip to reikalaujama pagal sutartį). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3033-580/2019 2019 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo visiškai patenkino atsakovo (toje byloje - ieškovo) ieškinį dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo. Sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, ieškovas (toje byloje - Atsakovas) svarsto dėl galimybės / tikslingumo sprendimo atžvilgiu pateikti apeliacinį skundą. Nepaisant to, kad sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir neturi res judicata galios, tačiau teismas sprendime aiškiai konstatavo (ir pats atsakovas (toje byloje - ieškovas) laikė), kad „2018 m. spalio 31 d. objekto perdavimo - priėmimo naudoti aktu statybos darbai tinkamai priimti ir perduoti atsakovui“, o „bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti po darbų priėmimo 2018 m. spalio 31 d. objekto perdavimo-priėmimo aktu“. Tokios pozicijos, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje laikėsi ir atsakovas (toje byloje - ieškovas). Ir, svarbiausia, kaip nurodė teismas, „tokiu atveju turi būti taikomos nuostatos dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo“. CK 6.205 str. įtvirtinta, kad „sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą“. CK 6.256 str. 1 d. įtvirtinta, kad „kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles“, o CK 6.256 str. 2 d. įtvirtinta, jog „asmuo, neįvykdęs ar netinkami įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai sutartinių santykių dalyvis pavėluoja (tinkamai) atlikti sulygtus darbus, jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė – nuostolių atlyginimas ir / arba netesybų priteisimas. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.7 p. įtvirtina atsakovo civilinę atsakomybę netesybų forma, t. y. ieškovas įgyja teise reikalauti priteisti netesybas, „lygias 0,05 procento nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną (bendra netesybų suma negali viršyti 5 procentų darbų kainos)“.Taigi, ginčo šalys numatė atsakovo atsakomybę netesybų forma už darbų termino praleidimą (CK 6.71 str. 1 d.). Ieškovas pabrėžia, jog sprendime, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio (tuo atveju ieškovo atžvilgiu taikomas 0,3 proc. delspinigių dydis), šio dydžio nemažino, tokiu būdu sutarties šalis iš esmės kvalifikuodamas kaip verslininkus bei pripažindamas, jog 0,3 proc. dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Tad juo labiau šiuo atveju, kai atsakovo atžvilgiu turi būti taikomas 0,05 proc. delspinigių dydis ir toks dydis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu galiojantį reglamentavimą. Pagal galiojantį reglamentavimą, tiek ir pagal teismų praktiką užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, tačiau neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o būtent rangovas, norėdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Pareigą garantuoti, jog atlikti darbai atitinka tiek normatyvinius, tiek sutartinius reikalavimus, numato ir CK 6.697 str. 1 ir 5 d. normos, kurios, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, lemia, jog būtent rangovui (šiuo atveju - atsakovui) tenka pareiga įrodyti, kad defektai atsirado dėl atsakovo atsakomybę šalinančių priežasčių. Kaip matyti iš teismui pateiktos korespondencijos, ieškovas daugybę kartų kreipėsi į atsakovą dėl situacijos sprendimo, tačiau atsakovas iki šiol nėra ištaisęs trūkumų ir nėra pateikęs jokių įrodymų, kurios patvirtintų, kad defektų atsiradimas yra nulemtas jo atsakomybę šalinančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neištaisė defektų ir nepateikė jokių jo atsakomybę pašalinančių įrodymų, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo netesybų. Kaip matyti iš kartu su šiuo ieškiniu, ieškovas daugybę kartų (pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. IS- 784 „Dėl defektų pašalinimo“; 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. IS-070 „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų šalinimo“; 2019 m. vasario 7 d. raštu „Dėl defektų šalinimo“ Nr. IS-077; 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. IS-090 „Dėl defektų šalinimo“; 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. IS-135 „Dėl defektų šalinimo“) ragino ir reikalavo atsakovą ištaisyti defektus ir tokiu būdu tinkamai užbaigti savo sutartinių prievolių vykdymą. Nepaisant to, darbai (kaip pripažįsta pats atsakovas ir kaip sprendime nurodė Vilniaus apygardos teismas) buvo atlikti tik 2019 m. gegužės 28 d. ir (kaip vėl gi pripažįsta pats atsakovas 2019 m. birželio 18 d. el. laiške) vis dar yra su defektais, kuriuos atsakovas pažadėjo ateityje ištaisyti. Tai reiškia, kad sutartinės prievolės iki šiol vis dar nėra tinkamai įvykdytos, o tai yra pagrindas ieškovui ir toliau skaičiuoti netesybas atsakovo atžvilgiu ir jų reikalauti ateityje tol, kol prievolės nebus tinkamai įvykdytos, t. y. kol iki galo nebus ištaisyti visi defektai. Šiuo ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus dėl netesybų, kurių dydžio ir pagrįstumo, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika ir galiojančiu reglamentavimu, ginčo atveju įrodinėti nereikia. Tačiau kartu ieškovas pažymi ir tai, kad toks ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo, vadovaujantis CK 6.256 str. 2 d. ir sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 p. („Subrangovas taip pat įsipareigoja atlyginti dėl sutarties neįvykdymo sutartu laiku rangovo patirtus tiesioginius nuostolius“) neatima iš ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo (ypač atsižvelgiant į tai, jog, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, vis dar egzistuoja tam tikrų defektų). Ieškovas laikosi pozicijos, jog jo reikalavimo teisė į netesybas dėl grindų defektų atsirado dar 2018 m. gruodžio 25 d., t. y. tada, kai 2018 m. gruodžio 24 d. pasibaigė ieškovo nustatytas terminas defektams ištaisyti. Taigi, jau nuo šio momento prasideda ir garantinis terminas, kadangi tokios pozicijos laikosi pats atsakovas, kitoje jau minėtoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3033-580/2019), teigdamas, jog ieškovas po 2018 m. spalio 31 d. akto sudarymo privalėjo sumokėti atsakovui likusią sumą už darbus. Šią aplinkybę, kaip minėta, sprendime konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas. Tačiau ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad galutinio darbų užbaigimo akto sudarymo metu (t. y. 2018 m. spalio 31 d.) ieškovo defektai nebuvo užfiksuoti, nes pats atsakovas deklaravo, jog grindys atitinka projektinės dokumentacijos reikalavimus ir tik vėliau, kai užsakovas pateikė pretenzijas dėl grindų storio, buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo konstatuota, jog egzistuoja itin reikšmingi grindų įtrūkimai ir kiti grindų defektai. Skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 6 mėn. laikotarpį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), fiksuotina 2019 m. vasario 28 d. Laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. susidaro 90 dienų. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį ieškovas įgijo teisę į 24 158,41 Eur (536 853,68 : 100 x 0,05 x 90, detalus delspinigių skaičiavimas pridedamas) dydžio netesybas sutarties specialiųjų sąlygų 5.7 p. pagrindu. Ieškovas pažymi ir tai, kad šiuo atveju atsakovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų galima sumažinti ieškovo patiriamus nuostolius. Kaip matyti iš teismui kartu su šiuo ieškiniu pateikiamos korespondencijos, ieškovas ne kartą ragino atsakovą pateikti savo siūlomus situacijos sprendimo variantus, tačiau atsakovas ne tik to nepadarė, bet ir apskritai nesiėmė vykdyti pareigos kiek įmanoma labiau mažinti nuostolius. Dėl šios priežasties ieškovas pats ėmėsi veiksmų situacijai spręsti, sąmatoje buvo įvertinta preliminari visų grindų pakeitimo kaina pagal projektą, iš kurios matyti, jog grindų pakeitimas pagal projektą gali kainuoti gerokai daugiau nei ieškovo šiame ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl netesybų, t. y. 164 762,07 Eur. Tai pagrindžia, jog ieškovas, šiuo ieškiniu reikalaudamas priteisti netesybas, reikalauja tik minimalių nuostolių (kurių dydžio įrodinėti nereikia), tačiau kartu išsaugo teisę ateityje reikšti reikalavimus atsakovui ir dėl kitų nuostolių (jei tokie bus). Kartu tai pagrindžia ir tai, jog šiame ieškinyje ieškovo reiškiamas reikalavimas yra visiškai pagrįstas, kadangi reikalavimo suma dėl netesybų yra gerokai mažesnė negu defektų ištaisymas pagal sąmatoje nurodytus duomenis. Nors atsakovas 2019 m. gegužės 28 d. ir atliko defektų ištaisymą, tačiau vėliau buvo nustatyti kiti defektai, t. y. vandens pratekėjimas nuo hidrostotelių stoginės sujungimo su katiline ir pratekėjimas pro vartus, dėl kurių ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu tokius defektus ištaisyti tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovas 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. IS-272 „Pakartotinis reikalavimas dėl defektų šalinimo“ darkart priminė atsakovui sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 p. nurodytą 7 dienų terminą ištaisyti defektams, sukeliantiems vandens pratekėjimą (pirminis reikalavimas ištaisyti darbus buvo nurodytas 2019 m. birželio 12 d. el. laiške, o minėtame rašte buvo fiksuota, jog būtent rašto pateikimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 19 d., baigiasi nurodytas terminas). Tačiau trūkumai nėra ištaisyti iki šiol, atsakovas buvo daugybę kartų ragintas ištaisyti defektus. Skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d., kai baigėsi sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 p. nurodytas 7 kalendorinių dienų terminas defektams ištaisyti, iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., susidaro 70 dienų. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį ieškovas įgijo teisę į 18 789,87 Eur (536 853,68 : 100 x 0,05 x 70), detalus delspinigių skaičiavimas sutarties specialiųjų sąlygų 5.7 p. pagrindu. 2019 m. liepos 26 d. atsakovas buvo informuotas dėl dar vieno tipo pratekėjimo į laiptinę. Apie defektą buvo informuotas atsakovas, kartu buvo pateiktos ir defektų nuotraukos, tačiau iki šiol defektai nėra ištaisyti, o tai reiškia, jog ieškovas atsakovo atžvilgiu įgijo teisę reikalauti netesybų. Skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d., kai baigėsi sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 p. nurodytas 7 kalendorinių dienų terminas defektams ištaisyti, iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., susidaro 26 dienų. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį ieškovas įgijo teisę į 6 979,18 Eur (536 853,68 : 100 x 0,05 x 26), detalus delspinigių skaičiavimas sutarties specialiųjų sąlygų 5.7 p. pagrindu. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų galima sumažinti ieškovo patiriamus nuostolius. Kaip matyti iš teismui kartu su šiuo ieškiniu pateikiamos korespondencijos, ieškovas ne kartą ragino atsakovą pateikti savo siūlomus situacijos sprendimo variantus, tačiau atsakovas, nors ir žadėdavo defektus ištaisyti, tačiau ne tik to nepadarė, bet ir apskritai nesiėmė vykdyti pareigos kiek įmanoma labiau mažinti nuostolius. Tai pagrindžia, jog ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti reikalaujamo dydžio netesybas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu su šiuo ieškiniu ieškovas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 ir 3 str., taip pat reiškia reikalavimą ir dėl 8 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Prašo priteisti iš atsakovo 26 842,68 Eur netesybų, 1 020,03 Eur nuostolių ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad tarp šalių ( - ) buvo sudaryta Subrangos darbų sutartis ( - ) statybos rangos darbams atlikti biokuro katilinėje ( - ) (toliau - Objektas). Ieškovas pats ieškinyje nurodo ir pripažįsta, kad darbų rezultatas buvo priimtas 2019 m. spalio 31 d. šalims pasirašius objekto perdavimo - priėmimo naudoti aktą. Ieškovas teigia, kad dar 2018m. lapkričio mėnesį išaiškėjo katilinės grindų defektai (įtrūkimai), kuriuos atsakovas neva turėjo pašalinti iki 2018 m. gruodžio 22 d. Atsakovas pripažįsta, kad 2019-12-17 ieškovo raštą gavo tos pačios 2018-12-17 dienos vakare. Atsakovas dar tą pačią dieną, 2018-12-17, informavo ieškovą, kad 2018-12-18 bus objekte 11.30 val. ir kvietė ieškovo atstovą kartu dalyvauti, tačiau jokie ieškovo atstovai nurodytu laiku neatvyko ir neinformavo, kad neatvyks. 2018-12-19 atsakovas pateikė ieškovui raštišką atsakymą, kuriuo nurodė, jog nesutinka su tuo, kad grindų įtrūkimai yra atsakovo darbų defektas, atsiradęs dėl jo kaltės. Be to, ieškovo nurodytas 2018-12-17 rašte terminas defektų pašalinimui (5 kalendorinės dienos) buvo visiškai nerealus ir nepagrįstas. 2019-02-05 atsakovas gavo pakartotinį reikalavimą dėl defektų pašalinimo, į kurį atsakė 2019-02-06 raštu, kad sutinka įtrūkimus užtaisyti, suderinus su ieškovu ir užsakovu bei technine priežiūra įtrūkimų užtaisymo būdą ir suderinus šių darbų atlikimo kainą. 2019-02-07 ir 2019-02-13 raštais ieškovas vėl reikalavo, kad atsakovas savo sąskaita šalintų tuos defektus iki 2019-02-18 d. Nesutikdamas to tokiais reikalavimais, atsakovas 2019-02-13 raštu dar kartą informavo ieškovą, kad visi darbai buvo atlikti pagal rangovo, t. y. ieškovo, pateiktą projektą, prižiūrint rangovui ir techniniam prižiūrėtojui, todėl nesutinka, kad tai yra jo darbo defektas. Atsakovas nurodė, kad yra pasiruošęs įtrūkimus užtaisyti, suderinus įtrūkimų užtaisymo būdą ir darbų atlikimo kainą. 2019-02-15 atsakovas gavo ieškovo elektroninį laišką, kad UAB „Enerstenos“ atstovai važiuoja imti grindų betono mėginių ir kviečia dalyvauti ir „Alginstos“ atstovus, tačiau nebuvo nurodytas konkretus laikas, kada tie mėginiai bus imami, todėl atsakovo atstovai sudalyvauti neturėjo galimybės. 2019-02-20 buvo gautas ieškovo kvietimas atvykti 2019-02-21 į „Enersteną“ aptarti susidariusios situacijos, bet 2019-02-21 ieškovas pats parašė, kad susitikti negali ir susitikimą nukėlė į 2019-02-27. 2019-02-27 d. susitikimas įvyko, tačiau bendro sutarimo surasti nepavyko. 2019-03-07 buvo gautas iš ieškovo pasamdytos laboratorijos atsakymas su bandymu protokolu. 2019-03-08 atsakovas gavo kvietimą iš objekto užsakovo - UAB „Biokuro energija“ atvykti į objektą atsiradusių įtrukimų apžiūrai, kuriame turėjo dalyvauti ir ieškovo atstovas. Šis susitikimas objekte įvyko 2019-03-13 d. 11 val., tačiau jame ieškovo atstovai dalyvauti atsisakė ir į susitikimą neatvyko. Po 2019-03-13 susitikimo su objekto užsakovu UAB „Biokuro energija“ buvo aptartas įtrūkimų užtaisymo būdas ir terminai. Kadangi tuo metu katilinė jau buvo eksploatuojama ir dirbo bandomuoju režimu, ką patvirtina pridedama UAB „Biokuro energija“ 2019-09-12 pažyma, buvo praktiškai neįmanoma vykdyti užtaisymo darbų. Todėl buvo susitarta, kad šie darbai bus atlikti pasibaigus šildymo sezonui ir UAB „Biokuro energija“ išvalius katilus, iki galutinio objekto pridavimo valstybinei komisijai. 2019-03-25 įvyko ieškovo atstovo ir atsakovo atstovų susitikimas, apie kurio eigą ir turinį patvirtina pridedamas 2019-03-26 ieškovo atstovo el.laiškas. Jame yra aiškiai išreikšta ieškovo pozicija: nesvarbu, ar defektai bus ištaisyti su jo dalyvavimu ar be, svarbu, kad būtų gautas užsakovo patvirtinimas, jog defektai ištaisyti tinkamai. Apie tai, kad tolesni darbai ir terminai yra suderinti tiesiogiai su užsakovu, ieškovas buvo informuotas 2019-04-17 d. raštu. Įtrūkimų užtaisymo ir grindų dažymo darbai buvo atliekami 2019 m. gegužės mėn. viduryje, katilinei baigus šildymo sezoną ir užsakovui atlikus katilų valymo darbus, ir galutinai buvo užbaigti gegužės 21 d. 2019-05-28 buvo pasirašytas aktas su užsakovu, kuriuo užsakovas patvirtino, kad grindų įtrūkimų šalinimo ir siūlių užtaisymo darbai, suderinti su užsakovu, yra užbaigti. Atsakovas pažymi, kad galutinai objektas buvo priduotas naudojimui valstybinei komisijai 2019-06-05. Tačiau, atsakovo turimomis žiniomis, statybos objekto užbaigimo akto pasirašymas ir objekto galutinis pridavimas užtruko visai dėl kitų priežasčių ir dėl kitų darbų ar katilinės techninių įrenginių, už kuriuos atsakovas neatsako (atsakovas buvo tik vienas iš ieškovo subrangovų ir atliko tik dalį statybinių darbų šiame objekte). 2019-06-12 atsakovas gavo el.laišką, kad nuo hidrostotelių stoginės sujungimo su katiline ir pro vartus patenka vanduo į katilinės vidų. Tą pačią dieną atsakovo atstovai nuvyko į katilinę apžiūrėti defektų ir po kelių dienų, 2019-06-18 el.laišku, informavo ieškovą, kad sprendžiama, kaip tai sutvarkyti. 2019-07-26 buvo gautas ieškovo el.laiškas, kad iki 2019-07-29 ieškovas laukia informacijos, kada trūkumai bus pašalinti, ir kad atsirado dar vienas trukumas - vandens prasiskverbimas į laiptinę. 2019-08-07 visi trūkumai, kurie buvo nurodyti ieškovo laiškuose, atsakovo buvo pašalinti. Dėl vandens prasiskverbimo į laiptinę - šis trūkumas nebuvo užfiksuotas ir identifikuotos jo atsiradimo priežastys, todėl negalima konstatuoti, kad tai yra atsakovo darbų trūkumas. Šias aplinkybes atsakovas papildomai įrodinės liudytojų parodymais. Paties ieškovo vidiniame susirašinėjime, kurį jis pateikė teismui, jo pasitelktų trečiųjų asmenų buvo konstatuota, kad: „3. prabėgimai per lauko duris. Šiuo metu jokių prabėgimų nesimato, tad negali įvardinti kur problema“. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti netesybas už šiuos neva nepašalintus iki ieškinio pateikimo teismui dienos trūkumus yra neįrodytas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Visų pirma, ieškovas nėra įrodęs visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei sutartinių netesybų forma taikyti. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl atsiradusių grindų įtrūkimų priežasčių ir atsakomybės už tai šalių pozicijos išsiskyrė ir ilgą laiką tarp šalių dėl to vyko susirašinėjimas bei derybos dėl visų tarpusavio atsiskaitymų sureguliavimo. Atsakovas niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad objekto grindų įtrūkimai yra atsiradę dėl jo netinkamai atliktų darbų ar dėl jo kaltės. Atsakovo žiniomis, ieškovas turėjo ir daugiau analogiškų objektų (biokuro katilinių), kurie buvo statomi pagal tokius pačius projektus ir kurie susiduria su tokiais pačiais defektais - grindys kituose analogiškuose objektuose (pvz., katilinėje Utenoje) yra sutrūkinėjusios nepaisant to, kad buvo laikomasi atsakovo pateikto projekto. Kaip minėta, atsakovas objekto grindų betonavimą atliko tiksliai pagal atsakovo pateiktą projektą (grindų storiai, armavimas, betono markė ir t. t.). Visi darbai buvo atliekami tinkamai, su įgaliotų asmenų priežiūra, į grindims naudotą betoną, kurį atsakovas pirko iš AB „Panevėžio keliai“, įmaišyto plieno plaušo (fibros) kiekiai (t. y. 25 kg į 1 m3 betono) atitiko objekto projektinės dokumentacijos reikalavimus. Todėl labiausiai tikėtina, kad tiek šio ginčo objekte, tiek kituose atsakovo objektuose grindys trūkinėja dėl nekokybiško techninio projekto ar netinkamų jo sprendinių. Antra, atsakovas grindų įtrūkimus užtaisė ir šį ieškovo nurodomą trūkumą pašalino per tokį terminą ir tokiu būdu, kurie, ieškovo sutikimu, buvo suderinti tiesiogiai su užsakovu. Sutarties bendrųjų sąlygų 11.8 punkte yra numatyta, kad „Jei subrangovas, įvertinęs defektą nustato, kas defekto negalės pašalinti per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo apie defektą gavimo momento, jis privalo nedelsiant su rangovu raštu suderinti kitą defekto pašalinimo terminą“. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, negalima teigti, kad atsakovas vėlavo pašalinti šį trūkumą. Trečia, Atsakovas pažymi, kad jis sutiko savo jėgomis ir savo lėšomis pašalinti grindų įtrūkimus, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl jo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir siekiant pagrindinio tikslo – kad ieškovui neliktų jokio preteksto nevykdyti galutinio atsiskaitymo už atsakovo atliktus darbus. Kaip matyti iš ieškovo pateikto prie ieškinio Vilniaus apygardos teismo 2019-08-23 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3033-580/2019, atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nes ieškovas delsė galutinai atsiskaityti su atsakovu. Nors minėtas teismo sprendimas šiuo metu dar neįsiteisėjęs (bet kol kas nėra ir apskųstas), jo atsakovo ieškinys toje byloje buvo patenkintas visiškai. Tai papildomai įrodo tą aplinkybę, kad nuo 2019 metų pradžios ieškovas buvo skolingas atsakovui ir delsė laiku atsiskaityti. LR CK 6.58 str. numato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolė vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovas turėjo teisę ir iki šio ją turi, nes ieškovas nėra atsiskaitęs, iš viso stabdyti bet kokių savo garantinių ar kitų įsipareigojimų vykdymą. Todėl ieškovas iš viso neturi teisinio pagrindo skaičiuoti sutartinių netesybų atsakovui. Ketvirta, ieškovas iš viso nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėja, kad dėl ieškinyje nurodomų defektų ar jų tinkamo nepašalinimo jam kokias nors pretenzijas reiškė objekto užsakovas, taip pat kad dėl to ieškovas patyrė kokius nors nuostolius ar išlaidas. Labiausiai tikėtina, kad šį ieškinį ieškovas pareiškė siekdamas savotiško revanšo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-08-23 priimtu spendimu visiškai patenkino atsakovo pateiktą ieškinį. Penkta, net tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas turi teisę į netesybas, atsakovas pateikia argumentus, dėl kurių ieškovo nurodomo dydžio netesybos jokiais atvejais negali būti priteistos. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vadovaudamasis sutarties specialiųjų sąlygų 5.7. punktu, „netesybos yra lygios 0,05 proc. nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną“. Sąvoką „Darbų kaina“ ieškovas aiškina taip, kad tai yra bendra sutarties vertė – 536 853,68 Eur, ir tokiu būdu jos skaičiuojamos netesybos sudaro po 268,42 Eur už kiekvieną dieną. Tačiau analizuojant sutarties sąlygas ir joje pateikiamų sąvokų apibrėžimus tampa akivaizdu, kad toks aiškinimas prieštarauja šalių sudarytai sutarčiai. Sąvoka „Darbų kaina“ nei sutarties bendrojoje dalyje prie sutartyje vartojamų sąvokų, nei kituose sutarties straipsniuose nėra apibrėžta. Todėl teigti ir vertinti, kad sutarties specialiųjų sąlygų 5.7. punkte, kuriuo pakeistas sutarties bendrųjų sąlygų 11.9 punktas, vartojama sąvoka „Darbų kaina“ reiškia bendrą visų sutartyje numatytų darbų kainą, nėra jokio pagrindo. Sąvoka „Darbai“ sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkte yra apibrėžta kaip „Specialiosiose sąlygose nurodyti ir detalizuoti konkretūs darbai ir/ar atliekamos paslaugos (įrengimo, montavimo, rekonstravimo, įrenginių pajungimo, projektavimo ir pan.), subrangovo atliktini sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis“. Taigi ši sąvoka irgi nereiškia visų sutartyje nurodytų darbų in corpore, o reiškia konkrečius darbus. Todėl sutarties bendrijų sąlygų 11.9 punktas, pakeistas specialiųjų sąlygų 5.7. punkte nurodoma redakcija, turi būti aiškinamas taip, kad netesybos turi būti skaičiuojamos ne nuo bendros sutartyje numatytų visų darbų vertės, o nuo konkrečių darbų, dėl kurių trūkumų pašalinimo yra reiškiamas reikalavimas per garantinį laikotarpį. Todėl jeigu teismo būtų sprendžiama, kad ieškovas turi teisę į tam tikras netesybas, jų dydis turėtų būti perskaičiuotas nuo atitinkamų darbų vertės. Atsakovas pateikia ištraukas iš sutarties priedų – darbų sąmatų, kuriose matyti šių ginčo darbų sutartinė vertė. Iš pateikiamų sąmatų matyti, kad bendra objekte numatytų įrengti 680 kv.m. ploto betoninių grindų dangos sutartinė kaina sudarė 18 880,87 Eur (Lokalinė sąmata S001, 4 Skyrius, 15, 16, 19, 20, 21 pozicijų suma); ieškovas reiškia pretenzijas dėl katilinės patalpos grindų trūkumų, o šios patalpos plotas sudaro 520 kv.m. (betoninės grindys buvo įrenginėjamos ir kitose patalpose), todėl tų patalpų, dėl kurių pretenzijas reiškia ieškovas, betoninių grindų įrengimo bendra kaina pagal sutartį sudarė apie 14438,00 Eur. Atitinkamai kitų darbų kainos nurodytos: 1) Lokalinė sąmata S005, žiniaraštis „Langai, durys, vartai.“ Eil. Nr. 2, 3, bendra suma už vienas duris ir vienus vartus (sąmatoje nurodytas komplektas, kurį sudarė dveji vartai) sudaro 2440 Eur plius PVM; 2) Lokalinė sąmata S001, žiniaraštis „Katilinė“, skyrius 15, eil. Nr. 66, už dviejų „sandwich“ tipo detalių apskardinimą, 12 m bendras ilgis, 1 m kaina 9,76 Eur, bendra suma 117,12 Eur plius PVM. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir pateiktų argumentų taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovo nuostoliais, už kuriuos turi būti atsakingas atsakovas, ir tų išlaidų, kurias ieškovas patyrė dėl jo užsakytų Kauno technologijos universitete betoninių grindų tyrimų. Atitinkamai atmestini ir ieškovo išvestiniai reikalavimai dėl procesinių 8 procento metinių palūkanų priteisimo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

6Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

7Ieškinys atmestinas.

8Ieškovo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovas UAB „Enersta“ (Rangovas) ir atsakovas UAB „Alginsta“ (Subrangovas) ( - ) sudarė Subrangos darbų sutartį ( - ) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti Biokuro katilinės statybos darbus, kurie detaliai nurodyti Priede Nr. 3,5, adresu ( - ). Darbų Užsakovu Sutartyje nurodyta UAB „Biokuro energija“. Sutartyje buvo numatyti tokie darbų atlikimo terminai: darbų pradžia – 2018-06-18, darbų pabaiga – 2018-10-02. Sutarties kaina pagal Sutartį – 530 000,00 Eur. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad Rangovas (ieškovas) už tinkamai ir kokybiškai atliktus Darbus (pagal pasirašytus Aktus) sumokės Subrangovui (atsakovui) Kainą per Atsiskaitymo laikotarpį. Sutartyje numatytas toks atsiskaitymo laikotarpis: 50 proc. sąskaitos sumos sumokama per 30 kalendorinių dienų nuo Sąskaitos gavimo dienos, likusi suma apmokama per 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos. ( - ) ieškovas UAB „Enersta“ (Rangovas) ir atsakovas UAB „Alginsta“ (Subrangovas) pasirašė papildomą susitarimą ( - ) prie 2018-06-18 Sutarties ( - ) (toliau – Susitarimas) dėl papildomų darbų, nurodytų susitarimo priede Nr. adresu ( - ), atlikimo. Papildomi darbai turėjo būti baigti 2018 m. rugsėjo 28 d. (Susitarimo 1.2 punktas). 2018 m. spalio mėn. 31 d. ieškovo UAB „Enersta“ ir atsakovo UAB „Alginsta“ atstovai pasirašė Objekto perdavimo-priėmimo naudoti aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodoma, kad UAB „Alginsta“ atliko statybos montavimo darbus pagal sutartį Nr. ( - ), gamybos ir pramonės paskirties pastato (biokuro vandens šildymo katilinė) ( - )., statybos projektas 2018. Akte nurodoma, kad atlikti statybos-montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus. Komisijos išvadoje nurodoma, kad darbai atlikti pagal projektą, pretenzijų nėra. Ieškovas UAB „Enersta“ 2018-12-17 raštu Nr. IS-784 „Dėl defektų pašalinimo“ kreipėsi į atsakovą UAB „Alginsta“ nurodydamas, kad pradėjus eksploatuoti pastatytą katilinę, pradėjo trūkinėti Subrangovo įrengtos katilinės pastato pirmo aukšto grindų paviršius, dėl ko Užsakovas UAB „Biokuro energija“ teikia pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų. UAB „Biokuro energija“ 2019-09-12 pažymoje Nr. 20190912-27 nurodoma, kad UAB „Biokuro energija“ biokuro vandens šildymo katilinės, šilumos tiekimo sistemos pirminio paleidimo bei derinimo darbus vykdė nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. Po tarp šalių vykusio susirašinėjimo, atsakovas UAB „Alginsta“ informavo ieškovą UAB „Enersta“, kad su Užsakovu UAB „Biokuro energija“ suderintas grindų įtrūkimų užtaisymo būdas ir terminai. Darbai pradėti 2019-04-15 ir bus užbaigti, kai pasibaigs šildymo sezonas ir bus išvalyti katilai. 2019 m. gegužės 28 d. UAB „Biokuro energija“ (Užsakovo) direktorius ir atsakovo UAB „Alginsta“ atstovas pasirašė Aktą „Dėl atliktų defektų darbų biokuro katilinės adresu ( - ). Akte nurodoma, kad UAB „Alginsta“ 2019 m. balandžio – gegužės mėn. atliko katilinės betoninių grindų įtrūkimų šalinimo ir siūlių užtaisymo darbus, suderintus su užsakovu. Šio akto išdavimo dieną grindų įtrūkimų šalinimo darbai yra užbaigti. Ieškovo UAB „Enersta“ raštu (data nenurodyta) informavo atsakovą apie vandens prabėgimą UAB „Biokuro energija“ katilinėje. Rašte nurodoma, kad informacija dėl trūkumo šalinimo turi būti pateikta iki 2019-07-29. 2019-07-11 UAB „Enersta“ surašytas Paslaugų užsakymas, kuriame nurodoma, kad pastebėta, kad lyjant stipresniam lietui skverbiasi vanduo į laiptinę katilinėje ( - ). Užsakyme nurodytas kontaktinis asmuo – katilinės vadovas P. V.. 2019-08-08 atsakovo UAB „Alginsta“ atstovas ir katilinės vadovas P. V. pasirašė Trūkumų šalinimo aktą. Akte nurodoma, kad buvo pašalinti tokie nustatyti trūkumai: 1) nuo hidrostotelių stoginės sujungimo su katiline vandens prabėgimas į katilinės vidų; 2) pro vartus vandens prabėgimas į katilinės vidų; 3) pro duris prabėgimas vandens į laiptinę. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3035-580/2019 pagal ieškovo UAB „Alginsta“ ieškinį atsakovui UAB „Enersta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Enersta“ ieškovo UAB „Alginsta“ naudai 42 299,56 Eur skolą ir 35 550,09 Eur delspinigių, viso 77 849,65 Eur bei 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas apeliacinis skundas.

9Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

11Ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas netinkamai atliko statybos rangos darbus, laiku neištaisė nustatytų statybos darbų trūkumų, dėl ko ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovo netesybų.

12CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

13Ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.7 punkte nustatyta, kad jeigu Subrangovas, Darbų garantijos galiojimo metu nepašalina Darbų trūkumų per Sutartyje nurodytą terminą, Rangovui pareikalavus, įsipareigoja mokėti Rangovui netesybas, lygias 0,05 procento nuo Darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną (bendra netesybų suma negali viršyti 5 procentų Darbų kainos). Subrangovas taip pat įsipareigoja atlyginti dėl to Rangovo patirtus tiesioginius nuostolius. Rangovui pareiškus reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, delspinigiai įskaitomi į nuostolių atlyginimą. Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.8 punkte nustatyta, kad garantinio termino metu gavęs pranešimą apie Darbų defektus, Subrangovas privalo atvykti į Objektą ir įvertinti defektus ir nustatyti jų šalinimo terminą ne vėliau kaip per 6 darbo valandas nuo pranešimo apie defektus gavimo momento. Tokiu atveju Subrangovas įsipareigoja defektus pašalinti ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo apie defektą gavimo momento, jeigu susiklosčiusios aplinkybės nereikalauja pašalinti defekto per trumpesnį laikotarpį. Jei Subrangovas įvertinęs defektą nustato, kad defekto negalės pašalinti per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo apie defektą gavimo momento, jis privalo nedelsiant su Rangovu raštu suderinti kitą defekto pašalinimo terminą. Aiškinant Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.8 punkto nuostatas darytina išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog garantinio termino metu nustatyti defektai ir atliktų darbų trūkumai gali būti pašalinti ne tik per 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo pranešimo apie defektą gavimo momento, bet ir atskiru susitarimu per kitą šalių suderintą terminą. Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. balandžio mėnesio atsakovas nepripažino fakto, kad atliktų statybos darbų trūkumai (grindų įtrūkimai0 atsirado dėl jų kaltės. Iš ieškovo atstovo Pauliaus Koverovo 2019 m. kovo 26 atsakovui išsiųsto rašto matyti, kad atsakovui buvo eilinį kartą pasiūlyta sutvarkyti nustatytus defektus ir savarankiškai, ar su ieškovo dalyvavimu gauti Užsakovo patvirtinimą, kad defektai ištaisyti tinkamai. Aukščiau nurodyta, kad atsakovas UAB „Alginsta“ 2019-04-17 informavo ieškovą UAB „Enersta“, kad su Užsakovu UAB „Biokuro energija“ suderintas grindų įtrūkimų užtaisymo būdas ir terminai. Darbai pradėti 2019-04-15 ir bus užbaigti, kai pasibaigs šildymo sezonas ir bus išvalyti katilai. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. UAB „Biokuro energija“ (Užsakovo) direktorius ir atsakovo UAB „Alginsta“ atstovas pasirašė Aktą „Dėl atliktų defektų darbų biokuro katilinės adresu ( - ). Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas ir po 2019-04-17 pranešimo reikalavo iš atsakovo UAB „Alginst“ pašalinti nustatytus statybos darbų trūkumus (dėl grindų įtrūkimų). Iš to darytina išvada, kad tarp šalių visgi buvo pasiektas susitarimas dėl trūkumų pašalinimo terminų. Kaip aukščiau minėta, UAB „Biokuro energija“ biokuro vandens šildymo katilinės, šilumos tiekimo sistemos pirminio paleidimo bei derinimo darbus vykdė nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. ir pagal apklausto liudytojo D. B. parodymus minėtu laikotarpiu grindų įtrūkimų šalinimų darbai negalėjo būti atliekami dėl aukštos temperatūros katilinėje. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 24 158,41 Eur netesybų sumą dėl grindų defektų už laikotarpį nuo 2019-02-28 iki 2019-05-28 yra nepagrįstas.

14Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas aro išvadą, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo netesybas dėl kitų nustatytų statybos defektų už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (dėl pratekėjimo nuo hidrostotelių, pro vartus – 18 789,87 Eur) bei dėl pratekėjimo įėjimo duryse už laikotarpį nuo 2019-08-03 iki 2019-08-28 (6 979,18 Eur) taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Enersta“ raštu (data nenurodyta) informavo atsakovą apie vandens prabėgimą UAB „Biokuro energija“ katilinėje. Rašte nurodoma, kad informacija dėl trūkumo šalinimo turi būti pateikta iki 2019-07-29. Kaip minėta aukščiau, 2019-07-11 UAB „Enersta“ surašė Paslaugų užsakymą, kuriame nurodė, jog pastebėta, kad lyjant stipresniam lietui skverbiasi vanduo į laiptinę katilinėje ( - ). Užsakyme nurodytas kontaktinis asmuo – katilinės vadovas P. V.. Teismui pateiktame 2019-08-08 atsakovo UAB „Alginsta“ atstovo ir katilinės vadovo P. V. pasirašytame Trūkumų šalinimo akte nurodyta, kad buvo pašalinti tokie nustatyti trūkumai: 1) nuo hidrostotelių stoginės sujungimo su katiline vandens prabėgimas į katilinės vidų; 2) pro vartus vandens prabėgimas į katilinės vidų; 3) pro duris prabėgimas vandens į laiptinę. Dėl to visiškai neaišku, kodėl ieškovas netesybas už šių statybos defektų trūkumus skaičiuoja nuo 2019-06-12 iki 2019-08-28. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad jokių pretenzijų iš Užsakovo UAB „Biokuro energija“ po 209-08-08 dėl pratekėjimo į katilines patalpas nebuvo gauta. Atsižvelgiant į Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.8 punkto nustatytas darytina išvadą, kad statybos defektai buvo pašalinti laiku.

15Ieškovas savo reikalavimą dėl netesybų grindžia be kitų dokumentų ir teismui pateiktu tarp ieškovo UAB „Enersta“ ir Kauno technologijos universitetu pasirašytu Darbų perdavimo ir priėmimo aktu ( - ) (Betoninių grindų tyrimas, nustatant atsiradusių plyšių priežastis katilinėje ( - ). Akte nurodoma, kad iki 2019-03-05 buvo atlikti katilinės – ( - ), betoninių grindų ekspertinis vertinimas. Teismas kritiškai vertiną šį rašytinį įrodymą. Pažymėtina, kad teismui nepateiktas pats ekspertinis vertinimas (aktas, išvadą ir t. t.), iš kurio būtų galima nustatyti vadovaujantis kokiais aktais ir normatyvais šis vertinimas buvo atliekamas ir kokios išvados buvo padarytos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis vertinimas buvo atliktas ieškovo užsakymu, ir būtent ieškovas už šį vertinimą sumokėjo. Visiškai neaišku ar buvo sudarytos galimybės atsakovo atstovams dalyvauti atliekant grindų ekspertinį vertinimą ir išsakyti savo pastabas. Šiame kontekste paminėtina, jog nors ieškovo pateiktame akte nurodoma, kad buvo atliktas grindų ekspertinis vertinimas, ieškovo nurodytas vertinimas nėra vertinamas kaip eksperto išvada ir jo gauta išvada nėra laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Tačiau, aukščiau minėta, kad akte minimas vertinimo aktas teismui nėra pateiktas.

16Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo pateiktą Lokalinę sąmatą, pagal kurią preliminari visų grindų pakeitimo kaina pagal projektą gali kainuoti 164 762,07 Eur. Iš pateiktos sąmatos visiškai neaišku kas šią sąmatą parengė, nes joje nėra nurodytas sudarytojas, sąmatoje nėra parašų ir antspaudų, todėl teismas negali įvertinti ar sąmata sudaryta tinkamą kvalifikaciją turinčio specialisto. Tuo tarpu atsakovo pateikta Lokalinė sąmata S001 patvirtina, kad Katilinės grindų ant grunto įrengimo darbų kaina yra 24 506,75 Eur.

17Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo priteistinų netesybų dydis – 26 842,68 Eur taip pat nėra įrodytas. Ieškovas, remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.7 punktu netesybas skaičiuoja nuo visos sutarties kainos, t. y. 530 000,00 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.7 punkte nėra nurodyta, kad 0,05 procento dydžio netesybos skaičiuojamos nuo visos Sutarties kainos, minėtame punkte nustatyta, kad netesybos skaičiuojamos nuo Darbų kainos. Aukščiau minėta, kad pagal atsakovo pateiktą Lokalinę sąmatą S001 Katilinės grindų ant grunto įrengimo darbų kaina objekte ( - ), yra 14 438,00 Eur. Lokalinė sąmata S005 patvirtina, kad langų ir lauko durų įstatymas kainavo 2440,00 Eur. Todėl visiškai logiška, kad netesybos galėtų būti skaičiuojamos būtent nuo šių sumų, bet ne nuo visos Sutarties kainos. Byloje nustatyta, kad ne visame pastatytame objekte, kurį sudaro net 3 statiniai, buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai, todėl neaiškų kokią įtaką nustatyti grindų įtrūkimai turi kitiems atliktiems statybos darbams.

18Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1020,03 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad šie nuostoliai ieškovui atsirado dėl atsakovo kaltės. Šioje byloje taip pat aktualu pažymėti, kad nuostolių atlyginimas reglamentuotas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog šie nuostoliai atsirado jam dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad ekspertinis vertinimas nėra pateiktas, todėl teismas negali spręsti ar sumokėta už vertinimą suma gali būti laikoma ieškovo tiesioginiais nuostoliais (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5. 7 punktas.)

19Kadangi reikalavimas dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo atmestinas, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

20Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovių nepriteisiamos.

21Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Alginsta“ šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1573,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui UAB „Alginsta“ iš ieškovo UAB „Enerstena“ (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

22Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

23Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Enerstena“, juridinio asmens kodas 151465326, atsakovui UAB „Alginsta“, juridinio asmens kodas 124134717, 1573,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt trys eurai) už advokato teisinę pagalbą.

27Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovas ( - ) sudarė... 4. Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 6. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Ieškovo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų... 9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 11. Ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas netinkamai... 12. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties... 13. Ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.7 punkte... 14. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas aro išvadą, kad... 15. Ieškovas savo reikalavimą dėl netesybų grindžia be kitų dokumentų ir... 16. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo pateiktą Lokalinę sąmatą,... 17. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad... 18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1020,03 Eur nuostolių atlyginimą.... 19. Kadangi reikalavimas dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo... 20. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovių... 21. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur... 23. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 25. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Enerstena“, juridinio asmens kodas 151465326,... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...