Byla 2-1684/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabringa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabringa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-4594-450/2011, pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lektos“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Versenta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui UAB „Versenta” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita”. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Versenta” iškėlimo įsiteisėjo 2011-03-10. Pareiškėjas UAB „Gabringa” 2011-03-30 teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria UAB „Versenta” bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita” ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras”.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Gabringa” atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad UAB „Gabringa” nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl neturi teisės paduoti atskirjo skundo. Kreditoriaus teisė įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46 str. ir 47 str.), bei teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą galima tik iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą priėmimo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, UAB „Versenta” jau iškelta bankroto byla ir kreditorius įgis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, kai teismas nutartimi patvirtins kreditoriaus finansinį reiklavimą. Nagrinėjamu atveju, dar nebuvo spręstas UAB „Versenta” kreditorių finansinių reikalavimų klausimas, nes nėra pasibaigęs terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl po UAB „Versenta” bankroto bylos iškėlimo UAB „Gabringa” negalėjo įgyti trečiojo asmens, be savarankiškų reikalavimų, teisių. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė įstoti į bylą ir siūlyti savo administratoriaus kandidatūrą pareiškėjui nebuvo apribota ir kreditorius, būdamas apdairus, turėjo galimybę sužinoti iš teismo internetinio tinklapio apie atsakovui inicijuojamą bankroto bylą. Be to, atskirasis skundas paduotas praėjus 21 dienai nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto atskirąjam skundui paduoti termino, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Pareiškėjas UAB „Gabringa“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą atskirąjam skundui paduoti, nes atskirasis skundas paduotas pasiuntinių pašto tarnybai iki 2011-03-10 24:00 val.

142. Pareiškėjo teisė paduoti atskirąjį skundą yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-21 nutarime Nr. 33, kuriame nurodyta, kad bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikytini kreditoriai, nepriklausomai, ar jie pateikia prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ar prašymą pateikia kiti įstatyme nurodyti asmenys. Kreditoriai bankroto byloje visuomet laikomi ieškovais arba trečiaisiais asmenimis.

153. Apelianto kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 8 d. nutartimi, todėl teismas ex officio privalėjo pripažinti apeliantą byloje dalyvaujančiu asmeniu.

164. Faktinė aplinkybė, kad kreditorius UAB „Lektos”

17turi procesinę teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, o pareiškėjas, būdamas taip pat UAB „Versenta” kreditoriumi nėra pripažįstamas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir negali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.

185. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali riboti teisės dalyvauti byloje ir pateikti atskirąjį skundą, taip pat negali apriboti ir teisės pasisakyti dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Šios teisės yra nepriklausomos nuo kreditorinių reikalavimų pateikimo termino.

196. Teismas, nagrinėdamas bylą Nr. 2-1775-262/2011 tarp apelianto ir UAB „Versenta“, ir žinodamas, apie pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Versenta” iškėlimo, neinformavo apelianto apie tai, kad teismo žinioje yra nagrinėjama byla ir nesudarė galimybių tinkamai ginti savo, kaip kreditoriaus teisių.

207. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1255-1/2010 yra pabrėžęs, kad bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio, o tai reiškia, kad net ir nelaikant kreditoriaus trečiuoju asmeniu, (ne) pareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, šis asmuo turi teisę pasiūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tai apima ir teisę atskiruoju skundu skųsti nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ir siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo įvertinti ne tik į bylą įtrauktų, tačiau ir į ją neįtrauktų kreditorių teisę pasiūlyti bankroto administratorių kandidatūras ir esant galimybei atsižvelgti į tai.

21Atsakovas BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. CPK numato teismo teisę, o ne pareigą įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl kiekvienu atveju teismas sprendžia pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010).

232. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs teismui pareiškimą įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, be savarankiškų reikalavimų, atitinkamai, nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl apelianto įtraukimo į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu, dėl to apeliantas neįgyja dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių, taip pat ir teisės pateikti atskirąjį skundą.

243. Apeliantas netiksliai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001-12-01 dienos nutarimą Nr. 33. Minėto nutarimo 4 punkte yra išaiškinta, kad trečiųjų asmenų teises kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Šiuo atveju, atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas teismo nutartimi dar nėra patvirtintas.

254. Apeliantas netiksliai interpretuoja savo turimo finansinio reikalavimo į atsakovą teisinę reikšmę, nurodydamas, kad jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Iš tiesų šis faktas, kartu su reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo sutartimi pasirašyta su UAB „Ekama”, nesudaro sąlygų apeiti apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo ĮBĮ nustatyta tvarka, t.y., teismo nutartimi bankroto byloje. Apeliantas laisvai disponuoja savo materialiniu teisiniu reikalavimu į atsakovą ir turi nuspręsti, ar sieks savo reikalavimo patenkinimo, atitinkamai administratoriui ir teismui išreikšdamas savo valią. Atsakovo nuomone, minėtų teismo nutarčių ir reikalavimo perleidimo sutarties egzistavimas turi tokią reikšmę, kad sudaro prielaidas apeliantui papildomai neįrodinėti savo reikalavimo teisės atsakovui pagrįstumo ir dydžio.

265. Informacija apie teismo posėdžius yra vieša, teismo interneto puslapyje (www.vat.lt), kur yra reguliariai skelbiama apie teismo priimtus pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, negalėjo nesužinoti apie atsakovui keliamą bankroto bylą ir turėjo galimybę pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu bei pasiūlyti savąją bankroto administratoriaus kandidatūrą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo be jokių pateisinančių priežasčių. Šiame kontekste apelianto pateiktas atskirasis skundas dėl atsakovo administratoriaus paskyrimo vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir negali būti naudojamas, kaip priemonė atstatyti apelianto tariamai pažeistas teises ir suteikti galimybę pasisakyti dėl atsakovo administratoriaus paskyrimo, pateikiant savąją kandidatūrą.

276. Apelianto siūloma administratoriaus kandidatūra administruoja 189 įmones ir jos buveinė yra Kaune, tuo tarpu UAB „Admivita” administruoja 54 įmones ir jos buveinė yra Vilniuje. Taigi, apelianto siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra negalės užtikrinti atsakovo bankroto procedūrų operatyvumo bei efektyvumo.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Atskirasis skundas netenkintinas.

31Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas dėl kreditoriaus UAB „Gabringa“ procesinės padėties UAB „Versenta“ bankroto byloje bei pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti UAB „Gabringa“ atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

32Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

33Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, jog aukščiau nurodytas klausimas yra kilęs bankroto byloje. CPK 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bylos dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Specialus bankroto bylų nagrinėjimo teisės aktas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

34ĮBĮ 10 straipsnio 8 ir 13 dalys, numatančios atskirojo skundo dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą padavimo tvarką, nenustato, kokie asmenys turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl šios nutarties. CPK 305 straipsnyje, nustatančiame apeliacinio skundo subjektų ratą, yra nurodyta, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Taigi, nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 2-3 punktų nuostatas, ieškovu yra laikomas kreditorius, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą, arba įstojo į ją, turėdamas tikslą ir siūlydamas iškelti bankroto bylą atsakovui iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Atsakovu bankroto bylose laikytina įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Nei ĮBĮ, nei CPK, nei teismų praktika nedraudžia bankroto procese dalyvauti tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, kurie įstoja į bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, turėdami tikslą, kaip ir ieškovai, palaikyti bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Taigi, jei atsakovo kreditorius įstoja į bylą prieš teismui priimant nutartį dėl bankroto atsakovui bylos iškėlimo, pareikšdamas, jog kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais palaiko pareikštus ieškinio reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir kt., tuomet svarstytinas jo procesinio statuso klausimas pagal bendrąsias CPK taisykles, be to, taikytinos ir CPK nuostatos, kurios nustato subjektus, turinčius teisę paduoti atskirąjį skundą. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne siūlyti bankroto bylos iškėlimą atsakovui, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Trečiųjų asmenų teises šie kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas. Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, taip pat kitose teismo nutartyse, kuriomis tam tikri asmenys yra įtraukiami į bankroto bylos nagrinėjimą, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis.

35Taigi, nustatant, ar kreditorius UAB „Gabringa“ šiuo atveju įgijo ieškovo, ar trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ar trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų teises bei pareigas, reikia atsižvelgti į tai, ar jis pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, ar į bankroto bylą įstojo turėdamas tikslą siūlyti iškelti bankroto bylą atsakovui, ar tik patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau iškeltoje bankroto byloje. Pažymėtina, kad kreditorius dalyvaujančio byloje asmens procesines teises ir pareigas įgyja nuo įstojimo (įtraukimo) į bylos nagrinėjimą momento.

36Nagrinėjamu atveju, kreditorius UAB „Gabringa“ iki bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė prašydamas atsakovui iškelti bankroto bylą, neprašė įtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ar nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „Versenta“ jau iškelta bankroto byla. Taigi, šiuo atveju toks pareiškėjas nėra laikytinas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes jo procesinė padėtis nebuvo sprendžiama ir nėra išspręsta įsiteisėjusia nutartimi bankroto byloje. Asmenys, kurie nėra teismo nutartimi įtraukti į kreditorių sąrašą, taip pat nėra laikomi bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, tai yra trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet pareiškėjas iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ir dar nėra patvirtintas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje, jis neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Versenta“ iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalis 2 punktas).

37Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių išvados atitinka suformuotą teismų praktiką dėl bankroto byloje dalyvaujančių asmenų statuso aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-405/2010), taigi atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

38Apeliantas nurodo, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1775-262/2011, tarp apelianto ir UAB „Versenta“ ir žinodamas apie pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Versenta” iškėlimo, neinformavo apelianto apie tai, kad teismo žinioje yra nagrinėjama byla ir nesudarė galimybių tinkamai ginti savo, kaip kreditoriaus teisių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes kaip teisingai nurodo atsakovas, informacija apie teismo posėdžius yra vieša, teismo interneto puslapyje (www.vat.lt), kur yra reguliariai skelbiama apie teismo priimtus pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo. Taigi, apeliantas, būdamas rūpestingas ir atidus, galėjo domėtis ir sužinoti apie atsakovui keliamą bankroto bylą bei pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu bei pasiūlyti savąją bankroto administratoriaus kandidatūrą. Be to, būtina pažymėti, jog pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir civilinę bylą Nr. 2-1775-262/2011 nagrinėjo skirtingi teisėjai, kurie iki atsakovui bankroto bylos iškėlimo neturi teisinio pagrindo domėtis kolegų nagrinėjamomis bylomis ir informuoti apie tai, galimai suinteresuotus asmenis.

39Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad praleistas terminas atskirąjam skundui paduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla atsakovui iškelta Vilniaus apygardos teisme 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-03-10. Tuo tarpu pareiškėjo atskirasis skundas teisme gautas tik 2011-03-30, voke, ant kurio nėra pasiuntinių tarnybos spaudų, iš kurių būtų matyti siuntos išsiuntimo data (b.l.70). Taigi, teismas neturėdamas jokių duomenų apie atskirojo skundo išsiuntimo laiką, ir gavęs atskirąjį skundą tik 2011-03-30, neturėjo teisinio pagrindo išvadoms, jog atskirasis skundas pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto termino. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareikškėjo atskirąjį skundą, kaip neturinčio teisės jį paduoti asmens, teisėjų kolegija nebeturi pagrindo vertinti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto pareiškėjo atstovo paaiškinimų dėl atskirojo skundo išsiuntimo dienos bei šiuo klausimu pateikto siuntų bendrovės paaiškinimo.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą bei atsliepimo į jį argumentus, atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Pareiškėjas UAB „Gabringa“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 13. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą... 14. 2. Pareiškėjo teisė paduoti atskirąjį skundą yra išaiškinta Lietuvos... 15. 3. Apelianto kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Lietuvos... 16. 4. Faktinė aplinkybė, kad kreditorius UAB „Lektos”... 17. turi procesinę teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, o... 18. 5. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali riboti teisės... 19. 6. Teismas, nagrinėdamas bylą Nr. 2-1775-262/2011 tarp apelianto ir UAB... 20. 7. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1255-1/2010 yra... 21. Atsakovas BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „Admivita“... 22. 1. CPK numato teismo teisę, o ne pareigą įtraukti asmenį į bylą... 23. 2. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs teismui pareiškimą... 24. 3. Apeliantas netiksliai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato... 25. 4. Apeliantas netiksliai interpretuoja savo turimo finansinio reikalavimo į... 26. 5. Informacija apie teismo posėdžius yra vieša, teismo interneto puslapyje... 27. 6. Apelianto siūloma administratoriaus kandidatūra administruoja 189 įmones... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Atskirasis skundas netenkintinas.... 31. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas dėl kreditoriaus UAB „Gabringa“... 32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės... 33. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartys gali... 34. ĮBĮ 10 straipsnio 8 ir 13 dalys, numatančios atskirojo skundo dėl teismo... 35. Taigi, nustatant, ar kreditorius UAB „Gabringa“ šiuo atveju įgijo... 36. Nagrinėjamu atveju, kreditorius UAB „Gabringa“ iki bankroto bylos... 37. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų)... 38. Apeliantas nurodo, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.... 39. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą bei atsliepimo į jį... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą....