Byla 2A-1123-603/2013
Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, B. F. Ltd

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui R. M. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, B. F. Ltd.,

Nustatė

2ieškovas A. O. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M. (toliau – atsakovas), prašydamas pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4029, pagal kurį atsakovas po K. G. mirties paveldėjo 19/36 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 1I1p, esančio ( - ) (toliau – paveldėjimo teisės liudijimas), ir panaikinti teisinę registraciją atsakovo vardu į 19/36 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 1I1p, esančio ( - ) (toliau – ūkinis pastatas). Nurodė, kad 1972 m. spalio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš A. G. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo bei ½ dalį ūkinių pastatų, esančių ( - ) 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas iš K. G. įsigijo dalį gyvenamojo namo bei 1/6 dalį ūkinių pastatų, esančių ( - ), 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 5 kv. m., ūkinio pastato. 1972 m. spalio 3 d. ir 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos pas notarą ir per 3 mėnesius įregistruotos inventorizacijos biure. 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota inventorizacijos biure, tačiau ieškovas pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino šiai sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, byla išnagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo pareiškimą tenkino. Ieškovas minėtos nutarties pagrindu viešuose registruose įregistravo 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo - pardavimo sutartį bei dalį, t.y. 5 kv. m., ūkinio pastato savo vardu. 2009 m. gegužės 7 d. valstybės įmonės „Registrų centro“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) Nekilnojamojo turto registro pažymoje ieškovas pastebėjo neatitikimų, o būtent, ūkinis pastatas nuosavybės teise registruotas ne tik ieškovo, bet ir atsakovo bei 1985 m. mirusio K. G. vardu, nors iš tiesų minėtas ūkinis pastatas trijų sutarčių pagrindu perėjo ieškovo nuosavybėn. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialą, prašydamas ištaisyti neatitikimus, nurodant, kad ūkinio pastato įsigijimo pagrindas – 1972 m. spalio 3 d. ir 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo - pardavimo sutartys, o savininkas – ieškovas. VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas 2009 m. liepos 7 d. atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, ko pasėkoje ieškovas pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2009 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Pagrindinis tokio sprendimo argumentas buvo tas, jog statinys, dėl kurio kilęs ginčas, yra sunaikintas. Ieškovas 2009 m. spalio 5 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo sprendimą dėl klaidų taisymo atsisakymo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas. Atsakovas, vykstant teisminiam ginčui dėl ūkinio pastato, kurio dalies savininku buvo nurodytas jau seniai miręs asmuo, nuvyko į Elektrėnų savivaldybės 1-ąjį notaro biurą ir nurodė, kad jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą K. G. turtą, kurį jis paliko atsakovui testamentu. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras 2009 m. lapkričio 17 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į 19/36 dalis ūkinio pastato. Atsakovas, kreipdamasis į notarą ir jį klaidindamas, elgėsi nesąžiningai, nes dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi prasidėjus administraciniam ginčui, siekdamas padaryti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą neįmanomą įvykdyti.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 1985 m. kovo 28 d. testamentu, patvirtintu Trakų valstybinės notarinės kontoros valstybinio notaro, K. G. visą savo turtą, įskaitant ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - )., paliko atsakovui. Atsakovas 1985 m. spalio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Trakų valstybinę notarinę kontorą dėl K. G. palikimo pagal testamentą priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo. 1985 m. spalio 22 d. Trakų valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriuo paliudijo, jog pagal 1985 m. kovo 28 d. testamentą K. G. testamente nurodyto turto paveldėtojas yra atsakovas; paveldimas turtas, kuriam išduotas šis liudijimas, susideda iš 33/100 dalių gyvenamojo namo, 1/3 dalies ūkinio pastato bei kiemo įrenginių. 2009 m. lapkričio 17 d. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė išdavė ginčo paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad K. G. testamente nurodytas turto įpėdinis yra atsakovas; paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: 19/36 dalys ūkinio pastato. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. vasario 18 d. išrašo teismas nustatė, kad ūkinio pastato 31/36 dalys pagal 1985 m. spalio 22 d. ir 2009 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus priklauso atsakovui, 5/36 dalys pagal 1984 m. rugsėjo 5 d. sutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį priklauso ieškovui. Teismas nustatęs, kad vieninteliu palikėjo K. G. turto įpėdiniu yra atsakovas konstatavo, kad ieškovas nėra asmuo, pretenduojantis į K. G. palikimą, todėl neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl neanalizuotini ir nevertintini. Teismas sprendė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties, todėl nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą - palikimo priėmimą.

4Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą į 19/36 dalis ūkinio pastato ir panaikinti teisinę registraciją atsakovo vardu į 19/36 dalis ūkinio pastato; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė ieškinyje išdėstytais motyvais akcentuodamas, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į turtą, kuris mirusiajam nepriklausė. 19/36 dalys ūkinio pastato buvo perleistos ieškovui 1972 m. spalio 3 d., 1972 m. gruodžio 21 d. ir 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos notariato (toliau – Notariato įstatymas) įstatymu, kurio 1 straipsnis numato, kad notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektinės teises ir juridinius faktus. Notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą dėl statinio dalies, dėl kurios teisinės registracijos vyko teisminis procesas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nors vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsniu, privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Teismas nepagrįstai nurodė ieškovui ginčyti palikimo priėmimo faktą ir bylą išsprendė vadovaudamasis paveldėjimo teisės, o ne daiktinės teisės normomis. Atsakovas žinojo, kad ginčo ūkinis pastatas viešuose registruose įregistruotas ne tik ieškovo, bet atsakovo ir mirusio K. G. vardu. Nesąžiningų atsakovo veiksmų pasėkoje išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia ieškovo, kaip savininko, nuosavybės teises į ūkinį pastatą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad nors ieškovas ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, t.y., jog ūkinį pastatą įsigijo sutarčių pagrindų: 1972 m. spalio 3 d. sutartimi A. G. pardavė ieškovui ½ dalį ūkinio pastato; 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. G. pardavė ieškovui 1/6 dalį ūkinio pastato; 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. G. pardavė ieškovui 5 kv. m. ūkinio pastato, tačiau ieškovas teisinės registracijos pagal aukščiau minimas sutartis neatliko. Ieškovas patvirtino, kad praleistas terminas nuosavybės teisių įregistravimui Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujintas tik į 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą, tuo pagrindu ieškovas įregistravo nuosavybę į 5/36 dalis ūkinio pastato. Ieškovo nuosavybės teisės pagal 1972 m. spalio 3 d. ir 1972 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis neįregistruotos. K. G. visą savo turtą, įskaitant ½ dalį ūkinių pastatų, 1985 m. kovo 28 d. Trakų valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintu testamentu paliko atsakovui. 1985 m. spalio 22 d. Trakų valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriuo paliudijo, kad K. G. turto, susidedančio iš 33/100 dalių gyvenamojo namo, 1/3 dalies ūkinio pastato ir kiemo įrenginių, paveldėtojas pagal testamentą yra atsakovas. 2009 m. lapkričio 17 d. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad K. G. turto testamente nurodytas paveldėtojas yra atsakovas, paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro 19/36 dalių ūkinio pastato. Tretysis asmuo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė paaiškino, kad 2009 m. spalio 30 d. gautoje valstybės įmonės „Registrų centro“ Vilniaus filialo pažymoje Nr. 44-2722882 buvo nurodyta, kad 19/36 dalys ūkinio pastato viešame registre įregistruotos K. G. vardu, todėl testamentiniam įpėdiniui - atsakovui privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šią likusią dalį.

6Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9Byloje sprendžiamas šalių ginčas ūkinio pastato dalies nuosavybės teisių susiklosčius situacijai, kad du asmenys - ieškovas ir atsakovas – laiko save ūkinio pastato ar jo dalies savininkais, atitinkamai kiekvieno iš jų nuosavybė grindžiama gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalių perleidimo ir paveldėjimo sandorius įforminančiais dokumentais.

10Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vieninteliu palikėjo K. G. turto (testamentiniu) įpėdiniu yra atsakovas, o kadangi ieškovas nėra asmuo, pretenduojantis į K. G. palikimą, todėl neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ko pasėkoje teismas visų kitų byloje esančių įrodymų neanalizavo ir nevertino. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai atmestini kaip neteisėti.

11Šioje byloje ginčas kyla iš ieškovo, kaip ūkinio pastato savininko teisių gynimo, kuomet savininkui įstatymas suteikia teises reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus ar išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas proceso metu nuosekliai tvirtino, kad atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas į turtą, kuris mirusiajam nepriklausė, t.y. kurį iš pastarojo įsigijo 1972 m. spalio 3 d., 1972 m. gruodžio 21 d. ir 1984 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais, teismui pateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Natūralu, kad ieškovas neturi kitos galimybės, kaip ginti savo, kaip turto, kuris iki palikimo atsiradimo nebepriklausė palikėjui, savininko teises, ginčydamas atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindą – paveldėjimo teisės liudijimą, kas visiškai nereiškia, kad ginčo santykiai kyla iš paveldėjimo teisės santykių. Ieškovas nepretenduoja į palikimą ir tuo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimo neginčija, bet turto savininko teises gina ginčydamas tą sandorį, kurio pagrindu, kaip nurodoma ieškinyje, jam priklausantis nekilnojamasis daiktas tapo ir kito asmens nuosavybe.

12Kadangi negalimas paveldėjimas turto, kuris nepriklausė palikėjui jo mirties momentu (CK 5.1 straipsnis), nustačius, kad ieškovas yra ūkinio pastato, į kurio dalį vėliau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui, savininkas, ginčo paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 straipsnis). Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar 1972 m. spalio 3 d., 1972 m. gruodžio 21 d. ir 1984 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu ieškovas įsigijo ūkinį pastatą nuosavybės teise, t.y. ar šie sandoriai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie buvo įforminti ir įregistruoti pagal sandorių sudarymo momentu galiojusius įstatymus bei nustatyti, dėl kokių priežasčių minėti sandoriai dalyje dėl ūkinio pastato įsigijimo ieškovo nuosavybėn, priešingai nei dalyje dėl gyvenamojo namo įsigijimo ieškovo nuosavybėn, neįregistruoti viešuose registruose. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, teismas šių aplinkybių netyrė, ieškovo nurodytų argumentų ir jo pateiktų įrodymų neanalizavo, nenurodė jų įrodomosios reikšmės, nevertino jų pakankamumo aspektu (CPK 185 straipsnis).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, be to, apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas teismui (CPK 314 straipsnis). Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti naujų bylos aplinkybių, kurios nesiaiškintos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių ir įrodymų apimtis ir pobūdis suteikia pagrindą išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-121/2009).

14Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų neteisingų išvadų, dėl nustatytų ir šioje nutartyje išvardintų teismo sprendimo trūkumų nevertinami. Visos šios aplinkybės turi būti sprendžiamos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš naujo.

15Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė bylos esmės, dėl ko ši byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai