Byla e2A-45-524/2018
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys G. V., „Swedbank“, AB, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Mirigita“ ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys G. V., „Swedbank“, AB, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė ieškiniu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovės

    411 895,68 EUR skolą už atliktus statybos darbus, 428,24 EUR delspinigius, iš viso 12 323,92 EUR ir 8,05 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 970 EUR bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. Statybos rangos sutartį Nr. 14/09-11 ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Panevėžio g. 5, Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Iš viso ieškovė atliko darbų už 746 902,11 EUR, o atsakovė sumokėjo 735 006,43 EUR, skolos likutis 11 895,68 EUR. Pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. Statybos rangos sutarties 16.6 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus per 30 dienų nuo pateiktų aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos; ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, atsakovė jas priėmė, tačiau nėra iki galo apmokėjusi 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MIR 2180, skolos suma 11 895,68 EUR, mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Pagal Sutarties 18.1.1 punktą atsakovė, uždelsusi laiku sumokėti už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 5 procentus nuo statybos darbų kainos; atsakovė už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. turi sumokėti ieškovei 428,24 EUR delspinigių. Iš viso atsakovė skolinga 12 323,92 EUR.

  2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarydama su ieškove Rangos sutartį Nr. 14/09-11 atsakovė veikė kaip gyvenamojo namo, adresu Panevėžio g. 5, Klaipėda, administratorė, kuriai priskirtos funkcijos – organizuoti bei vykdyti namo techninės priežiūros darbus, teikti kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, sudaryti perkamų paslaugų sutartis. Atsakovė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose dalyvauja tik kaip tarpininkė (įgaliotas asmuo) tarp paslaugas teikiančių subjektų ir tų paslaugų pirkėjų, t. y. butų ir kitų savininkų. Nurodytas namas atnaujintas (modernizuotas) pagal programą JESSICA, lėšos namui atnaujinti skiriamos iš Kontroliuojančio fondo, įsteigto JESSICA iniciatyva; lėšas, kurios pervedamos kredito įstaigai, šiuo atveju – AB bankui „Swedbank“, skyrė ir bankui pervedė Vyriausybė. Todėl atsakovė, veikdama kaip administratorė ir įgaliotas asmuo, pasirašė ne tik jau minėtą Rangos sutartį, bet ir 2015 m. balandžio 14 d. Kredito sutartį Nr. VL-ST-15-9236 dėl kredito namo, adresu Panevėžio g. 5, atnaujinimo (modernizavimo) darbams apmokėti gavimo. Tiek namo atnaujinimo paslaugų, tiek paskolos gavėjai yra namo butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau pinigų pagal Paskolos sutartį tiesiogiai iš banko negauna nei paskolos gavėjai, nei jiems atstovaujantis administratorius. Ieškovei už atliktus ir pagal perdavimo–priėmimo aktą perduotus darbus pinigus perveda pats bankas po to, kai atsakovė kredito gavėjų vardu pateikia bankui administratoriaus, rangovo, statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens ir Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) pasirašytus darbų priėmimo aktus. Atsakovė ieškovės 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MIR 2180, išrašytą 160 885,10 EUR sumai, pateikė bankui apmokėti, bankas sumokėjo ieškovei 158 253,79 EUR, nesumokėta suma liko 2 649,31 EUR. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus ieškovei turėjo būti pervesta 746 902,11 EUR, tačiau bankas išmokėjo 735 006,43 EUR, nes bankas sustabdė kai kurių butų (7,15 ir 71) mirusių savininkų paskolos dalies išmokėjimą. Pašalinus trūkumus, sustabdytą paskolos dalį namo, adresu Panevėžio g. 5, 7 ir 15 butų savininkams bankas vėliau išmokėjo, tačiau 71 buto savininko dalies – 11 895,68 EUR išmokėjimas sustabdytas iki šiol, nes, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, adresu Panevėžio g. 5-71, savininku iki šiol įregistruotas S. M., kuris yra miręs, po jo mirties butą paveldėjo sutuoktinė A. J. M., kuri taip pat yra mirusi (mirė 2008 m. kovo 15 d.), dėl palikimo priėmimo kreipėsi paveldėtoja pagal įstatymą mirusiosios nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujant motinai D. G..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-28 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 11 895,68 EUR skolą, 428,24 EUR delspinigius, iš viso 12 323,92 EUR, 8,05 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 970 EUR bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko darbų už 746 902,11 EUR, o atsakovė sumokėjo 735 006,43 EUR, todėl skolos likutis 11 895,68 EUR. Teismas sprendė, kad ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 895,68 EUR skolą už atliktus darbus laikomas pagrįstu.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovės mokėjimus ieškovei pagal sutartį sąlygojo ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ veiksmai, kuris sustabdė skolos sumos mokėjimą vadovaudamasis Kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir AB „Swedbank“, 5.1 punktu, nepaneigia nurodytų išvadų, tuo labiau kad ieškovė nėra Kredito sutarties šalis ir Kredito sutartimi nėra saistoma sutartinių įsipareigojimų vykdant šalims sutartį, o atsakovės ir AB „Swedbank“ sutartiniai įsipareigojimai bei jų vykdymas neturi daryti įtakos sutarties dalies dėl šalių atsiskaitymo už atliktus darbus vykdymui ir sudaryti sąlygų pažeisti sutartį ir (ar) šiuos pažeidimus pateisinti.
  4. Atitinkamai teismas sprendė, kad ieškovė delspinigius prašė priteisti pagrįstai, jų dydis teisingas, todėl yra pagrindas delspinigius priteisti iš atsakovės.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    92017-08-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas, priimdamas minėtą sprendimą, neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimą bei sutarčių aiškinimo taisykles, neteisingai apskaičiavo byloje mokėtiną žyminį mokestį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o teismo padaryti pažeidimai turėjo esminės reikšmės netinkamam bylos išnagrinėjimui bei neteisėto sprendimo priėmimui. Nurodo, kad 2017-08-08 posėdžio garso įrašas neatitinka informacinėje pažymoje nurodytų įvykių. Informacinėje pažymoje nurodyta, jog 9:20:07 val. buvo skelbiama nagrinėjimo pabaiga ir baigiamosios kalbos, tačiau garso įrašas patvirtina, kad tai nebuvo paskelbta. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 9:24:50 val. atsakovo atstovė pasakė baigiamąsias kalbas, nors jos nebuvo pasakytos, kadangi nebuvo leista. Atsakovė gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose dalyvauja tik kaip tarpininkė (įgaliotas asmuo) tarp paslaugas teikiančių subjektų ir tų paslaugų pirkėjų, t. y. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, todėl atsakovė negalėjo susitarti dėl didesnės, nei ją įpareigojo savininkų sprendimai ir įstatymas, daugiabučių namų savininkų (naudos gavėjų) teisių ir pareigų apimties. Teigia, kad ieškovei buvo mokama iš atsakovės sąskaitos, kurioje buvo kaupiamos kredito lėšos iš banke atidarytų paskolinių butų savininkų sąskaitų. Būtent iš minėtos sąskaitos minėtos lėšos buvo pervedamos į ieškovės, atlikusios statybos rangos darbus ir išrašiusios sąskaitą faktūrą, sąskaitą. Mano, kad nėra tinkama atsakovė byloje, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

  2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2014-09-11 statybos rangos sutartį pasirašė ieškovė ir atsakovė, veikianti kaip namo administratorė, tačiau savo vardu. 2014-09-11 statybos rangos sutartyje atsakovė aiškiai, suprantamai ir vienareikšmiškai įvardijamas kaip užsakovė, o ne kaip užsakovų atstovė. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad užsakovas, o ne bendraturčiai sumoka rangovui už darbą. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė iš atsakovės, kuri neapmokėjo visų ieškovės pateiktų sąskaitų. Teigia, kad atsakovė priteistas iš jos lėšas gali susigrąžinti iš butų savininkų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl baigiamųjų kalbų nesuteikimo pagal CPK 329 str. nelaikytinas esminiu civilinio proceso pažeidimu. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis), tačiau iš 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, baigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, paskelbė teisminius ginčus ir suteikė žodį dalyvaujantiems byloje asmenims, ieškovės atstovas kalbėjo išsamiau, o atsakovės atstovė tik suformulavo prašymą teismui, po to buvo suteikta replikos teisė, kuria šalys nepasinaudojo. Iš paminėto teismo posėdžio garso įrašo negalima padaryti išvados, kad buvo pažeista atsakovės teisė pasisakyti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nes jai buvo suteikta galimybė pasisakyti du kartus, įskaitant ir replikos teisę. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės atstovė nuosekliai viso proceso metu pasisakė dėl ginčo dalyko, pateikiamų įrodymų, t. y. išsamiai pasisakė įrodymų tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo netikslus baigiamųjų kalbų įvardijimas proceso metu iš esmės nepažeidė atsakovės teisių. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsakovė nenurodo, jog teismas rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, todėl apeliaciniame skunde nurodyti netikslumai dėl baigiamųjų kalbų įvardijimo žodinio proceso metu ir informacinėje pažymoje neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui.

  1. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  2. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo sudariusios statybos rangos sutartį Nr. 14/09-11, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Panevėžio g. 5, Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Byloje priėmimo–perdavimo aktais įrodyta, kad ieškovė atliko daugiabučio namo modernizavimo darbus už 746 902,11 EUR, atsakovė šiuos darbus priėmė, tačiau sumokėjo tik 735 006,43 EUR. 11 895,68 EUR skolos likutis susidarė dėl to, jog ginčo sumos išmokėjimą sustabdė šios bylos trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, dėl buto, adresu Panevėžio g. 5-71, Klaipėda, savininko mirties. Byloje įrodyta, kad atsakovė aktyviai vykdė savo pareigą įregistruoti šį butą paveldėtojo vardu, tačiau ydingai suformulavo reikalavimą teismui. Tuo tikslu 2015 m. lapkričio 5 d. parašė D. G. prašymą Nr. 879 „Dėl nuosavybės teisių į butą įregistravimo“. Nepilnametės atstovei pagal įstatymą nevykdant šios pareigos atsakovė pateikė teismui ieškinį su prašymu įpareigoti paveldėtojos G. V. atstovę D. G. įregistruoti nuosavybės teises į butą, esantį adresu ( - ). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8109-618/2016 atsakovės ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė nėra paveldėtojos kreditorė, o jos kreditore gali būti laikoma rangovė UAB „Mirigita“ arba atitinkamai bankas „Swedbank“, AB. Tačiau atsakovė nepagrįstai nurodo, jog paminėtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje turi prejudicinę reikšmę turintį faktą dėl tinkamos atsakovės šioje byloje. Įvertinus ginčo teisinį santykį nėra pagrindo konstatuoti, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra teisiškai reikšmingas klausimas šioje byloje, nes byloje nustatytas asmuo faktiškai yra priėmęs palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau.
  3. Atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8109-618/2016 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovės atstovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės vardu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, unikalus Nr. 2197-0004-7014:0069, esantį ( - ), atsakovės atstovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo – skirti jai 200,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toks ydingai suformuluotas reikalavimas neįrodo, jog atsakovė, kaip namo administratorė, tinkamai įvykdė savo kaip administratoriaus pareigas. Bankui atsisakius išmokėti paskolos dalį faktiškai turėjo būti iškeltas ginčas dėl teisės pripažinimo šios bylos atsakovei už įpėdinę pateikti prašymą gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į turtą atsakovės vardu, t. y. pateikti už įpėdinę notarui reikalingus dokumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo į butą išdavimo: prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, VĮ Registrų centro pažymą apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą įpėdinės vardu, ir pagal pas notarą esančius dokumentus gauti iš notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pateikti gautą iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą VĮ Registrų centrui dėl buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įpėdinės vardu, nesant nekilnojamojo daikto savininkės prašymo. Todėl paminėtoje išnagrinėtoje byloje buto įpėdinės kreditorių nurodymas neturi prejudicinę reikšmę turinčio fakto reikšmės šioje byloje, nes šioje byloje sprendžiamas ginčas, kylantis iš atsakovės daugiabučio namo administravimo teisinių santykių atsiskaitant su rangovu vykdant namo modernizavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą konstatuodamas, jog tiek šios nutarties 10 p. nurodytą rangos sutartį su ieškove, tiek kredito sutartį su „Swedbank“, AB, dėl daugiabučio namo modernizavimo, tiek prašymus išmokėti paskolą ieškovei pasirašė šios bylos atsakovė, todėl šis ginčas kildinamas iš atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
  4. Aiškinant sutartis atsižvelgtina į šalių teisinių santykių specifiką. Nagrinėjamu atveju rangos sutartis pasirašė atsakovė, veikianti kaip namo administratorė (kaip nurodyta sutartyse), ir rangovė. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio (nustatančio paprastojo administravimo turinį) pagrindu, jo veiklai (teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys; byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės, – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Turto administravimo teisiniai santykiai nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015, 2015m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
  5. Atsakovė, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis, o sutarčių pasirašymas įpareigoja jos šalis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Projekto administratoriaus funkcijos yra namui modernizuoti skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką atsakovė netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą, atsiskaitymą rangovams pagal pasirašytas sutartis.
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rangos sutarties nuostatas aiškino tinkamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai). Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Rangos sutartį, kuri yra atlygintinė, rangovė turi teisę už atliktus darbus gauti atlyginimą per protingą terminą. Šalių sutarties 2.1 p. atsakovė kaip užsakovė įsipareigojo užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Atsakovė, nors ir sudariusi rangos sutartį kaip daugiabučio namo administratorė, privalėjo laikytis šia sutartimi nustatytų ir iš jos išplaukiančių įsipareigojimų, kuriuos apima ne vien pareiga pervesti savininkų sumokėtas sumas rangovei, tačiau, sutartyse esant nuostatai dėl patalpų savininkų tinkamo ir laiku atlikto mokėjimo, galutinio atsiskaitymo su rangove gyventojams visiškai sumokėjus rangos darbų kainą, veikti aktyviai, siekdama, jog būtų tinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties 16 p., reglamentuojantis atsiskaitymo tvarką, nenumatė atsakovei galimybės sulaikyti mokėjimą ieškovei dėl paskolos iš banko negavimo dėl namo gyventojo mirties. Šios nutarties 12 p. pateiktas daugiabučio namo administratoriaus teisinis reglamentavimas įpareigoja atsakovę tinkamai įvykdyti pareigą kaupti ir į apskaitą įtraukti gyventojų lėšas, skirtas atsiskaityti su rangovais, todėl akivaizdu, jog ji, pasirašiusi kreditavimo sutartį su banku, įgyja teisę reikalauti iš banko ginčo sumos, o ne ieškovė. Net ir atsižvelgiant į turto administratoriaus, kaip subjekto, veikiančio savininkų naudai, statusą, jo įgaliojimus, vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigą apmokėti bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, turto administratorei pasirašius sutartį, kurioje numatyta pareiga atsiskaityti su ieškove, nėra pagrindo paneigti atsakovės įsipareigojimą atsiskaityti su rangove už atliktus darbus. Teismas pagrįstai sprendė, kad rangovė turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, todėl atsakovei tenka tam tikra sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika.
  7. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovę su šios bylos trečiaisiais asmenimis G. V. ir „Swedbank“, AB sieja daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, todėl dėl ginčo sumos ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis.
  8. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 11 895,68 EUR skola susidarė neapmokant visų ieškovės sąskaitų faktūrų dalies, o ne tik paskutinės sąskaitos faktūros. Šioje byloje nekyla ginčas, kad 11 895,68 EUR už atliktus darbus nėra sumokėta t. y. UAB „Paslaugos būstui“ skolos faktą pripažįsta, tik įrodinėja, jog ji yra netinkama atsakovė byloje. Todėl šioje byloje yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar neapmokėta tik paskutinė sąskaitos faktūros 11 895,68 EUR dalis, ar visų sąskaitų faktūrų mažesnės dalys, sudarančios bendrą 11 895,68 EUR sumą.
  9. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  10. Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl neteisingai iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio. Ieškovė, teikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo pareigą sumokėti tik 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio pagal COK 80 str. 7 d., nors sumokėjo visą sumą, t. y. 370 EUR. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė į tai dėmesio ir priteisė iš atsakovės 370 EUR žyminį mokestį, nors teismas skundžiamu sprendimu turėjo 93 EUR permokėtą žyminį mokestį grąžinti ieškovei, o iš atsakovės priteisti tik 277 EUR žyminio mokesčio. Ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, tačiau šios apeliacinio skundo dalies tenkinimas nesudaro pagrindo priteisti apeliantei bei sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, nes teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga ir reikalavimas dėl jų nelaikytinas šalies ginčo materialiniu reikalavimu CPK 93 str. 2 d. prasme.
  11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos 200 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d. 3 d.).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Pakeisti jo dalį dėl 970 EUR bylinėjimosi išlaidų iš UAB ,,Paslaugos būstui“ UAB ,,Mirigita“ priteisimo ir šią sumą sumažinti iki 877 EUR.

15Grąžinti UAB ,,Mirigita“ 93 EUR žyminio mokesčio dalį, permokėtą paduodant ieškinį. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

16Priteisti iš UAB ,,Paslaugos būstui“ UAB ,,Mirigita“ 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai