Byla 3K-3-273-421/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č. , B. Č. ieškinį atsakovams M. M. , Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. S. , R. U. , V. K. projektavimo įmonei „Namas“, VĮ Valstybės žemės fondui dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą bei melioracijos sistemos įrengimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai A. Č., B. Č. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams M. M. , Rokiškio rajono savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybė), kurį patikslinę, prašė iš atsakovų solidariai priteisti po 3228 Lt (934,89 Eur) kiekvienam ieškovui turtinei žalai atlyginti ir įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ).

6Ieškinyje teigė, kad 2008 metais atsakovas M. M. savo žemės sklype, esančiame ( - ), pagal Savivaldybės suderintą supaprastintą projektą, išduotą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iškasė 528 kv. m. dydžio ir 4,10 m gylio kūdrą, kurią kasant buvo pažeista melioracijos sistema, todėl vanduo išsiliejo į gretimus žemės sklypus ir apsėmė jiems priklausantį sodą ir daržus, esančius ( - ). Pažymėjo, kad atsakovas M. M. iškasė kūdrą didesnio ploto ir gilesnę nei buvo suprojektuota, o tokiam statiniui buvo reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas. Teigė, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija, išdavusi leidimą, nekontroliavo statybos, nepasidomėjo, ar laikomasi leidime nurodytų sąlygų. Derindama supaprastintą statinio projektą, Savivaldybės administracija turėjo matyti, kad kūdra projektuojama toje vietoje, kur yra melioracijos sistema, įsitikinti, jog projektuojama kūdra nepažeis kitų asmenų interesų. Teigė, jog atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad atsakovo M. M. užsakymu parengtas projektas neatitiko statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimų, kad dėl kūdros kasimo darbų pažeista buvusi planuose pažymėta ir veikusi melioracijos sistema ir dėl melioracijos trasos pažeidimo ieškovų sklype atsirado perteklinis vanduo, dėl ko jie negali naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė

8Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kiekvienam ieškovui po 1728 Lt (500,46 Eur) turtinei žalai atlyginti; įpareigojo atsakovus per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2013 m. liepos 23 d. ekspertizės akte Nr. 13-01 nurodytas rekomendacijas, t. y. ieškovų A. ir B. Č. žemės sklype, ( - ), įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis, bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ). Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo M. M. ieškovei B. Č. priteisė 1916,25 Lt (554,98 Eur), o ieškovui A. Č. - 5664,38 Lt (1640,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos priteisė B. Č. 2611,12 Lt (756,23 Eur), o A. Č. - 5905,80 Lt (1710,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas pažymėjo, kad atlikta teismo ekspertizė patvirtino faktą, jog tinkamai veikianti melioracijos sistema ieškovų sklype buvo sugadinta atsakovo M. M. žemės sklype iškasus kūdrą, o ekspertizės išvadai paneigti nebuvo pateikti kiti įrodymai. Teismas pripažino, kad ieškovų žemės sklypas pradėjo šlapti, sugadinus melioracijos sistemą ir nustatė, kad atsakovas M. M. neprižiūrėjo savo sklype esančių melioracijos įrenginių, iškasdamas kūdrą sukėlė grėsmę melioracijos sistemai, einančiai nuo ieškovų žemės sklypo toliau per atsakovui priklausantį žemės sklypą iki melioracijos griovio ir nueinančiai iki upelio. M. M. suprato, kad teritorija yra drėgna ir urbanizuotoje teritorijoje, prieš atliekant kasimo darbus turėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar kasdamas kūdrą nepažeis melioracijos įrenginių, nors ji ir nėra pažymėta planuose, privalėjo įsitikinti ar melioracijos sistema nebus sugadinta. Pripažino, kad M. M. , nedalyvavęs kasant kūdrą, nesidomėjęs, ar nerasta melioracijos sistema, elgėsi neapdairiai, ir sprendė, kad tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes jis buvo ir žemės sklypo savininkas, užsakovas, darbų prižiūrėtojas ir vykdytojas.

10Konstatavo buvus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo M. M. veiksmų ir atsiradusios žalos, nes atsakovas, kasant gruntą ir aptikus brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodytus inžinierinius statinius, turėjo kūdros kasimo darbus laikinai sustabdyti, apie galimus melioracijos įrenginius informuoti Savivaldybę ir turėjo suvokti, kad toks nerūpestingumas gali sukelti neigiamų padarinių, privalėjo ir galėjo užkirsti kelią atsiradusiai žalai.

11Remdamasis teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis bei kitais byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog Savivaldybės įgaliotas asmuo turėjo pareigą patvirtinti tik visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius projektus, tačiau šios pareigos neįvykdė, tai leido teismui konstatuoti neteisėtus veiksmus. Padarė išvadą, kad, jei Savivaldybės valstybės tarnautojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir nebūtų patvirtinę teisės aktų reikalavimams prieštaraujančio kūdros statybos projekto, tuomet ir atsakovas M. M. nebūtų galėjęs vykdyti kūdros kasimo darbų, kurių metu buvo pažeisti melioracijos įrenginiai, o ieškovų žemės sklype nebūtų atsiradęs perteklinis vanduo. Pripažino, kad atsakovės Savivaldybės aplaidumas, patvirtinat imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujantį projektą, sudarė prielaidas atsirasti ieškovų patirtai žalai. Konstatavo teisinį priežastinį ryšį tarp Savivaldybės veiksmų ir ieškovams kilusių neigiamų padarinių ir sprendė, kad dėl ieškovų patirtos žalos privalo atsakyti solidariai abu atsakovai. Pripažino, kad ieškovai dirbo apie 6 arus žemės ir sutiko su ieškovų reikalavimu dėl negauto pelno auginant daržoves, priteisdamas solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui po 1728 Lt (500,46 Eur). Reikalavimą dėl 3000 Lt (868,86 Eur) žalos už vaismedžių, vaiskrūmių galimo sunykimo ar derliaus sumažėjimo atmetė kaip neįrodytą. Sprendė, kad teismo ekspertizės akte nurodytos rekomendacijos atstatyti ieškovų žemės sklypo būklę iki pažeidimo, nesant kitokiems pasiūlymams, laikomos tinkamomis ir nustatė 8 mėnesių terminą atsakovams paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto rekomendacijas.

12Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų M. M. ir Savivaldybės apeliacinius skundus, 2014 m. birželio 20 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ne pačios kūdros iškasimas lėmė ieškovų sklypo užpylimą, bet buvusios melioracijos drenažo sistemos sugadinimas, tą išvadoje nurodė ir ekspertas. Vertinant Lietuvos geologų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą bei liudytojo K. K. paaiškinimus, teismas nustatė, kad teikiant išvadą dėl geologinių ir hidrogeologinių sąlygų ( - ) rajone, ( - ), buvo vertintos tik natūraliai susiklosčiusios gamtinės sąlygos ir M. M. kūdros įtaka joms. Lietuvos geologų tarnyba nevertino melioracijos sistemos veikimo, jos pažeidimo ir pan.

14Teismas nurodė, kad tvirtindamas ieškovų atsakomybę dėl sugadinto melioracijos drenažo, apeliantas M. M. teigė, jog su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kūdros kasimo darbų ir jiems kilo pareigia dalyvauti kūdros kasimo darbuose. Remiantis atsakovo M. M. teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas nepritarė šiems atsakovo teiginiams. Jei ir padėjo ieškovas A. Černius surasti įmonę, užsiimančią kūdrų/tvenkinių kasimu, nereiškia, jog su ieškovu buvo sudaryta žodinė sutartis. Iš paties atsakovo M. M. teiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas pats tarėsi dėl darbų, užmokesčio už atliktus darbus bei atsiskaitė su darbus atlikusia įmone, kas iš esmės paneigia teiginius dėl su ieškovais sudarytos žodinės sutarties. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas M. M. ta aplinkybe, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kūdros kasimo, nesirėmė ir jos neįrodinėjo. Kadangi M. M. yra žemės sklypo, ( - ), savininkas, teismas sprendė, kad vykdant kasimo darbus, jam kyla teisės ir pareigos, numatytos Statybos įstatyme bei statybos techniniame reglamente STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ – reglamento 14 punktas įpareigoja užsakovą stabdyti kasimo darbus, jei randami nepažymėti inžineriniai statiniai, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. nepagrįstai ir neteisėtai perkelia ieškovams savo teises ir pareigas, nustatytas įstatyme bei statybos techniniame reglamente.

15Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas kritiškai vertino atsakovo M. M. teiginius dėl neveikiančios melioracijos sistemos – atliktos teismo melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ginčo sklypuose esanti melioracinė sistema iki atsakovui M. M. iškasus kūdrą, veikė. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teiginiams pagrįsti rėmėsi liudytojų R. G. , V. D. parodymais, tačiau pažymėjo, jog šių liudytojų parodymai buvo pateikti iki teismo ekspertizės atlikimo ir vien tik jais remtis, atmetant teismo ekspertizės išvadas, nėra jokio pagrindo.

16Teismas sprendė, kad atsakovas M. M. nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 ir tirti bei vertinti visą melioracijos trasą, aiškintis UAB „Rokmelsta“ atliktų drenažo sistemos remonto darbų lokalizaciją. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje aiškiai nurodė būtinumą išsiaiškinti, ar ieškovų ir atsakovo M. M. , žemės sklypuose buvo melioracijos sistema, kokios ji būklės, ar tinkamai ji veikė. Teismas pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tirti ir vertinti visos ( - ) kaimo teritorijoje esančios melioracijos sistemos būklę, juo labiau aiškintis UAB „Rokmelsta“ atliktų drenažo sistemos remonto darbų valstybinėje žemėje atlikimo vietą, nes kilęs ginčas apėmė tik ieškovų ir M. M. žemės sklypus. Teismo ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta ieškovų žemės sklypo užliejimo priežastis, kas beje, buvo nurodyta ir ieškovų iniciatyva 2010 m. spalio 19 d. atliktoje ekspertizėje.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teismo ekspertizės išvadoje pateiktas rekomendacijas tinkamomis atstatant pažeistą ieškovų teisę, t. y. nusausinti semiamą žemės sklypą. Šiuo atveju naujos melioracijos sistemos dalies (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) įrengimas laikytinas tinkamu, juo labiau, kad byloje nėra kitų pasiūlymų. Tai, kad savo esme įrengtinas drenažo sistemos apvedimas traktuotinas kaip naujas statinys, nepanaikina skundžiamame sprendime nurodyto įpareigojimo atsakovams. Būtent šio statinio pagalba ir yra atstatoma ieškovų žemės sklypo padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo, ko ir prašė ieškovai. Teismas pabrėžė, kad minėta rekomendacija nepažeidžia atsakovo M. M. interesų, t. y. jo iškasta kūdra išsaugoma.

18Teismas nurodė, kad remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, buvo nustatyta, jog atsakovo M. M. žemės sklype yra patiesta melioracijos drenažo sistema, naudojant 100 mm skersmens molinius vamzdelius. Remiantis Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi atsakovas M. M. pagrįstai pripažintas melioracijos sistemos, esančios jo žemės sklype, savininku, todėl turi minėtame įstatyme nustatytas melioracijos sistemos savininko pareigas (Melioracijos įstatymo 5-6 straipsniai). Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas M. M. pažeidė įstatymo nustatytas pareigas, todėl jam kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą ieškovams žalą, t. y. nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos.

19Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tik įvertinus aplinkybių visumą atsakovė Savivaldybė turėjo priimti sprendimą dėl V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengto kūdros projekto atitikimo Statybos įstatymo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės valstybės tarnautojų netinkamas pareigų atlikimas sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą, nes be raštiško valstybės tarnautojo sutikimo atsakovas M. M. nebūtų vykdęs kūdros kasimo darbų (CK 6.246 straipsnis) – šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neteisėtus atsakovės Savivaldybės veiksmus. Teismas sprendė, jog Savivaldybės neįrodė, kad ieškovams padaryta žala negalėjo būti veiksmų, už ką ji atsakinga, rezultatu, tuo pačiu neginčijamai nepaneigė solidariosios atsakomybės.

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas rekomendacijas, padarė išvadą, kad pateikti problemos sprendimo dėl ieškovų žemės sklypo tvinimo būdai nelaikytini abstrakčiais. Suformuluotos rekomendacijos pakankamai aiškios ir, teismo manymu, pirmosios instancijos teismui nurodyti konkrečius melioracijos sistemos įrengimo sprendinius nebuvo pagrindo, juo labiau, kad, vykdant teismo sprendimą dėl įpareigojimo, atsakovė Savivaldybė turi ir gali pasitelkti savo specialistus. Kita vertus, byloje nė vienas iš atsakovų nepateikė ar nesiūlė pateikti parengtą atliktinų darbų projektą, į ką pirmosios instancijos teismas galėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą. Manytina, kad teismo ekspertizės akto išvadose pateiktų rekomendacijų alternatyvos leidžia pasirinkti optimaliausią ir, galbūt, ekonomiškiausią ieškovų žemės sklypo padėties atkūrimą iki teisės pažeidimo, nepažeidžiant neproporcingai ginčo šalių interesų. Tai, kad Savivaldybė yra skyrusi lėšas pažeistai drenažo linijai iki ginčo šalių žemės sklypų sutvarkyti, nepaneigia atsakomybės dėl netinkamo savo pareigų vykdymo, nes savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyta tik drenažo linija, esanti valstybinėje žemėje, kas pagal įstatymus priklauso savivaldybei (Melioracijos įstatymo 3, 5 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad Savivaldybė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių neįmanomą skundžiamo sprendimo įvykdymą, o galimi ginčai sprendimo vykdymo procese sprendžiami civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

21Teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovas M. M. teigė, jog pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl jo prašymo taikyti ieškovams įstatyme numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinį, apeliacinį ir kasacinius skundus, bei sprendė, jog M. M. nepateikė duomenų, kad ieškovų A. ir B. Č. pateiktas ieškinys, apeliacinis ir kasacinis skundai prieštarauja įstatymo nuostatoms, nes minėti procesiniai dokumentai negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi šaliai tokią teisę suteikia CPK 42 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 340 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.

22III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimų į juos esmė

23Kasaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pareiškimą, CKP 359 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, palikti nenagrinėtą.

24Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

251. Dėl CPK 362 straipsnio pažeidimo. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. 2009 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 teismas pasisakė „<...> pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo M. M. deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, neatsižvelgė į tai, kad melioracijos sistemos buvimo ir jos tinkamo veikimo iki kūdros kasimo nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Teismai iš esmės rėmėsi ieškovų ir jų artimųjų giminaičių teikiamais įrodymais, t. y. ieškovų ir jų sutuoktinių paaiškinimais, kuriais buvo paneigti kiti teikti įrodymai apie žemės sklypų ankstesnę būklę“. Teismas taip pat nurodė, kad tikslinga skirti ekspertizę, kuri turi atsakyti į klausimus: ar veikė melioracijos sistema iki kūdros kasimo, kokios būklės ji buvo ar tinkamai veikė. Šiuos trūkumus teismas įvardijo, kaip bylos esmės neatskleidimą. Remdamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas skyrė ekspertizę, šalys suformulavo klausimus ekspertui, tačiau teismas galutinai suformulavo klausimus tik apie atsakovo žemės sklype esančią melioracijos trasos atkarpą, bet ne apie melioracijos sistemą. Kasatorius pažymi, kad apie melioracijos drenažo sistemą byloje nėra jokių duomenų. Kasacinis Teismas taip pat pasisakė, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Byloje yra pateikta įrodymų, kad sklypų užliejimo priežastis yra ne viena. Be to, teismo sprendimas įpareigoja pastatyti naują drenažo atkarpą nuo atsakovo kūdros bei prijungti ją prie melioracijos šulinio ŠP-3, iš kurio iš gyvenvietės surinktas perteklinis gruntinis vanduo savivaldybės pastatyta 30 metrų trasa patenka į gręžinį, iš kurio vanduo tiekiamas vartotojams ir kuris priklauso ( - ) kompleksui, kuris nėra bylos šalis.

262. Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo.

27Pagal LR Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, melioracijos sistema – grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečioje melioruotos žemės teritorijoje. Teismai netaikė šios normos ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes neatskleista bylos esmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertas netyrė melioracijos sistemos. Kasatoriaus teigimu, ( - ) kaime nėra melioracijos sistemos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad visa trasa yra veikianti ir kur ji apskritai yra. Pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, valstybei nuosavybės teise priklauso grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad melioracijos trasa eina ne tik per M. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bet ir per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus: ieškovams, trečiajam asmeniui R. U. , atsakovei savivaldybei (šulinys ŠP-3, žemės sklypas vandenvietės teritorijoje ir B. upokšnis arba 2006 m. melioracijos vertinimo plane pažymėtas melioracijos griovys, kurio paskirtis surinktą perteklinį gruntinį vandenį nuo minėtų sklypų ištekinti į B. upokšnį). Taigi, pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį neteisėta melioracijos trasa priklauso valstybei, kuri turi pareigą įteisinti melioracijos statinius arba juos nugriauti. Jei melioracijos statiniai priklauso valstybei, tai už jų priežiūrą yra atsakingos juos patikėjimo teise valdančios ir prižiūrinčios savivaldybės.

283. Dėl CK 1.7 straipsnio netaikymo ir nukrypimo nuo teismų praktikos.

29Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, klausimas statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusios būtent statinio statybos metu. Ginčo statinys (melioracijos drenažo sistema) baigta statyti 1983 m., todėl šios sistemos teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 1983 metais galiojusius teisės aktus, pagal kuriuos tokiai statybai buvo reikalingas leidimas, o teisėtai pastatytas statinys turėjo būti įregistruotas. Byloje nesant duomenų apie atitinkamos institucijos išduotą leidimą, kuris buvo privalomas ginčo melioracijos trasos statybos metu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tai yra savavališkas statinys. Ieškovui įsigyjant žemės sklypą iš valstybės, valstybė, neįregistravusi melioracijos drenažo trasos, neįgijo galimybių jos perleisti nuosavybės teise atsakovui. Iki šios dienos nėra išspręstas melioracijos trasos teisėtumo klausimas.

30Teismai netaikė ginčo statinio – melioracijos drenažo trasos statybos metu galiojusių imperatyvių teisės normų. Kasatorius pažymi, kad 1987 m. generaliniame plane nėra pažymėtos melioracijos sistemos.

314. Dėl CK 4.30, 6.266 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Atsakovas M. M. , pirkimo – pardavimo sutartimi įsigydamas žemės sklypą iš valstybės, melioracijos įrenginių neįgijo, nes žemės sklypo nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose nėra melioracijos drenažo įrenginių, t. y. valstybė jų kasatoriui neperdavė. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje teisiškai nereikšmingi argumentai, kad M. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys melioraciniai įrenginiai priklauso žemės sklypo savininkui ir dėl šios priežasties M. M. turi atlyginti nuostolius, nes žalos padarymas yra susijęs su melioracijos įrenginio nutraukimu, o ne su žemės sklypu. Teismai, pagal susiklosčiusią teismų praktiką (2005 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005) privalėjo nustatyti, kam priklauso melioraciniai įrenginiai, tuo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad apie melioracijos įrenginius atsakovai sužinojo tik po kūdros iškasimo. Savivaldybė (kaip melioracijos įrenginių savininkė) neįrodinėjo melioracijos įrenginių perdavimo fakto, todėl laikytina, kad savivaldybė yra melioracijos įrenginių valdytoja ir ji šio fakto neginčijo. Teismai nepasisakė dėl melioracijos įrenginių valdymo, priežiūros, ir atsakomybės prasme. Melioracijos įrenginių valdymas savivaldybei yra priskirtas įstatymu, todėl ji gali būti traktuojama kaip valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį. Ar eksploataciją vykdo savivaldybė, ar jos vykdymas perleistas kitam asmeniui, yra fakto klausimas, ir savivaldybė, remdamasi šiuo faktu, privalo jį įrodyti.

325. Dėl CK 4.103 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo.

33CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios savavališkai pastatyto melioracijos drenažo, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, civilinius teisnius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami, taikant įstatymus, galiojančius jų šalinimo metu. Teismas, nagrinėdamas bylą, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokia statyba iš viso galima.

34Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad melioracijos drenažo įrenginys buvo įrengtas, laikantis galiojančių teisės aktų, iki šiol nėra aiški jo paskirtis, tiksli buvimo vieta, nenustatyta, ar jis funkcionuojantis, tačiau akivaizdu, kad jis pastatytas, pažeidžiant specialiąsias apsaugos zonas ir neįteisintas. Nenusprendus dėl melioracijos drenažo statybos teisėtumo, negalima konstatuoti teisių pažeidimo, taip pat ir žalos. Teismai savo procesiniuose sprendimuose šiuo klausimu nepasisakė ir tai vertintina kaip apeliacinio skundo neišnagrinėjimu. CK 4.103 straipsnio taikymas kyla ne iš privačių civilinių teisinių santykių (delikto), o iš viešosios teisės pažeidimo, tai preziumuoja viešojo intereso pažeidimą ir kartu įpareigoja jo gynimo būtinumą.

356. Dėl nenustatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

36Byloje nenustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos. Teismai nenustatė neteisėtų atsakovo M. M. veiksmų (atsakovas nežinojo apie melioracijos įrenginius, melioracijos drenažą nutraukė patys ieškovai, nutraukus vamzdžius slėpė nuo M. M. , ieškovų žemės sklypas tvinsta ne dėl nutraukto melioracijos drenažo, ieškovai nepatyrė žalos dėl nutraukto melioracijos drenažo). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų ar nuorodų į teisės aktus, pagal kuriuos atsakovas M. M. turėtų pareigą, prižiūrėti neteisėtus melioracijos įrenginius ir pastatyti naują drenažą, prijungiant prie neteisėtai pastatyto melioracijos šulinio. Teismai tik formaliai aptarė civilinės atsakomybės institutą, tačiau nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju šis institutas taikytinas, nors nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Kasatoriaus teigimu, ieškovai reikšdami reikalavimą atlyginti nuostolius, turėjo įrodyti, kad jie patyrė realių nuostolių, t y. negavo pajamų (nebegali verstis ūkine veikla) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nutraukto melioracijos drenažo). Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovai neįrodė žemės sklypo tinkamumo verstis ūkine veikla iki kūdros kasimo, neįrodė, kad iki kūdros kasimo augino daržoves, įrodinėdami žalą teismui pateikė tikrovės neatitinkančių faktų, žalos dydį nustatė melioracijos ekspertas, žalos faktą nustatė Savivaldybės komisija ir pan. Todėl laikytina, kad ieškovų reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir ieškovų argumentas priteisti negautas pajamas remiantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nes ieškovas turi įrodyti nuostolių dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtu veiksmu. Šioje konkrečioje situacijoje žala – nutrauktas melioracijos drenažas, dėl ko, pasak ieškovų, užlieti jų daržas ir sodas. Byloje nėra duomenų ir faktų, kad ieškovai augino daržoves. Teismai savo iniciatyva nustatė, kad daržo dydis buvo 6 arai, motyvuodami tuo, kad ieškovų žemės sklypas yra šlapias ir juo negali naudotis.

37Kasatorius teigia, kad ieškovai ne kartą pripažino faktą dėl savo didelio neatsargumo: nepranešant M. M. ir Savivaldybei dėl melioracijos įrenginių buvimo; kasimo metu nutraukus drenažą, slepiant melioracijos vamzdelius kaimyniniame žemės sklype ir pan. Pažymi, kad byloje nustatytas ieškovų neapdairumas ir nerūpestingumas (2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Ieškovų veiksmai – nepranešimas apie drenažo buvimo faktą, kūdros kasimo darbų organizavimas, nutraukto melioracijos drenažo vamzdelių slėpimas, apie nutrauktą drenažą pranešimas po 9-10 mėnesių ir pan., turi būti pripažįstami ieškovų kalte, nes tai turėjo reikšmę konstatuoti neteisėtus veiksmus, kurie neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų. Darytina išvada, kad dėl kilusios žalos yra kalti patys ieškovai. Kasatoriaus teigimu, jis savo žemės sklype iškasė kūdra pagal patvirtintą projektą, apie melioracijos sistemą jam nebuvo žinoma, nuosavybės dokumentuose apribojimų nebuvo, kasimo darbuose jis pats nedalyvavo, darbų atlikimą organizavo ieškovai. Jei ieškovai būtų sustabdę kūdros kasimo darbus, o ne slėpę melioracijos vamzdelius, pranešę kasatoriui ir/ ar atitinkamoms institucijoms, šio ginčo nebūtų. Pažymi, kad jis teismo sprendimu įpareigotas atlikti neteisėtus veiksmus bei nurodo, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės neteisėti veiksmai yra ypač reikšmingi. Sklypų tvinimo priežastys yra ir kitų asmenų veiksmai. Kasatoriaus manymu, kadangi ieškovai neįrodė žalos, tai nereikia nustatyti ir priežastinio ryšio, nes nėra tam būtinų aplinkybių – nustatytos žalos ir neteisėtų veiksmų.

387. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

39Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra visos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau teismai motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl kasatoriaus nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, t. y. dėl nenugalimos jėgos: iš Lietuvos hidrogeologų išvados, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovų žemės sklypas nuo ledynmečio buvo šlapias. Tvinimą lemia ne atsakovo kūdros kasimo faktas, kurio metu patys ieškovai nutraukė melioracijos drenažą, bet natūraliai susiklosčiusios nepageidaujamos, nuo žmogaus veiklos nepriklausomos gamtos sąlygos ir iš nesandarių gręžinių tekantis vanduo, tačiau teismai nevertino tokio pobūdžio ginčams reikšmingų aplinkybių, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimu.

40Ieškovai organizavo kūdros kasimo darbus, jiems vadovavo, net ir žinodami, kad būsimos kūdros vietoje yra melioracijos įrenginiai, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad ieškovai, kaip žemės sklype esančių melioracijos įrenginių savininkai, nebuvo atidūs ir rūpestingi, todėl dalį kaltės dėl kilusių pasekmių privalo prisiimti patys – ši aplinkybė buvo patvirtinta ir kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012. Ieškovai patys nutraukė neteisėtą melioracijos drenažą, nutrauktus vamzdelius slėpė kaimyniniame žemės sklype, po 9 mėnesių suvokė nutraukę „savo“ melioracijos drenažo trasos atkarpą ir pateikia ieškinį, reikalaudami pastatyti naują melioracijos sistemą.

418. Dėl netinkamo STR 1.07.02:2005, 13–14 punktų aiškinimo. Atkreipiant dėmesį į faktines aplinkybes ir ieškovų pripažinimą, kad būsimos kūdros ribos buvo pažymėtos kuoliukais ilgiau nei savaitę ir ieškovams žinant apie ketinimus kasti kūdrą, jie privalėjo vadovautis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 13 punktu, kuriame nurodyta, kad kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta; 14 punktu – jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane <...> nenurodyti inžinieriniai statiniai, <...> darbus ieškovai turėjo laikinai sustabdyti. Kasatoriaus teigimu, jei ieškovai būtų sustabdę darbus ir pranešę atitinkamoms institucijoms ir M. M. , šio ginčo nebūtų buvę – ieškovų žinojimas, kad yra požeminiai inžinieriniai statiniai, jų tylėjimas (neveikimas) apie esamą melioracijos sistemą yra prisidėjimas prie žalos atsiradimo.

429. Dėl negalimumo įvykdyti teismo sprendimą. Žiobiškio kaime nėra kanalizacijos sistemos, asmenys, įsivedę vietines kanalizacijos sistemas, patys jas ir prižiūri. Teismai įpareigojo atsakovus pastatyti apvedimą apie kūdrą ir pastatyti naują melioracijos drenažą. Jei kasacinis skundas nebus tenkintas atsakovai turės įrengti melioracijos trasą iki artimiausios teisėtai pastatytos ir veikiančios melioracijos trasos. Melioracijos sistemos įrengimas yra labai brangus (vienas kilometras teisėtai įrengtos ir priduotos melioracijos drenažo sistemos, kainuoja beveik 1 000 000 Lt (289 620 Eur), kasatoriaus socialiai remtinai ir daugiavaikiai šeimai, ši suma yra neprotingai didelė), turi būti atlikti specialūs tyrimai, patvirtinti projektai, darbus turi atlikti specialistai, sistema turi būti priduota. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Tuo labiau, kad kasatorius mokėti už tai, ko neatliko (nenutraukė), atstatyti tai, ko galimai nėra, negali.

4310. Dėl netinkamo teismų procesinių sprendimų motyvavimo. Teismai nepateikė teisinių argumentų, kodėl buvo atmesti kiti žemės sklypų nusausinimo pasiūlymai bei nepasisakė kurią naują neteisėtos melioracijos sistemos dalį turi pastatyti atsakovas M. M. (ar tik M. M. žemės sklype, ar įteisinti visuose žemės sklypuose (visą melioracijos trasą nuo ieškovų klėties iki žioties); ar visą melioracijos drenažo sistemą nuo ieškovų klėties iki žioties, ar ir B. upokšnį (melioracijos surenkamąjį griovį). Kasatorius pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kur yra galutinis trasos taškas, t.y. kurioje vietoje trasa išleidžia surinktą iš ( - ) kaimo gruntinį vandenį. Teismų procesiniais sprendimais atsakovai įpareigoti atlikti neteisėtų melioracijos statinių ieškojimo darbus, įteisinti neteisėtą melioracijos drenažą, pastatyti naują teisėtą melioracijos drenažo sistemą (ne trasą). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes nutartyje teismas nepateikė teisinių argumentų, dėl „naujos melioracijos sistemos dalies įrengimo“ – norint nusausinti, turi būti pastatyta ne nauja trasos atkarpa, bet visa melioracijos sistema.

44Kasaciniu skundu atsakovė Savivaldybė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties dalis, kuriomis:

45- solidariai priteista iš Savivaldybės ieškovams B. Č. ir A. Č. kiekvienam po 1728 Lt (500,46 Eur) turtinei žalai;

46- Savivaldybė įpareigota per 8 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2013 m. liepos 23 d. ekspertizės akte Nr. 13-01 nurodytas rekomendacijas, t.y. ieškovų A. ir B. Č. žemės sklype ( - ) įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams priklausantis žemės sklypas esantis ( - );

47- iš Savivaldybės priteista ieškovės B. Č. naudai iš viso 2611,12 Lt (756,23 Eur), o ieškovo A. Č. naudai - iš viso 5905,80 Lt (1710,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

48Kitas skundžiamų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

49Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

501. Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai taikė CK 6.271 straipsnį, todėl padarė neteisėtą ir byloje surinktais įrodymais neapgrįstą išvadą, kad Savivaldybė yra atsakinga už ieškovų patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismo sprendime žalos atlyginimo klausimas nėra pilnai ir visapusiškai išnagrinėtas. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl Savivaldybės atsakomybės apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog „iš ekspertizės akto ir kitų byloje pateiktų įrodymų darytina išvadą kad V. K. projektavimo įmonės „Namas" rengtas kūdros projektas neatitiko reikalavimų ir nepaisant pažeidimų, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus specialistas R. S. jį patvirtino, suderino.“; <...> pripažintina, kad atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos aplaidumas, patvirtinant imperatyviosioms teisės aktų normoms prieštaraujantį projektą, sudarė prielaidas atsirasti ieškovų patirtai žalai...“.

512. Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ taikymo. Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punktas numato, kad ,,Jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus“. Atsižvelgiant į šį teisės aktą bei juridinių faktų visumą Savivaldybei nekilo pareiga išduoti leidimo kasti kūdrai. Rokiškio rajono apylinkės teismas pats paneigia savo išvadą nurodydamas, kad „atsakovo M. M. veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) yra akivaizdus - atsakovas M. M. kasant gruntą ir aptikus brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodytus inžinierinius statinius, kūdros kasimo darbus turėjo laikinai stabdyti, apie galimus melioracijos įrenginius informuoti Savivaldybę ir turėjo suvokti, kad toks nerūpestingumas gali sukelti neigiamų padarinių, privalėjo ir galėjo užkirsti kelią atsiradusiai žalai...“.

523. Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ taikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su Savivaldybės teiginiais „kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo netaikytų materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti. Kaip jau buvo minėta, suprojektuota kūdra pateko į antrą nesudėtingų statinių grupę, todėl vertinant šio statinio projektą turėjo būti atsižvelgta į STR 1.01.07:2002 reikalavimus. Šiuo atveju eksperto išvadose nurodyti projekto neatitikimai pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statybos projektavimas 8.5-8.7.1 punktus netaikytini pateiktajam projektui, kadangi minėti reglamentai ir įstatymo nuostatos netaikomos nesudėtingiems statiniams“. Žemesnės instancijos teismai tarsi nustatė Savivaldybės neteisėtus veiksmus, tačiau konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, taip pat visiškai nenagrinėjo Savivaldybės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos dydžio klausimo.

534. Dėl kasatorės pareigos atlyginti žalą solidariai. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu teismai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę, nenustatinėjo atsakovų kaltės dydžio. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Savivaldybė derindama kūdros projektą negalėjo žinoti, kad atsakovo M. M. žemės sklype yra melioracijos statiniai ir šias aplinkybes įrodo byloje pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė Savivaldybės aplaidumo, byloje nenustatyta, kad kasatorei derinant kūdros projektą buvo žinoma apie melioracijos įrenginių egzistavimą atsakovo M. M. žemės sklype ir tik jo tiesioginiai veiksmai (kasant kūdrą ir aptikus planuose nepažymėtus melioracijos įrenginius, darbų nestabdymas) sudarė prielaidas atsirasti žalai. Teismas nenustatė kokią žalą lėmė konkrečių atsakovų, konkretūs veiksmai.

545. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo. Spręsdami dėl atsakovės Savivaldybės solidariosios atsakomybės, žemesnės instancijos teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje įtvirtintu dalinės atsakomybės institutu, todėl nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą atlyginti jų patirtą žalą solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

55Taip pat bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė Savivaldybės atsakinga už ieškovų patirtą žalą. Teismai įvertindami įrodymus turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

56Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus ieškovai A. Černius ir B. Č. prašo juos atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus bei priteisti iš atsakovų ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.

57Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

58Dėl atsakovo M. M. kasacinio skundo. Ieškovų teigimu, atsakovas M. M. nesilaikė leidimo sąlygų ir iškasė kūdrą didesnio ploto ir gilesnę, o tam buvo reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas. Pažymi, kad savivaldybė išdavusi leidimą nekontroliavo darbų, nesidomėjo ar laikomasi leidime nurodytų sąlygų. Ieškovų manymu, padaryti kūdros projektavimo pažeidimai taip pat prisidėjo prie žalos ieškovams padarymo, nes jei būtų atsižvelgta į tai, kad kūdra kasama urbanizuotoje, šlapioje teritorijoje, kad šalia yra ieškovų kūdra ir vandens išgavimo teritorijos, būtų atsižvelgta į melioracijos esamus įrengimus, kurie eina per kelis žemės sklypus bei valstybei priklausančią žemę – atsakovo kūdros kasimo vieta būtų numatyta kitoje vietoje ir nebūtų pažeista esama melioracijos sistema. Ieškovai nurodo, kad 2009 m. gruodžio 17 d. Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 3IN-Č-1315-190, Seimo kontrolieriaus 2009 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. 4D-2009/4-1008, 2009 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos aktas, patvirtina, kad atsakovas M. M. pagal netinkamai parengtą projektą, netinkamai atliko kūdros kasimo darbus, todėl buvo sugadinta melioracijos sistema ir aplietas ieškovams priklausantis žemės sklypas.

59Ieškovai nurodo, kad atsakovas M. M. pats užsakė projektą, jo su ieškovais nederino, savo rizika atliko kasimo darbus; savo rizika samdė darbininkus kasimo darbams, su kuriais atsiskaitė; prisiėmė atsakomybę kaip rangovas už jo samdytų asmenų darbą, taip pat ir už tai, kad darbų atlikimo metu jo samdyti asmenys nesustabdė statybos darbų kai pastebėjo, kad yra statinys – melioracijos sistema. Atsakovas laikomas atlikęs darbus ūkio būdu, nes jis nesudarė sutarties dėl statybos darbų atlikimo, nesamdė techninio prižiūrėtojo, todėl laikytina, kad jis darbus atliko pats ir už šiuos darbus asmeniškai turi atsakyti ir prisiimti atsakomybę.

60Ieškovų teigimu, visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: kasė kūdrą nesilaikydamas projekto (schemos – kasė didesnę ir gilesnę kūdrą, negu nurodyta schemoje ir iš esmės faktiškai iškastai kūdrai iškasti buvo reikalingas statybos leidimas); atradęs melioracijos įrenginį (statinį) nesustabdė statybos darbų ir nesiėmė priemonių, kad išsaugoti statinį, užtikrinti melioracijos įrenginio veikimą; statybos eigoje pažeidė melioracijos sistemos tinkamą funkcionavimą. Dėl neteisėtų, kaltų atsakovo veiksmų, kurių pasėkoje buvo pažeista funkcionavusi drenažo sistema, paviršinis vanduo nebegalėjo nutekėti nuo ieškovų žemės sklypo ir ten esantis vanduo pradėjo kauptis. Nenubėgantis vanduo sąlygojo ieškovų žemės sklypo pablogėjimą – nudžiūvo vaismedžiai, nebegalima sodinti daržovių, t. y. sklypo dalių nebegalima naudoti žemės ūkio veiklai ir gauti pajamų. Ieškovų manymu, byloje yra nustatytos visos aplinkybės atsakovo M. M. civilinei atsakomybei kilti ir jis privalo atlyginti padarytą žalą – yra nustatyti neteisėti, kalti atsakovo veiksmai; nustatytas padarytos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei nustatyta atsakovo kaltė. Atsakovo M. M. argumentai, kad žala padaryta ne dėl jo kaltų veiksmų, o dėl nenugalimos jėgos veikimo yra atmestini. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai išsiaiškinta vietovės specifika, natūraliai susiklosčiusi sudėtinga hidrogeologinė vietovė, atsižvelgta į tai, kad pati vietovė yra vandeninga, spūdinis vanduo yra pakankamai aukštai ir byloje apklausti specialistai patvirtino, kad siekiant sumažinti paviršinį vandens kiekį, yra būtina gerai veikianti melioracijos (nusausinimo) sistema. Būtent dėl tokių gamtinių aplinkybių, ginčo vietoje, dar prieš statant namus, buvo įrengta nusausinimo sistema ir ji veikė gerai, kol atsakovas M. M. šią sistemą sunaikino.

61Ieškovai nesutinka su atsakovo M. M. argumentais, kad procesiniai teismo sprendimai yra nemotyvuoti. Priešingai, teismai pasisakė dėl visų į bylą pateiktų įrodymų, juos tinkami vertino ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovai taip pat nesutinka su M. M. teiginiais, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas. Atsakovas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovų teigimu, eksperto pateiktos rekomendacijos kaip sutvarkyti melioracijos sistemą yra visiškai aiškios, be to galioja ir CPK nustatytas teismo sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo institutas, kuriuo, esant būtinybei, atsakovas gali pasinaudoti.

62Dėl atsakovės Savivaldybės kasacinio skundo. Ieškovai nesutinka su savivaldybės skundo argumentais, kad nėra nustatyti neteisėti jos veiksmai, nėra priežastinio ryšio ir nepagrįstai taikyta solidari atsakomybė. Ieškovų teigimu, savivaldybės neteisėti veiksmai aiškiai įvardinti procesiniuose teismo sprendimuose, priežastinis ryšys konstatuotas. Skunde nenurodyti nauji argumentai ir motyvai, kurie leistų padaryti kitas išvadas, negu padarė bylą nagrinėję teismai. Atsakovė nurodo, kad negali būti solidarios atsakomybės, nes derinant projektą nebuvo žinoma apie esamus melioracijos įrenginius. Ieškovai pažymi, kad savivaldybė negali atlikti formalaus projektų derinimo, privalo išsiaiškinti ar atliekant statybos darbus nebus pažeisti kiti statiniai, realūs asmenų interesai. Derinant projektą nebuvo atsižvelgta į vietovės specifiką, neįvertinta, kad gali būti drenažo sistema, nes drenažo sistemos buvimo požymiai buvo akivaizdūs. Savivaldybė privalėjo įspėti M. M. , kad žemėje gali būti melioracijos statinių. Ieškovų teigimu, abiejų atsakovų veiksmai buvo neapdairūs, nerūpestingi, jais padaryta žala, todėl atsakomybė yra solidari.

63Atsiliepimu į atsakovės Savivaldybės skundą atsakovas M. M. prašo tenkinti skundo dalį, kurioje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netaikė STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ normų, nors turėjo jas taikyti; kitose dalyse skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

64Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

65Atsakovo teigimu, skundas surašytas neaiškiai, t. y. nėra aiški kasatorės pozicija vienu ar kitu klausimu – šalys atsakydamos į kasacinį skundą, bus priverstos spėlioti, ką vienu ar kitu klausimu mano savivaldybė. Kasatorė konkrečiai nenurodė, kaip ir kokias teisės normas pažeidė žemesnės instancijos teismai; neargumentavo, kodėl skundžiamų teismų procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

66Atsakovas nurodo, kad šioje byloje teismas turėtų atskirti Savivaldybės veiksmus (neveikimą) nuo Savivaldybės atstovės R. D. veiksmų (neveikimo); taip pat turi būti atskirta 1983 m. įrengta melioracijos drenažo sistema nuo 2009 m. Savivaldybės užsakymu UAB „Rokmelsta“ įrengto melioracijos šulinio ŠP-3 ir 30 m. perkloto melioracijos trasos atkarpos; teismas turi atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad melioracijos statinių ekspertas G. M. tyrė melioracijos atkarpą nuo ieškovų ir atsakovo M. M. žemės sklypų sandūroje esančio ieškovų savavališkai iškasto griovio iki šulinio ŠP-3, bet ekspertas netyrė ir ekspertizės akte nepasisakė dėl melioracijos trasos atkarpos, esančios nuo šulinio ŠP-3, melioracijos atkarpos esančios valstybinėje žemėje (vandenvietės teritorijoje), surenkamojo griovio kuriame yra žiotis. Atsakovas teismo prašo be išimties patikrinti visus ieškovų teiginius, nes ieškovai byloje yra pateikę ne vieną tikrovės neatitinkantį faktą, keitę parodymus (pvz. ieškovų parodymai pasikeitė, kai byla grįžo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris konstatavo, kad ieškovai patys yra neatidūs ir nerūpestingi).

67Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės. Atsakovas nesutinka su šia skundo dalimi, nurodo, kad ji yra nepagrįsta – kasatorė nenurodo kaip buvo pažeista CK 6.271 straipsnio norma, pažeidimo teisiškai nepagrindė. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina ne vieną, galimai neteisėtą, kasatorės veiksmą.

68Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ taikymo. Su šiais skundo argumentais atsakovas sutinka iš dalies. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypo savininkas kūdros kasimo darbų atlikimo metu nedalyvavo, apie inžinierinių tinklų (melioracijos trasos) nutraukimą nežinojo, nutraukti melioracijos vamzdeliai kruopščiai ieškovų buvo slepiami. Atsakovo teigimu, teismai STR 01.07.02:2005 14 punktą turėjo taikyti kartu su CPK 12 straipsnio 2 dalimi, 185 straipsnio 5 dalimi, CK 1.5 straipsniu, 6.253 straipsniu.

69 Dėl kasatorės pareigos atlyginti žalą solidariai. Su šiais skundo argumentais atsakovas nesutinka – kasatorė teigia, kad teismai neteisingai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies normas, tačiau pažeidimų konkrečiai nenurodo. Atsakovo teigimu, šio ginčo priežastis yra kasatorės veiksmai (neveikimas), t. y. jei savivaldybės atstovė R. D. būtų dar ginčo pradžioje atlikusi įstatyme numatytą pareigą ir pasidomėjusi, kokios yra ginčo žemės sklypų tvinimo priežastys ir savivaldybės skirtais 7830 Lt (2267,72 Eur) būtų iškastas kelių metrų ilgio melioracijos griovys, tai šio ginčo nebūtų, nes žemės sklypai būtų sausi.

70Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo. Atsakovo manymu, savivaldybė teigdama, kad teismai nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, turėjo mintyje nukrypimą nuo CPK 14 straipsnio, todėl atsakovas sutinka su šia skundo dalimi. Atsakovo teigimu, teismai pažeidė betarpiškumo principą ir procesinius sprendimus priėmė neištyrę visų bylai reikšmingų įrodymų.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

73Dėl atsakovo M. M. kasacinio skundo

74Dėl CPK 362 straipsnio

75Pagal CPK 362 straipsnio, kuriame įtvirtintas kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas, 2 dalies nuostatą, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

76Kasatorius M. M. teigia, kad nors šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas 2009 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012 akcentavo, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, neatsižvelgė į tai, kad melioracijos sistemos buvimo ir jos tinkamo veikimo iki kūdros kasimo nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, ir nurodė, kad tikslinga skirti ekspertizę, kuri turi atsakyti į klausimus: ar veikė melioracijos sistema iki kūdros kasimo, kokios būklės ji buvo ar tinkamai veikė, tačiau teismas galutinai suformulavo klausimus tik apie atsakovo žemės sklype esančią melioracijos trasos atkarpą, bet ne apie melioracijos sistemą. Kasatorius taip pat teigia, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog atsakovo civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kasatoriaus teigimu, apie melioracijos drenažo sistemą byloje nėra jokių duomenų, be to, byloje yra pateikta įrodymų, kad žemės sklypo užliejimo priežasčių yra ne viena. Taigi, kasatoriaus manymu, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje įtvirtintas kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumas teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

77Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartyje iš tiesų buvo nustatyta, kad teismai, spręsdami dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, neatsižvelgė į tai, kad melioracijos sistemos buvimo ir jos tinkamo veikimo iki kūdros kasimo nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, taip pat nesiaiškino, kokios būklės ji buvo, ar tinkamai veikė, ar ji buvo pažeista kūdros kasimo metu, ar kūdros iškasimas lėmė ieškovų žemės sklypų šlapimą, o tam reikia specialių technikos ir amato žinių, todėl teismams buvo tikslinga skirti ekspertizę CPK 212 straipsnio nustatyta tvarka šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad atsakovo M. M. atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo.

78Iš naujo nagrinėdamas bylą, Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizę ir, be kitų klausimų, ekspertams pavedė atsakyti į šiuos klausimus: ar ginčo sklypuose buvo melioracijos sistema, kokios būklės ji buvo, ar tinkamai veikė; ar melioracijos sistema buvo pažeista kūdros kasimo metu; ar kūdros iškasimas lėmė ieškovų žemės sklypų šlapimą.

79Kaip ir akcentuota kasacinio teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartyje, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo M. M. atliktų kūdros kasimo darbų, kurių metu, ieškovų teigimu, buvo pažeista melioracijos sistema ir užlieti jų žemės sklypai. Todėl siekdamas nustatyti, ar yra pagrindas atsakovo M. M. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, t. y. nustatyti aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti dėl šio atsakovo veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, skirdamas ekspertizę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė išsiaiškinti, ar ieškovų ir atsakovo sklype buvo tinkamai veikianti melioracijos sistema (tiksliau dalis vietovėje įrengtos melioracijos sistemos), ar ji buvo pažeista kūdros kasimo metu ir ar šis ieškovų žemės sklypo drėkimas (šlapimas) buvo kūdros kasimo pasekmė ir ekspertui pavedė atsakyti į su šiomis aplinkybėmis tiesiogiai susijusius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčas kilo būtent dėl ieškovų žemės sklypo užpylimo ir kasacinis teismas 2009 m. gegužės 9 d. nutartyje aiškiai nurodė būtinumą išsiaiškinti ar ieškovų ir atsakovo M. M. sklypuose buvo melioracijos sistema. Todėl kasatoriaus teiginys, kad teismas suformulavo klausimus tik apie atsakovo žemės sklype esančią melioracijos trasos atkarpą, bet ne apie melioracijos sistemą, yra nepagrįstas, kaip ir nepagrįstas teiginys, kad apie melioracijos drenažo sistemą byloje nėra jokių duomenų: šiuos duomenis teismai nustatė paskirtos ir atliktos teismo ekspertizės akto bei kitų bylos duomenų pagrindu.

80Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė UAB ,,Valstybinė projektų ekspertizė“ pateiktą ekspertizės aktą ir jo pagrindu nustatė, kad sausinamosios melioracijos drenažo sistema prieš kasant kūdrą buvo ir veikė gerai, jos rinktuvas buvo pažeistas kūdros kasimo metu dviejose vietose ir šie pažeidimai lėmė, kad rinktuvas užsikimšo dviejose vietose R. U. sklype, o ieškovų sklypo šlapimą lėmė kūdros iškasimas, atitekančio vandens nuotėkio nesureguliavimas, drenažo rinktuvo nesurinkimas dvejose vietose, neteisingas iškastų gruntų sklaidymas, ir, nesant projektiniams paviršinio planavimo sprendiniams, savavališkas žemės paviršiaus formavimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigtos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas šias išvadas pagrindė tiek minėtu ekspertizės aktu, tiek ir kitais įrodymais: liudytojo J. K. parodymais, eksperto apklausa, bei akcentavo, kad būtent melioracijos sistemos sugadinimas lėmė ieškovų sklypo užpylimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir byloje esančią Lietuvos geologų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą bei pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad šioje pažymoje buvo vertinamos tik natūraliai susiklosčiusios gamtinės sąlygos ir atsakovo kūdros įtaka joms, tačiau nebuvo vertinami melioracijos sistemos veikimo ir jos pažeidimo faktai. Teismai nustatė abiejų atsakovų – M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos – neteisėtus veiksmus, objektyviai lėmusius neigiamus padarinius – ieškovams atsiradusius nuostolius. Kitų priežasčių, galėjusių objektyviai lemti neigiamus padarinius ar prisidėti prie žalos atsiradimo, teismai nenustatė.

81Todėl kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovo M. M. kasacinio skundo argumentai dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus.

82Dėl melioracijos įstatymo

83Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga nustato Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas. Melioracijos sistemos sąvoka įtvirtinta šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad melioracijos sistema yra grupė melioracijos statinių, kurie susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, drenažo rinktuvai yra melioracijos statiniai. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio, nustatančio melioracijos statinių nuosavybę, 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

84Šioje nutartyje jau minėta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto pagrindu nustatė, kad sausinamosios melioracijos drenažo sistema prieš kasant kūdrą buvo ir veikė gerai, jos rinktuvas buvo pažeistas kūdros kasimo metu dviejose vietose ir šie pažeidimai lėmė, kad rinktuvas užsikimšo dviejose vietose R. U. sklype. Teismas taip pat nustatė, kad ekspertas melioracijos sistemą tyrė ne tik atsakovo M. M. , bet ir ieškovų bei R. U. sklype, nustatė per šiuos sklypus einantį sausinamosios melioracijos drenažo sistemos rinktuvą, kuris buvo sugadintas (pažeistas ir užsikimšęs) kūdros kasimo metu, ir kuris eina per ieškovų, atsakovo M. M. bei R. U. sklypus iki esamo drenažo šulinio. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje akcentavo, kad ekspertizės akto išvadą dėl per M. M. žemės sklypą besidriekusios melioracijos drenažo sistemos patvirtina ieškovų ir liudytojo J. K. parodymai. Taigi, bylą nagrinėję teismai ekspertizės akto ir kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė, kad vietovėje yra įrengta melioracijos sistema, kuri driekiasi (eina) per ieškovų, atsakovo ir trečiojo asmens R. U. sklypą. Aplinkybė, kad ekspertizės metu buvo nustatytas ir tiriamas tik vienas melioracijos sistemos rinktuvas, nepaneigia išvados apie vietovėje įrengtą ir funkcionavusią melioracijos sistemą, nes nustačius, kad rinktuvas iki kūdros iškasimo buvo ir veikė gerai, jis buvo sujungtas su drenažo šuliniu, faktas, kad melioracijos sistema egzistuoja, akivaizdus. Nustačius jos pažeidimo vietą atsakovo žemės sklype ir priežastinį ryšį tarp šio pažeidimo ir ieškovams atsiradusių neigiamų pasekmių, aplinkybė, ar vietovėje įrengta melioracijos sistema funkcionavo visa, ar nebuvo pažeista kitiems savininkams ar valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, šioje byloje nėra aktuali ir neapima ginčo dalyko.

85Kasacinis teismas taip pat pažymi, jog ekspertizės akto pagrindu taip pat nustačius, kad per atsakovo M. M. žemės sklypą einančios melioracijos sistemos dalies – jos drenažo rinktuvo – skersmuo yra 100 mm. (100 mm. skersmens moliniai vamzdžiai), bei nenustačius, kad sistema įrengta valstybės lėšomis ar kad atsakovui įsigyjant ginčo žemės sklypą, sutartyje buvo nustatyta kitokia šio melioracijos statinio nuosavybė, pagal Melioracijos įstatymo 1 dalies nuostatą, šio drenažo rinktuvo dalis, esanti atsakovo M. M. žemės sklype, yra šio sklypo priklausinys. Taigi, atsakovas M. M. yra melioracijos statinio, esančio jo sklype – nagrinėjamu atveju drenažo rinktuvo savininkas. Todėl iš esmės pagrįsta yra bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl ginčo melioracijos sistemos dalies – jos drenažo rinktuvo – nuosavybės. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovas yra melioracijos sistemos, o ne šios sistemos dalies (melioracijos statinio – drenažo rinktuvo), esančios jo sklype, savininkas, esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi.

86Kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl to, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino Melioracijos įstatymo melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti.

87 Dėl CK 4.30, 6.266 straipsnių aiškinimo ir taikymo

88Kasatoriaus teigimu, jis pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydamas žemės sklypą iš valstybės, melioracijos įrenginių neįgijo, nes žemės sklypo nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose nėra melioracijos drenažo įrenginių, t. y. valstybė jų kasatoriui neperdavė. Teismai privalėję nustatyti, kam priklauso melioracijos įrenginiai. Savivaldybė (kaip melioracijos įrenginių savininkė) neįrodinėjo melioracijos įrenginių perdavimo fakto, todėl laikytina, kad ji ir yra melioracijos įrenginių valdytoja. Teismai nepasisakė dėl melioracijos įrenginių valdymo, priežiūros, ir atsakomybės prasme.

89Kasacinis teismas pažymi, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir melioracijos statinių nuosavybės santykius reglamentuojančio Melioracijos įstatymo pagrindu nustačius, kad atsakovas M. M. yra jam priklausančio melioracijos statinio – jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype įrengto drenažo rinktuvo – savininkas, CK 4.30 straipsnio, reglamentuojančio faktinį daikto valdymą per kitą asmenį taikymas šioje byloje yra neaktualus. Taip pat neaktualios ir šio daikto perdavimo atsakovui, jam įsigyjant žemės sklypą, aplinkybės, nes melioracijos įrenginio nuosavybė žemės sklypo savininkui šiuo atveju preziumuojama pagal įstatymą. Priešingai, nei teigia kasatorius, svarbu yra tai, kad melioracijos statinys, dėl kurio sugadinimo ieškovams atsirado neigiamos pasekmės, yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, nes būtent dėl šios aplinkybės šis statinys yra sklypo priklausinys ir jo savininko nuosavybė. Kasatorius pats pripažįsta, kad žalos padarymas yra susijęs su melioracijos įrenginio (drenažo rinktuvo) nutraukimu (sugadinimu). Nustatę, kad būtent šio melioracijos statinio sugadinimas lėmė ieškovų sklypo užpylimą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinius, įskaitant nuostolius, teismai pagrįstai sprendė atsakovo M. M. , kaip daikto, dėl kurio sugadinimo atsirado tokie padariniai, atsakomybės klausimą.

90Statinių savininko ar valdytojo atsakomybė reglamentuojama CK 6.266 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Būtent šią normą pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas, nustatęs melioracijos statinio priklausymą atsakovui M. M. nuosavybės teise, spręsdamas šio atsakovo civilinės atsakomybės klausimą.

91Kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovo M. M. argumentai dėl netinkamo CK 4.30 ir 6.266 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus.

92Dėl CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

93Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. M. , būdamas žemės sklypo, ( - ), savininkas, vykdant kasimo darbus, neįvykdė jam kylančios pareigos Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, stabdyti kasimo darbus, jei randami nepažymėti inžineriniai statiniai.

94Kasacinis teismas pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatą, žemės savininkai ar naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą turi nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statytojo (užsakovo) pareigos, teisės ir atsakomybė yra nustatyti Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatas statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.

95Pagal žemės darbų vykdymo reikalavimus nustatančio Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 13 punkto nuostatą, kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. To paties reglamento 14 punkte nustatyta, kad jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus.

96Teismams nustačius, kad atsakovas, būdamas žemės sklypo ir jame esančių melioracijos įrenginių savininkas, ne tik jų neprižiūrėjo, bet ir prieš kasdamas kūdrą, neužsakė ir neatliko jokių tyrinėjimų, siekiant nustatyti jo sklype galbūt esančių melioracijos statinių buvimo faktą ir vietą, kasant kūdrą nedalyvavo šių žemės darbų vykdymo vietoje, nesidomėjo, ar vykdant darbus, nebuvo rasti melioracijos statiniai (nagrinėjamų atveju drenažo rinktuvai), todėl radus šiuos statinius, darbai nebuvo sustabdyti. Taigi pagrįsta yra bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovas elgėsi neapdairiai, pažeidė jam teisės aktų nustatytas pareigas, o tai yra neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), t. y. viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

97Žalos faktą ir dydį pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, rinkos vertės ir žalos (nuostolių) nustatymo dydžio įvertinimo ataskaita, liudytojų parodymais, paties atsakovo paaiškinimu, kurių pagrindu padarė išvadą, kad dėl nuolatos jų sklype esančio paviršinio vandens pertekliaus ieškovai negali auginti daržovių ir dėl to patiria 864 Lt (250 Eur) nuostolio per metus. Tokio žalos dydžio atsakovas apeliacinės instancijos teisme neginčijo. Taigi, žalos faktą ir dydį bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė byloje esančių įrodymų pagrindu ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl žalos fakto ir dydžio apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigtos. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas šių pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių ir dėl jų pasisakyti neturi teisinio pagrindo, nes tai yra faktų klausimai (CPK 353 straipsnio 1 d.).

98Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovų žemės sklypas pradėjo šlapti sugadinus melioracijos sistemą. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad būtent melioracijos sistemos sugadinimas lėmė ieškovų sklypo užpylimą. Nustačius, kad ieškovai iki kūdros iškasimo savo sklype augino daržoves, o atsakovui iškasus kūdrą ir sugadinus melioracijos sistemą (pažeidus atsakovo sklype esantį drenažo rinktuvą, kuris dėl to užsikimšo), ir atsiradus paviršinio vandens pertekliui, daržovių auginimas pasidarė neįmanomas, dėl ko ieškovai nebegalėjo gauti pajamų iš šios veiklos, t. y. patyrė nuostolių, yra nustatytas akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovams atsiradusių nuostolių.

99Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų ar numatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Akivaizdu, kad atsakovas, vykdant kūdros kasimo darbus jam priklausančiame žemės sklype, nedalyvaudamas šių žemės darbų vykdymo vietoje ar nepaskyręs atsakingo už tai asmens, nesidomėdamas, ar vykdant darbus, nebuvo rasti melioracijos statiniai (nagrinėjamu atveju drenažo rinktuvai), nepasirūpinęs, kad radus šiuos statinius, darbai būtų sustabdyti ir drenažo rinktuvai būtų išsaugoti, nebuvo nei rūpestingas, nei apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina, todėl jis, kaip žalą padaręs asmuo, privalo ją atlyginti (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys, 6.263 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, bylą nagrinėję teismai nustatė visas būtinąsias sąlygas atsakovo M. M. atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teiginys, jog teismai tik formaliai taikė civilinės atsakomybės institutą, yra nepagrįstas, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas ir tinkamai taikė bei aiškino atsakovo, kaip statytojo, atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

100Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų ir STR 1.07.02:2005, 13–14 punktų aiškinimo

101Civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai yra nustatyti CK 6.253 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nenugalimos jėgos sąvoka yra apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). To paties straipsnio 5 dalyje apibrėžiami nukentėjusiojo asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

102Kasatoriaus teigimu, ieškovų žemės sklypas nuo ledynmečio buvo šlapias ir tvinimą lemia ne atsakovo kūdros kasimo faktas, bet natūraliai susiklosčiusios nepageidaujamos, nuo žmogaus veiklos nepriklausomos gamtos sąlygos ir iš nesandarių gręžinių tekantis vanduo, tačiau teismai nevertino tokio pobūdžio ginčams reikšmingų aplinkybių, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimu.

103Minėta, kad teismai įvertino ir Lietuvos geologų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą bei pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad šioje pažymoje buvo vertinamos tik natūraliai susiklosčiusios gamtinės sąlygos ir atsakovo kūdros įtaka joms, tačiau nebuvo vertinama melioracijos sistemos veikimo ir jos pažeidimo faktai.

104Kasacinis teismas pažymi, kad melioracija yra dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą (Melioracijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Taigi, melioracija ir yra skirta dirvožemio gerinimui, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemdirbystei, kai dirvožemis dėl natūraliai susiklosčiusių, nepageidaujamų, nuo žmogaus veiklos nepriklausomų gamtos sąlygų tokiai veiklai nėra palankus. Nustačius, kad vietovėje, kurioje yra ieškovų ir atsakovo sklypai, buvo įrengta ir per šiuos sklypus besidriekianti bei tinkamai veikianti melioracijos sistema, akivaizdu, kad ji buvo skirta būtent palankesnėms žemdirbystei sąlygoms sudaryti. Taip pat bylos duomenimis nustačius, kad iki šios sistemos (jos dalies – drenažo rinktuvo sugadinimo, kasant kūdrą atsakovo sklype), ieškovų sklype buvo dirbama žemė ir auginamos daržovės ir ši veikla tapo neįmanoma po rinktuvo sugadinimo, teigti, jog nuostolius ieškovai patyrė dėl nenugalimos jėgos ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės už ieškovams atsiradusius nuostolius šiuo įstatyme numatytu pagrindu negalima. Taigi, bylą nagrinėję teismai, nenustatę jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nuostoliai ieškovams atsirado dėl natūraliai susiklosčiusių gamtinių sąlygų, t. y. aplinkybių, kurios nekontroliuojamos bei nepašalinamos ir kurios nebuvo numatytos ir negalėjo būti numatytos, neturėjo pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti force majoure instituto.

105Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, yra konstatuota, kad ieškovai žinojo apie esamą melioracijos sistemą, bet Rokiškio rajono savivaldybei ir atsakovui apie tai nepranešė ir ši aplinkybė buvo įvertinta kaip įrodanti, kad ieškovai buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi.

106Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-522/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovui M. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis melioracijos statinys (drenažo rinktuvas) yra šio žemės sklypo priklausinys, taigi ir jo nuosavybė. STR 1.07.02:2005, 13–14 punktuose nustatytos pareigos būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli požeminių statinių vieta, ją nustačius – sustabdyti darbus ir suderinti tolimesnės šių darbų priežiūros vykdymo tvarką nustatytos statinių savininkams, rangovams bei ūkio būdu statantiems statytojams. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad su ieškovais buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kūdros kasimo darbų ir kad patys ieškovai turėjo pareigą dalyvauti ir dalyvavo kūdros kasimo darbuose bei pažeidė melioracijos drenažo rinktuvą. Taigi, teismai nenustatė, kad minėtame teisės akte nustatytos pareigos priklausė ieškovams ir, kad ieškovai

107Dėl CK 1.7 ir CK 4.103 straipsnių aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos

108Atsakovas M. M. savo kasaciniame skunde kelia klausimą dėl CK 1.7 ir CK 4.103 straipsnyje įtvirtintų normų aiškinimo ir taikymo šioje byloje, teigdamas, kad ginčo statinys (melioracijos drenažo sistema) baigta statyti 1983 m., todėl šios sistemos teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 1983 metais galiojusius teisės aktus, pagal kuriuos tokiai statybai buvo reikalingas leidimas, o teisėtai pastatytas statinys turėjo būti įregistruotas. Kasatoriaus teigimu, nenusprendus dėl melioracijos drenažo statybos teisėtumo, negalima konstatuoti teisių pažeidimo, taip pat ir žalos.

109Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.7 straipsnyje yra įtvirtintos civilinių įstatymų galiojimo taisyklės, o CK 4.103 straipsnyje – statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Šių normų aiškinimo ir taikymo klausimus kasatorius kelia melioracijos statinio – drenažo rinktuvo, dėl kurio pažeidimo ieškovams kilo neigiamos pasekmės (atsirado nuostoliai), statybos teisėtumo kontekste, be kita ko, teigdamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad melioracijos statinys – drenažo trasa (rinktuvas) buvo pastatyta laikantis statybos metu galiojusių imperatyvių teisės aktų reikalavimų, šis statinys nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kaip teisėtai pastatytas ir priimtas eksploatuoti, todėl kasatoriui įsigyjant žemės sklypą, valstybė neįgijo ir galimybės šio statinio jam perleisti.

110Pagal CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalies nuostatą, asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeisti, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

111Kasacinis teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ne statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo klausimas, o deliktinės civilinės atsakomybės dėl nuostolių, atsiradusių atsakovui neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), taikymo klausimas. Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl to paties straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Aplinkybė, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas, nesudaro pagrindo teismui ex officio spręsti statybos teisėtumo klausimus ir taikyti pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus statybos civilines teisines pasekmes. Todėl kasatoriaus teiginys, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo taikyti CK 1.7, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.103 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant statinio statybos teisėtumo klausimus, yra nepagrįstas, nes šie kasatoriaus argumentai nėra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir todėl nesudaro kasacijos pagrindo.

112Dėl negalimumo įvykdyti teismo sprendimą ir sprendimų motyvavimo

113CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Taigi asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes.

114Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai pasirinko du iš CK 1.138 straipsnyje numatytų jo pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti išieškoti iš pažeidusio jų teisę atsakovo turtinę žalą (nuostolius) (CK 1.138 str. 6 p.) bei reikalauti atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 str. 2 p.) – įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą parengti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto pateiktas rekomendacijas ir įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausintas ieškovams priklausantis žemės sklypas.

115Teismai, spręsdami dėl CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatyto teisių gynimo būdo, vadovavosi ekspertizės akte pateiktomis rekomendacijomis, pagal kurias norint pažeminti gruntinio vandens lygį ieškovų sklype, būtina įrengti melioracijos drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis bei įrengtas valstybės lėšomis. Taigi teismai vadovavosi eksperto, turinčio specialių žinių melioracijos statinių srityje ir atestuoto melioracijos statinių ekspertizės vadovu bei melioracijos statinių projekto ekspertizės vadovu, pateiktomis rekomendacijomis. Spręsdami šio ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo taikymo klausimą, teismai nustatė, kad kitų pasiūlymų atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, nenaikinant iškastos kūdros, byloje nepateikta, bei pagrįstai pažymėjo, kad drenažo sistemos apvedimas savo esme traktuotinas kaip naujas statinys, kurio pagalba yra atstatoma ieškovų žemės sklypo padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo, ko ir prašė ieškovai. Kasacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog taikant tokį pažeistų teisių gynimo būdą, sukuriamas naujas statinys, nepašalina atsakovų pareigos atkurti pažeistas ieškovų teises ir nedaro tokio gynimo būdo negalimu ar neįgyvendinamu. Pažymėtina, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė analogišką pasiūlymą: jis taip pat siūlė įrengti drenažo sistemos apvedimą, tik bendromis su ieškovais ir trečiuoju asmeniu lėšomis. Kasatoriaus teiginiai, kad drenažo sistemos apvedimas neįgyvendinamas dėl pernelyg didelių sąnaudų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jie nepagrįsti jokiais skaičiavimais.

116Kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, jog teismo sprendimas, įpareigojantis jį atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, neįvykdomas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

117Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo sprendimų motyvavimo. Kaip jau minėta, teismai taikė ieškovo pasirinktą CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatytą teisių gynimo būdą, vadovaudamiesi eksperto pateiktomis rekomendacijomis. Sprendimo vykdymas susijęs pirmiausia su rekonstrukcijos projekto, kuriame turėtų būti detaliai nurodyta, kaip ir kur turi būti įrengiamas drenažo sistemos apvedimas, rengimu. Taigi, teismai neturėjo pagrindo ir negalėjo sprendime nurodyti tokių duomenų, kurie turi būti atskleisti rekonstrukcijos projekte.

118Dėl atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo

119Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atsakomybės

120Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, pagal kurio 1 dalies nuostatą, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

121Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. E. Falkauskienė v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-171/2009; kt.).

122Kasatorius teigia, kad teismai tarsi nustatė neteisėtus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmus, tačiau konkrečiai ir aiškiai nenurodė, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, nenagrinėjo žalos dydžio klausimo.

123Kasacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog kūdra patenka į antrą nesudėtingų statinių grupę, todėl pripažino, kad projektas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į STR 1.01.07:2002 reikalavimus, o savivaldybės kompetencijai teisės aktų pagrindu priskirta išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Kasacinis teismas pažymi, kad teritorijų ir statinių inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimo pagrindinius reikalavimus kūdros projekto rengimo metu nustatė tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-466 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005. Šio reglamento 10 punkte nustatyta, kad teritorijų inžinerinė apsauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti sanitarines–higienines gyventojų gyvenimo sąlygas (10.2 p. p.), žemės ūkio paskirčiai naudojamų teritorijų bei natūralios gamtos apsaugą (10.5 p. p.). Pagal to paties reglamento 18 punkto nuostatą, projektuojamo tvenkinio arba kito vandens telkinio gretimos teritorijos patvenkimo zona nustatoma pagal šios zonos vandens patvankos prognozę, geologinių ir hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis. Reglamento 21 punkte nustatyta, kad vykdant inžinerinę gyvenamųjų ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijų apsaugą, privaloma atsižvelgti į neigiamą patvenkimo įtaką.

124Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad projektas buvo sudarytas ant negaliojančios topografinės nuotraukos, nebuvo atlikti inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, neatlikta požeminio vandens patvankos prognozė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad kūdra iškasta žemiausioje sklypo vietoje. Todėl, atsižvelgęs į kaimyninių žemės sklypų, įskaitant ir ieškovų, padėtį vietovėje, teismas pagrįstai pripažino logiška eksperto išvadą dėl projekto neatitikimo statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas“ IV skyriaus 18 ir 21 punktams. Kūdros paskirtis – buitiniams-kultūriniams poreikiams, rekreacijai ir mėgėjiškai žvejybai, todėl turėtų būti nustatyti ir atitinkami sprendiniai, užtikrinantys higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepaisant to, kad projektas buvo rengtas pagal STR 1.01.07:2002, įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia pateikti ir kitus duomenis/dokumentus, pagal jų paskirtį taikytinus ypatingiems statiniams bei pripažino, kad teismo eksperto nurodyti kūdros projekto neatitikimai dėl neatliktų inžinerinių geologinių tyrimų, neišpildytų reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ pagrįsti.

125Kasacinis teismas konstatuoja, jog pagrįsta yra teismų išvada, kad tik įvertinusi visumą aplinkybių, atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija turėjo priimti sprendimą dėl parengto kūdros projekto atitikimo Statybos įstatymo reikalavimams ir kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų netinkamas pareigų atlikimas sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą, nes be raštiško valstybės tarnautojo sutikimo atsakovas M. M. nebūtų vykdęs kūdros kasimo darbų (CK 6.246 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad savivaldybė, kurios kompetencijai teisės aktų pagrindu priskirta išduoti statybą leidžiančius dokumentus, šią funkciją privalo atlikti ne mechaniškai išduodama (suderindama) tokius dokumentus, tačiau ji privalo tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų keliamus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nurodė, kokios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, rengiant kūdros projektą, todėl savivaldybės atsakingiems darbuotojams tokį projektą patvirtinus, konstatuojama, kad tokiu veiksmu buvo pažeisti minėtų teisės aktų reikalavimai, taigi savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tokiu būdu yra konstatuoti konkretūs atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmai.

126Šioje nutartyje konstatuota, kad žalos faktą ir dydį pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, rinkos vertės ir žalos (nuostolių) nustatymo dydžio įvertinimo ataskaita, liudytojų parodymais, paties atsakovo paaiškinimu, kurių pagrindu padarė išvadą, kad dėl nuolatos ieškovų sklype esančio paviršinio vandens pertekliaus jie negali auginti daržovių ir dėl to patiria 864 Lt (250,23 Eur) nuostolio per metus. Toks žalos dydis nebuvo nuginčytas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatė visas būtinąsias sąlygas atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinei atsakomybei taikyti.

127Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pareigos atlyginti žalą solidariai

128CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip iš esmės yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas („SEB lizingas“ teisių perėmėjas) v. BUAB ,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015).

129Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-156/2005).

130Šią bylą nagrinėję teismai nustatė tiek faktinį, tiek ir teisinį priežastinį ryšį tarp savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių ieškovams ir tuo pagrindu taikė solidariąją atsakomybę abiejų atsakovų atžvilgiu.

131Kasacinis teismas pažymi, kad teismų išvados, jog tarp nustatytų atsakovo savivaldybės administracijos bei ieškovams atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, iš esmės yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi žala, padaryta ieškovams, priežastiniu ryšiu yra susijusi su abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, tačiau tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovo

132M. M. , kaip kūdros kasimo darbų užsakovo ir žemės sklypo savininko, veiksmai, aptarti šioje nutartyje, o Rokiškio rajono savivaldybės administracijos – netiesioginė. Todėl, esant skirtingam priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdžiui, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė yra dalinė (CK 6.5 str.).

133Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

134Šioje byloje nustatytų aplinkybių dėl abiejų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, sukėlusių nuostolius ieškovams ir šių veiksmų pasekmių pagrindu kasacinis teismas sprendžia, kad atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kaltės laipsnis yra mažesnis ir šis atsakovas privalo atlyginti 30 proc. ieškovams padarytos žalos.

135Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami atsakovų civilinės atskomybės už jų padarytą žalą ieškovams klausimą, tinkamai nustatė sąlygas, būtinas civilinės atsakomybės dėl tokios žalos (nuostolių) atlyginimo taikymui, tačiau netinkamai taikydami materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už kelių asmenų padarytą žalą (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.), netinkamai nustatė atsakovų atsakomybės už tokią žalą ribas ir nepagrįstai taikė solidariąją, bet ne dalinę atsakomybę, ir šie materialinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį pakeisti (CPK 346 str. 2 d. 1 p.).

136Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo.

137Šioje nutartyje konstatuota, kad teismai pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę. Todėl kasatorės teiginys, kad teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje įtvirtintu dalinės atsakomybės institutu, todėl nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą atlyginti jų patirtą žalą solidariai, nepagrįstas.

138Kasatorė taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė Savivaldybės atsakinga už ieškovų patirtą žalą.

139Kasacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra tik toks materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasatorė, teigdama, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, jokių konkrečių teisinių argumentų, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, nenurodė. Todėl tokie kasacinio skundo teiginiai nesudaro kasacijos pagrindo ir kasacinis teismas dėl jų nepasisako.

140Dėl bylinėjimosi išlaidų

141Kasacinis teismas patyrė 41,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies patenkinus atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš šio kasatoriaus, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93, 96 straipsniai).

142Atsakovo M. M. kasacinį skundą atmetus, o atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovui A. Č. iš atsakovų priteisiamos kasaciniame teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, šias išlaidas tarp atsakovų atitinkamai paskirstant (CPK 93 str.).

143Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

144Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovų ieškovams solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas, pakeisti, - panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų ieškovams priteista solidariai kiekvienam po 1728 Lt (500,46 Eur) turtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

145priteisti iš atsakovo M. M. (a.k. ( - ) ieškovams B. Č. (a. k. ( - ) ir A. Č. (a. k. ( - ) kiekvienam po 350,46 Eur turtinei žalai atlyginti;

146priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188772248) ieškovams B. Č. (a. k. ( - ) ir A. Č. (a. k. ( - ) kiekvienam po 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

147Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

148Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. ( - ) ieškovui A. Č. (a. k. ( - ) 162,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

149Priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188772248) ieškovui A. Č. (a. k. ( - ) 69,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

150Priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188772248) 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

151Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai A. Č., B. Č. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su... 6. Ieškinyje teigė, kad 2008 metais atsakovas M. M. savo žemės sklype,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė... 8. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas pažymėjo, kad atlikta teismo ekspertizė patvirtino faktą, jog... 10. Konstatavo buvus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo M. M. veiksmų ir... 11. Remdamasis teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis bei kitais byloje... 12. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ne pačios kūdros iškasimas... 14. Teismas nurodė, kad tvirtindamas ieškovų atsakomybę dėl sugadinto... 15. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas kritiškai vertino atsakovo M.... 16. Teismas sprendė, kad atsakovas M. M. nepagrįstai teigia, jog pirmosios... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Teismas nurodė, kad remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis, buvo... 19. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tik įvertinus aplinkybių... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo sprendimo... 21. Teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovas M. M. teigė, jog pirmosios... 22. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimų į juos esmė... 23. Kasaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės... 24. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 25. 1. Dėl CPK 362 straipsnio pažeidimo. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį... 26. 2. Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4... 27. Pagal LR Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, melioracijos... 28. 3. Dėl CK 1.7 straipsnio netaikymo ir nukrypimo nuo teismų praktikos.... 29. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, klausimas statinio statybos... 30. Teismai netaikė ginčo statinio – melioracijos drenažo trasos statybos metu... 31. 4. Dėl CK 4.30, 6.266 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Atsakovas... 32. 5. Dėl CK 4.103 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. ... 33. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios savavališkai pastatyto melioracijos... 34. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad melioracijos drenažo įrenginys buvo... 35. 6. Dėl nenustatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintų būtinųjų... 36. Byloje nenustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos. Teismai... 37. Kasatorius teigia, kad ieškovai ne kartą pripažino faktą dėl savo didelio... 38. 7. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.... 39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra visos atleidimo nuo civilinės... 40. Ieškovai organizavo kūdros kasimo darbus, jiems vadovavo, net ir žinodami,... 41. 8. Dėl netinkamo STR 1.07.02:2005, 13–14 punktų aiškinimo. Atkreipiant... 42. 9. Dėl negalimumo įvykdyti teismo sprendimą. Žiobiškio kaime nėra... 43. 10. Dėl netinkamo teismų procesinių sprendimų motyvavimo. Teismai... 44. Kasaciniu skundu atsakovė Savivaldybė prašo panaikinti Rokiškio rajono... 45. - solidariai priteista iš Savivaldybės ieškovams B. Č. ir A. Č. kiekvienam... 46. - Savivaldybė įpareigota per 8 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 47. - iš Savivaldybės priteista ieškovės B. Č. naudai iš viso 2611,12 Lt... 48. Kitas skundžiamų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.... 49. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 50. 1. Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės. Žemesnės... 51. 2. Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės... 52. 3. Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2002... 53. 4. Dėl kasatorės pareigos atlyginti žalą solidariai. Žemesnės instancijos... 54. 5. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 55. Taip pat bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl teisės... 56. Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus ieškovai A. Černius ir B. Č.... 57. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 58. Dėl atsakovo M. M. kasacinio skundo. Ieškovų teigimu, atsakovas M. M.... 59. Ieškovai nurodo, kad atsakovas M. M. pats užsakė projektą, jo su ieškovais... 60. Ieškovų teigimu, visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina,... 61. Ieškovai nesutinka su atsakovo M. M. argumentais, kad procesiniai teismo... 62. Dėl atsakovės Savivaldybės kasacinio skundo. Ieškovai nesutinka su... 63. Atsiliepimu į atsakovės Savivaldybės skundą atsakovas M. M. prašo tenkinti... 64. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 65. Atsakovo teigimu, skundas surašytas neaiškiai, t. y. nėra aiški kasatorės... 66. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje teismas turėtų atskirti Savivaldybės... 67. Dėl atsakovės Savivaldybės civilinės atsakomybės. Atsakovas nesutinka su... 68. Dėl netinkamo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės... 69. Dėl kasatorės pareigos atlyginti žalą solidariai. Su šiais skundo... 70. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 73. Dėl atsakovo M. M. kasacinio skundo ... 74. Dėl CPK 362 straipsnio... 75. Pagal CPK 362 straipsnio, kuriame įtvirtintas kasacinio teismo nutarties... 76. Kasatorius M. M. teigia, kad nors šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2009... 78. Iš naujo nagrinėdamas bylą, Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m.... 79. Kaip ir akcentuota kasacinio teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartyje,... 80. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 81. Todėl kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovo M. M. kasacinio skundo... 82. Dėl melioracijos įstatymo... 83. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų... 84. Šioje nutartyje jau minėta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 85. Kasacinis teismas taip pat pažymi, jog ekspertizės akto pagrindu taip pat... 86. Kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dėl to, kad teismai... 87. Dėl CK 4.30, 6.266 straipsnių aiškinimo ir taikymo... 88. Kasatoriaus teigimu, jis pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydamas žemės... 89. Kasacinis teismas pažymi, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir... 90. Statinių savininko ar valdytojo atsakomybė reglamentuojama CK 6.266... 91. Kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovo M. M. argumentai dėl netinkamo CK... 92. Dėl CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų būtinųjų civilinės... 93. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. M. ,... 94. Kasacinis teismas pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto... 95. Pagal žemės darbų vykdymo reikalavimus nustatančio Statybos techninio... 96. Teismams nustačius, kad atsakovas, būdamas žemės sklypo ir jame esančių... 97. Žalos faktą ir dydį pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis... 98. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovų žemės sklypas pradėjo... 99. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininko kaltė preziumuojama,... 100. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų ir STR 1.07.02:2005,... 101. Civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės... 102. Kasatoriaus teigimu, ieškovų žemės sklypas nuo ledynmečio buvo šlapias ir... 103. Minėta, kad teismai įvertino ir Lietuvos geologų tarnybos prie Aplinkos... 104. Kasacinis teismas pažymi, kad melioracija yra dirvožemio gerinimas... 105. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 106. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253... 107. Dėl CK 1.7 ir CK 4.103 straipsnių aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo... 108. Atsakovas M. M. savo kasaciniame skunde kelia klausimą dėl CK 1.7 ir CK 4.103... 109. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.7... 110. Pagal CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios... 111. Kasacinis teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ne statybos,... 112. Dėl negalimumo įvykdyti teismo sprendimą ir sprendimų motyvavimo... 113. CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo,... 114. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai pasirinko du iš CK 1.138... 115. Teismai, spręsdami dėl CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatyto teisių gynimo... 116. Kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, jog teismo... 117. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo sprendimų motyvavimo. Kaip... 118. Dėl atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo... 119. Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atsakomybės... 120. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų... 121. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Viešosios civilinės... 122. Kasatorius teigia, kad teismai tarsi nustatė neteisėtus Rokiškio rajono... 123. Kasacinis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog... 124. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad projektas buvo sudarytas ant... 125. Kasacinis teismas konstatuoja, jog pagrįsta yra teismų išvada, kad tik... 126. Šioje nutartyje konstatuota, kad žalos faktą ir dydį pirmosios instancijos... 127. Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pareigos atlyginti žalą... 128. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė... 129. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti... 130. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė tiek faktinį, tiek ir teisinį... 131. Kasacinis teismas pažymi, kad teismų išvados, jog tarp nustatytų atsakovo... 132. M. M. , kaip kūdros kasimo darbų užsakovo ir žemės sklypo savininko,... 133. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių... 134. Šioje byloje nustatytų aplinkybių dėl abiejų atsakovų atliktų... 135. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami... 136. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo... 137. Šioje nutartyje konstatuota, kad teismai pagrįstai taikė solidariąją... 138. Kasatorė taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų... 139. Kasacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto... 140. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 141. Kasacinis teismas patyrė 41,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 142. Atsakovo M. M. kasacinį skundą atmetus, o atsakovo Rokiškio rajono... 143. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 144. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 145. priteisti iš atsakovo M. M. (a.k. ( - ) ieškovams B. Č. (a. k. ( - ) ir A.... 146. priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k.... 147. Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 148. Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. ( - ) ieškovui A. Č. (a. k. ( - ) 162,19... 149. Priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k.... 150. Priteisti iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (į. k.... 151. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...