Byla 2A-183-480/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. ir trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims R. P., A. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 34 772,50 Lt skolą ir 8 954,5 Lt palūkanų. Nurodė, kad atsakovas D. B. (pirkėjas) 2007 m. birželio 6 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 su R. P. (pardavėju), kurios pagrindu įsigijo 20 proc. RAB „Vladimeks“ akcijų. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo R. P. sumokėti 350 000 Rusijos rublių (arba 34772,5 Lt, pagal oficialų Lietuvos Banko patvirtintą valiutų kursą 2007 m. birželio 29 d.). 2007 m. birželio 29 d. atsakovo prašymu ieškovas įvykdė už atsakovą piniginę prievolę, kylančią Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir sumokėjo R. P. 34 772,5 Lt už atsakovą. Atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 20 proc. RAB „Vladimeks“ akcijų, tai patvirtinama pridedama 2009 m. gegužės 13 d. RAB „Vladimeks“ akcininkų susirinkimo protokolo kopija, taip pat pridedama 2010 m. rugsėjo 9 d. Vladimiro srities arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. A11-4764/2010 kopija. Po to atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už jo naudai įvykdytą piniginę prievolę ir liko skolingas 34 772,5 Lt. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą ir sąlygas (2.2 p.), atsakovas ieškovui privalo sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą laikotarpį (nuo 2007-06-29 iki 2011-06-29), kuriuo atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis, kas sudarytų 8954,5 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 34775,5 Lt skolos, 8954,5 Lt palūkanų ir 1312 turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad iš 2007-06-06 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 (b. l. 9-13) matyti, kad sutartis buvo sudaryta Vladimiro mieste (Rusijos Federacija) tarp R. P. ir D. B., kuria jie susitarė, kad D. B. pirks iš R. P. ribotos atsakomybės bendrovės ,,Vladimex” 20 proc. įstatinio kapitalo už 350 000 Rusijos rublių. Sutarties 2 punkte buvo numatyta, jog atsiskaityti turima per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant pinigus mokėjimo pavedimu į R. P. banko sąskaitą ( - ). Iš ieškovo R. A. pateiktos banko Danske Bankas sąskaitos išrašo už 2007-06-29 (b. l. 15) matyti, kad R. A. 2007-06-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. P. į banko sąskaitą ( - ), esančią AB SEB banke 103 500 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta - Pagal sutartį už akcijas. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta, kad R. A. moka už kitus asmenis. Iš pateikto 2010-09-09 Rusijos Federacijos Vladimiro srities arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. A11-4764/2010 (b. l. 28-35) matyti, kad šiuo sprendimu buvo panaikintas RAB ,,Vladimex” akcininkų V. I., R. D. ir R. P., turinčių 80 proc. balsų, 2010-04-26 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti RAB ,,Vladimex”, kadangi tam prieštaravo 20 proc. akcijų turintis D. B.. Teismo sprendime nurodoma, kad sprendimas dėl RAB ,,Vladimex” likvidavimo galėjo būti priimtas tik visiems RAB dalyviams balsavus vieningai. Posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. pateikė paprastojo vekselio originalą, kuriuo patvirtinama, kad R. P. 2006-07-01 buvo pasirašęs A. B. 350 000 Lt vertės paprastąjį vekselį, kur apmokėjimo data nurodyta 2006-12-24. Vekselio viršuje yra ranka užrašyta ,,ORIGINALAS“. Vekselyje nėra įrašų apie jo apmokėjimą. Vekselio viršuje pažymėta, jog grąžinta 2007-01-01, kaip posėdžio metu paaiškino R. P., šį įrašą padarė jis pats 2007-01-01. Kadangi konkrečiu atveju buvo grąžintas vekselis, teismas laikė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkas savo prievolę prieš kreditorių įvykdė (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 1 d.).

7Teismas taip pat nurodė, kad tarp A. B. ir R. P. buvo susiklostę verslo ryšiai, jie tvirtino ne vienus metus bendradarbiavę verslo santykiuose. Šie asmenys nebuvo verslo naujokai. Todėl teismas laikė, kad ta aplinkybė, jog skolininkui R. P. buvo grąžintas vekselio originalas, leidžia tvirtinti, jog pagal šį vekselį jis buvo visiškai atsiskaitęs su kreditoriumi A. B.. Tokią išvadą teismas padarė ir todėl, jog vekselyje buvo nurodyta nemaža pinigų suma – 350 000 Lt. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens A. B. pozicija, jog jis šią skolą laikė atlyginta tik užskaičius brolio D. B. 34 772,50 Lt skolą R. P. ir R. P. jam perleidus 30 000 Lt vertės automobilį, nėra įtikinama, nes negrąžinta skolos dalis yra žymiai didesnė už grąžintą. Be to, automobilio perleidimą A. B. vienu metu nurodo, kaip skolos užskaitymą, kitu – kaip palūkanas už skolą. Teismas taip pat vertino ir tą aplinkybę, jog iki šio momento nebuvo jokių A. B. iškeltų bylų R. P. dėl netinkamai apmokėto vekselio, dėl ne visos skolos grąžinimo, kas taip pat teismui leido daryti išvadą, kad pagal vekselį buvo atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui padaryti išvadą, jog pagal vekselį buvo atsiskaityta arba vekselyje nurodytu terminu, arba tuoj jam suėjus, nes, kaip jau nurodyta, nebuvo pradėti jokie ginčai dėl neatsiskaitymo. Teismas laikė, kad A. B. šioje byloje yra suinteresuotas asmuo ta prasme, kad jį ir atsakovą sieja giminystės santykiai. R. P. jam buvo skolingas žymiai didesnę pinigų sumą, nei skolingas jo brolis ieškovui R. A.. Todėl teismo vertinimu, jeigu R. P. su juo nebūtų atsiskaitęs, jis turėtų pagrindą reikalauti skolos. Kadangi skola grąžinta, todėl dabar siekiama išvengti ir mažesnės skolos sugrąžinimo. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pagal vekselį R. P. su A. B. atsiskaitė visiškai 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje, todėl 2007 m. vasarą įsigyjant akcijas, negalėjo būti daromi jokie skolų įskaitymai.

8Teismas laikė, kad konkrečiu atveju negalėjo būti daromas įskaitymas ir todėl, jog nebuvo įstatyme numatytos sąlygos, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Nurodė, kad šiuo atveju R. P. buvo kreditorius D. B., o A. B. - kreditorius R. P.. Byloje kaip tik yra ta situacija, kai šalys turėjo reikalavimus ne viena kitai, o trečiajai šaliai. Teismo vertinimu, būtent dėl šios priežasties akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ir nebuvo nurodyta, kad įskaitomos kitos prievolės pagal sutartis. Teismas nurodė, kad A. B. teigė, jog jis perleido savo reikalavimo teisę D. B.. Tačiau teismas laikė, kad tai neįrodyta įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Tokių įrodymų teismui nepateikta. Kadangi D. B. ir A. B. sieja ir giminystės ryšiai, todėl teismas laikė, kad jie, siekdami išvengti mokėjimo, tvirtina, jog susitarimas buvo žodinis. Teismas taip pat laikė, kad šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo ir neperleido savo reikalavimo teisės ieškovui R. A., nes trečiajam asmeniui nebuvo reikšminga, kas sumokės už perkamas akcijas: ar kiekvienas atskirai, ar bendru pavedimu, jam buvo reikšminga tik pats apmokėjimo faktas. Nurodė, kad santykis dėl apmokėjimo už akcijas buvo tik tarp R. A., kaip asmens apmokėjusio už D. B. akcijas, šio prašymu, ir D. B., kuris tvirtina, kad R. A. neturėjo pagrindo mokėti už jo akcijas, nes jis jo neprašė, akcijos buvo apmokėtos kitu būdu, todėl jam nėra ir pareigos atlyginti už padarytą pavedimą. Šiuo atveju teismas vertino, jog ieškovo R. A. bankiniame pavedime nurodyta apmokėjimo data 2007-06-29, yra labai artima terminui, kuomet turėjo būti apmokėta už įsigytas akcijas (iki 2007-07-06) ir sutampa suma, kurią turėjo mokėti visi trys akcijų pirkėjai. Atsakovas D. B., siekdamas įrodyti, jog šis pavedimas yra būtent už kitų akcijų apmokėjimą, turėjo tokius savo atsikirtimus įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nurodė, kad byloje pateiktu R. A. 2007-06-29 sąskaitos išrašu yra patvirtinama, kad apmokėjimas bankiniu pavedimu buvo atliktas už visas nupirktas akcijas. Be šio rašytinio įrodymo šias aplinkybes patvirtino ir kitas akcijas įsigijęs asmuo V. I., kuris buvo apklaustas teisme liudytoju. Taigi teismas sprendė, kad skolininkas R. A. sutartyje numatytu būdu įvykdė prievolę kreditoriui R. P., už parduotas akcijas apmokėdamas ir už D. B., ir kreditorius tokį prievolės įvykdymą priėmė, dėl to yra pagrindas laikyti, kad prievolė apmokėti už parduotas akcijas R. P. buvo įvykdyta. Teismas nurodė, kad atsakovas D. B. taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, sutinkamai su CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, būtų prieštaravęs trečiojo asmens (R. A.) prievolės įvykdymui už jį, kur sutinkamai su CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi teismas sprendė, kad trečiasis asmuo R. A. įvykdė prievolę apmokėti R. P. už D. B. perkamas akcijas ir jam perėjo reikalavimo teisė į D. B. dėl šios skolos, ir sutinkamai su CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, D. B. nevykdant šios prievolės naujam kreditoriui, jis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. ir trečiasis asmuo A. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti iš ieškovo apeliantų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismo išvada, kad R. P. grąžino skolą A. B. 2006 m. gruodžio pabaigoje, ir atitinkamai teismo išvada, kad R. P. asmeniškai įvykdė savo piniginę prievolę A. B., yra nepagrįstos. Aplinkybė, kad pas R. P. yra vekselio originalas, negali patvirtinti fakto, kad pagal vekselį R. P. sumokėjo A. B. grynais pinigais 2006 m. gruodžio pabaigoje. Apeliantai pažymi, kad vekselis nėra pakvituotas, jame nėra A. B. įrašo apie pinigų pagal vekselį gavimą ir jų gavimo datą, t.y. vekselyje nėra kreditoriaus patvirtinimo apie asmeninį R. P. prievolės įvykdymą A. B. atžvilgiu, o yra tik paties R. P. ranka padarytas įrašas apie vekselio jam grąžinimą neva 2007-01-01. Vekselio originalo pas R. P. buvimas patvirtina tik aplinkybę, kad prievolės vekselio pagrindu skolininkas R. P. kreditoriaus A. B. atžvilgiu jau nebeturi, tačiau nepatvirtina, kaip ir kada bei kokiomis aplinkybėmis ši R. P. prievolė A. B. atžvilgiu pasibaigė.

122. Teismas visiškai netyrė, kiek yra įtikima R. P. pateikta versija apie vekselio apmokėjimą grynais pinigais. Apeliantų nuomone, trečiojo asmens pateiktos versijos yra prasimanymas, kadangi R. P. taip ir negalėjo paaiškinti, kaip ir kada jis, 2006-07-01 gavęs iš A. B. 350 000 Lt, juos konvertavo į 100 000 EUR, - tai paneigia teiginį, kad jis grąžino tuos pačius pinigus, nes neva nebuvo jų niekur panaudojęs. Taip pat R. P. negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį apskritai 2006-12-29 atsirado 100 000 EUR grynais pinigais. Nei valiutų konvertavimo faktui, nei grynų pinigų turėjimo faktui pagrįsti R. P. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o apie konvertavimą miglotai paaiškino, kad litus į eurus keitėsi Varėnoje pas fizinius asmenis, kurių įvardinti negalėjo. R. P. pareiškimas teisme apie pinigų turėjimą paneigiamas ir jo paties patvirtinimu apie egzistavusią jo skolą AB SEB bankui. Atitinkamai jo pareiškimas apie galimybę turėti grynų pinigų atsiskaityti su A. B. 2006 metais, nes jis deklaravo pajamas iš smuklės pardavimo, yra nieko vertas, kadangi vien gautų pajamų deklaravimas neįrodo grynųjų pinigų turėjo fakto. Lėšų išgryninimo, kuriomis tariamai buvo atsiskaityta su A. B., įrodymų nebuvo pateikta, kaip kad ir lėšų konvertavimo įrodymų. Iš to seka, kad R. P. finansinė padėtis 2006 m. buvo bloga, todėl R. P. ir skolinosi iš A. B., skolintas lėšas panaudojo ir negalėjo grąžinti skolos A. B. tais pačiais pinigais ar kitais grynais pinigais 2006-12-29.

133. Byloje jokiais įrodymais nebuvo paneigta, kad R. P. išduoto vekselio pagrindu kylanti prievolė A. B. buvo pastarojo įskaityta vykdant D. B. piniginę prievolę R. P. atžvilgiu. R. P. buvo skolingas D. B. broliui A. B. pagal vekselį, o D. B. buvo skolingas R. P. pagal RAB „Vladimex" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pastaroji skola buvo padengta dengiant R. P. įsiskolinimą A. B.. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino tretysis asmuo A. B. (kaip kreditorius R. P. atvžvilgiu), kuris pareiškė įskaitė savo reikalavimą į R. P., kylantį iš 2006-07-01 Paprastojo vekselio, į D. B. mokėtiną sumą R. P., tuo atsiskaitydamas su R. P. už D. B., ir grąžino skolos dokumento (vekselio) originalą R. P. (CK 6.131 str. 3 d.) ir tai įvyko po RAB „Vladimex" akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. po 2007-06-06, o ne 2007-01-01, kaip kad teigia R. P.. Pastarajam ginčijant kreditoriaus A. B. atliktą įskaitymą, jis turėjo teisę, bet ja nepasinaudojo, ginčyti teisme įskaitymo pagrįstumą, o tai reiškia, kad įskaitymas galioja. Teismas gi, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, ginčijamu sprendimu pasisakė dėl ginčo įskaitymo galimumo ir konstatavo, kad įskaitymas negalėjo būti daromas. Tačiau teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi A. B. atliko ginčo įskaitymą vykdydamas už D. B. pastarojo prievolę R. P., t. y. nagrinėjamu atveju be CK normų, reglamentuojančių įskaitymą, kartu privalo būti taikomos ir CK normos, reglamentuojančios trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką (CK 6.50 str.).

144. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovas D. B., siekdamas paneigti ieškinio reikalavimą, turėtų įrodyti, kad R. A. "<...> pavedimas yra būtent už kitų akcijų apmokėjimą <...>" ir kad atsakovas D. B. turėjo prieštarauti dėl tokio R. A. įvykdyto D. B. prievolės R. P. įvykdymo, tačiau to nedarė (CK 6.50 str. 1 d.). Apeliantų nuomone, šiuo atveju ne D. B., o R. A. turėjo įrodyti, kad ginčo pavedimu sumokėjo ir už D. B. bei esant tokiai D. B. valiai (sutikimui, prašymui ir pan.), ko jis taip ir nepadarė – byloje nėra tokių įrodymų, o D. B. neigė to prašęs ar kitaip su tokiu prievolės įvykdymu kada nors sutikęs. Atitinkamai tik gavęs ieškinį D. B. sužinojo, kad R. A. 2007 metais atliko mokėjimą R. P. neva ir už jį, ir nedelsiant pareiškė dėl to prieštaravimus - tai buvo padaryta atsiliepimo į ieškinį forma civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

155. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio, 185 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes įrodymus vertino tendencingai, tuo pažeisdamas visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus, o kartu neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, taip pat nusprendė dėl trečiojo asmens A. B. materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. išsprendė tarp A. B. ir R. P. bylos nagrinėjimo metu kilusį ginčą dėl 2006-07-01 Paprastojo vekselio apmokėjimo, konstatavo jį apmokėtu grynais pinigais, o būtent 100 000 eurų dydžio suma 2006-12-29, nesant byloje apie tai jokių įrodymų.

166. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su įrodinėjimo pareiga, ją neteisingai paskirstė, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl to bylos esmė liko neatskleista, teismui taip ir neatsakius į klausimą, kaipgi buvo atsiskaityta už ginčo akcijas ir kas kam yra (nėra) skolingas po tokio teismo sprendimo, akcentuojant trečiojo asmens A. B. situaciją santykyje su trečiuoju asmeniu R. P. dėl 2006-07-01 vekselio apmokėjimo būdo ir laiko. Atitinkamai aplinkybę, kad R. A. mokėjo R. P. pinigus būtent už D. B. ir jo prašymu, t. y. neva įvykdė prievolę už D. B., privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau to nepadarė, rašytiniai įrodymai to byloje nepatvirtina. O R. P., priėmęs mokėjimą iš R. A. neva už D. B., kaip kad teigia ir yra įsitikinęs pats ieškovas, nepagrįstai ir be teisėto pagrindo praturėjo R. A. sąskaitą, nors tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visą ką gavęs, grąžinti skolininkui (CK 6.45 str. 2 d.).

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų ieškovo naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

181. Atsakovas ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių neneigė, tačiau tvirtino, kad už akcijas su R. P. atsiskaitė jo brolis trečiasis asmuo A. B., atlikdamas įskaitymą dar iki ieškovo atlikto mokėjimo už akcijas. Apeliantams teigiant tokią aplinkybę egzistavus, atitinkamai jiems ir tenka pareiga tokią aplinkybę įrodyti. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje expressis verbis yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

192. Ieškovo nuomone, šiuo atveju įskaitymas apskritai nebuvo galimas, nes prievolės šalys neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų (CK 6.130 str.). Atsakovas buvo R. P., o po to ieškovo skolininkas, tačiau pats jokių kreditorinių reikalavimų nei ieškovo, nei R. P. atžvilgiu neturėjo. Be to, į bylą nebuvo pateikta skolos perkėlimo sutartis su kreditoriaus sutikimu, kurios pagrindu A. B. būtų perėmęs atsakovo skolą R. P. ir tokiu būdu įgijęs teisę priešpriešinius reikalavimus įskaityti. Tačiau CK nenumato trečiojo asmens teisės įskaityti savo reikalavimus už kito asmens prievoles. Dar daugiau, pareiškimas dėl įskaitymo buvo pareikštas priešingai įstatymo imperatyvams. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymas atliekamas vienos šalies pareiškimu. Tokiu būdu, įskaitymą atliekanti šalis turi pareikšti valią dėl įskaitymo atlikimo pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad reikalavimus, ginčijamus teisme, įskaityti yra draudžiama. Atsakovo brolis A. B. valią įskaityti reikalavimus pareiškė jau ieškovui pareiškus ieškinį teisme, kuomet to padaryti nebuvo galima.

203. Šiuo atveju A. B. neturėjo R. P. išduoto vekselio, kas reiškia, kad A. B. nebeturėjo jokios reikalavimo teisės R. P. atžvilgiu. Taigi, A. B. atliko įskaitymą neturėdamas reikalavimo teisės. Be to, į bylą pateiktame vekselyje nėra jokio įrašo dėl atlikto įskaitymo, nors CK 6.131 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu kreditorius turi skolininko išduotą dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui. Skolos dokumentas buvo grąžintas be jokio įrašo, valią atlikti įskaitymą A. B. pareiškė jau šio vekselio nebeturėdamas ir ieškovui jau inicijavus teisminį ginčą, kas akivaizdžiai pagrindžia apeliantų pozicijos prieštaringumą.

214. Pagal CK 6.131 straipsnio 4 dalį, jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą. Šiuo atveju A. B. turėjo 350000 Lt reikalavimą patvirtinantį vekselį. Jo pagrindu, anot apeliantų, buvo įskaitytas dešimt kartų mažesnis R. P. reikalavimas atsakovo atžvilgiu. Kodėl tokiu atveju vekselis R. P. jau buvo grąžintas, kaip daroma vekselį apmokėjus, yra nesuvokiama, tokių veiksmų logika nepaaiškinama ir apeliaciniame skunde. Taigi 350000 Lt reikalavimo įskaitymas dėl 34772,5 Lt reikalavimo ne tik nėra pagrįstas įrodymais, tačiau taip pat prieštarauja bet kokiai logikai.

225. Bylos duomenimis, vekselis buvo išduotas 2006 m. liepos 1 d., nustatant jo terminą iki 2006 m. gruodžio 24 d., kas reiškia, kad vekselis turėjo būti apmokėtas 2006 m. gruodžio 24 d. Vekselis buvo grąžintas R. P. 2007 m. sausio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad A. B. po 2006 m. gruodžio 24 d. būtų siekęs gauti vekselio vykdomąjį įrašą, taip pat vekselio pagrindu nesikreipė į teismą dėl piniginių sumų priteisimo, nereiškė jokių pretenzijų R. P.. Esant tokioms aplinkybėms, manyti, kad R. P. vekselio nustatytu laiku neįvykdė, nėra jokio pagrindo. Neabejotina, kad vekselio neįvykdymo atveju A. B. nebūtų atidavęs skolininkui vienintelio dokumento, patvirtinančio jo reikalavimo teisę. Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik 2007 m. birželio 6 d., o ieškovas atsiskaitymą pagal šią sutartį bankiniu pavedimu atliko 2007 m. birželio 29 d. Taigi, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio tenkinimo prielaidas, turėjo pagrįsti, kad įskaitymas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 6 d. iki 2007 m. birželio 29 d. Vėlesnis įskaitymas nebebuvo galimas, nes nuo 2007 m. birželio 29 d. R. P. nebeturėjo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, kadangi ji tą dieną perėjo ieškovui. Kaip minėta, valia atlikti įskaitymą buvo pareikšta tik ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu. Be to, nėra jokio loginio pagrindo sekti apeliantų pozicija, kad daugiau negu pusę metų A. B. turėjo neįvykdytą vekselį ir delsė pareikšti reikalavimus, o praėjus itin ilgam laikotarpiui šį 350000 Lt vertės vekselį įskaitė kaip dešimt kartų mažesnio (34772,5 Lt) atsakovo įsipareigojimo įvykdymą.

236. Atmestini apeliantų argumentai dėl R. P. galimybių grąžinti skolą 2006 m. gruodžio mėn., kadangi vien kitų piniginių įsipareigojimų turėjimo faktas nepaneigia R. P. galimybių atsiskaityti su A. B. pagal vekselį. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vekselis buvo grąžintas R. P., taip pat neabejotina, kad skolos dokumentas, t. y. vienintelis skolinio įsipareigojimo įrodymas, įprastoje vekselių praktikoje yra grąžinamas tuomet, kai skolinis įsipareigojimas įvykdomas. Taigi, vien pats vekselio grąžinimo faktas pagrindžia, kad R. P. vekselį apmokėjo, tokios aplinkybės nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Nagrinėjamai bylai reikšminga vienintelė aplinkybė – buvo atliktas įskaitymas, padengiantis atsakovo įsiskolinimą, ar ne. Nesant įskaitymo taikymo sąlygų, atsižvelgiant į logikos stoką apeliantų teikiamuose paaiškinimuose, konstatuotina, kad akcijų kaina nebuvo padengta įskaitymo pagrindu, toks faktas nebuvo įrodytas leistinais įrodymais. Taigi, atsakovas neįrodė aplinkybės, kuria rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, kas reiškia, kad ieškinio tenkinimo prielaidos nebuvo paneigtos, todėl teismas ieškinį tenkino pagrįstai ir priėmė teisėtą sprendimą.

24Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Byloje nustatyta, kad 2007-06-06 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1 (t. 1, b. l. 9-13), kuri buvo sudaryta Vladimiro mieste (Rusijos Federacija) tarp R. P. ir D. B., šie susitarė, kad D. B. pirks iš R. P. ribotos atsakomybės bendrovės ,,Vladimex” 20 proc. įstatinio kapitalo už 350 000 Rusijos rublių (arba 34772,5 Lt, pagal oficialų Lietuvos Banko patvirtintą valiutų kursą 2007 m. birželio 29 d.). R. P. pardavė 60 procentų savo įmonės “Vladimex” akcijų, kurias po 20 procentų nupirko trys pirkėjai – V. I., D. B. ir R. A.. R. A. 2007-06-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. P. į banko sąskaitą ( - ), esančią AB SEB banke 103 500 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta - Pagal sutartį už akcijas. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta, kad R. A. moka už kitus asmenis.

28Byloje kilo ginčas dėl atsakovo (apelianto) D. B. pareigos atsiskaityti su ieškovu R. A. už jo naudai įvykdytą piniginę prievolę, apeliantui teigiant, kad su R. P. buvo atsiskaityta dar iki ieškovo atlikto akcijų kainos apmokėjimo, atliekant įskaitymą.

29Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo visa apimtimi, tyrė ir vertino visas jai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, o teismo išvados atitinka bylos faktinį pagrindą. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai būtų paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą ar nenustatęs visų teisingam ginčo kvalifikavimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymų visumą, kurią vadovavosi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus įrodymus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nepasitvirtino. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantų naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai įvertinti neteisingai.

30Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. P. grąžino skolą A. B. 2006 m. gruodžio pabaigoje ir kad R. P. asmeniškai įvykdė savo prievolę A. B., yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliantų argumentus pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus taip vadinamąja tikėtinumo taisykle ir iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, jog pagal vekselį R. P. su A. B. atsiskaitė visiškai 2006 m. gruodžio pabaigoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojo V. I. parodymai, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai nepagrindžia apeliantų nurodytųjų aplinkybių, kad A. B. įskaitė R. P. reikalavimus atsakovo D. B. atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, vekselio originalo pas R. P. buvimas patvirtina tik aplinkybę, kad prievolės vekselio pagrindu skolininkas R. P. kreditoriaus A. B. atžvilgiu jau neturi, tačiau nepatvirtina, kaip ir kada bei kokiomis aplinkybėmis ši R. P. prievolė A. B. atžvilgiu pasibaigė. Tuo tarpu, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad trečiojo asmens R. P. turimas paprastojo vekselio originalas, kurį jis 2006-07-01 buvo pasirašęs A. B. 350 000 Lt sumai ir kuriame nurodyta jo apmokėjimo data iki 2006-12-24, bei galiojanti vekselio viešo patikimumo taisyklė (tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių), kad patikrinus LITEKO duomenis iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo jokių A. B. iškeltų bylų R. P. dėl netinkamai apmokėto vekselio ar ne visos skolos grąžinimo, kad A. B. ir R. P. yra versle dalyvaujantys asmenys ir A. B. neįtikinami paaiškinimai, jog vekselyje nurodytą nemažą pinigų sumą – 350 000 Lt jis laikė atlyginta tik užskaičius brolio D. B. 34 772,50 Lt skolą R. P. bei nenuosekli pozicija dėl R. P. 30 000 Lt vertės jam perleisto automobilio (vienu metu A. B. nurodo, jog tai palūkanos už skolą, kitu metu- skolos užskaitymas), kurie sudaro pagrindą išvadai, jog pagal vekselį buvo atsiskaityta arba vekselyje nurodytu terminu, arba tuoj jam suėjus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ne tinkamas ar netinkamas vekselio apmokėjimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o buvo ar nebuvo atliktas įskaitymas, padengiant atsakovo įsiskolinimą.

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Atsakovui atsiliepime į ieškinį (o tuo pačiu ir abiem apeliantams apeliaciniame skunde) teigiant, kad D. B. skola R. P. pagal RAB „Vadimex“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo padengta dengiant R. P. įsiskolinimą A. B., turėjo procesinę pareigą įrodyti prievolės pasibaigimą įskaitymu, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą objektyvių duomenų, kad įskaitymu buvo padengta akcijų kaina, nepateikė.

32Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nagrinėjamu atveju vertinant visų bylos aplinkybių kontekste įskaitymas nebuvo galimas, nes: atsakovas D. B. buvo trečiojo asmens R. P. skolininkas pasirašius akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir neapmokėjus už akcijas, o ieškovui sumokėjus R. P. visą sumą už akcijas – tapo ieškovo R. A. skolininku, tačiau pats nei R. P., nei R. A. atžvilgiu jokių kreditorinių reikalavimų neturėjo; byloje nėra įrodymų apie skolos perkėlimo sutartį su kreditoriaus sutikimu (CK 6.116 str. 1 d.), kurios pagrindu A. B. būtų perėmęs D. B. skolą R. P. ir tokiu būdu įgijęs teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus, o CK normos nenumato trečiojo asmens teisės įskaityti savo reikalavimus už kito asmens prievoles. Be to, R. P. turimame jo išduoto paprastojo vekselio originale nėra jokio įrašo dėl atlikto įskaitymo, nors toks įrašas daromas skolos dokumente (CK 6.131 str. 1 d.). Kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apie atliktą įskaitymą A. B. pareiškė jau neturėdamas vekselio ir ieškovui jau iniciavus teisminį ginčą, kai tą daryti draudžia CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

33Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). ). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta, jog surinktų įrodymų visuma galima daryti išvadą, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Byloje yra pakankamai sutrinkta įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad R. A. įvykdė prievolę apmokėti R. P. už D. B. perkamas akcijas ir jam perėjo reikalavimo teisė į D. B. dėl prašomos priteisti skolos. Atsakovas D. B. byloje neįrodė aplinkybės, kuria rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, kad akcijų kaina buvo padengta įskaitymu, o kitų atsiskaitymo už įsigytas akcijas aplinkybių net nenurodė, nors naudojosi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, ką patvirtina Vladimiro srities arbitražo teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimas.

34Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo R. A. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliantų atsakovo D. B. ir trečiojo asmens A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai neįtakoja teisingo byloje nagrinėtų klausimų išsprendimo (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. D. A., A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; ir kt.).

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 34 772,50 Lt skolą ir 8 954,5 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas taip pat nurodė, kad tarp A. B. ir R. P. buvo susiklostę verslo... 8. Teismas laikė, kad konkrečiu atveju negalėjo būti daromas įskaitymas ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. ir trečiasis asmuo A. B. prašo Varėnos... 11. 1. Teismo išvada, kad R. P. grąžino skolą A. B. 2006 m. gruodžio... 12. 2. Teismas visiškai netyrė, kiek yra įtikima R. P. pateikta versija apie... 13. 3. Byloje jokiais įrodymais nebuvo paneigta, kad R. P. išduoto vekselio... 14. 4. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovas D. B., siekdamas paneigti... 15. 5. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalies, 178... 16. 6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas,... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos rajono apylinkės... 18. 1. Atsakovas ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių neneigė,... 19. 2. Ieškovo nuomone, šiuo atveju įskaitymas apskritai nebuvo galimas, nes... 20. 3. Šiuo atveju A. B. neturėjo R. P. išduoto vekselio, kas reiškia, kad A.... 21. 4. Pagal CK 6.131 straipsnio 4 dalį, jeigu įskaitymas nepadengia viso... 22. 5. Bylos duomenimis, vekselis buvo išduotas 2006 m. liepos 1 d., nustatant jo... 23. 6. Atmestini apeliantų argumentai dėl R. P. galimybių grąžinti skolą 2006... 24. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Byloje nustatyta, kad 2007-06-06 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1 (t. 1, b.... 28. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo (apelianto) D. B. pareigos atsiskaityti su... 29. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus,... 30. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. P.... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti... 32. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas iš... 33. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos... 34. Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti...