Byla 2A-892-436/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovų J. K., E. K. atstovui Daliui Mecelicai, atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovams V. A., V. V., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovams L. V., E. P., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K., E. K., Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, J. K., E. K., tretiesiems asmenims A. Ž., V. B., A. L., V. V. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, neteisėtų savavališkų statybų pasekmių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr.381 sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr.78, ( - ), statybai; pripažinti negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-07-21 išduotą statybos leidimą Nr.3.23.1330.GN sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr. 78, statybai; pripažinti negaliojančiu 2007-03-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo sodo namelis (unikalus Nr. ( - )), esantis sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas“ ( - )., pripažintas tinkamu naudoti; pripažinti negaliojančiu 2008-05-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo ūkinis pastatas ( unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statiniai ( unikalus Nr. ( - )), esantys sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas“ ( - ), pripažinti tinkamais naudoti; įpareigoti statytojus J. K., E. K. pašalinti neteisėtos statybos – sodo namelio bei savavališkų statybų - ūkinio pastato ir kiemo statinių pasekmes, juos nugriaunant.

5Nurodė, kad atsakovams J. K. ir E. K. nuosavybės teise priklausiusiam 0,0640 sklypui Nr. 78 (unikalus Nr. 4400-0628-0660), esančiam sodininkų bendrijoje „Krokodilas", ( - ), nuo 2005-07-04 įrašytos specialiosios naudojimo sąlygos -vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; Marijampolės apskrities viršininko 2006-01-24 įsakymu Nr. ŽM-78 prie nuosavybės teise turimo 0,064 ha sklypo, unikalus Nr. ( - ), buvo prijungtas naujai suformuotas 0,0386 ha žemės sklypas, taip suformuojant naują 0,1026 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), registruojant šį sklypą specialiosios naudojimo sąlygos šiame sklype išliko; rytinė sklypo riba sutampa su vandens telkinio šlaito viršutine briauna. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas saugomoms teritorijoms (atkuriamosios bei ekologinės apsaugos prioriteto teritorijoms) priskiria paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ( 20 str), šio straipsnio 1 dalis numato, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų", patvirtintų „Valstybines reikšmės vidaus vandens telkinių ir jų plotų" III skyrius „valstybinės reikšmės tvenkiniai" skirsnyje „Marijampolės apskritis" nurodytas Netičkampio tvenkinio plotas - 15,4 ha, IV skyrius „Valstybinės reikšmes upės" skirsnyje „Šešupės baseinas" nurodytas Dovinės upės ilgis - 47 km ir plotas - 25,5 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 7.3 papunkčiu, natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 25 kv. km, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha bei karjerų, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis, kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas 10 laipsnių ir didesnis, turi būti ne mažesnis kaip 25 m,- tiek sodo namelis, tiek kiti sklype esantys statiniai yra Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje. Be to, patikrinimo akte nurodyti sklypo statiniai pastatyti be supaprastinto statinio projekto, kaip to yra reikalaujama pagal Statybų techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2.1.3 punktą, numatantį, kad „nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus - statant ekologinės apsaugos prioriteto ( apsaugančioje ) teritorijoje, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose". Sklype, unikalus Nr. 4400-0844-6771, esantys statiniai - sodo namelis, esant statybos leidimui, kuris išduotas pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemes ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”, o lauko židinys, pavėsinė, ūkio pastatas ( garažas) ir tvora, be to dar yra pastatyti pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" imperatyvias normas, t.y savavališkai. Byloje ginamas viešasis interesas, nes pažeidžiamos imperatyvios teisės normos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

7pripažino negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr.381 sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr.78, ( - ), statybai.

8Pripažino negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-07-21 išduotą statybos leidimą Nr.3.23.1330.GN sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr. 78, statybai.

9Pripažino negaliojančiu 2007-03-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo sodo namelis ( unikalus Nr.4400-0965-2753), esantis sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas“ ( - ), pripažintas tinkamu naudoti.

10Pripažino negaliojančiu 2008-05-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statiniai ( unikalus Nr. ( - )), esantys sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas“ ( - )., pripažinti tinkamais naudoti.

11Įpareigojo statytojus J. K., E. K. pašalinti neteisėtos statybos –sodo namelio, unikalus Nr. ( - ), bei savavališkų statybų- ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių, unikalus Nr.4400-1572-3072, esančių sodininkų bendrijos “Krokodilas” sklype Nr.78, ( - ), pasekmes, juos nugriaunant.

12Priteisė solidariai iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 288600210, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, Marijampolės savivaldybės administracijos, kodas 188769113, Basanavičiaus a.1, Marijampolė, J. K., a.k. ( - ) E. K., a.k( - ) gyvenančių ( - ) valstybei 356,65 Lt ( tris šimtus penkiasdešimt šešis 65 ct) bylinėjimosi išlaidų (Marijampolės apskrities VMI, į.k.188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300, AB bankas "Swedbank" (banko kodas 73000) įmokos kodas 5660).

13Sprendime teismas nurodė:

14Dėl viešojo intereso. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomų teritorijų apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.

15Dėl statybų sodo sklype Nr.78. Iš bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad jau 2005-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sudarymo metu atsakovams J. ir E. K. buvo žinoma apie sklypui Nr.78 nustatytas specialias žemės sklypo naudojimo sąlygas: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 0,06 ha( po ištaisymo 0,064 ha) ( 2.4. p.); tos pačios sąlygos buvo nurodytos ir sudarant 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį dėl sklypo Nr.78A, 0,0386 ha ploto ( 2.3. p.), šios sąlygos įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl kaip nepagrįstus atmetė Marijampolės savivaldybės atstovo teiginius, kad išduodant 2005-09-08 projektavimo sąlygų sąvadą Nr.381 dar nebuvo nustatyta vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nes ši sąlyga įsigaliojo tik 2006-04-25. Atsakovai J. ir E. K., neatsižvelgdami į nustatytus, nekilnojamojo turto registre įregistruotus veiklos apribojimus ir reikalavimus, 2005-09-06 kreipėsi su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti ( 41 b.l., I t.), 2006-07-21 atsakovai kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti statybos leidimą, nors jau 2005-12-09 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus buvo asmeniškai informuoti, kad jų turimo žemės sklypo naudojimo pobūdis: mėgėjiškų sodų be teisės statyti statinius ( 35 b.l., I t.). Tokiu būdu atsakovai J.ir E. K. pažeidė Žemės įstatyme nustatytus imperatyvius reikalavimus žemės savininkams,-jie privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, <...>, leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis <...>( LR Žemės įstatymo 21 str.1d.1p.,2 p.,10 p.).

16Teismas nustatė, kad buvo pažeisti STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (2004-12-06 D1-617 redakcija) 42 punkte nustatyti reikalavimai, jog statinio naujos statybos, <...> saugomoje teritorijoje atveju Nuolatinės statybos komisijos protokolą dėl statybos leidimo išdavimo pasirašo saugomos teritorijos direkcijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai, įgalioti priimti sprendimus šiais klausimais,- aplinkos apsaugos departamento atstovui komisijos posėdyje nedalyvavus, protokolo nepasirašius, komisijai jokios išvados nepriėmus ir nenurodžius, išduoti ar ne statybos leidimą, laikė, kad statybos leidimas Nr.3.23.1330.GN sodo namelio statybai sklype Nr.78, buvo išduotas neteisėtai.

17Taip pat teismas padarė išvadą, kad aplinkosauginiu požiūriu statinio projektas iš viso nebuvo peržiūrėtas, iš esmės nebuvo derintas su Aplinkos valdymo skyriumi, tokiu būdu buvo priimtas sprendimas, prieštaraujantis šalyje galiojantiems aplinkosauginiams įstatymams, aplinkosaugos reikalavimams. Kad kranto šlaito nuolydžio kampas yra beveik status (90 laipsnių), todėl tikrai didesnis nei 10 laipsnių (20 laipsnių pagal 2007-02-14 pakeitimus) teismas įsitikino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį, kad abejonių dėl kampo statumo nekilo nei vienam išvažiuojamojo posėdžio dalyviui, - pastabų dėl posėdžio protokolo teismui nepateikta.

18Teismas nustatė, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Išduodant 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriuje Projektavimo sąlygų sąvadą Nr.381 sodo namelio statybai, 2006-07-21 Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriui išduodant statybos leidimą Nr.3.23.1330.GN sodo namelio statybai, priimant 2007-03-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo sodo namelis, unikalus Nr. ( - ), pripažintas tinkamu naudoti, priimant 2008-05-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), pripažinti tinkamais naudoti, buvo pažeisti LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str.2 d., 4 d. 1p., 5 d., LR statybos įstatymo 23 str.9 d., 27 str.4 d., 5 d., 6 d., 28 str.2d., LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 126.1 p., STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” 42 p., STR 1.11.01:2002 “ Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka” 26.4 p., STR1.01.07:2002 “Nesudėtingi ( tarp jų laikini) statiniai” 12.2.1.3 p., LR Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr.540 patvirtintomis “Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių” 34 p., 6 p., 7.3 p. ir kt. Nustačius, kad tiek sodo namelis, unikalus Nr. ( - ), tiek ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), pastatyti pažeidžiant imperatyviuosius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi yra teisinis pagrindas kvalifikuoti šių statinių statybą neteisėta ir savavališka, todėl aukščiau nurodyti administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais, bei taikytinos ieškovo prašomos sankcijos,- statytojai J. K. ir E. K. įpareigotini pašalinti neteisėtos statybos –sodo namelio bei savavališkų statybų- ūkinio pastato ir kiemo statinių pasekmes, juos nugriaunant. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

19Apeliaciniu skundu atsakovai J. K. ir E. K. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti, Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su statybos leidimo išdavimu ir vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymu, todėl prašome tenkinti apeliacinį skundą, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau išdėstytų motyvų.

20Atsakovai J. K. ir E. K. nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatymo. Marijampolės rajono apylinkės teismas neaišku kuo remiantis padarė išvadą, kad ties atsakovų sklypu esančios Dovinės upės pakrantės šlaito nuolydžio kampas yra didesnis nei 10 laipsnių ar net daugiau. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo apklausti liudytojais, asmenys dalyvavę nustatant apsaugos zoną. Tačiau nei vienas iš dalyvavusių asmenų negalėjo patvirtinti, kad nustatant apsaugos zoną buvo laikomasi LR Aplinkos ministro įsakymu 2001-11-07 Nr. 540 patvirtintų Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių. 2010-09-17 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad liudytoja Z. K. nurodė, jog neatsimenanti kuo matavo kampą, atstumų nuo pastatų nematavo, matavimus atliko Č. ir B.. Liudytojas B. nurodė, kad kampą matavo vizualiai. Liudytojas K U. taip pat patvirtino, kad atstumai nuo vandens iki šlaito pradžios nebuvo matuoti. Atkreipia dėmesį į byloje, esantį žemės sklypo planą, kuriame pažymėti nuo ko atlikti matavimai. Iš šio žemės sklypo plano (b.l. 53) matyti, kad atstumai iki apeliantams priklausančio namo buvo matuojami iki jiems priklausančio žemės sklypo ribos, o ne nustačius šlaito pradžią ir pabaigą. Akivaizdu, kad žemės sklypo plane net nėra pažymėta šlaito pradžia, pabaiga ir nuo kurių nustatytinos apsaugos zona.

21Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino, kad nėra nei vieno rašytinio akto šioje civilinėje byloje, kuris atitiktų LR Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų taisyklių reikalavimus. Tačiau teismas sutikdamas, kad visi patikrinimo aktai atlikti pažeidžiant šių taisyklių nuostatas, laikė tinkamais įrodymais, kurie pagrindžia atsakovų statybos neteisėtumą.

22Be to, kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad statiniai nėra pastatyti pažeidžiant kokių nors teisės aktų reikalavimus. Teismas pripažino, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas viešajame registre (1 t. b.l. 50-51). Viešajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2008-10-24 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše patvirtina, kad atsakovams priklauso 0,1026 ha žemės sklypas, šį žemės sklypą sudaro: 0,1026 ha žemės ūkio naudmenų, 0,0061 užstatymo teritorija bei 0,0320 ha kita teritorija. Tai reiškia, kad teismas privalėjo įvertinti, jog žemės sklypas buvo suformuotas numatant ir leistinas užstatymo plotas.

23Atsakovų J. K. ir E. K. teisę pastatyti statinį patvirtina pateiktas ir byloje esantis sodo išplanavimo projektas. Jiems priklausantis žemės sklypas yra suformuotas buvusiam kolektyviniame sode „Dovinė“. 1989 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos respublikinio žemėtvarkos projektavimo institutas parengė minėto kolektyvinio sodo „Dovinė“, kuris šiuo metu pervadintas sodininkų bendrija „Krokodilas“, išplanavimo projektą. Išplanavimo projekte yra pažymėtas ir atsakovams šiuo metu priklausantis žemės sklypas Nr.78. Šiame plane pažymėta ir namo statybos vieta. Šis sodo bendrijos išplanavimo projektas buvo suderintas su tuo metu visomis reikalingomis institucijomis, įskaitant ir Marijampolės teritorinio gamtos apsaugos komitetą.

24Atsakovai J. K. ir E. K. nurodo, kad teismas netinkamai įvertino 1989 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtą kolektyvinio sodo „Dovinė“, kuris šiuo metu pervadintas sodininkų bendrija „Krokodilas“, išplanavimo projektą. Jie mano, kad šis dokumentas atitinka teritorijų planavimo dokumentą, kuris nenustatė jokių statybos ribojimų jiems priklausančiame sodo sklype Nr. 78. Detaliųjų planų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kuris nustato, kad detalusis teritorijų planavimas (4 str. 3 d.) atliekamas rengiant žemės sklypo detaliuosius planus (21 str. 1 d. 2 p.) tam tikrais atvejais. Visi atvejai yra įvardinti minėto įstatymo 22 str. LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. nustato, kad detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimas yra nekeičiamas.

25LR Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. nustato, jog asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūra atliekančioms institucijoms arba teismui. Atsakovų nuomone išplanavimo projektas yra įrodymas, kuriuo remiantis turėjo būti sprendžiama, ar statiniai pastatyti teisėtai, ar atitinka šio projekto sprendinius, todėl remiantis šiuo dokumentų, ieškinys turėjo būti atmestas.

26Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra teisėtai gina viešąjį interesą. Tačiau ne kiekvienas atvejis, kada prokuratūra kreipiasi į teismą yra pripažįstamas kreipimąsi pagrįstu dėl to, kad ginamas viešas interesas. Aiškią teisminę praktiką, kada prokuratūros keipimąsi į teismą nelaikomas pagrįstu, ginant viešą interesą, yra suformavęs Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas. Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinyje Marijampolės rajono apylinkės teismui nurodyta, kad viešasis interesas galimai buvo pažeistas valstybės pareigūnams netinkamai vykdant savo funkcijas bei statiniai pastatyti neleistinoje vietoje. Tačiau tariamai netinkamas viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimas, nesukėlęs jokių neigiamų padarinių visuomenei ar konkretiems jos nariams negali būti pagrindas reikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo remiantis viešojo intereso apsauga.

27Atsakovai mano, kad teismas turėjo atmesti Kauno apygardos prokuratūros ieškinį ir vadovaudamasis teisėtų lūkesčių principu, kuris Įtvirtintas LR Konstitucijoje. Šis principas apibūdinamas kaip principas, apsaugantis asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, kad jis turės tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtai, interesus. Šis principas suprantamas, pirma, kaip valdžios pareiga laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų taip, kad nenukentėtų asmenų interesai.

28Atsakovai laiko reikšminga aplinkybe tai, jog 2006 metų balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.5 punkte yra nurodyta, kad atsakovų įgyjamame žemės sklype yra statinys, nepriklausantis žemės sklypo savininkui. Teismas šią aplinkybę pripažino ir nustatė, tačiau formaliai laikė, kad atsakovai yra visų kiemo statinių statytojai, todėl įpareigojo jį nugriauti. Taip pat jie mano, kad atsakovų negalima įpareigoti nugriauti tų statinių, kurie buvo iki jiems įsigyjant žemės sklypą, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR CK 4.03 str. 1 dalies nuostatas, įpareigodamas nugriauti kiemo statinius, kurių atsakovai nestatė. Teismas privalėjo išsiaiškinti kokie statiniai buvo pastatyti žemės sklype jo įsigijimo metu.

29Atsakovai J. K. ir E. K. nurodo, kad atlikdami visas procedūras, susijusias su sodo namo ir kitų statinių statyba buvo sąžiningi, pastatai yra baigti statyti, pripažinti tinkamais naudotis, kai kurių sodo bendrijos narių sodo namai yra ne toliau nuo Dovinės upės nei atsakovų, nugriaunant statinius atsirastų žala ir tuo pačiu dideli nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti valstybė, kadangi statybos neteisėtomis pripažįstamo išimtinai dėl tarnautojų veiksmų. Visos šios išvardintos aplinkybės, leidžia taikant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, palikti statinius nenugriautus.

30Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje pripažintas negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. rugsėjo 8 d. išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 381 sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr. 78, Liudvinavo k., Marijampolės sav., statybai; pripažintas negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-07-21 išduotas statybos leidimas Nr. 3.23.1330.GN sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr. 78, statybai.

31Apeliantas nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismu dėl viešojo intereso šioje byloje buvimo ir mano, kad byloje nebuvo įrodytas viešojo intereso pažeidimas. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis - užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 19 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Apeliantas mano, kad visuomenės interesai nėra pažeisti, nes statyba vyko sklype Nr. 78 sodų bendrijos „Krokodilas“ ( - ), kuris nėra pripažintas turinčiu ypatingą svarbą ir reikšmę, nėra draustinis ar gamtos paminklas. Statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešo intereso, nei kitų asmenų interesų; remiantis išduotu statybos leidimu buvo įdėtos didelės investicijos į statybą. Pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad statyba sklype yra draudžiama. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-12-20 sprendimu iš esmės uždraudė statybą žemės sklype Nr. 78 (toliau tekste Sklypas) sodų bendrijos „Krokodilas“ ( - ), todėl toks sprendimas iš esmės pažeidžia ir teisėtą sklypo savininko lūkestį, kad atitinkamam sklypui bus taikomas toks teisinis režimas, dėl kurio valstybei atstovaujanti institucija nuomonę jau yra išsakiusi sklypo suformavimo ir įregistravimo viešame registre metu. Minėtas draudimas statyti gyvenamąjį namą pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešąjį interesą, o viešojo intereso pažeidimas šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatytų nuostatų dėl nuosavybės neliečiamumo pažeidimas.

32Saugomų teritorijų įstatymo (Žin.,1993, Nr.63-1188) 28 str. 1 d. ir 8 d. nustato, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir juos rengia atestuoti specialistai. Tai, kad registro pažymėjimuose žemės sklype Nr. 78 sodų bendrijos „Krokodilas“ ( - ) buvo įrašytos specialiosios sąlygos - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, žemės naudojimo apribojimai - nurodomi praktiškai visuose tokio pobūdžio dokumentuose ir neįrodo, kad ginčo teritorija buvo priskirta prie reikšmingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo arba paskelbta valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybe, kurioje statyba būtų visiškai draudžiama, pateiktose pažymose iš Registrų centro apie nekilnojamąjį turtą įrašo, kad E. J. K. žemė yra draustinyje, kad ginčo sklypai patenka į teritoriją, kuri pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe, nėra. Priešingai, pateiktose registro pažymose žemės tikslinė paskirtis nurodyta kaip mėgėjiškų sodų. Ši tikslinė paskirtis taikoma visam žemės sklypo plotui. Sodo namelis nėra suprojektuotas vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Sodo namelis suprojektuotas statyti toje sklypo vietoje kaip numatyta Sodininkų bendrijos suplanavimo projekte. Rengiant projektavimo sąlygų sąvadą, tikrinant parengtą sodo namelio projektą buvo vadovaujamasi Sodininkų bendrijos suplanavimo projektu, kuris suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, taip pat su aplinkosaugos institucija ir sprendimu patvirtintas. Šis Sodininkų bendrijos suplanavimo projektas yra teritorijų planavimo dokumentas. Šis dokumentas buvo parengtas 1989 metais Respublikinio žemėtvarkos instituto, suderintas su atitinkamomis institucijomis, taip pat ir su atsakinga aplinkosaugos institucija - Marijampolės teritoriniu gamtos apsaugos komitetu ir LDT sprendiniu patvirtintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ patvirtinimo priimtas vėliau nei SB „Dovinė“ suplanavimo projektas, todėl negali nustatyti naujų sąlygų anksčiau patvirtintam dokumentui (šiuo atveju SB „Dovinė“ suplanavimo projektui), kadangi tai prieštarautų LR CK įtvirtintam bendram teisės principui, kad civiliniai įstatymai ir kiti reglamentuojantys teisės aktai negali būti taikomi atgaline data. Minėtas projektas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Be to, atmesti J. E. K. prašymą Nuolatinė statybos komisija neturėjo teisės, kadangi J. E. K. turi teisę ir pareigą ginčo sklypą naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės atitinkamame sklype paskirti, o atsisakymas išduoti dokumentus, būtinus statyti sklype sodo namelį, negali būti teisėtas, kai viešame registre teisėtai nurodyti galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti duomenys patvirtina faktą jog sodo namelį ar kitos analogiškos paskirties statinį sklype statyti nėra draudžiama. Be to, pateiktoje Registrų pažymoje, jau buvo numatyta, 0.0061 ha užstatymo teritorija, tai maždaug atitinka pastatytą sodo namelį.

33Apeliantas pažymėti, kad teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog buvo pažeisti tuo laiku galiojusio LR statybos įstatymo 23 str. 9 p., kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti ar neišduoti statybos leidimo administracijos direktoriui yra privalomo pobūdžio. Minėtas komisijos sprendimas tapo privalomas tik 2006-10-17 Seimui priėmus šio įstatymo pataisas, kai tuo tarpu pats leidimas buvo išduotas dar 2006-07-21, t.y. iki minėtų įstatymo pataisų įsigaliojimo. Prokuratūros teiginiai prieštarauja LR civiliniame kodekse įtvirtintam principui, kuris nustato, kad įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data. Tuo laiku galutinis sprendimas išduoti ar neišduoti statybos leidimą buvo priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus vienasmeniškai, remiantis Nuolatinės statybos komisijos rekomendacijomis, kuriomis administracijos direktorius vadovautis neprivalėjo. Teisme apklausus Nuolatinės statybų komisijos narius paaiškėjo, kad priežasčių neišduoti statybos leidimo nebuvo, akivaizdu kad nesant neigiamos Nuolatinės statybų komisijos išvados administracijos direktorius leidimą išdavė. Šio apelianto argumento teismas visiškai nevertino, dėl jo nepasisakė. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų interesų principais, pareiškėjo reikalavimas panaikinti dokumentus, kurie buvo priimti atlikus visas įstatymų nustatytas procedūras, vien dėl to, kad nėra nustatyta tvarka gautas Regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimas, turėjo būti netenkintinas.

34Ieškovas ginant viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuose nurodo, kad apeliantų Marijampolės savivaldybes administracijos ir J. K. bei E. K. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o 2010-12-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

35Apeliantų abejonės dėl viešojo intereso nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos institutų“ nurodyta, kad viešuoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupes asmenų interesas, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias įtvirtina ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenes atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teises ir laisves, teises viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai Įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas. Kilus klausimui, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Konstitucijoje expressis verbis įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios aplinkos išsaugojimu, užtikrinti tinkamą gamtos aplinką nuo kenksmingų poveikių. Šios nuostatos yra neatsiejamai susijusios su Konstitucijoje įtvirtinta valstybės prievole reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat su konstituciniais nuosavybes neliečiamumo, subjektinių nuosavybės teisių apsaugos, teisingumo, proporcingumo principais, kitomis konstitucinėmis nuostatomis.

36Mano, kad teismas teisingai konstatavo, jog 2009-01-29 Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai kartu su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros vedėju atliko faktinių duomenų patikrinimą sodininkų bendrijoje „Krokodilas“ sklype Nr.78, kurio metu nustatė, kad pakrantės šlaito kampas didesnis nei 10 laipsnių, bei nustatė atstumus nuo sodo namelio iki viršutines briaunos (mažesni nei 18 metrų). LR Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr.540 patvirtintose Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodyta, kad apsaugos juostų ir zonų paskirtis < ... > apsaugoti vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes, sudaryti palankias rekreacijos sąlygas; kai upių krantai statūs (nuolydžio kampas 30 laipsnių ir daugiau) apsaugos juostos nustatomos matuojant nuo kranto viršutinės briaunos, apsaugos juostų plotis turi būti ne mažesnis kaip 25 m. Nuo 2007 metų gegužės 1 d. įsigaliojusiame Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše upės pakrantės šlaitas įvardijamas ne toliau kaip 50 metrų nutolęs, 20 laipsnių ir daugiau statumo, apsaugos juostos išorinės ribos atstumas 25 m, kai nuolydžio kampas 10 laipsnių ir didesnis. Mano, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-12-20 sprendime teisingai konstatuota, kad blogai buvo sudarytas jau pats 1989 metų išplanavimo projektas, nes jau 1984 metų planuose buvo nustatyta 25 metrų apsaugos juosta, namelis įėjo į saugomą 25 metrų zoną. Todėl galima pagrįstai teigti, kad visas E. ir J. K. sklypas patenka į saugomą teritoriją.

37Taip pat nepagrįsti apeliantų argumentai, kad 2010-12-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas pažeidžia E. ir J. K. teisėtų lūkesčių principą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad nuosavybes teise nėra absoliuti, kad nuosavybė įpareigoja, ji atlieka socialinę funkciją, < ... > pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris įtvirtintų ir savininkų priedermę prisidėti prie Konstitucijoje įtvirtinto viešojo intereso- natūralios gamtinės aplinkos, < ... > gamtos išteklių racionalaus naudojimo, atkūrimo, gausinimo < ... >; įstatymais gali būti nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžiantys žemės sklypų, miškų, vandens telkinių valdymą, naudojimą ir disponavimą šiais objektais, bei atitinkami apribojimai ir sąlygos šių objektų savininkams.

38Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-12-20 sprendime teisėtai ir pagrįstai pripažino ginčijamus aktus neteisėtais ir nepagrįstais, o E. ir J. K. priklausančiame žemės sklype esančius neteisėtus statinius įpareigojo E. ir J. K. nugriauti.

39Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinius skundus, nesutinka su atsakovų - Marijampolės savivaldybės administracijos, J. K. ir E. K. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Ieškovo pateiktame teismui ieškinyje nurodyti argumentai, motyvai ir reikalavimai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiai ir neteisėtų savavališkų statybos pasekmių šalinimo yra pagrįsti. Kadangi statiniai, atsakovams Jonui ir E. K. nuosavybės teise sodininkų bendrijoje „Krokodilas“ priklausančiame, sklype Nr. 78, Liudvinavo sen., Marijampolės sav., pastatyti pažeidžiant imperatyviuosius saugomų teritorijų ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. tokių statinių statyba yra negalima, bei atsižvelgiant į 2011 m. sausio 31 d. Konstitucinio teismo nutarimo IV dalies 5 punkto išaiškinimą, mano, kad Teismo 2010-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-137-769/2010, kuriuo buvo panaikinti administraciniai aktai, o atsakovai įpareigoti pašalinti neteisėtos ir savavališkų statybų padarinius, statinius nugriaunant, yra teisingas ir teisėtas. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai ieškovo pateiktų įrodymų nepaneigė, todėl mano, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstą įrodymais bei motyvuotą teisės aktais sprendimą.

40Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad pritaria apeliaciniams skundams ir mano, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimas turėtų būti panaikintas. Sodo namelis sklype Nr. 78 suprojektuotas ir pastatytas vadovaujantis galiojančiu SB „Dovinė“ suplanavimo projektu. Pagal visą SB „Dovinė“ suplanavimo projekte numatytą pakrantės užstatymo liniją yra pastatyta daug sodo namelių, tarp kurių yra ir sodo namelis sklype Nr.78. valdomame J. ir E. K.. Įgyvendinus Marijampolės apylinkės teismo sprendimą nugriovus vieną sodo namelį, būtų sukurtas precedentas nugriauti visus sodo namelius esančius šioje pakrantės užstatymo linijoje ir ne tik sodų bendrijoje „Dovinė“, bet ir kitose sodų bendrijose Marijampolės savivaldybėje, kadangi dauguma sodų bendrijų yra prie upių ir vandens telkinių.

41Įgyvendinus Marijampolės apylinkės teismo sprendimą būtų pažeisti ir teisėti žemės sklypo savininko lūkesčiai. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas - mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, naudojimo pobūdis - mėgėjiškų sodų sklypai. LR aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr.1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija nustato, kad tai mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemė ir kuriuose fiziniai asmenys (sodininkai) užsiima mėgėjiška sodininkyste. Nugriovus sodo namelį teigiant, kad sodo sklypelis patenka į pakrantės apsaugos juostą neaišku kaip tokį sklypelį reikėtų naudoti pagal Registro pažymėjime nurodyta paskirtį.

42Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į apeliantų Jono ir E. K. apeliacinį skundą, kurį palaiko, kadangi negali sutikti su tokiu teismo sprendimu. Mano, kad jis yra priimtas netinkamai ištyrus visas faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai ir neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas ir todėl, Marijampolės savivaldybės administracijos nuomone, sprendimas nėra pagrįstas bei turi būt apeliacinės instancijos teismo pakeistas dėl motyvų, kuriuos Kauno apygardos teismui pilnai išdėstė, savarankiškai pareikšdami 2011-01-19 apeliacinį skundą

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų J. ir E. K. atstovas jų apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovai savo apeliacinį skundą taip pat palaikė, prašė tenkinti. Ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atstovas apeliacinius skundus prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovai ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

44Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

45Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

46Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl viešojo intereso sampratos

47Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, todėl ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį byloje. Teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos būtų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo ir statybų procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamos valstybės ir savivaldybės institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti tokių institucijų sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį galimai netinkamai įgyvendino vietos savivaldos ir valstybės institucijos, turėjusios tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje šios institucijos patrauktos atsakovais. Šią aplinkybę galima vertinti kaip dar vieną viešojo intereso aspektą, nes institucijos, nevykdančios joms paskirtų funkcijų visuomenei itin svarbiose teritorijų planavimo ir statybų srityse, turi būti atsakingos už atsiradusius tokių veiksmų teisinius padarinius. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).

48Nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje yra viešasis interesas, o apeliacinių skundų motyvai, kad byloje nėra viešojo intereso, atmestini. Dėl vandens telkinių apsaugos juostos

49Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to ar vietos savivaldos ir valstybės institucijos, priimdamos administracinius aktus išduoti sodo namelio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o statytojai, pastatydami sodo namelį, nepažeidė Dovinės upės pakrantės apsaugos juostos.

50Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos 2009 m. sausio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo sodininkų bendrijoje „Krokodilas“, sklype Nr. 78, ( - ), Netičkampio tvenkinio (Davinės upė) pakrantės apsaugos juostoje aktą, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos išvadas, pateiktas 2009 m. vasario 24 d. rašte Nr. (10.4)-2D-402 ir liudytojų parodymus konstatavo, kad sodo namelis yra pastatytas Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje.

51Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negali. Vandens telkinių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas yra patvirtintas LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (aktuali redakcija Žin., 2007, Nr. 23-892). Šio aprašo 5 punktas numato, kad apsaugos juostos išorinė riba matuojama nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos. Apraše vartojama sąvoka „Pakrantės šlaitas“ apibrėžiama taip – arčiausiai kranto linijos esantis ryškus pakrantės paviršiaus peraukštėjimas: stovinčio vandens telkinio (ežero, tvenkinio ar dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio) pakrantės šlaitas – ne toliau kaip 5 metrai nuo kranto linijos prasidedantis 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir šlaito viršutinės briaunos altitudės) žemės paviršiaus peraukštėjimas; upės pakrantės šlaitas – vagos arba slėnio šlaitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir šlaito viršutinės briaunos altitudės); kanalo pakrantės šlaitas yra vagos šlaitas. Apeliacinės instancijos teismui paprašius pateikti papildomus įrodymus, kad arčiausiai Davinės upės kranto linijos esantis ryškus pakrantės paviršiaus peraukštėjimas tarp vandens paviršiaus ir atsakovų ginčo namelio gali būti laikomas pakrantės šlaitu Vandens telkinių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo prasme, nuo kurio briaunos turi būti matuojama 25 m pločio apsaugos juosta, Marijampolės savivaldybės administracija į bylą pateikė UAB „Matininkų paslaugos“ 2011 m. gegužės 13 d. atliktą kontrolinę geodezinę nuotrauką (T.IV, 65 b.l.). Šioje nuotraukoje techninėmis priemonėmis nustatyta, jog prie atsakovų sodo namelio esantis Davinės upės kranto linijos ryškus pakrantės paviršiaus peraukštėjimas neviršija 20 %. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant ar atsakovų sodo namelis patenka į Davinės upės pakrantės apsaugos juostą, apsaugos juostos išorinės ribos 25 m atstumas turi būti matuojamas nuo kranto linijos, t.y. sausumos ir paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus sąlyčio linijos, o ne nuo ryškaus pakrantės paviršiaus peraukštėjimo, nes šis peraukštėjimas nėra pakrantės šlaitas, kaip jis apibrėžiamas Vandens telkinių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše. Iš tos pačios geodezinės nuotraukos matyti, kad sodo namelis stovi daugiau kaip 25 m. atstumu nuo kranto linijos, t.y. nepatenka į Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą (aprašo 5.1.3 papunktis). Įvertinusi techninėmis priemonėmis nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo bylai teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai vadovavosi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. sausio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktu, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadomis, pateiktomis 2009 m. vasario 24 d. rašte Nr. (10.4)-2D-402 ir liudytojų parodymais, kurie buvo grindžiami subjektyviais vertinimais, paremtais tik vizualiu pakrantės paviršiaus peraukštėjimo statumo nustatymu, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog sodo namelis yra pastatytas Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje.

52Nustačiusi, kad ginčo sodo namelis nėra pastatytas Dovinės upės pakrantės apsaugos juostoje, be to, byloje nesant duomenų, kad išduodant sodo namelio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, galėjo būti pažeisti kokie nors kiti teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvūs reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinio dalis dėl pripažinimo negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduoto Projektavimo sąlygų sąvado Nr.381 sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr.78, ( - ), statybai; pripažinimo negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-07-21 išduotą statybos leidimo Nr.3.23.1330.GN sodo namelio sodininkų bendrijos „Krokodilas“ sklype Nr. 78, statybai; pripažinimo negaliojančiu 2007-03-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo sodo namelis ( unikalus Nr. ( - )), esantis sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas( - ), pripažintas tinkamu naudoti; įpareigojo statytojus J. K. ir E. K. pašalinti neteisėtos statybos – sodo namelio - pasekmes, jį nugriaunant.

53Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį šioje dalyje atmesti.

54Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai yra parengti savivaldybės, miesto, miestelio bendrieji ar specialieji planai, kaimų detalieji ar specialieji planai, taikomas LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 125 punktas, numatantis, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus. 1989 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtame Marijampolės rajono LDT vykdomojo komiteto sodininkų bendrijos kolektyvinio sodo „Dovinė“ (šiuo metu – sodininkų bendrija „Dovinė“ ir sodininkų bendrija „Krokodilas“) išplanavimo projekte – specialiajame teritorijų planavimo dokumente, kuris nėra panaikintas ir galioja, žemės sklype Nr. 78 buvo numatyta pastatų statyba (T.II, 22 b.l.). Todėl net ir tuo atveju, jeigu žemės sklype Nr. 78 pastatytas sodo namelis patektų į Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą, pagal LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 125 punktą turėtų būti vadovaujamasi 1989 m. rugpjūčio 10 d. teritorijos išplanavimo projektu.

55Nustačius esminę teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą šioje byloje reikia matuoti nuo kranto linijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir kiti atsakovų žemės sklype Nr. 78 esantys statiniai – ūkio pastatas, šulinys, lauko tualetas, lauko židinys, pavėsinė ir tvora, nepatenka į Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą. Visi nurodyti statiniai pagal jų statybos metu 2006 – 2008 m. galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai redakciją priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams (7.1 papunktis, Reglamento 1 priedas). Reglamento 12.3 punktas numatė, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas; nereikalingas statybos leidimas; neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinusi tai, jog ūkio pastatas, šulinys, lauko tualetas, lauko židinys, pavėsinė ir tvora nepatenka į Dovinės upės pakrantės apsaugos juostą, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodyti statiniai yra savavališka statyba. Kaip jau minėta, nurodytiems statiniams nebuvo privalomas statinio projektas ir statybos leidimas, jų statybai taip pat nebuvo reikalingas koks nors kitoks savivaldybės ar valstybės tarnautojų pritarimas ar suderinimas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu 2008-05-13 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys sklype Nr.78 sodų bendrijoje „Krokodilas“ ( - ), pripažinti tinkamais naudoti bei statytojai J. K. ir E. K. įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos – savavališkų ūkinio pastato ir kiemo statinių pasekmes, juos nugriaunant, naikintina ir šioje dalyje taip pat priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

56Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

57Apeliacinius skundus patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą materialinių teisinių reikalavimų dalyje, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

58Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

59Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.