Byla 2S-1299-275/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo U. M

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Dekmanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Dekmanas“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Digvinas“ ieškinį atsakovui UAB „Padremas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo U. M.,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas reiškia actio Pauliana ieškinį, prašydamas pripažinti 2010-11-24 UAB „Dekmanas“ ir UAB „Padremas“ sudarytą sandorį dėl padangų grąžinimo ir skolos nurašymo negaliojančiu ir taikyti restituciją.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui BUAB „Dekmanas“ terminą iki 2012 m. gegužės 8 d. ieškinio trūkumams pašalinti - patikslinti ieškinio teisines aplinkybes. Išaiškino ieškovui, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti priimtas, nes neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 3 p. numatytų reikalavimų. Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad ieškinyje turi būti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, prašo pripažinti savo sudarytą sandorį negaliojančiu, todėl šiuo atveju, nėra prielaidų actio Pauliana ieškiniui reikšti. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas turėtų patikslinti ieškinio visas teisines aplinkybes dėl reikalavimo teisės, kreditorių teisių pažeidimo, senaties termino ir t. t.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas BUAB „Dekmanas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. BUAB „Dekmanas“ ieškinį priimti. Nurodo, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo keliamas analogiškas klausimas (ratio decidendi), ar bankroto administratorius per savo administruojamą įmonę kaip ieškovą gali ginčyti savo pačios įmonės sudarytus sandorius su kitomis šalimis actio Pauliana pagrindu (ieškovas šioje byloje buvo pati bankrutuojanti įmonė). Teismas į šį klausimą atsakė teigiamai. Taigi ir šioje civilinėje byloje šalių procesinė padėtis yra tinkama bei ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra galimas. Pažymėtina, jog ieškovas savo ieškinyje nurodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, jas pagrindė bei pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinys atitinka Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. reikalavimus ir turi būti priimtas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11Civilinio proceso kodekso 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius - priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Iš to darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Taigi, šioje civilinėje byloje šalių procesinė padėtis yra tinkama bei ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentai, jog ieškovas savo ieškinyje nurodė actio Pauliana taikymo sąlygas, jas pagrindė bei pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.

13Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos (kaip pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-2010), jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

14Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma Civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.

15Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

17Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai