Byla 2A-715/2014
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstolei S. V. dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. B. ir V. B. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir antstolei S. V. prašė: priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui A. B. 1 103 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui V. B. - 551 106 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti, kad atsakovai pažeidė teisę į: teisingą civilinių bylų Nr. 2-889/03 arba Nr. 2-1559/04, Nr. 2- 1993/04, Nr. 2-1262, Nr. 2-2649-221/2009 bei baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 išnagrinėjimą, ieškovų nuosavybės apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą nurodytose civilinėse ir baudžiamojoje bylose, neužtikrindami ir neįvykdydami įsiteisėjusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių dėl neteisėto 2013-01-23 Turto aprašo patikslinimo įvykdymą iki nustatyto termino; pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika suteikė per teismus instancine tvarka privilegiją antstolei S. V. neįvykdyti įsiteisėjusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių dėl neteisėto 2013-01-23 Turto aprašo patikslinimo iki nustatyto termino ir prašė atkurti padėtį iki ieškovų teisių pažeidimo ir nustatyti naują terminą rašytinio proceso tvarka iki sprendimo priėmimo neįvykdytoms įsiteisėjusioms Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis įvykdyti pagal CPK 677 – 678 straipsnių reikalavimus dėl neteisėto 2013-01-23 Turto aprašo patikslinimo, pavedant CPK 635 straipsnio pagrindu pasirinktam antstoliui įeiti į butą ( - ), konstatuoti faktines aplinkybes dėl neteisėtame 2013-01-23 Turto apraše išvardinto ieškovų nekilnojamojo turto buvimo L. K. laikiname saugojime; prašė pripažinti, kad atsakovų Lietuvos Respublikos teismų institucijų ir antstolės S. V. veikoje, susijusioje su ieškovais, yra organizuoto nusikaltimo požymiai valstybės tarnybai, apie kuriuos CPK 300 straipsnio pagrindu prašė pranešti prokurorui.

5Nurodė, kad 2003-01-23 atsakovė antstolė S. V., nepranešusi apie vykdymo veiksmus tuometinei ieškovei velionei B. A., ieškovui V. B. ir atstovui pagal įgaliojimą ieškovui A. B., vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-889/03, sudarė vykdymo byloje Nr. 0114/03/03929 B. A., ieškovo V. B. ir jo atstovo A. B. bei jo žmonos kilnojamojo turto aprašą atsakovės L. K. prašymu jos bute ( - ), kad tokiu būdu padėtų jai išvengti baudžiamosios atsakomybės už turto, kuriam laikinai buvo taikomas nuosavybės apribojimas, išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą stambiu mastu ir baudžiamosios bylos Nr.

6I-105/2005 sufabrikavimą ir realizavimą ieškovui A. B. Kauno miesto apylinkės teisme kartu su Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Šias aplinkybes patvirtina 2003-01-21 nutartis, Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-889/03, Nr. 2-4948/97, Nr. 10336/97, Nr. 2-1993/04, baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 eiga ir medžiagos bei vykdomoji byla Nr. 0114/03/03929 su 2003-01-23 Turto aprašu.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12202/2003 patenkino tuometinės ieškovės B. A. skundą ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. patikslinti neteisėtą 2003-01-23 Turto aprašą ir tuo pačiu įrodymą civilinėje byloje Nr. 2-889/2003 pagal CPK 677 – 678 str. reikalavimus. Minėta nutartis įsiteisėjo 2003-12-08, tačiau buvo neįvykdyta dėl atsakovės antstolės S. V. neteisėtų veiksmų tyčia pažeidžiant ieškovų nuosavybės teises ir nuosavybės teisių apsaugos garantijas.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14350/04 pakartotinai patenkino tuometinės ieškovės B. A. skundą ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. iki 2005-02-02 patikslinti neteisėtą 2003-01-23 Turto aprašą ir įvykdyti 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12202/03, Kauno apygardos teismas 2005-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14350/04 taip pat patenkino B. A. atskirąjį skundą ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. iki 2005-03-30 įvykdyti ir 2003-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6674/03 įpareigojimus. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas kartu su Kauno apygardos teismu dėl antstolės S. V. nesiėmė priemonių CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais veiksmais skatino atsakovę toliau neteisėtai nevykdyti įsiteisėjusių nutarčių. Todėl antstolei turi būti nustatytas naujas terminas įvykdyti jos neįvykdytų nutarčių įpareigojimus.

9Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas pripažino faktą, kad dalis areštuoto turto yra išeikvota, paslėpta ar perleista ir tuo pačiu antstolė dengė nusikalstamą L. K. veiklą dėl ieškovų turto, kuriam laikinai taikytas nuosavybės teisės apribojimas, išeikvojimo, paslėpimo ar perleidimo stambiu mastu, tačiau organizuotai su Lietuvos apeliaciniu teismu ir Vilniaus apygardos teismu civilinėse bylose Nr. 2-7044/2007 ir Nr. 2.100-44/2007 organizuotai dengė nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo ir atsakovės antstolės S. V. neteisėtus veiksmus nuo baudžiamosios atsakomybės ir drausminės atsakomybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo teismų sistema veikė organizuotai ir neteisėtai instancine tvarka kartu su atsakove antstole S. V. ieškovų atžvilgiu ir padarė solidariai ieškovams žalą.

10Išvardintos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismų sistema instancine tvarka ir atsakovė antstolė S. V. pažeidė solidariai ieškovų teises į teisingą civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2008 nagrinėjimą, neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos ir todėl vykdė diskriminaciją ieškovų atžvilgiu, neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos ir todėl vykdė diskriminaciją ieškovų atžvilgiu, pažeisdami ir neužtikrindami ieškovų nuosavybės apsaugos, taip pat įtakojo ir pažeidė ieškovo A. B. teisę į teisingą baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 nagrinėjimą.

11Taip pat nurodė, kad ieškovei A. B. buvo padaryta 100 000 Lt turtinė žala dėl negautų pajamų, pažeidus buvusios ieškovės B. A. teises civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2008 dėl įsigaliojusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių neįvykdymo. Taip pat ieškovei A. B. buvo padaryta 500 000 Lt neturtinė žala dėl išgyvento fizinio ir dvasinio skausmo netekus sesers B. A. dėl neteisėtų organizuotų atsakovų Lietuvos Respublikos teismų institucijų ir antstolės S. V. veiksmų. Taip pat A. B. padaryta 250 000 Lt žala už jai sukeltus trukdymus ir pergyvenimus bei nepatogumus priimti B. A. palikimą, tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-077754-528/2006 medžiaga, taip pat 250 000 Lt neturtinė žala už reputacijos pablogėjimą ir gero šeimos vardo tyčinį visuomenėje žeminimą dėl ieškovui A. B. apkaltinamojo nuosprendžio 2005-05-05 paskelbimą baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005. Todėl ieškovei A. B. atsakovai Lietuvos Respublika ir antstolė S. V. privalėjo atlyginti 1 010 000 Lt patirtą žalą.

12Ieškovui V. B. buvo padaryta 250 000 Lt žala dėl jo buto ( - ) ir garažo ( - ) neatlygintino atėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1993/04 ir 1 106 Lt teismo ir vykdymo išlaidų išieškojimo minėtoje civilinėje byloje. Ieškovui V. B. turi būti atlyginta patirta 250 000 Lt neturtinė žala dėl sukeltų dvasinių pergyvenimų, reputacijos pablogėjimo ir gero šeimos vardo žeminimo dėl jo sūnui ieškovui A. B. 2005-05-05 apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimą baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir jo interesų ir teisių gynimo suvaržymą civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 dalyvauti nurodytoje civilinėje byloje. 50 000 Lt neturtinė žala dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo ir sukeltų jam dvasinių pergyvenimų dėl jo nuosavybės teisių negynimo. Dėl to ieškovui V. B. atsakovai Lietuvos Respublika solidariai su antstole S. V. privalo atlyginti 551 106 Lt žalą.

13Ieškovui A. B. buvo padaryta 102 750 Lt turtinė žala dėl patenkinimo teisės į civilinį ieškinį sufabrikuotoje ir realizuotoje baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005, tai patvirtina nurodytos baudžiamosios bylos nuosprendis ir 1 100 Lt žala dėl teismo ir vykdymo išlaidų priteisimo ir išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2-1994/04 ir tai patvirtina nurodytos civilinės bylos sprendimas. Taip pat ieškovui A. B. turi būti atlyginta 500 000 Lt neturtinė žala dėl sukeltų pergyvenimų, gero vardo šeimoje ir Lietuvoje pažeminimo bei nepatogumų, žalojant jo sveikatą dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat turi būti atlyginta 500 000 Lt neturtinė žala dėl organizuotai ir solidariai sudarytų trukdymų ir nepatogumų gintis tiek baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-2649-221/2009, Nr. 2-1262/06, tai patvirtina nurodytų bylų eiga ir medžiagos. Dėl šių priežasčių A. B. atsakovai solidariai privalo atlyginti padarytą 1 103 850 Lt žalą, o bendrais su ieškovės A. A. – B. paveldėtu priteistinu žalos atlyginimu 2 113 850 Lt žalą.

14Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad byloje yra pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

152006-04-11 nutartis, kuria nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-05 nuosprendis bei Kauno apygardos teismo 2005-10-11 nutartis palikti nepakeisti. Tokiu būdu nuosprendis yra įsiteisėjęs, ieškovas teisėtai nuteistas, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė už nuteisimą. Šioje baudžiamojoje byloje L. K. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šios civilinės bylos baigtis nėra žinoma atsakovui. Šioje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą neturėtų būti tenkinamas.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18Teismas nustatė, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais yra konstatuoti atsakovės antstolės S. V. neteisėti veiksmai dėl turto aprašo sudarymo, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp priešingų teisei veiksmų ir ieškovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, būtent dėl A. B. patirtos 100 000 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, ieškovo V. B. patirtos 251 106 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos, A. B. patirtos 103 850 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Nurodytas teisinis priežastinis ryšys visuomet turi būti ne abstraktus, o konkretus, neatitrūkęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų. Taigi, teismas sprendė, kad šiuo nagrinėjamu atveju dėl antstolės S. V. veiksmų nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nesant teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį atsakovei antstolei S. V., teismas šį reikalavimą atmetė. Be to, vadovaudamasis baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-11 nutartimi, teismas nustatė, kad nuteistojo A. B. kasacinis skundas, kuriuo prašė teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-05 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartį, buvo atmestas, teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovams buvo padaryta turtinė ir/ar neturtinė žala. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į aplinkybes, jog išnagrinėjus ieškovų minimas civilines bylas, baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta esminių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinės bylos ir baudžiamoji byla nagrinėjusiems teisėjams dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtas bylas, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti ieškovų nurodytų teismų, nagrinėjant civilines ar baudžiamąją bylą, atliktus neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų būtent privalo įrodyti ieškovai (CPK 12, 178 str.). Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal CPK 135 str. reikalavimus ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir ieškinio pagrindas. Šioje nagrinėjamoje byloje dalis ieškinio reikalavimų yra suformuluota kaip ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškovų nurodyti ieškinio reikalavimai pripažinti, kad atsakovai pažeidė teisę į teisingą civilinių bylų bei baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, į ieškovų veiksmingą teisinę gynybą ir nuosavybės apsaugą, diskriminacijos užraudimą nurodytose civilinėse ir baudžiamojoje bylose, kt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, jog nėra konstatuota teismo ir/ar teisėjo neteisėtų veiksmų, šią ieškinio dalį atmetė.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir V. B. prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Apeliantai nurodo, kad buvo pažeisti CPK 21, 35 straipsnio ir Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kadangi ieškinys ir civilinė byla išnagrinėta šališko ir priklausomo teismo ir teisėjos ir ši aplinkybė yra esminė panaikinti teismo sprendimą.

22Teismo sprendimas yra be motyvų, neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai ir jų negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, kad, neva pagal CK 6.247 straipsnį nepateikta įrodymų apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės antstolės S. V. veiksmų ir ieškovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tačiau dėl to neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai ir net nenustatyta ir nėra motyvų, kuriais teismas padarė išvadą, kodėl įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo nutarčių neįvykdymas iki nustatytų terminų nepadarė ieškovams žalos.

23Taip pat teismas nemotyvavo išvados, jog, dėl to, kad baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 buvo atmestas ieškovo kasacinis skundas ir neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai nagrinėjant baudžiamąją bylą, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovams buvo padaryta žala.

24Priimant sprendimą buvo pažeisti CPK 270 straipsnis, nes nenurodyti privalomi argumentai, kuriais atmetami kurie nors pateikti rašytiniai įrodymai, ir CPK 197-199 straipsniai, nes neišreikalauti rašytiniai įrodymai, kurie buvo prašomi išreikalauti, siekiant pagrįsti ieškinio pagrindą ir dalyką, ir nėra argumentų, kuriais atmestas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kai ieškovai negalėjo jų gauti ir pateikti į teismo posėdį.

25Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byla išnagrinėta nešališko teismo, visapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovų pareikštais reikalavimais.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-889/2003 patenkino atsakovės L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškus priešieškinį ieškovei B. A. dėl nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, būtent buvo areštuoti kilnojamieji daiktai, uždraudžiant juos realizuoti iki arešto panaikinimo. Pagal minėtą nutartį sudarytas 2003-01-23 Turto aprašas (t. 1, b. l. 5-6) patvirtina, jog antstolė S. V. sudarė areštuotų daiktų aprašą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-15 nutartimi iš dalies patenkino B. A. skundą ir antstolė S. V. buvo įpareigota patikslinti 2003-01-23 turto aprašą vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-21 nutartį. Kauno apygardos teismas 2003-10-08 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-15 nutarties dalį įpareigoti antstolę S. V. patikslinti turto aprašą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-20 nutartimi iš dalies patenkino B. A. skundą ir nustatė antstolei S. V. terminą Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-15 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-12202/2003 įvykdyti - patikslinti 2003-01-23 turto aprašą. Kauno apygardos teismas 2005-03-09 nutartimi B. A. atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-12-20 nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmetė pareiškėjos B. A. reikalavimą nustatyti terminą antstolei S. V. įvykdyti 2003-07-07 nutarties civ. byloje Nr. 2-6674/2003 reikalavimus ir nustatytas antstolei terminas iki 2005-03-30 įvykdyti šios nutarties įpareigojimą išsiųsti pareiškėjai registruotu laišku 2003-01-23 sudarytą turto aprašą (t. 1, b. l. 18 – 19). Kauno miesto apylinkės teismas 2005-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 V. B. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad antstolė S. V., vykdydama 2004-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-388/04, 2005-04-12 pranešimu pavėluotai pranešė apie numatomus 2005-04-27 atlikti vykdymo veiksmus. Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi V. B. atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-11 nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigoti antstolę tinkamai informuoti apie iš naujo numatomus atlikti veiksmus, ir šią pareiškėjo skundo dalį tenkino, pripažįstant antstolės S. V. 2005-04-27 sudarytą patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigojant antstolę iš naujo įstatymų numatyta tvarka informuoti pareiškėją apie numatomą patikslinti 2003-01-23 Turto aprašą, atitinkantį CPK 677 – 678 straipsnių reikalavimus.

29Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismas tinkamai aiškinosi aplinkybes, susijusias su deliktinės atsakomybės sąlygomis, taip pat susijusias su teismo nešališkumu bei, ar nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str.).

30Dėl teismo šališkumo

31Apeliantai nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi Vilniaus apygardos teismo teisėjai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba gali būti nušalinamas (-ami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovai nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, o apeliantų dėstomi teiginiai apie bylą nagrinėjančios teisėjos tyčinį bylos vilkinimą ir neteisėtus veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais, nes yra deklaratyvūs. Tai, kad šiais pagrindais teisėjai buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-3507-821/2013, neįrodo apeliantų teiginių pagrįstumo, kadangi ieškinys buvo atmestas. Pasak apeliantų, nagrinėjant bylą nebuvo vadovaujamasi suformuotu precedentu, jog tokiu atveju, kai sudaromas vaizdas, kad kartu dirbantys to paties teismo teisėjai nagrinėja vieni kitų bylas, yra pažeidžiamas Teismų įstatymo 34 straipsnis ir „kenkiama teismo autoritetui“, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. pateikiant ieškinį teisėja D. G. nebedirbo Vilniaus apygardos teisme, todėl šia taisykle teismui nebuvo pagrindo vadovautis. Taip pat pažymėtina, kad apelianto įžeidžiantys teiginiai apie teisėjos protinius gabumus, bet ne konkretūs teisiškai korektiški argumentai negali būti vertinami kaip pagrindžiantys teismo šališkumą.

32Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

33Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš argumentų nurodo, kad sprendimas yra be motyvų, be to, neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai, kurių negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant šiuos procesinės teisės normų reikalavimus.

34Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir būtų neišsamūs, šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2013).

35Nagrinėjamu atveju iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė išvadą, jog apeliantas neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, prieš tai išsamiai išnagrinėjęs apeliantų nurodytas aplinkybes dėl antstolės ir teismų veiksmų teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju negalima teigti, jog teismo motyvai yra nepakankami ar neišsamūs, todėl nėra jokio pagrindo tai pripažinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Tai, kad teismas konkrečiai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo „atstatyti ieškovų padėtį iki jų teisių pažeidimo ir nustatyti naują terminą rašytinio proceso tvarka įvykdyti pagal CPK 677-678 straipsnių reikalavimus patikslinti 2003-01-23 Turto aprašą ir įvykdyti neteisėtai neįvykdytas pagal CPK 18 straipsnio reikalavimus įsiteisėjusias Kauno apylinkės teismo nutartis“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 265 straipsnio reikalavimus, kadangi šioje byloje pagrindiniai reikalavimai yra susiję su ieškovų pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, o šis reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinio.

36Dėl civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų

37Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštus reikalavimus, pagrįstai pažymėjo, kad ieškovams, reiškiant reikalavimą atsakovams – Lietuvos valstybei ir antstolei S. V. – atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl antstolės netinkamo pareigų vykdymo, t. y. netinkamai sudaryto turto aprašo pagal teismo procesiniu sprendimu nustatytą įpareigojimą bei teismų neteisėtų veiksmų, turi būti konstatuojamos visos deliktinės atsakomybės sąlygos (žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.)), nes tik jas nustačius, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas civilinės atsakomybės sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog teismai priimtais procesiniais sprendimais konstatavo neteisėtus antstolės S. V. veiksmus dėl turto aprašo sudarymo, o būtent – dėl tinkamo neinformavimo apie iš naujo numatomus atlikti vykdymo veiksmus (2003-01-23 turto aprašo patikslinimo vadovaujantis CPK 677-678 straipsnių reikalavimais), tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai su tokia teismo išvada dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio nebuvimo – nesutinka nurodydami, kad sprendime nėra motyvų, kuriais vadovaujantis būtų nustatyta, kodėl neužtenka „atsitiktinio priežastinio ryšio“ ir turi „egzistuoti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys“, todėl, pasak jų, teismo sprendimas yra neaiškus, formalus, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame teismo sprendime teismas aiškiai įvardijo, kaip yra suprantama teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio sąvoka, nurodydamas, jog teisinis priežastinis ryšys turi būti ne abstraktus, o konkretus, t. y. neatitrūkęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų, būtent toks priežastinio ryšio aiškinimas iš esmės atitinka priežastinio ryšio sąvoką, įtvirtintą ir CK 6.247 straipsnyje, numatančiame, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, kuriuo teismas taip pat vadovavosi priimdamas sprendimą. Todėl, atsižvelgiant į pateikiamą šios civilinės atsakomybės sąlygos apibrėžimą, taip pat į tai, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2010) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo); antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, darytina pagrįsta išvada, jog teismas šios civilinės atsakomybės sąlygos buvimą ar nebuvimą aiškinosi ne formaliai, tačiau įvertindamas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis, ir teisingai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog būtent dėl minėtų antstolės S. V. neteisėtų veiksmų jiems buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė bei neturtinė žala.

39Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas dėl vertinimo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. I-105-2005. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad išnagrinėjus tiek civilines bylas, tiek baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, taip pat, kad šias bylas nagrinėjusiems teisėjams būtų taikyta drausminė atsakomybė.

40Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

41Pasak apeliantų, teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes nebuvo nurodyti argumentai, kuriais atmetami kurie nors su ieškiniu ir kitais pareiškimais pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks abstraktus argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turinį. Apeliantai, manydami, kad teismas pažeidė nurodytą reikalavimą, turi jį konkrečiai įvardyti ir pagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas priimtą sprendimą apeliacine tvarka, patikrina, ar sprendimas priimtas laikantis procesinės teisės normų, neišeidamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), tik absoliučius sprendimo negaliojimus pagrindus teismas patikrina ex officio (tačiau tokių pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė). Tai reiškia, kad apeliantai turi konkrečiai nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, nes būtent apeliantai yra materialiai ir procesiškai suinteresuoti, kokia apimtimi turi būti peržiūrėtas skundžiamas teismo sprendimas. Todėl apeliantų argumentas dėl abstrakčiai nurodomų įrodymų, kuriuos, pasak apeliantų, teismas atmetė, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

42Nors apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 197-199 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų išreikalavimą, tačiau pažymėtina, kad savo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo jie nepagrindė jokiais argumentais, nenurodė, ar išnaudojo visas galimybes tokius įrodymus gauti patys, taip pat, kokias aplinkybes siekia pagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ieškovų teisę teikti prašymus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį prašymą ieškovai turėjo galimybę pateikti daug anksčiau, nevilkindami bylos nagrinėjimo, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nepasinaudojo šiomis savo procesinėmis teisėmis.

43Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl antstolio ir teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. B. ir V. B. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai,... 5. Nurodė, kad 2003-01-23 atsakovė antstolė S. V., nepranešusi apie vykdymo... 6. I-105/2005 sufabrikavimą ir realizavimą ieškovui A. B. Kauno miesto... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 9. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas... 10. Išvardintos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo Lietuvos... 11. Taip pat nurodė, kad ieškovei A. B. buvo padaryta 100 000 Lt turtinė žala... 12. Ieškovui V. B. buvo padaryta 250 000 Lt žala dėl jo buto ( - ) ir garažo (... 13. Ieškovui A. B. buvo padaryta 102 750 Lt turtinė žala dėl patenkinimo... 14. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 15. 2006-04-11 nutartis, kuria nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestas ir Kauno... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. Teismas nustatė, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais yra... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir V. B. prašo skundžiamą Vilniaus... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir... 22. Teismo sprendimas yra be motyvų, neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai... 23. Taip pat teismas nemotyvavo išvados, jog, dėl to, kad baudžiamojoje byloje... 24. Priimant sprendimą buvo pažeisti CPK 270 straipsnis, nes nenurodyti privalomi... 25. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-01-21... 29. Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismas tinkamai aiškinosi aplinkybes,... 30. Dėl teismo šališkumo... 31. Apeliantai nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi Vilniaus... 32. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 33. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš... 34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo... 35. Nagrinėjamu atveju iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas... 36. Dėl civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų... 37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštus reikalavimus,... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 39. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo svarių argumentų ir juos... 40. Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo... 41. Pasak apeliantų, teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes nebuvo nurodyti... 42. Nors apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 197-199 straipsnius,... 43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....