Leidimas laikinai gyventi – tik įsitikinus, kad užsienietis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui

2015 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kurios įsigalios nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

Numatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, privalės kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kad būtų įvertinta, ar prašymą pateikęs asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas negalės išduoti leidimo gyventi, kol nėra gauta minėtų institucijų išvadų. Išvadas nurodytos institucijos turės pateikti per 14 kalendorinių dienų terminą, kuris tam tikrais atvejais galėtų būti pratęstas iki 28 kalendorinių dienų. Įstatymo pataisos taip pat numato, kad Migracijos departamentas galės per 14 darbo dienų panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.

Paradoksalu tai, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., tačiau Migracijos departamentas juose įtvirtintas taisykles aktyviai taiko jau kelis mėnesius: nuo 2015 m. gegužės mėnesio migracijos įstaiga, gavusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, reikalauja pateikti užsienio kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, ar šioje valstybėje užsienietis nebuvo / buvo teistas. Šia pažyma kiekvienas vyresnio nei 14 metų amžiaus užsienietis turi pasirūpinti iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką – kreiptis į savo valstybės kompetentingas institucijas, o užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje – į savo valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu ji išduoda tokias pažymas pagal atstovaujamos valstybės teisės aktus. Nepateikus šios pažymos, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas. 

Akcentuotina ir tai, kad jau kelis mėnesius galioja Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta nauja anketos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo forma, kurioje kiekvienas užsienietis iš trečiosios šalies, kuris prašo išduoti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti išsamią informaciją ne tik apie save ir savo šeimos narius, bet ir informaciją apie valstybes, kurios jam buvo išdavusios vizas ar leidimus gyventi per pastaruosius 5 metus, informaciją apie dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) darbovietę (-es), darbo joje (jose) laikotarpį ir pareigas, informaciją apie savo faktines gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų, o taip pat informaciją apie ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Sveikintina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti, jog leidimai gyventi Lietuvoje būtų išduodami tik įsitikinus, kad asmuo nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau akivaizdu, kad užsieniečiai ir Lietuvos verslininkai, pageidaujantys operatyviai gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo, darbo ar bet kuriuo kitu pagrindu, turi surinkti ir pateikti Migracijos departamentui žymiai daugiau dokumentų bei papildomos informacijos negu anksčiau (vien neteistumo pažymos gavimas užsienio valstybėje užtrunka kelias savaites). Be to, kaip rodo praktika, Migracijos departamentas neretai nespėja išnagrinėti užsieniečių prašymų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo įtvirtintais terminais, nes laukia informacijos iš susijusių institucijų, t.y. Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. 

Straipsnio autorė

Teisininkė Svetlana Naumčik

Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

www.ilawfirm.lt