Leidimo dirbti aktualijos: Ką reikia žinoti darbdaviams?
2015 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymas, kuriame yra nurodyti atvejai, kuomet užsienietis iš trečiosios šalies, norėdamas pradėti dirbti Lietuvoje, privalo gauti leidimą. Akcentuotina, kad išduoto leidimo dirbti užsieniečiui nepakanka: jam taip pat būtina gauti nacionalinę vizą D arba leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejį, kai užsienietis įdarbinamas Lietuvos įmonėje, tačiau dirba pagal nuotolinio darbo sutartį užsienio valstybėje.
Leidimas dirbti ar sprendimas dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams?
Nuo 2015 m. kovo mėnesio Lietuvos darbo birža išduoda net trijų rūšių skirtingus dokumentus, kurių pagrindu užsieniečiai iš trečiųjų šalių įgyja teisę dirbti Lietuvoje: leidimus dirbti, sprendimus dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams arba sprendimus dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Darbdaviai neretai pasimeta šių dokumentų įvairovėje, be to, galiojantys teisės aktai nuolat keičiasi: 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, 2015 m. kovo 21 d. įsigaliojo naujai priimtas aprašas dėl sprendimų dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams išdavimo tvarkos, o nuo 2015 m. kovo 24 d. – naujas aprašas dėl leidimų dirbti išdavimo tvarkos.
Leidimas dirbti paprastai išduodamas vieneriems metams ir jo pagrindu užsienietis, būdamas savo kilmės valstybėje, gauna nacionalinę vizą D, kuri leidžia tiek atvykti į Lietuvą, tiek dirbti. Pagal naują tvarką leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gauto leidimo dirbti pagrindu paprastai neišduodamas. Vizos D išdavimo atveju užsieniečiui nereikia nei deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje, nei laukti leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tokia tvarka leidžia darbdaviui greičiau įdarbinti darbuotoją iš užsienio, o užsieniečiui – pradėti dirbti Lietuvoje neteikiant dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Paprastai tokį įdarbinimo variantą pasirenka darbdaviai, kurie įdarbina tolimųjų reisų vairuotojus. Šio įdarbinimo varianto „minusai“: užsienietis negalės pretenduoti į Lietuvos gyventojo statusą, nes tokiam statusui įgyti reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams yra naujas dokumentas, kuris paprastai išduodamas dviems metams. Tokio sprendimu pagrindu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Leidimas laikinai gyventi išduodamas sprendimo galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau nei dvejiems metams. Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams „minusai“: leidimo laikinai gyventi išdavimo reikia laukti žymiai ilgiau negu nacionalinės vizos D (prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjamas net 4 mėnesius, o skubos tvarka – 2 mėnesius), taip pat užsieniečiui reikia deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Paprastai tokį variantą pasirenka užsieniečiai, kurie nori pretenduoti į Lietuvos gyventojo statusą bei darbdaviai, kurie pratęsia leidimus dirbti užsieniečiams.
Sprendimas dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams išduodamas tuo atveju, jeigu darbdavys planuoja įdarbinti Lietuvos įmonėje aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą iš užsienio ir mokėti tokiam specialistui ne mažesnį nei dvigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį (apie 1430 EUR per mėnesį). Tuo atveju, kai darbdavys specialistui iš trečiosios šalies įsipareigoja mokėti ne mažesnį nei trigubą šalies vidutinio bruto atlyginimo darbo užmokestį (apie 2145 EUR per mėnesį), kreiptis į Darbo biržą apskritai nereikia – galima pasinaudoti supaprastinta tvarka ir iš karto teikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo (mėlynosios kortelės). Paprastai tokį įdarbinimo variantą pasirenka darbdaviai, kurie įdarbina aukštos profesinės kvalifikacijos diplomuotus specialistus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, programuotojus, inžinierius, ekonomistus, o tokie darbuotojai turi teisę atvykti ir apsigyventi Lietuvoje su savo šeimos nariais.
Leidimą būtina gauti iki atvykimo į Lietuvą
Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimams, leidimą dirbti užsienietis privalo gauti dar iki savo atvykimo į Lietuvos Respubliką. Darbo birža atsisako išduoti leidimą dirbti ir / arba sprendimą, jeigu užsienietis dokumentų dėl leidimo dirbti / sprendimo išdavimo pateikimo metu yra Lietuvoje ir / arba turi galiojančią vizą. Šiuo metu Darbo birža prašo darbdavių, kurie kreipiasi su prašymais išduoti leidimus, pateikti informaciją apie norimų įdarbinti užsieniečių turimas vizas. Jeigu užsienietis tokią vizą turi, leidimas dirbti / sprendimas dėl jo darbo Lietuvoje neišduodamas.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti Darbo biržai
Įsigaliojus naujai tvarkai, tiek leidimo dirbti, tiek sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams išdavimo atveju teritorinei darbo biržai būtina pateikti eilę dokumentų (pateikiamų dokumentų sąrašą galima rasti Darbo biržos el. tinklapyje), tarp jų – užsieniečio 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius 2 metus patvirtinančio dokumento kopiją (anksčiau reikėjo pateikti 2 metų darbo patirtį pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius 3 metus patvirtinančio dokumento kopiją). Prieš vieną mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai dienos darbdavys turi paskelbti laisvą darbo vietą. Reikalavimas registruoti laisvą darbo vietą paprastai netaikomas įmonei, priimančiai atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (komandiruotės atveju), bei darbdaviui, kuris ketina įdarbinti užsienietį kaip stažuotoją ar praktikantą.
Nauja tvarka Migracijoje: būtina pateikti pažymą apie neteistumą
2015 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-367, kurio pagrindu teikiami ir priimami dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo. Pateikiant vyresnio nei 14 metų užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje būtina kartu pateikti ir užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvą užsienietis gyveno arba šiuo metu gyvena, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, ar šioje valstybėje jis nebuvo / buvo teistas. Rekomenduotina, kad pažyma būtų išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Šia pažyma užsienietis turi pasirūpinti iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką – kreiptis į savo valstybės kompetentingas institucijas, o užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje – į savo valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu ji išduoda tokias pažymas pagal atstovaujamos valstybės teisės aktus. Nepateikus šios pažymos, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas.
Šaltinis: „Leidimo dirbti aktualijos: Ką reikia žinoti darbdaviams?“, statybunaujienos.lt
Straipsnio autorė
Advokato padėjėja Svetlana Naumčik