Byla e2-2051-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą dėl 2016-06-23 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinimo atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Klaipėda“, suinteresuoti asmenys uždarojo akcinė bendrovė „Donseta“, Cayenne Investment fund, akcinė bendrovė „Invalda INVL“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4

1. Bylos esmė

1. Pareiškėja Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą skunde prašė panaikinti 2016-06-23 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo“ dalyje.
2. Nurodė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarka nesudaro sąlygų turtą parduoti už didžiausią kainą. Bankroto administratorei UAB „Valeksa“ buvo pateikti iš viso keturi pasiūlymai įsigyti bendrovės turtą, pasiūlyta kaina svyruoja nuo 2 350 000 Eur (UAB „Virtuvės technika“) iki 1 650 000 Eur (viešbutis „Amberton Klaipėda“, UAB „Klaipėdos“ viešbutis). Tokiu būdu pasiūlymus įsigyti turtą pateikusiems asmenims ne tik nesudaromos sąlygos varžytis tarpusavyje ir pasiūlyti didesnę, nei pateiktas pradinis pasiūlymas, kainą, tačiau tuo pačiu užkertamas kelias ir kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti turto pardavimo procese. Prieš pat kreditorių komiteto posėdį bankroto administratorei buvo pateiktas UAB „Apskaitos garantas“ pasiūlymas įsigyti turtą už 2 370 000 Eur. Teigė, jog visų asmenų pasiūlymus įsigyti turtą galima laikyti jų siūloma pradine kaina, kurią, siekiant gauti maksimalią kainą, tikslinga siūlyti jiems pagerinti. Panaikinus šią skundžiamo nutarimo dalį, neįvykus pirmosioms turto varžytinėms už pradinę 2 900 000 Eur kainą bei pakartotinėms varžytinėms už pradinę 2 600 000 Eur kainą, bankroto administratorė įpareigotina šaukti kreditorių komitetą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos bei pradinės pardavimo kainos nustatymo.
3. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ginčo nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos nutarimų bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto posėdyje priėmimo tvarkos. Skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ turtas visu pirma dar kartą turi būti parduodamas iš viešųjų varžytynių ir tik tuo atveju, jei nebus parduotas iš viešųjų varžytynių – parduodamas pasiūlymus pateikusiems asmenims nustatytu eiliškumu. Administratorė abejojo UAB „Apskaitos garantas“ finansinėmis galimybėmis sumokėti komerciniame pasiūlyme nurodytą turto įsigijimo kainą, nes iš viešų registrų nustatė, kad UAB „Apskaitos garantas“ apyvarta siekia tik iki 200 000 Eur, o komerciniame pasiūlyme teigė, kad už turtą būtų atsiskaityta per 6 mėnesius po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Donseta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad vien tik pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu nutarimu nesudaro teisėto pagrindo jo panaikinti, kadangi: a) nutarimas priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos nutarimu bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto posėdyje priėmimo tvarkos, b) nutarimas atitinka ir teismų praktikoje nustatytą prioritetine kreditorių teisių ir interesų apsaugą bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymą ir jų užbaigimą, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostatą.
7. Suinteresuotas asmuo Cayenne Investment fund atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, nepažeidžia nei kreditorių nei bankrutuojančios įmonės interesų, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Turto pardavimo tvarka ir kainos yra racionalios ir protingos, nes turtas bus parduodamas iš varžytynių ir tik tuo atveju, jei nebus parduotas iš varžytynių, bus parduodamas pasiūlymus pateikusiems asmenims skundžiamo nutarimo dalyje nustatytu eiliškumu.
9. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija atsiliepime prašė skundą atmesti.
10. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu priimta turto pardavimo tvarka ir kainos yra racionalios ir protingos, nes turtas visų pirma bus parduodamas iš varžytinių ir tik tuo atveju, jei nebus parduotas iš varžytinių – parduodamas pasiūlymus pateikusiems asmenims skundžiamo nutarimo dalyje nustatytu eiliškumu. Pažymėjo, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procedūros trunka šešerius metus, o turtą bandoma realizuoti penkerius metus; per tą laiką įvyko daugiau kaip dvidešimt BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytinių, tačiau turto parduoti nepavyksta.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos Danske Bank A/S skundą dėl 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimo darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinimo atmetė; priteisė iš Danske Bank A/S BUAB „VIPC Klaipėda“ 299,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš pareiškėjo Danske Bank A/S UAB „Donseta“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog nustatyta turto pardavimo tvarka nesudaro sąlygų parduoti turtą už didžiausią kainą, tokiu būdu ne tik nesudaromos sąlygos pasiūlymus įsigyti turtą pateikusiems asmenims varžytis tarpusavyje ir, siekiant įsigyti turtą, pasiūlyti didesnę nei pateiktas pradinis pasiūlymas, kainą, tačiau tuo pačiu užkertamas kelias ir kitiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti turto pardavimo procese. Pažymėjo, kad 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta turtą pardavinėti varžytinėse. Turtą parduodant varžytinėse būtent ir yra užtikrinama interesantų galimybė varžytis teikiant savo pasiūlymus siekiant įsigyti turtą. Tačiau vertinant aplinkybę, jog šis turtas yra pardavinėjamas jau labai ilgą laiko tarpą ir jau ne kartą dėl jo vyko varžytinės, kurios rezultatų nedavė, neįvykus ir šioms varžytinėms yra tikslinga turtą pardavinėti ir alternatyviais būdais, siekiant sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius susijusius su turto išlaikymu, bei kuo greičiau patenkinant kreditorių kreditorinius reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog yra nesąžininga turto nepardavus iš varžytinių po to jį parduoti geriausią pasiūlymą pateikusiam interesantui. Pažymėjo ir tai, kad šis skundžiamas nutarimas buvo priimtas kreditorių komiteto narių balsų dauguma, dėl ko jis tampa vykdytinu.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atskirajame skunde pareiškėja Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Visiškai nepagrįsta ir faktinių aplinkybių neatitinkanti pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiama B UAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimo dalimi yra užtikrinama interesantų galimybė varžytis teikiant savo pasiūlymus siekiant įsigyti bendrovės turtą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja pabrėžė, kad ji neginčija bankui įkeisto turto – statinių, esančių adresu ( - ) su nuomos teisėmis į 9 žemės sklypus pardavimo tvarkos, paduodant turtą iš varžytynių, ir šio turto pradinių pardavimo kainų iš varžytynių, kaip nustatyta BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016-06-23 nutarimo darbotvarkės klausime Nr. 1. Pareiškėja iš esmės nesutinka su ta turto pardavimo tvarkos dalimi, kurią pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip „alternatyvūs pardavimo būdai“, t. y. su turto pardavimu potencialiems pirkėjams eiliškumo tvarka pagal jų pateiktus pasiūlymus įsigyti turtą tuo atveju, jeigu turtas būtų neparduotas iš pirmųjų ir pakartotinių varžytynių. Bankas savo poziciją argumentavo tuo, kad turtą parduodant potencialiems pirkėjams eiliškumo tvarka pagal jų pateiktus pasiūlymus įsigyti turtą, neužtikrinama varžymosi galimybė tarp šių potencialių pirkėjų
2. Pažymi, jog BUAB VIPC Klaipėda“ turtas iki šiol nebuvo parduodamas už pradinę 2 350 000 Eur kainą nei varžytinėse, nei aukcione, nei neapibrėžtam potencialių pirkėjų ratui, t. y. potencialūs pirkėjai iki šiol neturėjo galimybės įsigyti turto už minėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje šio pareiškėjos argumento nevertino ir dėl jo nepasisakė.
3. Turto pardavimo tvarka taip pat neatitinka nei BUAB „VIPC Klaipėda“, nei pareiškėjos, kaip įkaito turėtojos, nei kitų kreditorių turtinių interesų. Bankroto administratorės pateiktais duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybė BUAB „VIPC Klaipėda“ už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2015-09-01 priskaičiavo žemės nuomos mokesčio už 648.843,66 Eur sumą, o kasmet nesumokėto žemės nuomos mokesčio suma padidėja apie 150 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-26 nutartimi buvo nuspręsta, kad „po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės tęsiamos sutarties vykdymo kaštai - prievolė mokėti žemės nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti apmokami iš kreditorių patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos“. Tokiu būdu, iš lėšų, gautų pardavus bendrovės turtą, pirmiausia turės būti sumokėtas žemės nuomos mokestis bei kitos bankroto.
4. Be to pareiškėja pirmosios instancijos teismui taip pat buvo nurodžiusi, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriai iki skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo priėmę sprendimo įpareigoti bankroto administratorių rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus įsigyti turtą, nebuvo nustatytas konkretus terminas potencialiems pirkėjams pasiūlymams pateikti. Dėl to gali būti, jog norinčių įsigyti BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą gali būti ir daugiau. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio argumento taip pat nepasisakė.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir šiuo atveju teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ turtas jau ilgą laiką neparduodamas iš viešųjų varžytynių (iš viso buvo suorganizuota 20 viešųjų varžytynių, įskaitant ir antrąsias / pakartotines).
2. Pareiškėjai neįrodžius skundžiamos kreditorių komiteto nutarimo dalies akivaizdaus nesąžiningumo ir esminio kreditorių interesų pažeidimo, vien pareiškėjos nesutikimas su skundžiama nutarimo dalimi nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui šią nutarimo dalį panaikinti.
3. Atkreipia dėmesį, jog 2016-06-23 kreditorių komiteto posėdyje pareiškėja nesiūlė kreditoriams skelbti turto aukciono ar nustatyti terminą pasiūlymams dėl turto įsigijimo rinkti, juo labiau pareiškėja nesiūlė ir pritarti UAB „Apskaitos garantas“ pasiūlymui dėl turto įsigijimo. Todėl mano, jog pareiškėja elgiasi itin nesąžiningai, minėtais argumentais ginčydama daugumos kreditorių komiteto narių balsais priimtą nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kai pati kreditorių komiteto posėdžiuose niekada nekėlė klausimo ir nesiūlė kreditoriams turtą pardavinėti tokiais alternatyviais būdais, kokiais siūlo skunduose teismui.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Donseta“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
18. Nurodo, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procedūra trunka 6 metus, o turtą bandoma realizuoti 5 metus, per tą laiką įvyko apie 20 varžytinių. Už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2015-09-01 priskaičiuota valstybinės žemės mokesčio už 648 843,66 Eur sumą ir šis mokestis didėja. Pažymi, kad kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės realizuojamo turto kainos ir skundžiamas nutarimas atitinka daugumos kreditorių valią.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Cayenne Investment fund prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės bankroto bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

5Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

21. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ pridėjo papildomą rašytinį įrodymą, kurį gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, ir kurį prašo prijungti prie bylos. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės gautas taikos sutarties projektas patvirtina aplinkybę, jog Savivaldybė sutiktų perskaičiuoti žemės nuomos mokestį (administratoriaus skaičiavimais, po perskaičiavimo žemės nuomos mokestis sumažėtų apie 320 000 Eur), jei turtas būtų parduotas iki 2017-01-01. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad yra ekonomiškai naudinga turtą parduoti skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta tvarka. Taip pat atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus: UAB „Donseta“ 2016-11-22 prašymą dėl kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo bei 2016-12-06 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdžio protokolą, kuriuos prašo priimti ir prijungti. Teigia, kad šie dokumentai patvirtina, jog visi atsakovės kreditorių komiteto nariai, išskyrus pareiškėją, palaiko skundžiamą nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos ir potencialūs turto pirkėjai palaiko savo pasiūlymus dėl bankrutavusios įmonės turto įsigijimo. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Donseta“ taip pat pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės taikos sutarties projektą, kurį gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kuriuo įrodinėja, kad vedamos derybos su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. pardavus turtą iki 2017-01-01 Savivaldybė įsipareigotų mokėtiną žemės mokestį už laikotarpį nuo 2014-01-13 iki 2016-12-31 perskaičiuoti, todėl skundžiamu nutarimu priimta turto pardavimo tvarka leidžia operatyviau parduoti bankrutavusios įmonės turtą ir užbaigti bankroto procedūrą. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės ir suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, o jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

7Dėl faktinių aplinkybių

22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „VIPC Klaipėda“, administratore paskyrė UAB „Valeksa“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi pripažinta UAB „VIPC Klaipėda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių sąrašas; ši nutartis įsiteisėjo 2011-05-16.
23. 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą: 1. BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausantį visą turtą pardavinėti varžytinėse kurtu komplekse (neskaidant) nustatant pradinę 2 900 000,00 Eur kainą (žemės sklypu nuomos teisiu kaina lygi 2 890 000,00 Eur ir 10 000 Eur staliniu kainą) Nustatyti 1.000,00 Eurų kainos kelinio internatą. 2. Turto nepardavus pirmose varžytynėse - nustatyti pakartotinių varžytynių pradinę 2 600 000,00 Eurų kainą. Nustatyti l000 Eurų kainos kėlimo intervalą. 3. Varžytinių vykdymo metu (per 10 dienų nuo varžytynių paskelbimo) pasiūlyti UAB „Virtuvės technika“ įnešti 10 procentų nuo siūlomos kainos, t.y. 235 000,00 Eur. Turtą pardavus varžytinėse - depozitą grąžinti. Turto varžytinėse nepardavus - 5 dienų laikotarpyje sudaryti sutartį su UAB „Virtuvės technika“ ir parduoti BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą už 2 350 000,00 Eur (įskaitant sumokėtą depozitą). Numatyti galutinį atsiskaitymą per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 4. Varžytinių vykdymo metu (per 10 dienų nuo varžytynių paskelbimo) pasiūlyti UAB „Launesta“, įnešti depozitą į BUAB „VIPC Klaipėda“ sąskaitą 10 procentų nuo siūlomos kainos, t. y. 220 000,00 Eur. Turtą pardavus varžytynėse bei UAB „Virtuvės technika“ depozitą grąžinti. Turto nepardavus varžytynėse bei UAB „Virtuves technika“ neįmokant depozito ir/ar nesudarius pirkimo pardavimo smailius 10 dienų laikotarpyje sudaryti sutartį su UAB „Launesta“ ir parduoti BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą už 2 200 000,00 Eur (įskaitant sumokėtą depozitą). Numatyti galutinį atsiskaitymą per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Sekančiais punktais turtą siūloma parduoti mažesnius pasiūlymus pateikusiems interesantams.

8Dėl skundžiamo nutarimo „Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo“ dalies pagrįstumo

24. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nustatyta, jog skundžiamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, t. y. „už“ skundžiamą nutarimą balsavo trys kreditorių komiteto nariai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Cayenne Investment fund, UAB „Donseta“), „prieš“ balsavo dvi kreditorės (pareiškėja ir AB „Invalda INVL“). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo kreditorių komiteto susirinkimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl ši byla nagrinėtina atskirojo skundo ribose.
25. ĮBĮ kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
26. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
27. Sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
28. Ginčo atveju ekonominis ginčijamo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo“, tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad priimtas skundžiamas nutarimas būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Priešingai, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka atitinka bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus: 1) BUAB „VIPC Klaipėda“ likvidavimo procedūra tęsiasi nepagrįstai ilgą laiką (terminas užbaigti BUAB „VIPC Klaipėda“ likvidavimo procedūrą suėjo 2013 m. gegužės 16 d., t. y. nuo 2013 m. gegužės mėn. bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra turėjo būti užbaigta net ir tuo atveju, kai nėra parduotas visas bankrutavusios įmonės turtas ir kartu nėra visiškai atsiskaityta su bankrutavusios įmonės kreditoriais (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis)). 2) Bankrutavusios įmonės turtas realizuojamas keletą metų (5-6 m.), įvyko daugiau kaip dvidešimt varžytinių ir iki šiol turtas nėra realizuotas, kuomet yra potencialūs pirkėjai UAB „Virtuvės technika“, UAB „Launesta“, UAB „Domimaks“ ir UAB „Gaudesta“, kurie patvirtina, jog jų pasiūlymai dėl turto įsigijimo galioja; pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie savo siūlomą pirkėją, pageidaujantį įsigyti parduodamą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą už didesnę kainą, nei siūlo minėti potencialūs pirkėjai (CPK 12, 178 straipsniai). 3) Skundžiamu nutarimu patvirtinta turto pardavimo tvarka leis bankrutavusiai įmonei ekonomiškiau baigti bankroto procedūrą, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė už valstybinės žemės nuomą skaičiuoja mokesčius, kurie už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2015-09-01 sudarė 648 9843,66 Eur, tačiau BUAB „VIPC Klaipėda“ administratorė vedė derybas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir iš kurios pateikto taikos sutarties projekto matyti, jog pardavus turtą iki 2017-01-01 Savivaldybė mokėtiną žemės mokestis už laikotarpį nuo 2014-01-13 iki 2016-12-31 perskaičiuos, o po perskaičiavimo, administratorės skaičiavimais, žemės nuomos mokestis sumažės apie 320 000 Eur. 4) Skundžiamu nutarimu patvirtinta turto pardavimo tvarka užtikrins kreditorių interesus, kadangi iki 2017-01-01 realizavus turtą bus gauta daugiau lėšų, skirtų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino šiuo atveju teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ turtas – nuomos teisės į 9 žemės sklypus bei bankrutavusiai įmonei priklausantys statiniai, adresu Bangų g. 22, 24, 26, 28, 30 ir Kooperacijos g. 13, 13T, 15, 17 – visų pirma dar kartą turi būti parduodami iš viešųjų varžytynių. Tik tuo atveju, jei turtas nebus parduotas iš viešųjų varžytynių – parduodamas pasiūlymus pateikusiems asmenims nustatytu eiliškumu (atsižvelgiant į pasiūlymų ekonominį naudingumą įmonei). Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad dar kartą turtą parduodant varžytynėse bus užtikrinta reali interesantų galimybė varžytis dėl turto įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pardaryta išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog yra nesąžininga turto nepardavus iš varžytinių, po to jį parduoti geriausią pasiūlymą pateikusiam interesantui. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju kreditorių siekis greičiau realizuoti turtą ir operatyviai užbaigti bankroto procedūras labiausiai atitinka tiek kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus.
29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S į.k. 61126228, BUAB „VIPC Klaipėda“ į.k. 300007510, 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.