Byla 2-1810-823/2017
Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VIPC Klaipėda“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, ir pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-531-661/2017, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundų dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 5 d. nutarimų dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos.
  2. Pareiškėjas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komiteto nutarimus, kuriais buvo patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka, bei patvirtinti jo siūlomą bendrovės turto pardavimo tvarką; panaikinti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka, bei patvirtinti jo siūlomą turto pardavimo tvarką: visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) parduoti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka už pradinę 1 700 000 Eur kainą; tuo atveju, jei turtas varžytynėse nebūtų parduotas ir Danske Bank A/S, kaip įkaito turėtojas, atsisakytų jį perimti, visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) tokiu pat kompleksiškumu toliau pardavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę turto komplekso kainą kiekvienose varžytynėse mažinant 30 proc. nuo paskutinėse varžytynėse buvusios kainos iki turto kompleksas bus parduotas arba, varžytynėms neįvykus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas perims jį nuosavybėn.
  3. Pareiškėjo teigimu, BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas patvirtino nepagrįstai mažą pradinę bendrovės turto pardavimo kainą, kuri nėra ekonomiškai pagrįsta ir visiškai neatitinka kreditorių, taip pat ir pareiškėjo, teisėtų lūkesčių bei interesų. Kreditorių daugumos nepritarimas pareiškėjo siūlomai bendrovės turto realizavimo tvarkai, kuri, pareiškėjo vertinimu, labiausiai atitiktų bendrovės ir kreditorių interesus, taip pat neprotingą terminą užsitęsusi bendrovės likvidavimo procedūra, nenuoseklios, neracionalios, neadekvačios bendrovės kreditorių daugumos nustatomos turto pardavimo kainos ir tvarka, nuolatiniai ginčai, kylantys tarp balsų daugumą turinčių kreditorių ir pareiškėjo, kaip įkaito turėtojo, aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog trečios eilės kreditorių reikalavimai nebus tenkinami, sudaro pagrindą spręsti apie kreditorių vengimą tinkamai įgyvendinti savo kompetencijai priskirtus klausimus. Todėl, siekiant bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo, yra pagrindas teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatyti bendrovės turto pardavimo kainą bei tvarką pagal įkaito turėtojo banko pasiūlymą.
  4. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, prašė civilinę bylą pagal kreditoriaus Danske Bank A/S skundus dėl 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komiteto nutarimų nutraukti, o bylos nagrinėjimo iš esmės atveju – šiuos skundus atmesti; atsisakyti patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S prašomą BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo tvarką; skirti kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, maksimalią 5 792,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą teisėmis BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, pusę šios baudos skiriant BUAB „VIPC Klaipėda“; pareiškėjo skundą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimo taip pat atmesti; priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S visas atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsakovė nurodė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimas pakeitė pareiškėjo šioje byloje ginčijamą 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuris savo ruožtu pakeitė 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto nutarimą, todėl šioje byloje pareiškėjo reiškiami reikalavimai dėl 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių. Būtent dėl pareiškėjo formalaus nesutikimo su BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimais dėl neva padarytų procedūrinių pažeidimų ir buvo nuspręsta 2017 m. birželio 13 d. šaukti naują kreditorių komiteto posėdį klausimui dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos svarstyti iš naujo.
  6. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad ir šiai dienai ginčo turto rinkos vertė yra 2 266 300 Eur, kaip kad 2013 m. balandžio 23 d. buvo nustatęs turto vertintojas UAB „Matininkai“, ar kad yra realios galimybės turtą parduoti už pareiškėjo nurodomą (siūlomą nustatyti) 1 700 000 Eur kainą. Paskelbus apie atsakovės turto pardavimą spaudoje, buvo gautas ne vienas pasiūlymas dėl jo įsigijimo, o didžiausia pasiūlyta kaina – 730 000 Eur, yra žymiai didesnė už nustatytą minimalią 100 000 Eur pardavimo kainą. Teikti pasiūlymą dėl turto įsigijimo galėjo ir pareiškėjo nurodoma įmonė UAB „Rasa“, tačiau iš jos jokio pasiūlymo nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog UAB „Rasa“ palaiko savo pasiūlymą įsigyti turtą už 1 850 000 Eur, ar mažesnę kainą.
  7. UAB „Rasa“ pateikė pasiūlymą įsigyti turtą už 1 850 000 Eur kainą tik su sąlyga, kad bus pateiktas patvirtinimas, jog „NŽT, pardavus nuomos teisę, sutinka pratęsti žemės nuomos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis“. Tačiau pareiškėjas, tikėtina tikslingai, teismui pateikė tik UAB „Rasa“ 2017 m. kovo 20 d. pasiūlymą dėl turto įsigijimo, nepridėdamas UAB „Rasa“ 2017 m. kovo 23 d. rašto, tokiu būdu iškreipdamas šio pasiūlymo esmę ir nesąžiningai jį naudodamas savo tiesos neatitinkantiems teiginiams pagrįsti. Analogiškai pareiškėjas skunde ignoruoja ir kitų pirkėjų, pvz. UAB „Apskaitos garantas“, UAB „Gaudesa“, poziciją, kodėl buvo atsisakyta pirkti turtą, kuri jam yra gerai žinoma.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo Danske Bank A/S skundus dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 30 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 5 d. nutarimų panaikinimo atmetė; BUAB „VIPC Klaipėda“ administratorės UAB „Valeksa“ prašymo dėl baudos pareiškėjui Danske Bank A/S skyrimo netenkino; priteisė iš pareiškėjo Danske Bank A/S BUAB „VIPC Klaipėda“ naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. susirinkime priimti nutarimai iš esmės pakeitė BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komiteto nutarimus turto pardavimo tvarkos klausimais, dėl ko tolesnis skundų dėl paminėtų nutarimų nagrinėjimas tampa nebeaktualus.
  3. Teismas sprendė, kad nuo to momento, kuomet pareiškėjo užsakymu buvo atliktas ginčo turto vertinimas turto vertė iš esmės yra pakitusi. Pagrindinė aplinkybė, lemianti turto vertės pasikeitimą, yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas neperduoti žemės sklypo nuomos teisių naujajam turto savininkui. 2013 m. gegužės 8 d. UAB „Matininkai“ pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas yra nebeaktualus, nes tuo metu nebuvo žinoma aplinkybė dėl žemės nuomos sutarties nepratęsimo. Vertinime taip pat nurodoma, kad pastatai yra nugriauti, dalinai nugriauti, keli likę – labai blogos fizinės būklės. Taigi, iš esmės didžiąją turto dalį sudaro žemės nuomos teisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu ginčo turto vertė yra artima 2013 m. gegužės 8 d. UAB „Matininkai“ vertinime nurodytai vertei.
  4. 2017 m. kovo 20 d. bendrovės bankroto administratoriui buvo pateiktas UAB „Rasa“ raštas, kuriuo minėta bendrovė pasiūlė perleisti jai bendrovės nekilnojamąjį turtą bei žemės nuomos teises už bendrą 1 850 000 Eur kainą. Be to, interesantai UAB „Virtuvės technika“ ir UAB „Gaudesta“ atsisakė siūlymų įsigyti ginčo turtą už savo pasiūlymuose nurodytas kainas, artimas pareiškėjo nurodomai turto vertei, sužinoję, jog žemės sklypo nuomos sutartis nebus pratęsiama. Kita vertus, ir pats pareiškėjas nesutinka perimti turto, neturėdamas sutikimo iš Nacionalinės žemės tarnybos dėl žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo.
  5. Teismo vertinimu, susidarius situacijai, kai ankstesni turto vertinimai yra netekę savo aktualumo, o naujo turto vertinimo, kurio metu būtų įvertinta ir žemės nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybė, nėra atlikta, nėra tikslinga nustatyti per daug aukštos pradinės parduodamo turto kainos. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs. 100 000 Eur turto pardavimo kaina būtų nustatoma tik trečiose varžytynėse, t. y. tik tuo atveju, jei per pirmąsias dvi varžytynes neatsirastų pirkėjų, norinčių įsigyti šį turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Redivivus“ pateikė siūlymą administratoriui perimti turtą už 730 000 Eur.
  6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti turto pardavimo ir perdavimo tvarką, numato, jog įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Šios teisės normos išdėstymas kreditorių susirinkimo protokole, teismo vertinimu, būtų perteklinis.
  7. Teismas konstatavo, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimas nevengia įgyvendinti savo kompetencijos, sprendžiant turto pardavimo klausimus: susirinkimai yra šaukiami dažnai, juose siūlymai dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos yra argumentuoti, todėl pagrindo teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją nagrinėjamu atveju nėra.
  8. Teismo vertinimu, kreditorius Danske Bank A/S, turėdamas itin reikšmingo dydžio nepatenkintą kreditorinį reikalavimą ir siekdamas atgauti kuo didesnę kredito dalį, pagrįstai naudojasi savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas apginti savo interesą. Teigti, jog kreditorius Danske Bank A/S piktnaudžiauja šia teise, nėra jokio pagrindo. Priešingai, ilgesnis procedūrų vykdymas ir augantys bankroto administravimo bylos kaštai mažina kreditoriaus Danske Bank A/S kredito dalį, kurią šis kreditorius galėtų atgauti pardavus turtą, kas iš esmės skatina šį kreditorių savo teises ginti teisme tik jam įsitikinus savo argumentų pagrįstumu. Nesant teisinių pagrindų kreditoriaus Danske Bank A/S veiksmus pripažinti neteisėtais, teismas sprendė, kad nėra sąlygų kreditoriaus Danske Bank A/S deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to paskirti atsakovės prašomą baudą.
  9. Atsižvelgęs į tai, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo panaikinti, bankroto administratoriui sušaukus BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkimą, dėl ko tolesnis šių skundų nagrinėjimas teisme neteko aktualumo, o skunde dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėti klausimai nėra sudėtingi, sprendžiamas teisės klausimas nėra naujas, į tai, jog atsakovei jau ne kartą buvo išaiškinta bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarka analogiškose bylose, teismas sumažino atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 968 Eur iki 350 Eur.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas Danske Bank A/S prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu; patvirtinti BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeisto turto (nekilnojamojo turto ir turtinių teisių), esančio ( - ), pardavimo tvarka: visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) parduoti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka už pradinę 1 700 000 Eur kainą; tuo atveju, jei turtas varžytynėse nebūtų parduotas ir Danske Bank A/S, kaip įkaito turėtojas, atsisakytų jį perimti, visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) tokiu pat kompleksiškumu toliau pardavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę turto komplekso kainą kiekvienose varžytynėse mažinant 30 proc. nuo paskutinėse varžytynėse buvusios kainos iki turto kompleksas bus parduotas arba, varžytynėms neįvykus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas perims jį nuosavybėn. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su BUAB „VIPC Klaipėda“, turto pardavimo kaina. Ginčijamu bendrovės kreditorių 2017 m. liepos 5 d. nutarimu bendrovės turto pradinė pardavimo kaina, už kurią bendrovės turtą yra siūloma įsigyti visiems suinteresuotiems asmenims, sumažinta nuo 2 600 000 Eur iki 730 000 Eur, t. y. daugiau nei 3,5 karto arba daugiau nei 70 proc., nepateikiant jokių pagrįstų argumentų bei duomenų apie šio turto rinkos vertės sumažėjimą.
    2. Dar 2017 m. gegužės 3 d. bendrovės kreditorių komitetas priėmė sprendimą parduoti šį turtą bendrovės kreditorių komiteto 2016 m. birželio 23 d. nutarimo sąlygomis UAB „Gaudesta“ arba bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1 700 000 Eur kainą. Iki tol bendrovės turtas buvo parduodamas arba viešose varžytynėse, arba pasiūlymus įsigyti šį turtą pateikusiems asmenims, tačiau per visą bendrovės likvidavimo laikotarpį mažiausia pradinė bendrovės turto pardavimo kaina viešose varžytynėse buvo 2 600 000 Eur, o apskritai mažiausia pardavimo kaina, už kurią buvo siūloma pirkti turtą tik UAB „Gaudesta“ – 1 700 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kaip bendrovės bankroto administratorius įvykdė bendrovės kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl viešo turto pardavimo už 1 700 000 Eur, t. y. nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad bankroto administratorius viešai skelbė apie bendrovės turto pardavimą 2017 m. gegužės 3 d. nutarime nustatytomis sąlygomis.
    3. Bendrovės kreditorių komitetas 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu nustatydamas bendrovės turto pradinę pardavimo kainą ne mažesnę nei 1 700 000 Eur, jau buvo gavęs ir įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo buvo išreikšta pozicija dėl valstybinės žemes nuomos teisių perleidimo. Žemės nuomos sutartis su bendrove nėra nutraukta, t. y. bendrovės turto teisinis statusas ir būklė, lyginant su ta, kokioje jis buvo atliekant UAB „Ober-Haus“ bei UAB „Matininkai“ turto vertinimus, nėra pasikeitusi. Dėl minėtų priežasčių nepagrįstas ir atmestinas teismo argumentas, kad bendrovės turto vertė yra pasikeitusi, o atlikti turto vertinimai neteko savo aktualumo.
    4. Apelianto siūloma bendrovės turto pradinė pardavimo kaina – 1 700 000 Eur, atitinka tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus. Pardavus bendrovės turtą iš pirmųjų varžytynių už pradinę turto pardavimo kainą, gautų lėšų neužtektų net bankroto administravimo lėšų dengimui, nekalbant apie banko, kaip įkaito turėtojo, ir trečiosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimą. Būtent tokios bendrovės turto pradinės pardavimo kainos nustatymas taip pat yra svarbus ir todėl, jog turto pradinė pardavimo kaina yra referentinė kaina, į kurią orientuojasi potencialūs pirkėjai. Mažos turto pradinės pardavimo kainos nustatymas neskatina potencialių pirkėjų pateikti ženkliai didesnės kainos pasiūlymo, nes šiuo atveju veikia psichologinis faktorius, ribojantis norą teikti didesnę turto kainą nei turto pradinė pardavimo kaina, kuri, pagal bendrą verslo logiką, turėtų atitikti arba bent būti artima to turto rinkos vertei.
    5. Teismas nepagrįstai nevertino ginčijamo bendrovės kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Bendrovės turto pardavimo kainų mažinimo intervalai yra drastiški ir pažeidžia bendrovės kreditorių interesus bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Aplinkybė, kad ginčijamu nutarimu nėra numatyta bankroto administratoriaus pareiga nei po pirmųjų, nei po antrųjų ar trečiųjų neįvykusių varžytynių pasiūlyti bendrovės turtą perimti įkaito turėtojui – bankui, taip pat laikytina prieštaravimu CK įtvirtintiems bendriesiems teisės principams ir ĮBĮ 33 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad iš įkeisto turto vertės pirmiausia tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai.
    6. Ginčijamu nutarimu iš esmės nepagrįstai siekiama kuo greičiau parduoti bendrovės turtą, ignoruojant kitą prioritetinį bankroto instituto tikslą – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Ginčijamu 2017 m. liepos 5 d. nutarimu nustatyta bendrovės turto pardavimo tvarka yra neaiški ir neskaidri. Teismas, aiškindamas ginčijamą kreditorių sprendimą, padarė prielaidą, kad ateityje galimai bus sušauktas dar vienas bendrovė kreditorių komiteto susirinkimas t. y. teismas savo išvadą grindė ateityje įvyksiančia sąlyga ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą draudimą priimti sąlyginį sprendimą.
    7. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovės likvidavimo procedūra vykdoma nuo 2011 m. gegužės 3 d. Per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2016 m. bendrovės kreditorių komitete, kuriame balsų daugumą turi trečios eilės kreditoriai Cayenne Investment fund, UAB „Donseta“ bei AB Invalda INVL, buvo priimta daugiau nei 20 sprendimų dėl bendrovei priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo, kurių pagrindu buvo pravestos net 21 bendrovės turto varžytynės. Tačiau šių varžytynių metu nebuvo parduotas nei vienas bendrovės turto vienetas, nes turto pardavimo kaina kiekvienose varžytynėse buvo mažinama tik 3 – 5 proc. nuo paskutinėse varžytynėse buvusios kainos. Trečios eilės kreditorių balsų dauguma priimami bendrovės kreditorių komiteto sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos akivaizdžiai patvirtina, kad minėti kreditoriai nebeturi materialinio intereso priimti sprendimų parduoti bendrovės turtą tokiu būdu, kad už jį būtų gauta maksimali kaina ir galimai siekia vienintelio tikslo – kaip galima greičiau parduoti bendrovės turtą ir užbaigti bendrovės bankroto procesą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas teismo įsikišimui į bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymą.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą BUAB „VIPC Klaipėda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo visas BUAB „VIPC Klaipėda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos išreikštos pozicijos nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis šiai dienai yra iš esmės sumažėjęs turto likvidumas, šio turto rinkos vertė akivaizdžiai nebeatitinka 2011 m. kovo 21 d. bei 2013 m. balandžio 23 d. turto vertintojų UAB „Ober-haus“ ir UAB „Matininkai“ atliktuose turto vertinimuose nustatytos šio turto rinkos vertės. 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje pats apeliantas pripažino, kad šiai dienai nėra turto pirkėjų, siūlančių 1 700 000 Eur kainą, šio turto rinkos vertė yra žymiai kritusi, o turto pardavimo procedūrą apeliantas siekia užtęsti dėl galimų palankių teisės aktų pakeitimų ateityje. Tokiu būdu visi atskirajame skunde pareiškėjo dėstomi argumentai dėl neva per mažos ir niekuo nepagrįstos ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytos pradinės turto pardavimo kainos yra akivaizdžiai formalūs, juos yra paneigęs ir pats apeliantas.
    2. Priešingai nei teigia apeliantas, ginčijamu kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimu patvirtinta pagrįsta ir teisėta pradinė ginčo turto pardavimo kaina varžytynėse, kadangi ši kaina nustatyta remiantis paskutiniu (2017 m. birželio 21 d.) didžiausios kainos pasiūlymu dėl ginčo turto įsigijimo. Turtą nuspręsta pardavinėti viešosiose varžytynėse, kas reiškia, kad, jei rinkoje bus susidomėjimas šio turto įsigijimu, potencialūs pirkėjai varžysis tarpusavyje ir turto pardavimo kaina padidės.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-592/2012 išaiškinta, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklia investiciją, egzistuos stipri pirkėju konkurencija ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs. Šie teismų praktikos išaiškinimai paneigia apelianto atskirojo skundo teiginius, jog skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu neva sudaromos prielaidos įkeistą turtą parduoti už per mažą kainą, kas pažeistų kreditorių ir pačios bankrutavusios įmonės interesus.
    4. Teismas ginčijama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atmetė apelianto prašymą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo pagal pareiškėjo pateiktą projektą, kadangi pareiškėjas neįrodė pagrindų pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 5 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra pagrįsta ir teisėta, turto pardavimas turi vykti pagal šią tvarką.
    5. Apeliantas neįrodė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nariai neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina savo kompetenciją, susijusią su BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Priešingai, šios bankroto bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pats apeliantas įvairiomis priemonėmis trukdo turto pardavimą kreditorių komiteto nustatyta tvarka, o, galiausiai, išreiškęs pageidavimą turtą perimti savo nuosavybėn, vėliau iškėlė neteisėtas turto perėmimo sąlygas.
    6. Apeliantas neįrodė, jog jo siūloma pradinė turto pardavimo kaina varžytynėse – 1 700 000 Eur, yra pagrįsta bei egzistuoja realios galimybės turtą parduoti už šią kainą. Priešingai, šiame atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės, o ypač susijusi su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl žemės nuomos sutarčių galimo nutraukimo bei nesutikimo persirašyti nuomos sutartis su naujais turto įgijėjais, patvirtina, jog šiai dienai turtas gali būti realizuotas tik už žymiai mažesnę kainą.
  3. Atskiruoju skundu BUAB „VIPC Klaipėda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „VIPC Klaipėda“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti pareiškėjui maksimalią 5 000 Eur (atsižvelgiant į aktualius CPK pakeitimus) baudą už piktnaudžiavimą teisėmis BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, pusę šios baudos skiriant BUAB „VIPC Klaipėda“; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir priteisti BUAB „VIPC Klaipėda“ naudai iš pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas bankroto byloje pasireiškia ne tik kreditorių susirinkimo nutarimų skundimu, bet ir kitais veiksmais. Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio mėnesio skundžia iš esmės visus BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimo nutarimus dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo ir visi šie pareiškėjo skundai teismų yra atmetami. Tokia skundų gausa sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju pareiškėjo elgesys nepatenka į normaliai atidaus ir protingo kreditoriaus elgesio bankroto byloje rėmus. 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjami banko skundai dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, paaiškėjo, jog visi pareiškėjo skundų argumentai dėl ginčijamų nutarimų neteisėtumo yra formalūs.
    2. Teismas neturėjo pagrindo sumažinti BUAB „VIPC Klaipėda“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju byloje buvo nagrinėjami du atskiri pareiškėjo skundai, todėl atsakovė teikė atsiliepimus į abu skundus. BUAB „VIPC Klaipėda“ teikti atsiliepimai į skundus nėra identiški, abiejuose atsiliepimuose nurodytos bei analizuotos atsiliepimų rengimo metu buvusios aktualios faktinės aplinkybės, kurios tik vėliau keitėsi. Atsiliepimo į skundą bankroto byloje parengimas turėtų būti prilygintas atsiliepimo į ieškinį parengimui, mokestis už kurį, remiantis aktualiomis 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), neturėtų viršyti 2 044 Eur. Nagrinėjamu atveju už kiekvieno atsiliepimo parengimą buvo patirta po 484 EUR išlaidų, taigi rekomendaciniai dydžiai nebuvo viršyti.
    3. Atsakovę BUAB „VIPC Klaipėda“ atstovaujantis advokatas taip pat dalyvavo nagrinėjant pareiškėjo skundus bei bankrutavusios įmonės 2017 m. birželio 7 d. prašymą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Be to, advokato paslaugomis BUAB „VIPC Klaipėda“ naudojosi ir rengiant 2017 m. birželio 7 d. prašymą bei BUAB „VIPC Klaipėda“ poziciją teismui dėl banko prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  4. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB ,,VIPC Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo, nutraukti; kitą atsakovės atskirojo skundo dalį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį dėl baudos neskyrimo negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti baudą, nėra skundžiama atskiruoju skundu.
    2. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. įvyko aštuoni bendrovės kreditorių komiteto posėdžiai ir visuose juose buvo svarstomi klausimai bei priimami sprendimai, susiję su BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimu. Per minėtą laikotarpį bankas teikė skundus tik dėl 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. spalio 27 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto posėdžiuose priimtų nutarimų. Be to, iš pateiktų banko skundų buvo atmestas tik skundas dėl 2016 m. birželio 23 d. priimtų nutarimų. Apeliantas nesąžiningai nutyli, kad įkeisto turto perdavimo išieškotojui aktas nebuvo pasirašytas būtent dėl paties apelianto bankroto administratoriaus kaltės, kadangi pastarasis nepateikė bankui žemės savininko, t. y. valstybės, sutikimo perleisti bankui ant žemės sklypo esantį nekilnojamąjį turtą. Taip pat visiškai nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, kad pareiškėjas siekia užvilkinti turto pardavimo procedūrą dėl galimų palankių teises aktų pakeitimų ateityje.
    3. Atsiliepimas į skundą bankroto byloje pagal Rekomendacijas priskirtinas prie kitų dokumentų, kuriuose pareikšti reikalavimai, atsikirtimai ir paaiškinimai. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, taip pat įvertino, kad buvo rengiami du atsiliepimai, todėl keisti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra teisinio pagrindo.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
  2. Apeliantai apeliacinėje byloje kelia klausimus dėl: 1) pagrindų teismui įsikišti į bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo kompetenciją sprendžiant dėl bendrovės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo egzistavimo; 2) atsisakymo skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 3) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šie klausimai sudaro apeliacijos nagrinėjamoje byloje ribas ir dėl jų toliau pasisakys apeliacinės instancijos teismas. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
  1. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipeda“ atskiruoju skundu, be kita ko, skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui Danske Bank A/S Lietuvos filialui skyrimo, t. y. atskiruoju skundu siekiama nutarties, kuria bauda asmeniui nebuvo paskirta, teisėtumo įvertinimo apeliacine tvarka.
  2. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
  3. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
  4. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo nutartis, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, kadangi CPK nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės ir ji neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Remiantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2014 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-364/2014, 2013 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-634/2013).
  5. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl baudos pareiškėjui skyrimo negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

5Dėl byloje nustatytų, nagrinėjamam ginčui reikšmingų, faktinių aplinkybių

  1. 2017 m. gegužės 3 d. vykęs BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto susirinkimas 1 – uoju darbotvarkės klausimu Nutarė perleisti įkeistą turtą įkaito turėtojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui už 2 097 877,43 EUR (visa patvirtinta Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimo suma); turto perleidimo atveju visas bankroto administravimo išlaidas dengia turto perėmėjas; jei įkaito turėtojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas nesutinka per 14 dienų perimti turto – parduoti BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą, remiantis kreditorių komiteto 2016 m. birželio 23 d. nutarimo sąlygomis UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1 700 000 kainą; įpareigoti administratorių pasirašyti turto pardavimo sutartį, numatant 30 dienų galutinį atsiskaitymo terminą; nepasirašius pirkimo – pardavimo sutarties iki 2017 m. gegužės 19 d. – sušaukti naują susirinkimą dėl turto pardavimo klausimo svarstymo.
  2. 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Gaudesta“ BUAB „VIPC Klaipeda“ bankroto administratorę buvo informavusi, kad yra pasirengusi už 1 700 000 Eur kainą pirkti parduodamus, BUAB „VIPC Klaipeda“ priklausančius pastatus su žemės nuomos teisėmis, tačiau vėliau – 2017 m. birželio 14 d., informavo, kad, atsižvelgiant į besitęsiančius ginčus BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, neapibrėžtumą dėl žemės nuomos tęstinumo, prašo nedelsiant grąžinti jos sumokėtą depozitą. 2016 m. gegužės 26 d. buvo gautas ir UAB „Virtuvės technika“ pasiūlymas dėl parduodamo turto – nuomos teisės su statiniais, įsigijimo už 2 350 000 Eur, vėliau, 2017 m. sausio 6 d. pranešimu UAB „Virtuvės technika“ taip pat informavo, kad atsisako įmokėti depozitą, o pastatai be žemės nuomos sutarties bendrovės nedomina.
  3. Kadangi Danske Bank A/S Lietuvos filialo keliamos turto perėmimo sąlygos neatitiko bendrovės 2017 m. gegužės 3 d. kreditorių komiteto nutarimo ir ĮBĮ nuostatų, BUAB „VIPC Klaipeda“ bankroto administratorė teikė bendrovės 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komitetui dar kartą svarstyti klausimą dėl bendrovės turto perdavimo įkaito turėtojui arba šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, jeigu kreditorių komitetas nepritars įkaito turėtojo keliamoms sąlygoms dėl turto perėmimo.
  4. 2017 m. gegužės 30 d. BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komitetas 2 – uoju darbotvarkės klausimu Nutarė nepritarti Danske Bank A/S Lietuvos filialo siūlomoms įkeisto BUAB „VIPC Klaipėda“ turto (nekilnojamojo turto ir turtinių teisių) perėmimo įkaito turėtojo nuosavybėn sąlygoms ir toliau tęsti turto pardavimo procedūras; patvirtinti tokią BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo tvarką: visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) parduoti kartu, t. y. viename turtiniame komplekse už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 100 000 Eur; apie turto pardavimą paskelbti spaudoje (dienraštyje „Lietuvos rytas“) ir internete; pasiūlymų dėl turto įsigijimo laukti 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos; nustatyti, kad asmuo, teikiantis pasiūlymą dėl turto įsigijimo, sumoka 10 000 Eur depozitą į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą; BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti su didžiausią kainą per nustatytą terminą pasiūliusiu ir depozitą įmokėjusiu asmeniu ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas po penkiolikos kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos termino suėjimo; nustatė galutinį atsiskaitymo už parduodamą turtų terminą – iki 2017 m. birželio 27 d.
  5. 2017 m. birželio 13 d. BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas iš esmės analogiškas 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimtajam nutarimas. Minėtu kreditorių komiteto nutarimu iš esmės buvo sutrumpintas tik pasiūlymų pateikimo terminas (vietoje penkiolikos kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos, terminas sutrumpintas iki septynių kalendorinių dienų) bei turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pradžios skaičiavimo terminas (nustatyta, kad turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta per dvi kalendorines dienas ne po penkiolikos, o po septynių kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos termino suėjimo.
  6. Po minėtų kreditorių komiteto nutarimų priėmimo, 2017 m. birželio 21 d. buvo gautas UAB „Redivivus“ pareiškimas dėl turto įsigijimo už 730 000 Eur kainą, UAB „Uni trading“ pareiškimas dėl turto įsigijimo už 555 000 Eur kainą, UAB „Baltic casings“ pareiškimas dėl turto įsigijimo už 200 000 Eur kainą, depozitą sumokėjo UAB „Norinta“.
  7. Siekiant greitesnio bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo bei atsižvelgus į tai, kad po spaudoje paskelbto pardavimo konkurso atsirado net keturi potencialūs pirkėjai, norintys pirkti BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausantį turtą, 2017 m. liepos 5 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komitete buvo nustatyta visiškai nauja BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo tvarka bei kainos, nutarta: turto pardavimą vykdyti viešose varžytynėse (interneto portale e.varzytynes.lt), nustatant pradinę 730 000 Eur turto pardavimo kainą (pagal didžiausią gautą pasiūlymą), bei nustatant 1 000 Eur kainos didinimo intervalą; turto nepardavus pirmose varžytynėse, skelbti antras varžytynes, nustatant pradinę 500 000 Eur parduodamo turto kainą bei 1 000 Eur kainos didinimo intervalą; turto nepardavus antrose varžytynėse, skelbti trečias varžytynes, nustatant pradinę 100 000 Eur parduodamo turto kainą bei 1 000 Eur kainos didinimo intervalą; turto nepardavus trečiose varžytynėse, parduoti turtą viešo pasiūlymo būdu, paskelbiant mažiausiai dviejuose Lietuvos dienraščiuose, kad turtas parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą; neatsiradus norinčių pirkti turtą viešo pasiūlymo būdu, turtą neatlygintinai perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei; varžytynių vykdymo ir skelbimų išlaidas įtraukti į bendras bankroto administravimo išlaidas.
  8. Pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas ginčijo minėtus 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 5 d. BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto nutarimus, prašydamas juo panaikinti, bei prašė teismo patvirtinti ir jo siūlomą BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio ir jam įkeisto turto pardavimo tvarką. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad BUAB „VIPC Klaipeda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komitete priimti nutarimai iš esmės pakeitė kitus, pareiškėjo taip pat skundžiamus nutarimus, priimtus 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komitetuose, sprendė, kad pareiškėjo skundų dėl pastaruosiuose kreditorių komiteto susirinkimuose priimtų nutarimų nagrinėjimas tapo nebeaktualus. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės neginčija šių pirmosios instancijos teismo išvadų, pasisakydamas tik dėl BUAB „VIPC Klaipeda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. nutarimų teisėtumo toliau šioje nutartyje nepasisakys (CPK 320 straipsnis).
Dėl BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimo teisėtumo ir teismo teisės spręsti kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus
  1. Kreditorių susirinkimo teises nustato ĮBĮ 23 straipsnis. Šioje normoje išvardytos teisės rodo, kad kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.
  2. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
  3. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Situacija, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu, ĮBĮ nereglamentuojama. Nustatęs, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ne tik teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą išimtinumas, bet ir teismo įsiterpimui būtinos sąlygos – bankroto proceso vilkinimo bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, konstatavimas.
  4. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad, esant situacijai, kuomet ankstesni turto vertinimai netenka savo aktualumo, o naujo turto vertinimo, kurio metu būtų įvertinta ir žemės nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybė, nėra atlikta, netikslinga nustatyti pernelyg aukštą parduodamo turto kainą. Teismas taip pat sprendė, BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių susirinkimas nevengia įgyvendinti savo kompetencijos sprendžiant turto pardavimo klausimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teismui įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją bei nustatyti pareiškėjo siūlomą turto pardavimo tvarką.
  5. Pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, nesutikdamas su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su BUAB „VIPC Klaipeda“ turto pardavimo kaina – byloje nėra duomenų, kad parduodamo bendrovės turto vertė būtų ženkliai sumažėjusi, t. y. net iki 730 000 Eur; 2) Danske Bank A/S Lietuvos filialo siūloma pradinė turto pardavimo kaina – 1 700 000 Eur, atitinka tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus; 3) teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti bendrovės turto pardavimo kainą bei tvarką, kadangi, BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komitetui priimant nutarimus, nėra siekiama maksimaliai patenkinti bendrovės kreditorių interesus ir padengti patirtas bankroto administravimo išlaidas, tačiau yra siekiama vienintelio tikslo – kuo greičiau parduoti bendrovės turtą ir užbaigti bendrovės bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
  6. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo procedūra yra užsitęsusi – ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas pratęstas jau du kartus. Aplinkybė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ likvidavimo procedūra tęsiasi nepagrįstai ilgą laiką buvo konstatuota dar Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2051-798/2016, sprendžiant klausimą dėl 2016 m. birželio 23 d. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitete priimto nutarimo panaikinimo. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad bankrutavusios bendrovės turtas realizuojamas keletą metų, įvyko daugiau kaip dvidešimt varžytynių, tačiau turtas iki šiol nėra parduotas.
  7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ 2016 m. birželio 23 d. kreditorių komitetui 1 – uoju darbotvarkės klausimu nustačius 2 900 000 Eur pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (žemės sklypų nuomos teisių kaina – 2 890 000 Eur ir statinių kaina – 10 000 Eur), 2017 m. kovo mėnesį buvo gautas UAB „Rasa“ pasiūlymas įsigyti turtą už 1 850 000 Eur, tačiau su sąlyga – kad bus gautas patvirtinimas, jog Nacionalinė žemės tarnyba, pardavus nuomos teisę, sutinka pratęsti žemės nuomos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis. 2016 m. gegužės 16 d., buvo gautas UAB „Gaudesta“ pasiūlymas už 1 700 000 Eur kainą pirkti parduodamus, BUAB „VIPC Klaipeda“ priklausančius, pastatus su žemės nuomos teisėmis, tačiau vėliau – 2017 m. birželio 14 d., UAB „Gaudesta“ pranešimu informavo, kad, atsižvelgiant į besitęsiančius ginčus BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, neapibrėžtumą dėl žemės nuomos tęstinumo, prašo nedelsiant grąžinti jo sumokėtą depozitą; 2016 m. gegužės 26 d. buvo gautas UAB „Virtuvės technika“ pasiūlymas dėl parduodamo turto – nuomos teisės su statiniais įsigijimo už 2 350 000 Eur, vėliau, 2017 m. sausio 6 d. pranešimu UAB „Virtuvės technika“ informavo, kad atsisako įmokėti depozitą, o pastatai be žemės sutarties bendrovės nedomina.
  8. Po 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 13 d. BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto sprendimų parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 100 000 Eur, buvo gauti pasiūlymai įsigyti parduodamą bendrovės turtą; didžiausia pasiūlyta kaina siekė 730 000 Eur.
  9. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad besitęsiančio neapibrėžtumo, susijusio su žemės nuomos teise, parduodamo bankrutavusios bendrovės turto patrauklumas yra sumažėjęs, už parduodamą turtą siūlomos ženkliai mažesnės sumos. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad minėtos, parduodamo turto patrauklumo sumažėjimą lėmusios aplinkybės nėra išnykusios ir šiuo metu – Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamas BUAB „VIPC Klaipeda“ prevencinis ieškinys atsakovei – Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1SD-1369-(8.2) atsakovė informavo, jog ketina pavesti savo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, prašo uždrausti atsakovei (tame tarpe ir jo skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus) vienašaliu nutraukimu prieš terminą (civilinė byla Nr. e2-10329-906/2017). Taigi, ginčo turto vertinimo išvadomis, kuriomis remiasi apeliantas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu negali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl ginčo turto rinkos vertės.
  10. Apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komiteto nustatyta pradinė turto pardavimo kaina neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, ar iš esmės pažeidžia kreditorių interesus. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pradinė turto pardavimo kaina kreditorių komiteto buvo nustatyta remiantis objektyviu ir racionaliu kriterijumi – pagal didžiausią realiai už šį turtą pasiūlytą kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, užsitęsus bendrovės likvidavimo bei turto pardavimo procedūrai, dėl besitęsiančio neapibrėžtumo, susijusio su žemės, nuomos teisė, sumažėjus parduodamo turto patrauklumui, ne per daug didelės pradinės turto pardavimo kainos nustatymas atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad, atsižvelgus į pakitusias aplinkybes, ginčo turtas šiuo metu galėtų būti realizuotas už jo siūlomą pradinę turto pardavimo kainą.
  11. Priešingai apelianto argumentams, pradinės turto kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Bankroto administratorius turi pareigą, kylančią iš bendrosios jo pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir apeliantui, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą turtą, informuoti potencialius pirkėjus apie jo patrauklumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1357-330/2017).
  12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra tiesiogiai paminėti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo bei sąžiningumo principai, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą procesinį sprendimą, nevertino skundžiamo 2017 m. liepos 5 d. kreditorinių komiteto nutarimo bei kreditorių komiteto nustatytos pradinės turto pardavimo kainos atitikties šiems principams. Pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas šiems principams prieštarauja, dėl šioje nutartyje jau aptartų argumentų, nėra.
  13. Priešingai apelianto teiginiams, tai, kad skundžiamu nutarimu nėra numatyta bankroto administratoriaus pareiga nei po pirmųjų, nei po antrųjų ar trečiųjų neįvykusių varžytynių pasiūlyti bendrovės turtą perimti įkaito turėtojui – bankui, nepatvirtina skundžiamo nutarimo prieštaravimo CK įtvirtintiems bendriesiems teisės principams ir ĮBĮ 33 straipsniui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įkaito turėtojo bei hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą įtvirtina ĮBĮ nuostatos, detaliai reglamentuojančios šios įkaitos turėtojo teisės įgyvendinimo tvarką (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis), todėl minėtos teisės ir jos realizavimo tvarkos nenurodymas kreditorių komiteto nutarime šios teisės nepaneigia.
  14. Nustačius, kad 2017 m. liepos 5 d. BUAB „VIPC Klaipeda“ kreditorių komitete priimtas nutarimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taip pat nesudaro pagrindo bankroto proceso vilkinimui, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nei naikinti minėtą kreditorių komiteto nutarimą, nei, juo labiau, įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirto klausimo dėl turto pardavimo kainos bei tvarkos sprendimą.
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
  1. Kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos procesą laimėjusiai šaliai visais atvejais individualiai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą. Nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis.
  2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti atsakovės patirtų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas).
  3. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepagrįstai rėmėsi ne šiuo atveju aktualiu Rekomendacijų 8.2 punktu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-405-381/2017), o Rekomendacijų 8.16 punktu, nustatančiu ženkliai mažesnį koeficientą, dėl ko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų keistina, atsakovės naudai iš pareiškėjo priteisiant 968 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
  1. 2017 m. lapkričio 3 d. teisme gauti įrodymai, patvirtinantys atsakovės BUAB ,,VIPC Klaipėda“ apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą rengimą turėtas advokato pagalbos išlaidas – 193,60 Eur. Pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos, kaip neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš pareiškėjo priteistinos visa apimtimi.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 338 straipsniu,

Nutarė

7Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB ,,VIPC Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas atsakovės BUAB ,,VIPC Klaipėda“ prašymas dėl baudos Danske Bank A/S Lietuvos filialui skyrimo.

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti – padidinti atsakovei BUAB ,,VIPC Klaipėda“ iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį iki 968 Eur. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

9Iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo priteisti atsakovei BUAB ,,VIPC Klaipėda“ 193,60 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai