Byla e2YT-1463-814/2016
Dėl palikimo priėmimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., nedalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, suinteresuotiems asmenims Ž. P., T. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. P., T. V., dėl palikimo priėmimo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas V. S. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad 1999-01-01 mirusios A. P., a. k. ( - ) palikimas buvo priimtas ir valdomas nuo jos mirties momento jos sūnaus V. S., a. k. ( - ) (reg. Nr. CP-139).

5Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 1996-09-03 pareiškėjo mama A. P. įsigijo du žemės sklypus, esančius ( - )., kurių unikalūs numeriai ( - ) ir duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai buvo įgyti A. P. asmeninės nuosavybės teise, ji nebuvo surašiusi jokio testamento. Po A. P. mirties 1999-01-01 pareiškėjas nesuprato, kad norint paveldėti turtą reikia per tris mėnesius kreiptis į notaro biurą. Nekilnojamuoju turtu pareiškėjas rūpinasi nuo 2015 m. pradžios, nes tik tuomet sužinojo, kad mamai priklauso minėti žemės sklypai. Jis perėmė namų apyvokos daiktus, rūpinosi žemės sklypais, juos naudojo, prižiūrėjo, nuomodavo kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jis pradėjo faktiškai valdyti turtą po motinos A. P. mirties (b. l. 2-5).

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai parodė, kad jis su mama iki jos mirties gyveno ( - ) Grįžęs iš armijos su mama jis gyveno visą laiką. Pablogėjus motinos sveikatai ji buvo nuvežta į ( - ) kaimo senelių namus. Tėvas mirė 1981 m., o motina mirė 1999 m. Jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą, nes nežinojo apie būtinas teisines procedūras norint priimti palikimą. Dar mamai būnant gyvai žemės sklypai buvo nuomojami kitiems asmenims. Mamai priklauso 3 ha žemės. Iš pradžių žemės sklypus mama nuomojo J. o vėliau nuomojo S.. Iki 2015 m. žemės sklypus nuomojosi S.. Apie jo mamai priklausančius žemės sklypus jam pasakė asmuo dirbantis Jonavos rajono savivaldybėje, nes jo žemės sklypas buvo greta jo mamos sklypo. Mamai dar esant gyvai jis nežinojo, kad žemė yra išpirkta. Tai sužinojęs kreipėsi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą, jam buvo išduotas žemės planas. Buvo nuvažiavęs pasižiūrėti žemės sklypų. Šiuo metu pagal žodinį susitarimą leido žemę dirbti K. K.. Ateityje jis ketina nuomoti žemę. Po mamos mirties toliau gyvendamas mamos namuose jis naudojosi mamos baldais. Mamos likusius drabužius atidavė kaimynėms. Jis važiuodavo pasižiūrėti žemės sklypų, matydavo, kad žemė dirbama. Seserys jokių pretenzijų jam neturi, gyvena užsienyje.

7Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z. parodė, kad pareiškėjo mama nuomodavo žemę bendrovei, vėliau fiziniams asmenims. Pareiškėjas lankydavo motiną senelių namuose. Po A. P. mirties fiziniai asmenys ir toliau tą žemę dirbo, tačiau pareiškėjui jie nieko nemokėjo, nuomininkai žeme naudojosi kaip savo ir laikė tą žemę sava. Pareiškėjas tik pakalbėjus su F. sužinojo, kad A. P. žemės sklypai yra išpirkti.

8Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėjas įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (b. l. 19-21). Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

9Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad žėmės sklypus, esančius ( - )., A. P. įsigijo iš valstybės 1996-09-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P46-/96-0449. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad po mamos mirties jis perėmė motinos namų apyvokos daiktus, drabužius, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis rūpinosi, prižiūrėjo, nuomavo kitiems asmenims po motinos mirties atsiradusi palikimą. Neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėjas pateiks duomenų, kurie patvirtins, kad jis priėmė palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti (b. l. 35-37). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo informuota tinkamai (b. l. 28), tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui.

10Suinteresuoti asmenys Ž. P. ir T. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka pilna apimtimi. Nurodė, kad pareiškėjas žemės sklypais rūpinasi ir juos prižiūri. Tik praeitais metais sužinojo, kad minėti sklypai priklauso mirusiai motinai. Mano, jog pareiškėjas priėmė motinos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Nurodė, jog teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena užsienyje (b. l. 24,25).

11Pareiškimas tenkintinas.

12Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 str. 2 d. 8 p. nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

14Pareiškėjo pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas V. S. yra B. S. ir A. P. sūnus (b. l. 23). Pareiškėjo tėvai susituokė 1954-08-22 (b. l. 8). Pareiškėjo tėvas B. S. mirė 1981-05-15 (b. l. 10). Pareiškėjo motina A. P. nuo 1996-09-03 asmeninės nuosavybės teise įgijo du žemės sklypus adresu ( - )., kurių unikalūs numeriai ( - ) ir ( - ) (b. l. 12-13). Minėti žemės sklypai buvo įgyti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P46/96-0449 (b. l. 38-39). Pareiškėjo motina A. P. mirė 1999-01-01 (b. l. 11). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad motina A. P. nebuvo sudariusi testamento.

15Pareiškėjo motina A. P. mirė 1999-09-01, t. y. galiojant 1964 m. CK. Atitinkamai, sprendžiant šią bylą vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

16Teismo posėdžio metu apklausto pareiškėjo V. S. paaiškinimais nustatyta, kad jis visą laiką gyveno su motina A. P. ir tik vėliau, pablogėjus jos sveikatai motina buvo išvežta į ( - ) kaimo senelių namus. 1999 m. mirus motinai jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad turtą paveldės automatiškai. Po motinos mirties jis ir toliau naudojosi motinos namų apyvokos daiktais, drabužius atidavė kaimynėms. Pareiškėjas paaiškino, kad dar esant gyvai motinai A. P. žemės sklypai buvo nuomojami bendrovei, vėliau fiziniams asmenims. Po motinos mirties žeme ir toliau naudojosi fizinis asmuo, kuris nemokėjo pareiškėjui už žemę. Apie tai, kad minėti žemės sklypai yra išpirkti iš valstybės pareiškėjas sužinojo tik po pokalbio su asmeniu, kurio žemės sklypai buvo greta A. P. žemės. Aplinkybę, kad pareiškėjas apie motinai priklausančius žemės sklypus sužinojo tik 2015 m., patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z.. Liudytoja parodė, kad po A. P. mirties fiziniai asmenys ir toliau tą žemę dirbo, pareiškėjui V. S. nieko nemokėjo, nuomininkai žeme naudojosi kaip savo ir laikė tą žemę sava. Pareiškėjas tik pakalbėjęs su asmeniu pavarde F. sužinojo, kad motinos A. P. žemė yra išpirkta.

17Pareiškėjo V. S. seserys Ž. P. ir T. V. teismui pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas žemės sklypais rūpinasi ir juos prižiūri. Pažymėjo, kad tik praeitais tapo žinoma, kad minėti žemės sklypai priklauso mirusiai motinai A. P..

18Atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojos parodymus, į pareiškėjo seserų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, į byloje esančią rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad V. S. priėmė palikimą po motinos A. P. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką gyveno su motina A. P., po jos mirties perėmė namų apyvokos daiktus, motinos drabužius. Sužinojęs, kad žemės sklypai priklauso jo mirusiai motinai, pareiškėjas jais rūpinosi, sprendė kam juos išnuomoti, bei ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas susitvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų nuosavybės, t. y. kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

19Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Atitinkamai, tikslu gauti paveldėjimo liudijimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S. priėmė palikimą, likusį po motinos A. P. mirties.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančius dokumentus negali (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

22Teismas išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatyrė.

23Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-05 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4046-4659 pareiškėjui V. S. suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b. l. 6). 2016-06-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. patirta 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

24Teismas pažymi, kad pagal CPK 443 str. 6 d. nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai nėra skirtingi, priešingu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų Ž. P. ir T. V. interesai nebuvo skirtingi, nes pareiškėjo seserys visiškai sutiko su pareiškėjo pareiškimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėjas pateiks duomenų, kurie patvirtins, kad jis priėmė palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Be to, nei pareiškėjas teismo posėdžio metu, nei jo atstovas pateikdamas pareiškimą teismui priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė. Vertinant tai, kas nurodyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteisiamos.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

26pareiškimą tenkinti visiškai.

27Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. ( - ), priėmė palikimą, likusį po motinos A. P., a. k. ( - ) mirusios 1999 m. sausio 1 d., mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jai priklausantį turtą.

28Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

29Sprendimas per 30 dienų nuo kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.... 3. Teismas... 4. pareiškėjas V. S. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti... 5. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 1996-09-03 pareiškėjo mama A. P.... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. palaikė pareiškimą jame... 7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z. parodė, kad pareiškėjo mama... 8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 10. Suinteresuoti asmenys Ž. P. ir T. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą,... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 14. Pareiškėjo pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais,... 15. Pareiškėjo motina A. P. mirė 1999-09-01, t. y. galiojant 1964 m. CK.... 16. Teismo posėdžio metu apklausto pareiškėjo V. S. paaiškinimais nustatyta,... 17. Pareiškėjo V. S. seserys Ž. P. ir T. V. teismui pateikė atsiliepimus į... 18. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojos parodymus, į pareiškėjo seserų... 19. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą,... 20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti, sukels teisines... 22. Teismas išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatyrė.... 23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-05... 24. Teismas pažymi, kad pagal CPK 443 str. 6 d. nagrinėjant bylas ypatingosios... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270... 26. pareiškimą tenkinti visiškai.... 27. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. ( - ), priėmė... 28. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno...