Byla 3K-3-93/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo; tretieji asmenys: G. A., Kretingos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu V. A. individualiai statybos įmonei „Vaja“ buvo suteiktas 1300 kv. m žemės sklypas ( - ), gamybinei bazei statyti. 1991 m. lapkričio 26 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus ir parengtas projektas, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis. Pagal atliktų nulinio ciklo statybos darbų faktą 1994 m. kovo 29 d. parengtas žemės sklypo planas, kuriame nurodyti pamatai. 2000 m. vasario 21 d. ieškovo individuali įmonė buvo likviduota. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4-2153-(1.3) ir sprendimu Nr. 1027 atsakovei A. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,50 ha žemės sklypą ( - ). Pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ( - ), yra pastato pamatai ir stovi statybinis namelis.

52007 m. gegužės 3 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu paskirtame 1300 kv. m žemės sklype ( - ), kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654, pastatyti pamatai priklauso nuosavybės teise ieškovui; nurodė, kad šis faktas reikšmingas siekiant nusipirkti valstybinės žemės, kurioje yra pamatai, sklypą; pripažinti 1300 kv. m ploto žemės sklypo ( - ) gatvėje, kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654, esančio žemės sklype unikalus Nr. ( - ), perleidimą A. P. neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 4-2153-(1.3) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1027 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ); panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją; taikyti restituciją ir įpareigoti A. P. grąžinti nurodytą žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė juridinę reikšmę valstybinei žemei po pamatais pirkti turintį faktą, kad V. A. valdo nuosavybės teise pamatus ir komunikacijas Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu paskirtame 1300 kv. m ploto žemės sklype ( - ) gatvėje, kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654; pripažino neteisėtu 1300 kv. m ploto žemės sklypo ( - ) gatvėje, ( - ) mieste, kurio centro koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje yra x-6195803 ir y-451654, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), perleidimą A. P.; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 4-2153-(1.3) ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1027 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ); panaikino nurodyto žemės sklypo teisinę registraciją; taikė restituciją ir įpareigojo A. P. grąžinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

8Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nustatė, kad ginčo žemės sklype yra pamatai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jis nuosavybės teise valdo žemės sklype esančius pamatus, taip pat negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kitokia tvarka; prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę, nes pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos taisyklių 1, 2 ir 3 punktus ieškovas įgis teisę nusipirkti po jam nuosavybės teise esančiais pamatais suprojektuotą žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka – statybos būdu – įgijo nuosavybės teisę į statinį – pamatus, todėl nustatytinas jo prašomas juridinę reikšmę valstybinei žemei po šiais pamatais pirkti turintis faktas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas įsakymą ir sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą atsakovei A. P., pažeidė ieškovo, kaip pamatų ir komunikacijų, esančių šiame žemės sklype, savininko, teises (CK 4.95 straipsnis). Dėl to teismas pripažino atsakovo priimtus įsakymą ir sprendimą dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimo atsakovei neteisėtais, juos panaikino, taip pat panaikino šio žemės sklypo teisinę registraciją ir, taikydamas restituciją, įpareigojo atsakovę grąžinti nurodytą žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu patenkino atsakovės A. P. apeliacinio skundo dalį: Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą: bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nutraukė; ieškinio dalį dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo A. P. pripažinimo neteisėtu, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), taip pat dėl nurodyto žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė.

10Kolegija nurodė, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai apskritai nebuvo registruoti, nes tai reiškia, kad statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti; tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuotam asmeniui inicijavus viešojo administravimo procedūras Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nustatyti ieškovo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina. Dėl kitų ieškinio reikalavimų kolegija nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovo individualiai įmonei buvo suteiktas Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu, tačiau nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. galiojo Žemės reformos įstatymas, pagal kurio 17 straipsnio 1 dalį žemės reformą vykdo apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos; pagal šio įstatymo 18 straipsnį asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkio ir kitai veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai; apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu parengia sprendimų dėl jų tenkinimo projektus. Kolegija konstatavo, kad sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo ieškovo individuliai įmonei priėmė neįgaliota institucija – Kretingos miesto taryba, todėl šis sprendimas yra niekinis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, šio žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė vietos savivaldos institucijos kompetenciją reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė neteisėtą išvadą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimo skirti ieškovui žemės sklypą niekinio pobūdžio. Nurodyto sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti. Pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 11 punktą savivaldybės taryba turėjo išimtinę teisę nustatyti nuosavybės objektų teisinį režimą, spręsti jų naudojimo kontrolės ir kitus nuosavybės klausimus; šio įstatymo 11 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) miesto taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus ir svarsto bei sprendžia žemės skyrimo juridiniams ir fiziniams asmenims klausimus; pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktą tik savivaldybės skiria žemės sklypus, vykdo žemės naudojimo ir apsaugos, žemėtvarkos valstybinį valdymą ir kontrolę, sprendžia kitus klausimus. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Kretingos savivaldybės taryba turėjo teisę skirti žemės sklypus mieste, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino niekiniu ir negaliojančiu šios savivaldos institucijos priimtą sprendimą skirti žemės sklypą kasatoriaus individualiai įmonei.

142. Teismas, nutraukęs bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statomo (nebaigto statyti) nekilnojamojo turto registravimą ir pridavimą eksploatuoti, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Teismas nenurodė nė vieno iš CPK 293 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų. Teismas rėmėsi tik Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija ir netaikė kitų teisės aktų, taip pat neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statybą pradėjo juridinio asmens teisių neturinti kasatoriaus individuali įmonė, kuri 2000 m. buvo likviduota, ir kasatorius yra šios teisių perėmėjas; iki įmonės likvidavimo statyba nebuvo baigta; nei pamatai, nei komunikacijos nebuvo inventorizuoti. Prieš įmonės likvidavimą galiojusioje Žemės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai, juose esantys pastatai, statiniai, kitas nekilnojamasis turtas, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininko prievolės ir kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą registruojami Nekilnojamojo turto registre šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, detalizuojančių duomenų įrašymo į registrą tvarką, 9 punkte buvo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas ir teisės į jį registruojamos tik tada, kai turtas inventorizuojamas, o 46 punkte – kad teisiškai neregistruojami nebaigti statyti statiniai, jeigu jie nustatyta tvarka neinventorizuoti. Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 6 punkte buvo nustatyta, kad registre registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį, butą naudoti arba pasikeitus savininkui. Nė vienas teisės aktas nenustatė privalomos inventorizacijos statybos laikotarpiu, todėl ieškovo statomas statinys nebuvo inventorizuojamas. Tam, kad būtų užfiksuoti ginčo pamatai, 1994 m. parengtas žemės sklypo planas, nurodant jame šiuos pamatus. Kasatorius, perėmęs visas likviduotos individualios įmonės teises, pagal įstatymą perėmė ir turtines teises į savivaldos institucijos paskirtą įmonei žemės sklypą, neinventorizuotus pastato pamatus (cokolinį aukštą su perdanga), žemės sklype įrengtas komunikacijas. Dėl to, kad inventorizuoti pastatą statybos metu nebuvo privaloma, o statyba nebuvo baigta, nebaigtas statyti pastatas negalėjo būti priduotas eksploatuoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti civilinės bylos dalį, remdamasis tuo, kad nebaigtas statyti pastatas nebuvo įregistruotas.

153. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareikštas tam, kad kasatorius galėtų įregistruoti pamatus ir komunikacijas, esančius ginčo žemės sklype. Byloje iš esmės keliamas tik vienas klausimas – ar kasatorius yra įstatyminis jo individualios įmonės teisių perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pamatai pastatyti kasatoriaus darbu jo lėšomis ir medžiagomis ir kad kasatorius yra individualios įmonės teisių perėmėjas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakė dėl kasatoriaus nuosavybės teisės ar turtinių teisių į ginčo žemės sklypo dalį (1300 kv. m), pamatus ir komunikacijas, taip įteisindamas atsakovės A. P. nuosavybės teisę į ieškovo turtą, nors pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį nuosavybė neliečiama. Atsakovė nereiškė byloje jokių reikalavimų dėl kasatoriaus nuosavybės teisės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė savo sprendimo teisėtumo, t. y. kodėl kasatoriaus turtas ir turtinės teisės turi neatlygintinai tekti atsakovei, nors nėra tokio jos reikalavimo.

164. Teismas pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias žemė, užimta privačių asmenų statinių, priskiriama valstybės išperkamai ir negrąžinama natūra buvusiam savininkui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo žemės sklype yra kasatoriaus lėšomis, darbu ir medžiagomis (individualios įmonės turtas neatskirtas nuo savininko turto) pastatyti pamatai su pirmojo aukšto grindų perdengimu (tai patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) ir komunikacijos, o atsakovė žinojo apie kasatoriui paskirtą žemės sklypą, jo pastatytus pamatus ir komunikacijas, pagrįstai konstatavo, kad jai neteisėtai atkurta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., G. N., V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Dėl to, kad ginčo žemės sklype yra kasatoriaus įrengtos komunikacijos, pastatyta gamybinės bazės dalis (pamatai su perdengimu) ir yra galiojantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas dėl žemės skyrimo, atsakovei negalėjo būti grąžintas natūra visas ginčo žemės sklypas, t. y. negalėjo būti grąžinta kasatoriui skirta šio žemės sklypo dalis – 1300 kv. m.

175. Teismas esmingai pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nes peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nebuvo ginčijamas Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas, tačiau jį apeliacinės instancijos teismas panaikino, nors, minėta, nėra pagrindo laikyti šį sprendimą niekiniu. Be to, Kretingos savivaldybė neįtraukta dalyvauti byloje kaip atsakovas, todėl teismas negalėjo panaikinti jos priimto akto. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo ieškovo nuosavybės teisės į komunikacijas ir gamybinės bazės pamatus, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimu nuosavybės teisė į nurodytą turtą suteikta atsakovei. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė gali būti paimama iš savininko tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad atsakovės interesai gali būti prilyginti visuomenės poreikiams. Skundžiamu teismo sprendimu pažeistos kasatoriaus turtinės teisės ir teisėti lūkesčiai, jam padaryta žala.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad Kretingos rajono savivaldybės 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimas priimtas neįgaliotos institucijos, todėl yra niekinis ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

202. Kasacinio skundo argumentai dėl Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype esantys pamatai ir komunikacijos priklauso kasatoriui nuosavybės teise. Pateikti prekių pirkimo, pardavimo čekiai neįrodo, kad juose nurodytos medžiagos buvo panaudotos pamatams statyti. Neaišku, kokiu pagrindu kasatorius pretenduoja į 1991 m. pradėtus statyti ir dabartiniu metu jau sugriuvusius pamatus, kokia šių paskirtis. Pastatai nebuvo įregistruoti, tai reiškia, kad statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti.

213. Klaipėdos apskrities viršininko priimti sprendimas ir įsakymas dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimo yra teisėti. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė žemės reformą vykdančiai institucijai visus dokumentus, būtinus nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atkurti.

22Atsakovė A. P. buvo pateikusi atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. kovo 3 d. nutartimis jį atsisakyta priimti dėl neatitikties CPK 351 straipsnio reikalavimams.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25

26Dėl žemės sklypo suteikimo teisėtumo

27Žemės reformos įstatymo (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio 1991 m. rugsėjo 1 d., paskirtis – reglamentuoti žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnyje nurodyti žemės reformos tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perkant ją; sudaryti teisines, organizacines ir ekonomines prielaidas plėtoti žemės ūkio gamybai laisvai pasirenkant ūkininkavimo formas. Žemės reformą vykdė apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ar kitai veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu išanalizuodavo prašymus žemei gauti, parengdavo sprendimų dėl jų tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuodavo pretendentus. Darytina išvada, kad apylinkės agrarinės reformos tarnyba atlikdavo paruošiamuosius veiksmus, reikalingus žemės sklypui suteikti kaimo vietovėje konkrečiam asmeniui.

28Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje galiojo nuostata, kad valstybinės žemės fondui priklausančia žeme disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti.

29Vyriausybė 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 2.6 punkte nustatė, kad miestų ir rajonų savivaldybės privalo užtikrinti, jog nuo 1991 m. spalio 1 d. būtų tenkinami visų piliečių pageidavimai gauti sklypą gyvenamiesiems namams, socialiniams ir gamybiniams objektams statyti. Kretingos miesto taryba, vadovaudamasi šiuo Vyriausybės nutarimu, 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu, kuris galioja ir šiuo metu, ieškovo individualiai statybos įmonei „Vaja“ suteikė 1300 kv. m žemės sklypą ( - ), gyvenamajam namui-administraciniam pastatui ir gamybiniam pastatui statyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kretingos miesto taryba, suteikdama ieškovo įmonei žemės sklypą, nepažeidė nei Žemės reformos įstatymo, nei Vyriausybės nutarimo ir neviršijo savo kompetencijos ribų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Kretingos miesto tarybos sprendimas yra niekinis ir nesukėlė teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.

30Ieškovo įmonė suteiktame sklype pastatė pamatus, kurie stovi ir šiuo metu. Likvidavus individualią įmonę, ieškovas tapo jos teisių perėmėju ir įgijo teisę naudotis suteiktu sklypu bei jame esančiais pastato pamatais ir komunikacijomis, kurie jam priklauso nuosavybės teise, todėl ieškovas sklypą valdo nuomos sutarties pagrindu, nors ji raštu nesudaryta, arba turi teisę įsigyti sklypą privačion nuosavybėn. Tiek 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 4 punkte, tiek 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemė, užimta fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išperkama valstybės, piliečiams nuosavybės teisės į tokią žemę neatkuriamos ir už ją atlyginama pagal nurodyto įstatymo 16 straipsnį. Byloje esanti statomų pastatų pamatų schema patvirtina, kad pamatai užima didelę dalį žemės sklypo (T. 2, b. l. 80), kuris reikalingas statomiems pastatams eksploatuoti. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas statomiems pastatams eksploatuoti, ši žemė yra valstybės išperkama ir į šį sklypą atsakovei neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės. Dėl to pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą ir sprendimą, kuriuo atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į ginčo žemės sklypą, priėmė teisėtą sprendimą, nors nurodė ne tą teisinį pagrindą bei argumentus. Tačiau nurodyti netikslumai nėra pagrindas teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti teisėjų kolegijos nurodytu pagrindu bei išdėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo atsakovei pripažinimo neteisėtu, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo ir sprendimo atkurti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, taip pat dėl nurodyto žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo ir atmesdamas šią ieškinio dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netaikė tų teisės normų, kurias reikėjo taikyti. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo (jo dalies) priėmimui, todėl nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

32Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

33Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

34Pirmosios instancijos teismas, patekindamas ieškovo pareiškimą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys pastato pamatai, šią išvadą grindė rašytiniais įrodymais. Pamatų valdymo nuosavybės teise faktą teismas nustatė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturi dokumentų, patvirtinančių, jog jis nuosavybės teise valdo pamatus bei komunikacijas ir negali jų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip teismas faktą, kad ginčo žemės sklype esantys pamatai priklauso ieškovui nuosavybės teise, nustatęs rašytinių dokumentų pagrindu, nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Ta aplinkybė, kad atitinkamos institucijos atsisako parduoti ar nuomoti ginčo žemės sklypą, taip pat atsisako registruoti daiktines teises į pamatus ir komunikacijas, nėra teisinis pagrindas juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Pamatų įteisinimas ir žemės sklypo nuomojimas ar įsigijimas iš valstybės galimas inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Žemės reformos, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro ir Statybos įstatymus. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir byla dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

35Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir ši bylos dalis nutraukta, palikti nepakeistą.

39Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1300 kv. m ploto žemės sklypo perleidimo A. P. pripažinimo neteisėtu, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-2153-(1.3) ir 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1027 atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), taip pat dėl nurodyto žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu V. A. individualiai... 5. 2007 m. gegužės 3 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 10. Kolegija nurodė, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė vietos... 14. 2. Teismas, nutraukęs bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 15. 3. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareikštas tam,... 16. 4. Teismas pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 17. 5. Teismas esmingai pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, nes peržengė... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad... 20. 2. Kasacinio skundo argumentai dėl Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo yra... 21. 3. Klaipėdos apskrities viršininko priimti sprendimas ir įsakymas dėl... 22. Atsakovė A. P. buvo pateikusi atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. ... 26. Dėl žemės sklypo suteikimo teisėtumo... 27. Žemės reformos įstatymo (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio 1991 m.... 28. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje galiojo nuostata, kad valstybinės žemės... 29. Vyriausybė 1991 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios... 30. Ieškovo įmonė suteiktame sklype pastatė pamatus, kurie stovi ir šiuo metu.... 31. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 32. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 33. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 34. Pirmosios instancijos teismas, patekindamas ieškovo pareiškimą ir... 35. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. ... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 39. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...