Byla 2-1036/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Solestina“ kreditoriniai reikalavimai, uždarosios akcinės bendrovės ,,Solestina“ bankroto byloje, civilinė byla Nr. B2-905-343/2010.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Solestina” iškelta bankroto byla.

5BUAB ,,Solestina“ administratorius sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino UAB „Solestina” kreditorių reikalavimus, tarp jų G. J. 1105,46 Lt dydžio reikalavimą ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 768 851,44 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

7Kreditorius G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB ,,Solestina“ kreditoriaus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 768 851,44 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad kreditorius Kauno apskrities VMI nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumą. Kauno apskrities VMI pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo nurodė, kad BUAB ,,Solestina“ yra skolinga biudžetui 5 778 Lt dydžio nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau, atsižvelgiant į UAB ,,Solestina“ mokesčių administratoriui pateiktos nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos duomenis, apskaičiuota nekilnojamojo turto mokesčio suma yra tik 1 568 Lt. Atsižvelgiant į UAB ,,Solestina“ mokesčių administratoriui pateiktas pridėtinės vertės mokesčio ir pajamų mokesčio bei PSD įmokų deklaracijas, Kauno apskrities VMI 2009 m. lapkričio 25 d. pareiškime nurodytų GPM, PVM ir PSD įmokų sumos yra taip pat nepagrįstos. Be to, kyla abejonių ir dėl kitų Kauno apskrities VMI kreditoriniame reikalavime nurodytų mokesčių sumų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB ,,Solestina“ administratorius teikė teismui tvirtinti Kauno apskrities VMI pareikštus reikalavimus neįsitikinęs jų pagrįstumu bei neturėdamas įrodymų, pagrindžiančių tikslų pareiktų reikalavimų dydį. Todėl teismas nepagrįstai patvirtino Kauno apskrities VMI 768 851,44 Lt dydžio reikalavimą.

8Kreditorius Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad byloje yra pateikti Kauno apskrities VMI kreditorinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai – pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo deklaracijos, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, nekilnojamojo turto deklaracijos, Kauno apskrities VMI 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 04-K3-375.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

11Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

12ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, nes, tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspręsti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje.

13Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė įtraukti į bankrutuojančios UAB ,,Solestina“ kreditorių sąrašą su 768 851,44 Lt kreditoriniu reikalavimu, nurodydama, kad įmonė yra skolinga 426 665 Lt GPM (d. s.) mokesčio ir 287 546,49 Lt ir delspinigių, 680 Lt žemės mokesčio, 1 796,19 Lt GMP mokesčio ir 157,17 delspinigių, 32 438,43 Lt PVM mokesčio ir 3 677,32 Lt delspinigių, 5 559 Lt įmokų į garantinį fondą ir 4 021,22 delspinigių, 5 778 Lt nekilnojamojo turto mokesčio ir 397 Lt delspinigių, 31 Lt mokesčio už aplinkos teršimą ir 2,82 Lt delspinigių, 93 Lt PSD įmokų ir 6,79 Lt delspinigių (b. l. 3). Apeliantas, ginčydamas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi BUAB ,,Solestina“ bankroto byloje patvirtintą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 768 851,44 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, pateikė UAB ,,Solestina“ 2009 m. spalio 30 d. nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad mokesčio suma sudaro 1 568 Lt (b. l. 45), kai tuo tarpu Kauno apskrities VMI pateiktame rašte dėl finansinio reikalavimo nurodyta 5 778 Lt nekilnojamojo turto mokesčio suma. Taip pat apeliantas nurodė, kad kyla abejonių ir dėl kitų Kauno apskrities VMI kreditoriniame reikalavime nurodytų mokesčių sumų.

14Byloje esančiame BUAB ,,Solestina“ administratorius teismui pateiktame prašyme patvirtinti kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir Kauno apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, administratorius nurodė, kad dėl didelės kreditorinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų priedų apimties pateikiama tik kreditorių finansiniai reikalavimai. Taigi, remiantis bylos duomenimis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtindamas kreditoriaus Kauno apskrities VMI 768 851,44 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Solestina“ bankroto byloje, nepaisant to, kad buvo reiškiamas prašymas patvirtinti didelės sumos reikalavimą, nesiaiškino šio reikalavimo pagrįstumo.

15Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėdamas bankroto bylas ir spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, turi būti aktyvus, patirtinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, esant abejonių dėl reikalavimo dydžio ar pagrindo, pareikalauti papildomų duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad prašomos patvirtinti sumos yra pagrįstos ir jų patvirtinimas nepažeis kitų kreditorių interesų.

16Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus Kauno apskrities VMI reikalavimas yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo perduotinas nagrinėti iš naujo. Kadangi byloje kilo ginčas dėl pareikšto reikalavimo dydžio pagrindimo ir suinteresuotas asmuo – UAB ,,Solestina“ kreditorius nesutinka su prašomo patvirtinti reikalavimo suma, pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti Kauno apskrities VMI prašomas patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumas pagrindžiančių įrodymų ir reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ĮBĮ 26 str. 4 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 768 851,44 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, panaikinti ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai