Byla 1-1616-530/2014
Dėl ko 2014-01-19 pėsčiasis I. K. nuo patirtų eismo įvykio metu traumų mirė

1Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam R. S., gynėjui advokatui Tomui L. P., civiliniam ieškovui B. K., vertėjai A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. S., a. k. 77070515934, gim. 1977-07-05, Lenkijos Respublikoje, gyv. ( - ), Lenkijos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis prekybos paslaugų įmonėje E. S. vairuotoju, neteistas,

3kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarymu,

Nustatė

4R. S. 2013-12-04 apie 17.15 val. ( - ) vairuodamas automobilį DAF, v. n. ( - ) su puspriekabe LAMBERET, v. n. ( - ) bei važiuodamas nuo ( - ) pusės ties nereguliuojama sankryža su ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį I. K., jį partrenkė ir sužalojo dėl ko 2014-01-19 pėsčiasis I. K. nuo patirtų eismo įvykio metu traumų mirė.

5K. R. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu DAF į Kauną iškrovimui. Eismo sąlygos buvo prastos, buvo tamsu, lijo. Jam važiuojant kairiąja eismo juosta, išbėgo žuvusysis jam iš kairės į perėją, nespėjo sustabdyti automobilio ir jį partrenkė. Perėjoje nebuvo šviesoforo, ta vieta buvo apšviesta silpnai, yra perėją žymintys ženklai. Toje vietoje yra skiriančioji salelė, kuri skiria kelią po dvi eismo juostas į priešingas puses. Kad žmogus ėjo per kitas eismo juostas nepastebėjo, lijo lietus, daug važiavo automobilių, kurie kėlė vandenį nuo plento, be to, žuvusysis buvo tamsiai apsirengęs, neturėjo jokių atšvaitų. Jis važiavo ne daugiau 50 km/h greičiu. Pamatė žmogų 30-40 metrų atstumu iki perėjos, bandė stabdyti ir nuvažiuoti į dešinę juostą, kad išvengti susidūrimo, bet nepavyko, nes buvo slidu ir partrenkė žmogų automobilio kaire puse. Žmogus nukrito apie 5 metrai nuo mašinos priekio. Mašiną sustabdė apie 2-3 metrai už perėjos. Jam priėjus prie žmogaus, jis nekalbėjo, bet kvėpavo, atsegė drabužius, prašė nejudėti ir laukė greitosios. Jo kaltė yra akivaizdi, turėjo numatyti, nes perėja. Kai žmogus netikėtai išbėgo į perėją, galbūt turėjo numatyti. Labai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Jis turi šeimą, augina du vaikus. Žmona nedirba, prižiūri vaikus, jis vienas išlaiko šeimą. Vairuotoju dirba metai laiko, prieš tai dirbo statybose, bet per mažas buvo atlyginimas išlaikyti šeimą, todėl įsidarbino vairuotoju.

6Civilinis ieškovas B. K. paaiškino, kad žuvusysis I. K. buvo jo giminaitis, kuris praradęs savo butą gyveno pas jį, adresu ( - ). Vėliau teismo nutartimi jam buvo grąžintas butas, bet jis turėjo grąžinti pinigus. Oficialiai jo neregistravo, kad būtų mažiau mokėti mokesčių. Su juo gyveno nuo 2008 metų, ne ištisai, bet paskutinius tris metus gyveno pastoviai, nuomos nemokėjo, jį išlaikė. Juos sieja kraujo ryšys pagal mamą, jo mamos vyras S. yra brolis I. mamos. Įvykio metu žuvusysis ėjo namo. Jo nebuvo namie dvi naktis. Igoris vaikščiodavo su vėliavėlėmis, praktiškai buvo „bomžas“, rinkdavo atliekas, bet kadangi jautėsi už jį atsakingas, neišvarė. Igoriui negrįžus dvi naktis namo, skambino į ligonines. Draugas pasakė apie K. buvusį įvykį, kad buvo partrenktas žmogus. Klinikose sužinojo, kad jis sužalotas, po 30 dienų buvo išrašytas į slaugos namus ir ten po dviejų savaičių slaugos mirė. Klinikose jį aplankė 5 kartus, jis sunkiai kalbėjo. Po operacijos gydytojai jam pasakė, kad Igoriui buvo sulaužyti 9 šonkauliai, pašalino blužnį, problemos su koja. Į. jis palaidojo. Civilinį ieškinį reiškia 3500 Lt turtinei žalai atlyginti, kurių 2500 Lt pagrįsti dokumentais, apie 1000 Lt sudaro papildomos laidojimo išlaidos (karsto nešimas, aprengimas, transportas). Laidojimo pašalpa 1000 Lt buvo išmokėta laidojimo įmonei. Prašo 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kuri susideda iš to, kad reikia gyventi, neturi pinigų, gauna pašalpą, turėjo skolų, neatgaus Igorio turto. Dvasinių išgyvenimų dėl I. žūties nejaučia.

7Rašytinė medžiaga: specialisto išvada Nr. M 67/14(02) nustatyta, jog I. K. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi muštine žaizda pakaušyje, difuziniu galvos smegenų pažeidimu su kraujo išlajomis po voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, dešinės pusės 1-9 šonkaulių lūžiais, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimais su atelektažėmis, blužnies plyšimu su nukraujavimu į pilvą. Potrauminę būklę lydėjo šokas, mažakraujystė, plaučių uždegimas, kojų venų trombozė ir galiausiai ūmi masyvi plaučių arterijų tromboembolija. Pastaroji komplikacija tapo betarpiška mirties priežastimi. I. K. po traumos stacionare išgyveno 46 paras. Autopsijos metu konstatuota tik komplikuotai užsitęsusio gijimo muštinė žaizda pakaušyje žemiau pakauškaulio gumburo, taip pat konstatuoti jau bebaigiantys sugyti dešinės pusės 1-9 šonkaulių skeveldriniai lūžiai per 6 cm nuo stuburo, abiejų plaučių sumušimas, oro ir kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvą. Visi sužalojimai susidarę nuo didelės energijos trauminio kontakto į pakaušį bei nugarą ir yra būdingi pėsčių sužalojimams, eismo įvykiuose susidūrus su sunkiuoju transportu. I. K. turėjo būti sužalotas vertikalioje padėtyje iš nugaros. Politrauma dėl smegenų, plaučių ir blužnies pažeidimų atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju kaip sužalojimų visuma, lydima dėsningų komplikacijų tapo mirties priežastimi (b. l. 52-57). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-12-04 apie 17.15 val., ( - ) ties sankryža su T. g. (b. l. 3-5). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio DAF FT XF 105510T v. n. ( - ) ir puspriekabės Lamberet, v. n. ( - ) techninė būklė po eismo įvykio, įvykusio 2013-12-04 (b. l. 6-9). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties raštu nustatyta, kad 2013-12-04 17 val. oro temperatūra buvo +3,1 C0, vėjas pietryčių 6m/s, gūsiai iki 11 m/s. Buvo apsiniaukę, meteorologinis matomumas – 8,5 km. Nuo 15.13 val. iki 16.20 val. stebėta dulksna, nuo 16.20 val. iki 17.15 val. – silpnas lietus (b. l. 22).

8K. R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame įstatyme numatytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

9R. S. veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių (toliau Taisyklių) 37 punkto reikalavimų pažeidimu. Taisyklių 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį DAF, v. n. ( - ) su puspriekabe LAMBERET, v. n. ( - ) bei važiuodamas nuo I. gyvenvietės link ( - ) miesto pusės ties nereguliuojama sankryža su Topolių g. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį I. K., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis I. K.. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. K. R. S. teismo posėdžio metu pripažino visas aplinkybes nurodytas kaltinime, teigė, jog jo kaltė yra akivaizdi, kai žmogus netikėtai išbėgo į perėją, jis turėjo tai numatyti ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti. Būtent šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, kilimo priežastis. Tai patvirtino medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. K. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kaltinamojo automobilio apžiūros procesiniai dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolas), iš kurių matyti, kad pėsčiasis buvo kliudytas automobilio kaire šonine dalimi. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

10Civilinis ieškinys.

11Civilinis ieškovas B. K. prašo jo naudai priteisti 3500 Lt dydžio patirtą turtinę žalą ir 60000 Lt neturtinę žalą (b. l. 98). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos. Patvirtino, kad laidojimo pašalpa 1000 Lt buvo išmokėta laidojimo įmonei. Neturtinę žalą grindžia dėl negautų pajamų, buto palikimo. Dvasinių išgyvenimų nejaučia.

12Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad B. K. išmokės 1465 Lt draudimo išmoką. Pateiktais įrodymais (mokėjimo kvitais) pagrįstų išlaidų suma – 2505 Lt, iš kurios išminusuota laidojimo pašalpa – 1040 Lt. Civiliniam ieškovui pateikus papildomus turėtas laidojimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, žalos bylos administravimas bus atnaujintas ir bus priimtas papildomas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymi, kad B. K. nagrinėjamoje byloje yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl patirtų žuvusio pėsčiojo I. K. laidojimo išlaidų, būtent dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškovas neturi teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

13Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - LR BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti.

14Nors ieškovas pareiškė ieškinį 3500 Lt sumai, nurodė, kad jam tiek kainavo I. laidotuvės, tačiau šį ieškinį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, teisiamojo posėdžio metu, taip pat negalėjo nurodyti, kiek kas konkrečiai kainavo. Ieškovas pripažino, kad buvo išmokėta 1000 Lt laidojimo pašalpa. Atsakovas sutinka ieškovui išmokėti 1465 Lt laidojimo išlaidoms padengti ir neprieštarauja atnaujinti žalos atlyginimo bylą, jeigu ieškovas pateiktų ieškinį patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovas pripažįsta ieškinį dalyje, ieškovas kitų įrodymų nepateikė dėl patirtų išlaidų, nenurodė, kokia paslauga ir kiek kainavo papildomai, dėl kurios jis nėra išsaugojęs dokumentų, todėl ieškinys likusioje 2035 Lt sumoje atmestinas, kaip neįrodytas( BPK 115str.1d.).

15Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginio, atmestinas. Vadovaujantis LR CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė)), neatsižvelgiant į jų darbingumą, taip pat artimieji giminaičiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai) (LAT 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). B. K. teisme tvirtino, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro tai, jog jis žuvus pusbroliui neatgaus I. turto, nes bus sunku įrodyti, kad jis turi teisę tvarkyti turtinius reikalus. Be to, jis teisme nurodė, kad dvasinių išgyvenimų dėl I. žūties nejaučia. Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu, šioje situacijoje B. K. nepriklauso asmenų ratui įvardintam LR CK 6.284str.1d., todėl darytina išvada, jog jis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, apie B. K. ir I. K. giminystės ryšį, nėra duomenų, kad žuvusysis būtų išlaikęs B. K., priešingai, pastarasis nurodė, kad jis išlaikė I.. Taip pat nenustatyta ir tai, kad B. K. ir I. K. būtų sieję nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti ryšiai, priešingai, jis teisme patvirtino , kad emocinio pobūdžio išgyvenimų jis dėl I. žūties nejaučia. Taigi esant šioms aplinkybėms ieškinys dėl neturtinės žalos 60 000 Lt atlyginimo atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

16Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

17Daiktiniai įrodymai – civilinio ieškovo pateiktos nuotraukos vietos, kurioje buvo įvykęs minėtas eismo įvykis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

18K. R. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (b. l. 66) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. R. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

19K. R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

20Bausmės skyrimo nuostatos.

21Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

22K. R. S. neteistas, duomenų apie asmens baustumą nėra, duomenų ar Lenkijos Respublikos pilietis R. S. registruotas psichiatrinėje ligoninėje nėra.

23Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas (baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis), sukeltos itin sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, vienintelis šeimos maitintojas, turi kreditinių įsipareigojimų. Įstatymas už veikos numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymą yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl R. S. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, išlaiko šeimą, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. S. taikytinas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigą (LR BK 75 str. 2 d., 7 d.).

24Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (LR BK 68 str.). Pažymėtina, jog specialiosios teisės atėmimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios paskirtis – padėti užtikrinti bausmės tikslus, tačiau vien tai, jog veika padaryta naudojantis šia teise nėra absoliutus pagrindas taikyti minėtą priemonę. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė ypatingai svarbi užtikrinant bausmės prevencinius tikslus – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą atsižvelgtina į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, t. y. veikos, kaltinamojo pavojingumą, o taip pat ir tai, kaip teise vairuoti transporto priemones kaltinamasis naudojosi anksčiau. Remiantis teismų praktika, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis ir padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus, tačiau eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, praeityje nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles ar kitus įstatymus, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, turi kreditinių įsipareigojimų, dirba vairuotoju, vienintelis šeimos maitintojas, todėl teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam būtina. Byloje taip pat nenustatyta, jog kelių eismo taisyklės būtų pažeistos sąmoningai, šiurkščiai, akivaizdžiai savo elgesiu keliant pavojų eismo saugumui. Kaltinamasis, elgdamasis neatsargiai, nepasirinkdamas saugaus greičio, kai buvo tamsu, lijo ir tai žymiai ribojo matomumą, nepastebėjo keliu ėjusio pėsčiojo ir nespėjo laiku išvengti susidūrimo. Be to, pats žuvusysis buvo neatsargus, ėjo tamsiu paros metu tamsiai apsirengęs, neturėjo atšvaitų. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu

Nutarė

26R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sumokti 10 ( dešimties) MGL , tai yra 1300 Lt dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. ( - ), AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

28Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ civilinio ieškovo B. K. naudai 1465 Lt ( vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

30Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

31Daiktinius įrodymus – nuotraukas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

32Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai... 2. R. S., a. k. 77070515934, gim. 1977-07-05, Lenkijos Respublikoje, gyv. ( - ),... 3. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo... 4. R. S. 2013-12-04 apie 17.15 val. ( - ) vairuodamas automobilį DAF, v. n. ( - )... 5. K. R. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu... 6. Civilinis ieškovas B. K. paaiškino, kad žuvusysis I. K. buvo jo giminaitis,... 7. Rašytinė medžiaga: specialisto išvada Nr. M 67/14(02) nustatyta, jog I. K.... 8. K. R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos... 9. R. S. veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių (toliau Taisyklių) 37 punkto... 10. Civilinis ieškinys.... 11. Civilinis ieškovas B. K. prašo jo naudai priteisti 3500 Lt dydžio patirtą... 12. Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ savo rašytiniuose paaiškinimuose... 13. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Civilinis... 14. Nors ieškovas pareiškė ieškinį 3500 Lt sumai, nurodė, kad jam tiek... 15. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginio, atmestinas. Vadovaujantis LR CK... 16. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.... 17. Daiktiniai įrodymai – civilinio ieškovo pateiktos nuotraukos vietos,... 18. K. R. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis... 19. K. R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis... 20. Bausmės skyrimo nuostatos.... 21. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų... 22. K. R. S. neteistas, duomenų apie asmens baustumą nėra, duomenų ar Lenkijos... 23. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas... 24. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297... 26. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 28. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 29. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.... 30. Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje,... 31. Daiktinius įrodymus – nuotraukas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie... 32. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...