Byla 2-1756-435/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,

2dalyvaujant pareiškėjui B. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Degutienei,

3nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

5Pareiškėjas, palikimo priėmimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo pusbrolio I. K., a. k. ( - ) mirties ( - ), palikimą priėmė faktiškai jo turtą valdydamas.

6Pareiškime nurodė, kad jo pusbrolis (tėvo sesers sūnus) I. K., a. k. ( - ) mirė ( - ). Velionis testamento nepaliko. Paveldėjimo teisė po I. K. mirties nustatytina pagal įstatymą - pareiškėjas laikytinas šeštos eilės įpėdiniu. Velionis buvo vienišas, sutuoktinės ir vaikų neturėjo. Pareiškėjas taip pat neturi kitų likusių gyvų savo ir velionio I. K. pusbrolių ir pusseserių - šeštos eilės įpėdinių dėl I. K. palikimo.

7Pareiškėjas po pusbrolio mirties nesikreipė į notarų biurą užvesti paveldėjimo bylą, tačiau, sutinkamai su LR CK 5. 50 str., pradėjo paveldimą turtą valdyti, tvarkyti, todėl laikytinas priėmusiu palikimą vienu iš dviejų būdų.

8Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukurs teisines asmenines neturtines ir turtines pasekmes - pareiškėjas bus įvardytas įpėdiniu, paveldės turto. Po I. K. mirties, kaip jo palikimas, liko jam nustatyta teisė restitucijos tvarka į butą, esantį ( - ), Kaune ( pagal 2012- 10- 31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį).

9Pareiškėjas vienišą pusbrolį I. K. laidojo savo lėšomis ir savo jėgomis , tvarko jo ir kitų artimųjų vieną kapą. Iki pat mirties I. K. gyveno su pareiškėju pareiškėjo bute ( - ), o iki tol - kartu ir ( - ), Kaune, bendrai tvarkė ūkį, išlaikė gyvenamąjį būstą. Pareiškėjas buvo ir I. K. patikėtiniu iki mirties - pagal įgaliojimą tvarkė įvairius reikalus.

10Pareiškėjas taip pat tvarkė ir velionio pusbrolio piniginius reikalus – I. K. poreikiams naudojo jam patikėtas pinigines lėšas - pirko valgį, aprangą, medikamentus, mokėjo už komunalinius patarnavimus ir kitas reikmes, tvarkė nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas pusbroliui pas jį gyvenant kambariui įrengti buvo nupirkęs iš I. K. lėšų reikiamus baldus, kitus buities apyvokos reikmenis. Po pusbrolio mirties visi šie daiktai liko pareiškėjui: dalį jis išmetė, dalį geresnių atidavė labdarai, dalis yra likusi pareiškėjo būste. Pareiškėjui taip pat liko ir asmeniniai pusbrolio daiktai - rožinis, televizorius, spinta, šaldytuvas ir kt.

11Pareiškėjas, aiškindamas giminystės ryšį nurodė, kad jo, B. K. tėvas buvo A. S. G., (arba kitaip – tėvo G. sūnus), miręs ( - ). Pats pareiškėjas turi motinos mergautinę pavardę K.. Pusbrolio I. K. motina J. S. G., (arba kitaip -tėvo G. duktė) pavardė po santuokos K., mirusi ( - ), jos tėvas G. S. .

12Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė pareiškimą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad jo tėvas ir I. K. motina buvo brolis ir sesuo. Nurodė, kad prejudicinis faktas, kad pareiškėjas su I. K. buvo pusbroliai nustatytas 2016-03-30 Kauno Apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528-436/2016.

13Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą (b.l.35) nurodė, kad nuomonę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikš teisme įvertinęs visus argumentus, tačiau jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.124).

14Gimimo liudijimas (b.l.68-70) patvirtina tai, jog S. G. I. gimė 1891-01-08 G. K., Gomelio apskrityje. Gimimo liudijimas ir mirties liudijimas (b.l.12,76-78,14) patvirtina tai, kad 1932-06-26 gimė S. J. G., kurios tėvas S. G. I. (baltarusis ) ir mama Zubova J. A. (baltarusė); J. K., a.k. ( - ) mirė ( - ). I. K. gimimo liudijimas (b.l.16) patvirtina tai, kad jis gimė 1958-06-29, jo tėvas buvo M. K. (rusas), motina E. K. (tėvavardis ir gimimo metai nenurodyti) (rusė). Iš mirties liudijimo (b.l.17) matyti, kad I. K. mirė ( - ), būdamas 55 metų amžiaus, o Mirimo akto įrašas Nr. 631 (b.l.50) patvirtina tai, kad S. G. I. (rusas) mirė ( - ) būdamas 64 metų. Pareiškėjo gimimo liudijimas (b.l.15) patvirtina tai, kad jis gimė ( - ), jo tėvas- A. S. (tėvavardis ir gimimo metai nenurodyti); motina – V. K., a.k( - ) Santuokos liudijimas ( b.l.11, 75) patvirtina tai, kad 1970-12-18 susituokė A. S., gimęs ( - ) Baltarusijoje, ( - ) ir V. K., gimusi 1924-06-11 Krivorožsko raj. Taranovka. Mirties liudijimas (b.l.72-74) patvirtina tai, kad S. A. G. mirė ( - ) būdamas 64 metų amžiaus.

15Iš 2014-11-19 Baltarusijos Respublikos Gomelio apskrities VK Vyriausiosios Justicijos valdybos Civilinės būklės aktų registracijos archyvo pranešimas (b.l.51,52) patvirtina tai, jog Gomelio apskrities VK Vyriausiosios Justicijos valdybos Civilinės būklės aktų įrašus registruojančiame archyve įrašo apie S. A. G. gimimą 1928 metais, ( - ), nėra. 2016-05-13 Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštas (b.l.67) patvirtina, kad pil. A. S., G., gim ( - ) Patikrinus 1945-1957 m. atkurtas gimimo įrašas Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nerastas. Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų Dokumentų skyriaus 2016-02-01 ir 2016-02-22 pranešimai (b.l.53,54) patvirtina tai, jog 1958-1993 metų Kauno miesto civilinės būklės aktų įrašų knygose apie A. S., G.. atkurtą gimimą duomenų nerasta. Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus 2016-06-13 pažyma (b.l.120) patvirtina tai, jog A. S., gim. ( - ), pareiškimo išduoti buv. TSRS vidaus pasą Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus kartotekoje nėra.

16Pareiškėjas savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė LR CK 5.51 straipsnio pagrindu. Sutinkamai su LR CK 5.51 straipsnio 1dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šiame straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas įpėdiniui pradėjus faktiškai jį valdyti, rūpintis juo kaip savu. Tai tuo pačiu reiškia, kad tokiu būdu priimti palikimą gali tik palikėjo įstatyminiai įpėdiniai.

17Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo teisė po I. K. mirties nustatytina pagal įstatymą, o pareiškėjas laikytinas šeštos eilės įpėdiniu. Nors pareiškėjas pateikė daugybę giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, tačiau dokumento, kurio pagrindu teismas galėtų konstatuoti jį buvus mirusiojo pusbroliu, nėra. Pareiškėjas neturi tėvo A. S. gimimo liudijimo, todėl nesant duomenų apie jo tėvą, nėra galimybės nustatyti ar jo tėvas A. S. ir mirusiojo motina E. K. (S.) buvo brolis ir sesuo. Vien tai, kad pareiškėjo tėvo tėvavardis atskiruose dokumentuose yra G., teismo nuomone, nesudaro pagrindo laikyti, kad jis buvo E. K. (S.) brolis. Iš pateiktų teismui dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas negali šio liudijimo gauti, tačiau turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, nereiškė prašymo dėl giminystės santykių nustatymo fakto, paveldėjimo tikslu, nei šioje, nei atskiroje byloje ir laikė, kad ši aplinkybė jau yra nustatyta 2016-03-30 Kauno Apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528-436/2016.

18CPK 182 straipsnio 1dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

19Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abejose bylose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. spalio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

202016-03-30 Kauno Apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528-436/2016 buvo tikrinamas Kauno apylinkės teismo 2015-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15035-191/2015 pagal B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, UAB DK „PZU Lietuva“, pagrįstumas.

21Kauno apylinkės teismas 2015-11-12 sprendimu atmetė pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kaip nesukelsiantį pareiškėjui teisinių pasekmių. Atmesdamas pareiškimą teismas sprendimą motyvavo tuo, jog „Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgus į tai, kad B. K. neturtinės žalos dėl I. K. mirties atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1616-530/2014, kurio nepakeitė Kauno apygardos teismas 2014-11-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-752-319/2014, t.y, kad teismai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti B. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis ne tuo, jog nebuvo nustatytas tarp pareiškėjo ir žuvusiojo 2013-12-04 eismo įvykio metu I. K. giminystės ryšys, o vadovaudamasis tuo, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas nejautė jokių emocinių, dvasinių išgyvenimų dėl I. K. mirties, o civilinį ieškinį pareiškė tik dėl materialinių nuostolių.“

22Tokia teismo sprendimo motyvacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-15035-191/2015 iš esmės sprendė klausimą dėl to, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau nenustatinėjo aplinkybės dėl asmenų giminystės fakto, t.y., kad A. S., gim. ( - ), miręs ( - ), ir E.(J.) K. (S.), gim. ( - ), mirusi ( - ), buvo brolis ir sesuo.

23Kauno Apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528-436/2016, teismo nuomone, taip pat nenustatinėjo šių aplinkybių, o motyvuojamoje dalyje tik pasisakė apie tai, kokias aplinkybes nurodė Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-1616-530/2014, o būtent, kad <...apeliacinės instancijos teismui B. K. pateikė jo ir mirusiojo giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, todėl yra pagrindas išvadai, kad jie kartu gyveno ir palaikė ryšį...>. Taip pat teismas pasisakė, kad „yra nustatyta, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo pareiškėjo B. K. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl žuvusio jo pusbrolio I. K. mirties yra atmestas“, kas teismo nuomone, taip pat nereiškia pareiškėjo ir žuvusiojo giminystės fakto nustatymo, kadangi teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo, įrodymų nevertino ir sprendimo šiuo klausimu nepriėmė. Kita vertus, tai, kad teisme buvo pateikti pareiškėjo ir žuvusiojo giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai niekaip neįrodo, kad tie dokumentai patvirtino, jog pareiškėjo tėvas ir žuvusiojo motina buvo brolis ir sesuo; ar tai, kad pareiškėjas ir žuvusysis buvo pusbroliai, kas nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ar pareiškėjas yra žuvusiojo šeštos eilės įpėdinis, yra aktualu. Pažymėtina, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1616-530/2014 yra daugybė ir kitokių nei nagrinėjamoje civilinėje byloje giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, tačiau dokumento, kurio pagrindu galima būtų daryti išvadą apie nurodytus giminystės ryšius, o būtent -A. S. gimimo liudijimo, ar kitokio dokumento, kuriame būtų duomenys apie jo tėvą, nėra.

24Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta 2016-03-30 Kauno Apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-528-436/2016 neatitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų viseto inter alia dėl to, kad toje byloje nebuvo nustatytas faktas apie pareiškėjo giminystės santykį su žuvusiuoju, todėl neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje aktualiu palikimo priėmimo klausimu.

25Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teismui nustačius, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas yra žuvusio I. K. šeštos eilės įpėdinis, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam jokių teisinių padarinių, civilinė byla nutrauktina LR CPK 293 straipsnio 1punkto pagrindu.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293-294 straipsniais,

Nutarė

27Civilinę bylą Nr. 2-1756-435/2016, pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.

28Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant pareiškėjui B. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Degutienei,... 3. nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B.... 5. Pareiškėjas, palikimo priėmimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikšmę... 6. Pareiškime nurodė, kad jo pusbrolis (tėvo sesers sūnus) I. K., a. k. ( - )... 7. Pareiškėjas po pusbrolio mirties nesikreipė į notarų biurą užvesti... 8. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukurs... 9. Pareiškėjas vienišą pusbrolį I. K. laidojo savo lėšomis ir savo jėgomis... 10. Pareiškėjas taip pat tvarkė ir velionio pusbrolio piniginius reikalus – I.... 11. Pareiškėjas, aiškindamas giminystės ryšį nurodė, kad jo, B. K. tėvas... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė pareiškimą... 13. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija... 14. Gimimo liudijimas (b.l.68-70) patvirtina tai, jog S. G. I. gimė 1891-01-08 G.... 15. Iš 2014-11-19 Baltarusijos Respublikos Gomelio apskrities VK Vyriausiosios... 16. Pareiškėjas savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą... 17. Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo teisė po I. K. mirties nustatytina... 18. CPK 182 straipsnio 1dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti... 19. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės yra... 20. 2016-03-30 Kauno Apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 21. Kauno apylinkės teismas 2015-11-12 sprendimu atmetė pareiškėjo patikslintą... 22. Tokia teismo sprendimo motyvacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad... 23. Kauno Apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nutartimi... 24. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta... 25. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teismui nustačius, kad nėra įrodymų,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,... 27. Civilinę bylą Nr. 2-1756-435/2016, pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą... 28. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali...