Byla e2-1020-657/2020
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ ieškinį atsakovei asociacijai Kunonių bendruomenės centras dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės asociacijos Kunionių bendruomenės centras 2019 m. lapkričio 12 d. pranešime nurodytą sprendimą, kuriuo yra nuspręsta nutraukti pirkimo „Viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbai (paprastasis remontas)“ procedūras ir įpareigoti atsakovę atnaujinti pirkimo procedūras.

5Nurodė, jog atsakovė asociacija Kunonių bendruomenės centras vykdė skelbiamą apklausą dėl viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbų (paprastojo remonto). Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 12 d. informavo, kad viešasis pirkimas yra nutraukiamas. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo ir tęsti pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 9/22/28 pretenziją atmetė.

6Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą yra neteisėtas, nes perkančiosios organizacijos pateikti argumentai, kad taip siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr.3D-544 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų pagrindinių principų laikymąsi, nesudaro pagrindo pasinaudoti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta teise nutraukti viešąjį pirkimą.

7Perkančiosios organizacija turi teisę bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, kas reiškia jog turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju. Šiuo konkrečiu atveju perkančiosios organizacijos pranešime apie pirkimo procedūrų nutraukimą nurodyta aplinkybė, jog būtina užtikrinti „administravimo taisyklių nuostatų laikymąsi“, nėra ir negali būti laikoma nauja (nenumatyta) aplinkybe, nes atsakovė negalėjo vėliau, t. y. tik po pirkimo paskelbimo ir didžiosios dalies procedūrų atlikimo, „suvokti“, jog yra būtina laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to nei pranešime nei atsakyme į pretenziją nenurodyta, kokie konkrečių Administravimo taisyklių nuostatų pažeidimai pastebėti, kokios pirkimo neatitinka teisinio reguliavimo, tokiu būdu užkertant kelią tiekėjams ginti savo teises ir tinkamai įvertinti Pirkimo sąlygų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Administravimo taisyklės buvo priimtos dar gerokai anksčiau, nei paskelbta apie pirkimą, taigi apie suformuotą teisinį reguliavimą perkančiajai organizacijai privalėjo būti žinoma planuojant pirkimą ir rengiant pirkimo sąlygas, todėl įsakyme įtvirtintų normų negalima laikyti nenumatyta aplinkybe. Be to, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

8Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip techninėje specifikacijoje aprašyti pirkimo objektą, t. y. būtent atsakovei įstatyme įtvirtinta pareiga parengti tiek VPĮ, tiek ir kitų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančias viešojo pirkimo sąlygas, nustatyti viešojo pirkimui objektui keliamus reikalavimus, kurie būtų pagrįsti, proporcingi ir neribotų konkurencijos. Taigi, atsakovė turėjo pareigą užtikrinti pirkimo sąlygų atitiktį viešųjų pirkimų principams jų rengimo metu, o ne kvestionuoti jų teisėtumą įpusėjus viešojo pirkimo procedūroms. Nagrinėjamu atveju atsakovė visiškai neargumentavo, kokių konkrečiai Administravimo taisyklių nuostatų buvo nesilaikyta, kokios konkrečiai pirkimo sąlygos neatitinka joms keliamų reikalavimų. Be to, nei pranešime, nei atsakyme į pretenziją nepaaiškino, nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė, kokios pirkimo sąlygos kuriuos konkrečiai viešojo pirkimo principus pažeidė ar gali pažeisti, juo labiau, kad nei vienas iš pirkime dalyvaujančių tiekėjų nekvestionavo paskelbtų Pirkimo sąlygų, jų neginčijo, nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl jų paaiškinimo, papildymo, patikslinimo, pakeitimo ar eliminavimo, niekam per visą pirkimo procedūrų vykdymo laiką nekilo abejonių dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

9Atsakovė asociacija Kunonių bendruomenės centras su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

10Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė įgyvendina vietos projektą „Perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas ir kondicionierių įrengimas Kunonių bendruomenės centro namuose“ Nr. KĖDA-LEADER-5C-I-513-2018, finansuojamą EŽŪFKP, Lietuvos Respublikos valstybės ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžetų lėšomis. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 23 d. CVP IS paskelbė mažos vertės pirkimą „Viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbai (paprastasis remontas)“, vykdomą apklausos būdu. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 9.00val. Pasiūlymą pirkime pateikė tik ieškovė. Atsakovas 2019 m. lapkričio 12 d. CVP IS pranešimu Nr. 7738930 informavo ieškovę, kad pirkimas nutraukiamas. Ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino. Kėdainių rajono vietos veiklos grupei 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. SPD-139 informavus atsakovą, kad atsakovas apie skelbiamą viešąjį pirkimą neinformavęs vietos veiklos grupės, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr.3D-544 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos, pirkimą nutraukė. Atsakovas nėra patyręs viešųjų pirkimų dalyvis, todėl rašte nurodyta informacija buvo netikėta. Perkančioji organizacija savo iniciatyva turi teisę bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Be to, pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodyti darbai visiškai nesusiję su vandentiekio ar nuotekų tinklais, nepagrįstai reikalaujama, kad tiekėjas būtų kokybiškai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų įrengimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 50 000,00 Eur, todėl nustatyti pertekliniai, neproporcingi, neatitinkantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 nustatytų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų pagal EMAS, LST EN ISO 14001, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, kvalifikaciniai reikalavimai galėjo užkirsti kelią pirkime dalyvauti kitiems potencialiems tiekėjams. Konstatavus, kad atsakovas nepakankamai motyvuotai informavo ieškovą apie pirkimo nutraukimą, teismas turėtų vertinti pirkimo dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir pirkimą nutraukti.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė asociacija Kunonių bendruomenės centras, įgyvendindama vietos projektą „Perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas ir kondicionierių įrengimas Kunonių bendruomenės centro namuose“ KĖDA-LEADER-5C-I-5-13-2018, pateiktą pagal VPS priemonę „Efektyvus išteklių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, šalutinių produktų ir atliekų naudojimas bei inovacijų diegimas“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-5 strategija „Kėdainių rajono vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros strategija 2015 – 2023 m.“ (projektas finansuojamas EŽŪFKP, Lietuvos valstybės ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžetų lėšomis), 2019 m. rugsėjo 23 dieną CVPIS paskelbė mažos vertės pirkimą „Viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbai (paprastasis remontas)“, vykdomą apklausos būdu (pirkimo Nr. 454186).

14Pirkimas vykdomas pagal atsakovės parengtas skelbiamos apklausos sąlygas. Pirkimo objektas – Viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbai (paprastasis remontas). Perkamų darbų savybės, kiekiai arba bendroji apimtis pateikiami techninėje specifikacijoje. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Pasiūlymą minėtame pirkime 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė tik viena ieškovė.

15Atsakovas 2019 m. lapkričio 12 dieną CVPIS pranešimu (Nr. 7738930) informavo ieškovę, kad minėto mažos vertės pirkimo procedūros nutraukiamos, kadangi atsakovė apie skelbiamą viešąjį pirkimą neinformavo vietos veiklos grupės (Kėdainių rajono vietos veiklos grupės) ir tuo pažeidė Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 dienos įsakymu Nr. 3D-544. Be to, paskelbto mažos vertės pirkimo dokumentuose nurodyti darbai visiškai nesusiję su vandentiekio ar nuotekų tinklais, taip pat nepagrįstai reikalaujama, kad tiekėjas būtų kokybiškai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų įrengimo sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 50 000,00 Eur, t. y. nustatyti pertekliniai, pirkimo objektui neproporcingi reikalavimai.

16Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti pirkimą 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė ieškovei pretenziją (CVPIS pranešimas Nr. 7766941) reikalaudama panaikinti priimtą sprendimą ir tęsti pirkimo procedūras. Atsakovė ieškovės pretenzijos netenkino (2019 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 19/11/28).

17CPK 4233 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 str. 3 d.). Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 4232 str. 1 d.).

18Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimą, nes nebuvo aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti pirkimo paskelbimo ir vykdymo metu.

19Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad atlikdamos mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos vadovaujasi šiuo Aprašu, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais; atliekant mažos vertės pirkimus, privalomai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių ir kitų šiame Apraše nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių ar jų dalių nuostatos.

20Aprašo 10 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama: 1) bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) pirkimo procedūras nutraukti privaloma, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

21Dėl administravimo taisyklių pažeidimo

22Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 patvirtintų Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. balandžio 20 d., toliau – taisyklės) 137 punkte numatyta, kad vietos projektų vykdytojai, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal VPĮ, vietos projekto paraiškoje numatytų prekių, paslaugų ir darbų pirkimą vykdo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Vietos projektų vykdytojai VPĮ nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka viešuosius pirkimus turi atlikti elektroniniu būdu, naudodamiesi CVP IS (interneto tinklalapis www.eviesiejipirkimai.lt) arba centrinės perkančiosios organizacijos CPO (interneto tinklalapis www.cpo.lt) elektroninėmis priemonėmis. Vietos projektų vykdytojai Agentūrai turi sudaryti galimybę CVP IS prisijungti prie pirkimo informacijos stebėtojo teisėmis (taisyklių 138 p.). Viešųjų pirkimų tinkamumo vertinimas atliekamas dviem būdais (taisyklių 139 p.): išankstinis planuojamų viešųjų pirkimų dokumentų vertinimas, kurio tikslas – galimų pažeidimų ir klaidų parengtuose viešojo pirkimo dokumentuose prevencija. Šį vertinimą atlieka vietos plėtros strategijos (toliau – VPS) vykdytojos darbuotojai iki pirkimų vykdymo pradžios. Išankstinis viešųjų pirkimų vertinimas turi būti atliekamas (išskyrus bendrąsias vietos projektų išlaidas ir pirkimus, atliekamus naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninėmis priemonėmis – jiems išankstinis pirkimų vertinimas netaikomas), kai vietos projekto vykdytojas numato organizuoti viešuosius pirkimus, kurių numatoma vertė viršija 10 000 Eur (be PVM), tokiu atveju vietos projekto vykdytojas turi iki viešųjų pirkimų pradžios pateikti VPS vykdytojai ir suderinti su ja šią informaciją: pasirinktą viešojo pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; viešojo pirkimo skelbimo turinį (kai taikoma) ir pirkimo dokumentus (taisyklių 139.1 pp.).

23Viena iš priežasčių, dėl ko perkančioji organizacija nutraukė viešąjį pirkimą, atsakovė nurodė aplinkybę, jog apie pirkimą nebuvo pranešta vietos veiklos grupei, dėl ko buvo pažeistos taisyklių 139 punkto nuostatos.

24Kaip matyti iš atsakovės Kunonių bendruomenės centro pirmininkės 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. VP-2019/06/27 Dėl viešųjų pirkimų vykdymo viešajam pirkimui suplanuotos lėšos sudarė 33 202,55 Eur su PVM. Kėdainių rajono vietos veiklos grupė 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. SPD-139 informavo atsakovę, kad atsakovė apie skelbiamą viešąjį pirkimą neinformavusi vietos veiklos grupės, pažeidė aukščiau nurodytų taisyklių 139.1 papunkčio nuostatas.

25Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. BR6-548 nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagal taisyklių 139.1 papunktį pirkimo procedūra turėjo būti suderinta su Kėdainių rajono vietos veiklos grupe, kuri iki numatyto pirkimo vykdymo pradžios turėjo atlikti išankstinį viešojo pirkimo tinkamumo vertinimą, t. y. įvertinti ar pasirinkta viešojo pirkimo procedūra ir motyvai dėl tokios procedūros pasirinkimo bei įvertinti viešojo pirkimo skelbimo turinį (kai taikoma) ir pirkimo dokumentus. Tais atvejais, kai NMA nustato vykdytų pirkimų pažeidimus, taiko sankcijas numatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

26Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. išvadoje Nr. 4S-1407 (7.7) nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovės argumentas, jog apie skelbiamą viešąjį pirkimą nebuvo informuota vietos veiklos grupė, dėl ko buvo pažeistos Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių nuostatos, nelaikytinas aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo numatyti.

27Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų baigtis pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).

28Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad apie viešojo pirkimo procedūras turėjo būti pranešta Kėdainių rajono vietos veiklos grupei, atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, turėjo būti žinoma ir nelaikytina aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti rengiant viešojo pirkimo dokumentus, prieš jo paskelbimą, todėl ieškovė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad pirkimas paskelbtas ir vykdomas teisėtai ir jo nutraukimas šiuo pagrindu, net ir siekiant atsakovei išvengti sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, teismo nuomone, pažeidė ieškovės, pirkime dalyvaujančios tiekėjos, interesus.

29Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

30Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog buvo ir kitas pagrindas nutraukti viešąjį pirkimą, o būtent, kad pirkimo sąlygose nustatyti pertekliniai, pirkimo objektui neproporcingi reikalavimai ar iš viso su juo nesusiję (pvz. nurodyti darbai visiškai nesusiję su vandentiekio ar nuotekų tinklais, taip pat nepagrįstai reikalaujama, kad tiekėjas būtų kokybiškai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų įrengimo sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 50 000,00 Eur, kt.), todėl buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

31Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kokiais atvejais iki sutarties sudarymo perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo procedūras, tačiau pirkimo sąlygų 15.1 punkte nustatyta, kad pirkimo procedūros, kurios neapibrėžtos apklausos sąlygose, vykdomos vadovaujantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatomis.

32Kaip jau minėta Aprašo 10 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras: 1) bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) pirkimo procedūras nutraukti privaloma, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

33Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais, o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi sprendžiant klausimą ar pagrįstai perkančioji organizacija nutraukė pirkimą, būtent perkančioji organizacija turi įrodyti, kad egzistavo įstatyme numatytas pagrindas nutraukti pirkimo procedūras.

34VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

35Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sąlygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektą pasiūliusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017). Taigi, pirkimo sąlygos turi būti visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.

36Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos egzistavimo, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta.

37VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nusipirkti tai, ko reikia. Ši nuostata įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentus parengti taip, kad tiek pirkimu susidomėję tiekėjai, tiek pati perkančioji organizacija vienodai suprastų keliamus reikalavimus, kad tiekėjai tiksliai suprastų, kokius reikalavimus turi atitikti, kokių tiksliai produktų / paslaugų / darbų reikia perkančiajai organizacijai ir kokios bus sutarties sąlygos. Perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju turi atsakingai pasirinkti tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, įvertinti jų tikslingumą, proporcingumą, nenustatyti pernelyg aukštų arba specifinių, pirkimo pobūdžiui neadekvačių reikalavimų, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti pirkimo sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams.

38Nagrinėjamu atveju, atsakovės argumentai, jog ji pirkimą nutraukė, nes netinkamai parengė pirkimo sąlygas, kad jos yra neproporcingos pirkimo objektui ar iš viso su juo nesusiję, perteklinės, atmestini nepagrįsti, nes būtent perkančioji organizacija turi pareigą parengti pirkimo dokumentus taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, pati ruošia ir teikia pirkimų sąlygas, todėl pirkimo sąlygų neaiškumas ir dviprasmiškumas negali būti teisėtas pagrindas nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių. Teismo vertinimu, šiuo atveju netenkinama tenkinama pirmoji aukščiau paminėta teisės aktų sąlyga, kad atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.

39Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pirkimo sąlygų 3.3.2.4, 3.3.4, 3.3.5 ir 12.3 punktuose nustatyti reikalavimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Tuo tarpu, ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti viešąjį pirkimą, nurodė, jog ikiteisminėje ginčo stadijoje nebuvo nurodomi argumentai dėl atskirų pirkimo sąlygų, kurios neva prieštarauja teisės aktams, teisėtumo.

40Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime, nesvarbu, dėl ko vėliau kyla ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.

41Sutiktina su ieškove, kad nutraukiant pirkimą ar atsakant į ieškovės pretenziją, nebuvo nurodyta, kurios konkrečiai pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau perkančioji organizacija 2019 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 19/11/28, atsakydama į ieškovės pretenziją, pažymėjo, kad pirkimas nutrauktas supratus, jog pirkimo sąlygose keliami techninio ir profesinio pajėgumo, specialieji ekonominės ir finansinės būklės, techninės kompetencijos, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento reikalavimai bei pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka ir pasirinkti kriterijai galimai prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir riboja konkurenciją.

42Teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija savo iniciatyva neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

43Nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia situacija, kai pati perkančioji organizacija vykdydama pirkimo procedūras padaro išvadą, jog jos parengtos pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų. Ir nors atsakyme į pretenziją nėra konkrečiai įvardintos sąlygos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tačiau tai išsamiai paaiškino atsiliepime į ieškinį, nurodydama, jog:

441)

45pirkimo sąlygų 3 lentelės Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai 3.3.2.4 punktas, kuriame nurodoma, kad „tiekėjas turi turėti bent 1 (vieną) kvalifikuotą neypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovą (statiniai: inžinieriniai tinklai), darbų sritis: vandentiekio ir nuotekų šalinimo“ neatitinka pirkimo sąlygų 2 priede Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų rūšies: esamų lubų demontavimas, statybinių šiukšlių išvežimas, lubų metalinio karkaso padarymas, lubų apšiltinimas mineraline vata, pakabinamų lubų montavimas plokštėmis, šviestuvų montavimas, elektros instaliacija, kondicionierių montavimas, todėl akivaizdu, kad nei vandentiekio darbu, nei nuotekų šalinimo darbu šiame pirkime nėra numatyta, o Techninėje specifikacijoje nurodyti darbai visiškai nesusiję su vandentiekio ar nuotėkų tinklais;

462)

47pirkimo sąlygų 4 lentelės Specialieji ekonominės ir finansinės būklės, techninės kompetencijos 3.3.4. punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas „rangovas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra laiku ir kokybiškai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų įrengimo darbų sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 Eur“ neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.1.4 punkto (patirtį įrodančių sutarčių vertė) reikalavimo, kad vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą, todėl pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės - apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė;

483)

49pirkimo sąlygų 4 lentelės Specialieji ekonominės ir finansinės būklės, techninės kompetencijos 3.3.5. punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad „tiekėjas perkamų statybos darbų vykdymui taiko aplinkos apsaugos užtikrinimo priemones pagal EMAS, LST EN ISO 14001. Šį kvalifikacijos reikalavimą įrodantys dokumentai yra nepriklausomos akredituotos įstaigos išduoto sertifikato kopija, patvirtinanti, kad tiekėjas statybos darbų vykdymui taiko reikalaujamas aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones“, neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Dl-508 (2017 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. D1-60 redakcija) patvirtintų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų, nustatytų 45.1 punkte projektavimo paslaugoms ir statybos darbams: „tiekėjai turi turėti reikiamą techninį pajėgumą, pirkimo sutarties vykdymo metu taikyti konkrečias aplinkosaugos vadybos priemones, tenkinančias šiuos reikalavimus: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; bet kokių kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas ir kt. Atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai: EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas arba tiekėjo parengtų taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymas (parengtas pagal Aprašo 14 p.), arba kiti lygiaverčiai įrodymai;

504)

51pirkimo sąlygų 12.3 punkte Pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai: iš jų kaina sudaro 40 proc., darbų atlikimo laikas – 40 proc., grynasis pelningumas – 20 proc., lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime, nors Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 31 d. paskelbtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse nurodyta, kai yra paprastas pirkimo objektas, rekomenduojama, kad kaina sudarytu lyginamųjų svorių 70-80 proc., todėl akivaizdu, kad šiame pirkime, kuriame nurodytas paprastas pirkimo objektas, kitiems kokybės kriterijams (ne kainos kriterijui) atsakovė suteikė itin didelę reikšmę (60 proc.) bendrame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinime.

52VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Dėl šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti, nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, VPĮ nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikytis įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.), nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

53Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad aukščiau nurodytos pirkimo sąlygos yra perteklinės, riboja konkurenciją, pažeidžia VPĮ įtvirtintus principus ir sprendžia, kad perkančioji organizacija, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus, nei rekomenduojami reikalavimai, netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir dirbtinai apribojo potencialių tiekėjų konkurenciją, nes tokie reikalavimai šiuo atveju pertekliniai, neproporcingi pirkimo objektui ir jo vertei, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Be to pagal VPĮ 35 straipsnio reikalavimus, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

54Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyvios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

55Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, ir nė vienas iš jų neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nėra abejonių, kad tiekėjų konkurenciją potencialiai gali iškraipyti įvairios viešojo pirkimo nuostatos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytas ne vienas, o net keli pažeidimai, susiję su kvalifikacijos reikalavimų nustatymu.

56Tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratos, sudaro pagrindą nutraukti pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, atitinkamos padėties negalima ištaisyti, nes kitoks aiškinimas, t. y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal jos vertinimu neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai. Ir nors sutiktina, kad ieškovė nebuvo išsamiai informuota apie perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą priežastis, tačiau vien tai nesudaro pakankamo pagrindo pirkimo nutraukimą pripažinti neteisėtu, todėl ieškinys atmestinas.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

59Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos. .

60Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

61Ieškinį atmetus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str.).

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsniu, teismas

Nutarė

63Ieškinį atmesti.

64Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias asociacijai Kunionių bendruomenės centras skelbti naują viešąjį pirkimą dėl viešojo pastato – bendruomenės namų energetinio efektyvumo didinimo darbų (paprastojo remonto).

65Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ kreipėsi į teismą prašydama... 5. Nurodė, jog atsakovė asociacija Kunonių bendruomenės centras vykdė... 6. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti... 7. Perkančiosios organizacija turi teisę bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties... 8. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip... 9. Atsakovė asociacija Kunonių bendruomenės centras su ieškiniu nesutinka,... 10. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė įgyvendina vietos projektą... 11. Teismas... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė asociacija... 14. Pirkimas vykdomas pagal atsakovės parengtas skelbiamos apklausos sąlygas.... 15. Atsakovas 2019 m. lapkričio 12 dieną CVPIS pranešimu (Nr. 7738930) informavo... 16. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti pirkimą 2019... 17. CPK 4233 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje... 18. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimą,... 19. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25... 20. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo... 21. Dėl administravimo taisyklių pažeidimo... 22. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr.... 23. Viena iš priežasčių, dėl ko perkančioji organizacija nutraukė viešąjį... 24. Kaip matyti iš atsakovės Kunonių bendruomenės centro pirmininkės 2019 m.... 25. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –... 26. Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. išvadoje Nr. 4S-1407 (7.7)... 27. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros... 28. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad... 29. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo... 30. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog buvo ir kitas... 31. Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kokiais atvejais iki sutarties sudarymo... 32. Kaip jau minėta Aprašo 10 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija... 33. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti... 34. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo... 35. Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko,... 36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios VPĮ 29 straipsnio 3 dalies... 37. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkimo dokumentai turi... 38. Nagrinėjamu atveju, atsakovės argumentai, jog ji pirkimą nutraukė, nes... 39. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pirkimo sąlygų 3.3.2.4,... 40. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra... 41. Sutiktina su ieškove, kad nutraukiant pirkimą ar atsakant į ieškovės... 42. Teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje... 43. Nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia situacija, kai pati perkančioji... 44. 1)... 45. pirkimo sąlygų 3 lentelės Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai... 46. 2)... 47. pirkimo sąlygų 4 lentelės Specialieji ekonominės ir finansinės būklės,... 48. 3)... 49. pirkimo sąlygų 4 lentelės Specialieji ekonominės ir finansinės būklės,... 50. 4)... 51. pirkimo sąlygų 12.3 punkte Pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai: iš... 52. VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių... 53. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad aukščiau... 54. Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra... 55. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi... 56. Tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje... 59. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos,... 60. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 61. Ieškinį atmetus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d.... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1... 63. Ieškinį atmesti.... 64. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio... 65. Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...