Byla 3K-3-94/2013
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra dėl perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant pirkimo sąlygas bei ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje tvarkos. Šalių nesutarimo objektas – Atviro konkurso sąlygų priedo Nr. 4 „Paslaugų teikimo sutartis“ 8.5 punktas, kuriame nustatyta, kad sugedus įrangai, Tiekėjas turi užtikrinti, kad jos remonto darbai bus atlikti ne vėliau kaip per 24 val. po pranešimo apie gedimus; nepavykus iš karto pašalinti gedimų, per 8 val. po pranešimo apie gedimą įranga turėtų būti pakeista kita veikiančia (ar rezervine) įranga (toliau – ginčo pirkimo sąlyga). Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ (toliau ir – tiekėjas, ieškovė arba kasatorė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – atsakovas, perkančioji organizacija arba KDLRTM) sprendimus netenkinti dviejų jai pateiktų pretenzijų: pirmosios dėl neaiškių pirkimo sąlygų ir reikalavimo jas patikslinti, antrosios – dėl reikalavimo nutraukti pirkimo procedūras dėl esminių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų pažeidimo.

6Perkančioji organizacija paskelbė atvirą konkursą „Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos paslaugos pirkimas“ (toliau – Konkursas). Be kitų konkurso sąlygų, dėl ginčo pirkimo sąlygos kilus neaiškumų, susijusių su nuomojamos įrangos negarantinių gedimų šalinimu bei šių kaštų priskyrimo pasiūlyme teikiamai kainai, ieškovė pateikė atsakovui prašymus (2012 m. gegužės 11 d., 21 d.) šias paaiškinti. Perkančioji organizacija, atsakydama į šiuos tiekėjo prašymus, išaiškino, kad tiekėjas turės šalinti visus gedimus (įskaitant ir negarantinius), nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar atliktų veiksmų, per 24 val. nuo perkančiosios organizacijos pranešimo, o dėl tyčinių ar netinkamų probuojamuojų veiksmų tiekėjas galės reikalauti atlyginti nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu; po sutarties pasirašymo ir, atsiradus poreikiui, pagal perkančiosios organizacijos ir tiekėjo suderintus įkainius nuostolius dėl įrangos sugadinimo turės atlyginti perkančioji organizacija, apmokėdama už ją [įrangą] papildomai, jie [nuostoliai] neturi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Laikydamas, kad tokiais perkančiosios organizacijos paaiškinimais pažeidžiamos VPĮ nuostatos, tiekėjas jai pateikė pretenziją prašydamas Konkurso sąlygose nustatyti aiškią apmokėjimo už negarantinių įrangos gedimų šalinimą tvarką arba panaikinti pateiktą išaiškinimą dėl tiekėjų pareigos tokius darbus (negarantinių gedimų taisymo) atlikti. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi šią pretenziją, nusprendė jos netenkinti, nurodydama, kad: pagal VPĮ nedraudžiama tiekėjo atsakomybei perkelti viešojo pirkimo sutarties vykdymo riziką: šios dalis gali būti kompensuojama CK 6.500 straipsnio pagrindu; dėl to tiekėjo rizika turi būti įskaičiuota į pasiūlymo kainą ir atskirai neskaičiuojama; negalima iš anksto apskaičiuoti negarantinių įrangos gedimų šalinimo darbų kiekio ir pobūdžio, todėl jų kainodara negali būti aiškiai nustatyta.

7Šiame pretenzijos padavimo ir jos nagrinėjimo kontekste aktualu tai, kad tiekėjas ją perkančiajai organizacijai pateikė 2012 m. gegužės 29 d., kai buvo atplėšiami tiekėjų vokai su pasiūlymais, KDLRTM apie sprendimą netenkinti pretenzijos kasatorei pranešė kitą dieną, t. y. 2012 m. gegužės 30-ąją. Manydama, kad tokia jos pretenzijos nagrinėjimo procedūra neatitiko VPĮ reikalavimų, jai buvo sukliudyta pateikti pasiūlymą (apie sprendimą netenkinti pretenzijos pranešta po vokų atplėšimo), ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė antrą pretenziją prašydama nutraukti pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi antrąją ieškovės pretenziją, jos taip pat netenkino, nurodydama, kad ,ją gavusi, nedelsiant sustabdė pirkimo procedūras bei ją išnagrinėjo, nenustačiusi naujų vokų atplėšimo terminų, toliau tęsė pirkimo procedūras.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkurso sąlygų turinio bei jo aiškumo, pažymėjo, kad, siekdama užtikrinti savo veiklos siekiamų tikslų stabilų įgyvendinimą, dėl garantinio, taip pat negarantinio remonto perkančioji organizacija nustatė griežtus terminus ir sankcijas, jei bus šių nesilaikyta. Iš Konkurso sąlygų paaiškinimo matyti, kad sankcijos taikomos ir tuo atveju, jei tiekėjas laiku nepataiso ir tokių sutrikimų, kurie atsirado dėl perkančiosios organizacijos darbuotojų ar aprobuojamųjų kaltės. Tokia išvada išplaukia ir iš pirkimo specifikos – įranga skirta nuteistųjų priežiūrai, todėl nuomojama įranga turi veikti nepriekaištingai ir nepertraukiamai, nepriklausomai nuo gedimo priežasčių. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo tikslo į atskirą pirkimo dalį išskirti nuteistųjų sugadintos įrangos priežiūros paslaugų. Konkurso sąlygose neįtvirtinta, kad tiekėjams tenka pareiga atlyginti nuostolius dėl sugadintos įrangos. Paaiškinimuose, taip pat atsakyme į pretenziją tiekėjui atsakyta, kad, atsiradus nuostolių dėl perkančiosios organizacijos kaltės, nuostoliai bus atlyginti CK 6.500 straipsnio nustatyta tvarka (jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi nuomojama įranga lieka tiekėjo nuosavybė visą nuomos laiką, jos sugadinimo ar negarantinio remonto darbai nėra viešojo pirkimo objektas. Perkančioji organizacija privalo vengti veiksmų, kuriais būtų gadinamas išsinuomotas turtas, o jei šis turtas bus sugadintas, – privalės atlyginti nuostolius. Dėl to pagrįstas perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad Tiekėjas turėjo įvertinti pagal pirkimo specifiką riziką dėl galimų papildomų remonto darbų. Teismas, be kita ko, detaliai aptardamas Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau – Kainodaros metodika), atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šį teisės aktą tais atvejais, kai dalis pirkimo nustatoma pagal fiksuotą kainos nustatymo būdą, kita dalis pirkimo gali būti nustatyta pagal kitą būdą – pagal fiksuotą įkainį. Tačiau perkančioji organizacija šiuo pirkimu nusprendė neįsigyti nuosavybėn turto, kuriam būtų reikalingas ir negarantinis remontas, o tik išsinuomoti turtą, kurio nepertraukiamą veikimą užtikrintų tiekėjas. Dėl to ieškovės nurodytos Kainodaros metodikos nuostatos šiam pirkimui netaikytos pagrįstai.

10Pirmosios instancijos teismas dėl tiekėjo pretenzijos nagrinėjimo tvarkos nurodė, kad perkančiajai organizacijai pretenzija elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2012 m. gegužės 29 d. 8 val. 54 min., perskaityta tos pačios dienos 9 val. 16 min. Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos posėdis įvyko tą pačią dieną 9 val. 40 min., jo metu pirkimo procedūros buvo sustabdytos, išnagrinėjus pretenziją – to paties protokolo nutarimu atnaujintos. Iš posėdžio protokolo matyti, kad pretenzijos nagrinėjimas neužtruko, komisija priėjo prie nuomonės, kuri buvo ieškovui išdėstyta Konkurso sąlygų paaiškinimuose į anksčiau pateiktus užklausimus. Atnaujinus pirkimo procedūras, buvo atplėšti tiekėjų vokai su pasiūlymais. Teismo nuomone, nepagrįsta teigti, kad pretenzija buvo išnagrinėta pažeidžiant jos nagrinėjimo procedūras, o ieškovės pakartotinis prašymas sustabdyti pirkimo procedūras jau po to, kai pretenzija išnagrinėta, taip pat nepagrįstas, nes įstatymo nenustatyta, kad pirkimo procedūros turi būti sustabdomos ilgesniam laikui, negu kad pretenzijos nagrinėjimo laikas.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ginčo pirkimo sąlyga apeliacinio proceso metu vertinta jos aiškumo bei teisėtumo aspektais. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ginčo pirkimo sąlyga neaiški, dviprasmiška ir dėl jos ji negalėjo pateikti tinkamo pasiūlymo, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendė, jog ši ieškovei buvo suprantama, tačiau jai netinkama ir galbūt komerciškai nenaudinga. Aplinkybė, kad nei tiekėjams, nei perkančiajai organizacijai nežinoma negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbų apimtis, neleidžia Konkurso sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes tiekėjams turėjo būti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų tenkanti rizika turi būti įskaičiuojama į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovės poziciją, kad perkančioji organizacija, aiškindama Konkurso sąlygas, jas pakeitė, teismas atmetė nurodydamas, kad ginčo pirkimo sąlygoje buvo įtvirtinta bendroji tiekėjo pareiga atlikti įrangos remonto darbus, aiškiai šios pareigos neapribojant tik garantinių gedimų šalinimu.

12Dėl ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija neturėjo tikslo iš tiekėjo perimti nuosavybės teisės į įrangą, tačiau siekė ją išsinuomoti bei įsigyti jos priežiūros paslaugas. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl perkančiosios organizacijos valios, pirkimo objekto specifikos, taip pat pritarė argumentams dėl nuomininko ir nuomotojo teisinių santykių reguliavimo (CK 6.500 straipsnis) ir jo reikšmės ginčo šalims. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad negarantinių įrangos sugedimo šalinimo darbai bus atliekami neatlygintinai ar nuostolingai tiekėjams, nes jie privalo įvertinti atitinkamo pirkimo riziką ir, tai padarę, pateikti pasiūlymus. Dėl to nepagrįsta remtis ankstesne apeliacine praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1052/2012), nes joje spręsta dėl tokių pirkimo sąlygų, pagal kurias buvo įtvirtintas neatlygintinis atitinkamų paslaugų teikimas perkančiajai organizacijai, t. y. ginčo paslaugų nebuvo galima įtraukti į siūlomą bendrą kainą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptariamos paslaugos teikimo poreikį, tiekėjui gali būti net naudinga šiuos kaštus įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė ieškovės argumentams, kad negarantinių sugadinimų šalinimo darbų apimtis neaiški, tą pripažįsta ir perkančioji organizacija, kuri dėl šių nesudarė galimybės tiekėjams tarpusavyje konkuruoti jiems leisdama pateikti atskirą jų įkainį, tačiau tiekėjams leido tokius neapibrėžtų apimtimi darbų kaštus įtraukti į pasiūlymo kainą. Dėl to ginčo pirkimo sąlygos negalima pripažinti neteisėta. Perkančioji organizacija pirko kompleksinį objektą – įrangos nuomą ir jos priežiūros darbus, šis į atskiras dalis nebuvo suskirstytas, todėl jam (objektui) pagal Kainodaros metodiką netaikė skirtingų kainodaros taisyklių. Dėl fiksuotos kainos nustatymo Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo sąlygose nustatytas aiškus nuomojamos įrangos kiekis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ nedraudžiama tam tikrą riziką dėl neaiškios perkamų darbų apimties perkelti tiekėjui, ši nagrinėjamu atveju nėra neproporcinga, per didelė tiekėjui, pastarasis ją gali įvertinti tam, kad pateiktų fiksuotos kainos pasiūlymą.

13Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūros apeliacinės instancijos teismas tapačiai kaip pirmosios instancijos teismas apžvelgė VPĮ V skyriaus nuostatas (VPĮ 941 straipsnis) bei pirkimo sąlygas, be to, vertino perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos darbo organizavimą, sprendimus bei jų priėmimo laiką ir, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės pretenzija išnagrinėta nepažeidžiant VPĮ. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad perkančiosios organizacijos pateikti ankstesni ginčo pirkimo sąlygos turinio paaiškinimai skiriasi nuo jos pozicijos nagrinėjant jo pretenziją bei atsakant į ją. Tai, kad pretenzija buvo išnagrinėta per maždaug 20 minučių, savaime neleidžia teigti, kad pretenzija išnagrinėta netinkamai, nes tiekėjo pretenzijoje kelti reikalavimai jau buvo perkančiosios organizacijos nagrinėti anksčiau. KDLRTM veiksmai kitą dieną po pretenzijos išnagrinėjimo apie tai pranešti ieškovei atitiko VPĮ 941 straipsnio nuostatas. Dėl UAB „G4S Lietuva“ argumento, kad ji apie pretenzijos atmetimą buvo informuota tik po vokų atplėšimo procedūros, kai jau objektyviai nebegalėjo pateikti pasiūlymo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė operatyviai negynė savo teisių, pretenziją atsakovui pateikė prieš pat vokų atplėšimo procedūrą, nors galėjo tai padaryti anksčiau, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimus dėl ginčo pirkimo sąlygos gavo 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

  1. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl ginčo pirkimo sąlygos turinio aiškumo pažeidė materialiosios teisės – VPĮ ir Kainodaros metodikos – nuostatas, taip pat proceso teisės normas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo.

16Remiantis VPĮ 24 straipsnio nuostatomis, pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, be dviprasmybių, juose turi būti įtvirtintos sąlygos dėl pirkimo objekto pavadinimo, kiekio (apimties), dėl kainos apskaičiavimo ir nurodymo pasiūlymuose taisyklių. Šios perkančiosios organizacijos pareigos pagal kasacinę praktiką išplaukia iš viešųjų pirkimų skaidrumo principo turinio. Vertinant Kainodaros metodikos nuostatas, matyti, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios, jos turi būti nustatomos taip, kad nekiltų atsiskaitymo su tiekėju neaiškumų, kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus – nė vienas neturi prisiimti ar perkelti kitam pernelyg didelės viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas VPĮ ir Kainodaros metodikos nuostatas. Be to, pats atsakovas pripažino aplinkybę, kad neįmanoma iš anksto apskaičiuoti negarantinių gedimų šalinimo darbų pobūdžio ir apimties, todėl, jo manymu, negali būti aiškiai nustatytų kainodaros taisyklių.

  1. Kasatorės nuomone, vien aplinkybė, kad ji teisingai interpretavo Konkurso sąlygas, nereiškia, kad šios buvo aiškios ir atitiko VPĮ reikalavimus. Ji vertina, kad Konkurso sąlygos, jas analizuojant lingvistiškai ir logine prasme kartu su atsakovo pateiktais jų turinio paaiškinimais, prieštaringos, nelogiškos ir neaiškios. Pažymėtina, kad atsakovas 2012 m. gegužės 22 d. paaiškinime nurodė, jog nuostoliai dėl įrangos sugadinimo atlygintini perkančiosios organizacijos, šie neturi būti įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, tačiau, atsakydamas į pirmąją pretenziją, nurodė, jog pagal VPĮ nedraudžiama įrangos nuomos sutarties vykdymo (negarantinių įrangos sugadinimų šalinimo darbų) riziką perkelti tiekėjo atsakomybei, todėl tiekėjas ją turi įvertinti ir su ja susijusias išlaidas įtraukti į pasiūlymo kainą. Analizuodamas šiuos byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nevertino jų tarpusavio santykio ir reikšmės.
  2. Kasatorė pažymi, kad atsakovas patvirtino ir neginčijo jos procese teikiamų argumentų dėl neteisėto rizikos dėl negarantinių gedimų šalinimo darbų perkėlimo tiekėjams, todėl šią faktinę aplinkybę pripažino (CPK 187 straipsnis). Kasatorės teigimu, byloje nustatyta, kad neįmanoma objektyviai įvertinti tokių darbų pobūdžio ir apimties, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl šių darbų atlygintinumo, jų rizikos įvertinimo ir kaštų įtraukimo į pasiūlymo kainą nepagrįsti. Dėl ginčo pirkimo sąlygos ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti teiktinų paslaugų ir darbų kainos bei perkančiajai organizacijai pateikti tinkamą bei finansiškai pagrįstą pasiūlymą. Kita vertus, ginčo pirkimo sąlyga neleido pačiai perkančiajai organizacijai objektyviai įvertinti dalyvių pateiktų kainų. Kasatorės vertinimu, perkančiosios organizacijos siekis perkelti neigiamų padarinių, kurie gali atsirasti dėl tyčinių aprobuojamųjų veiksmų ar pačios perkančiosios organizacijos atstovų netinkamų veiksmų, riziką tiekėjui prieštarauja VPĮ nuostatoms, neatitinka viešųjų pirkimo tikslo bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus.
  3. Kasatorė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje yra analogiška negalimumo apskaičiuoti pasiūlymo kainos ir pateikti tinkamą pasiūlymą situacija kaip ir apeliacinės instancijos teismo jau išspręstoje byloje Nr. 2A-1052/2012; pastarojoje nagrinėtos pirkimo sąlygos, pagal kurias tiekėjai turėjo pareigą neatlygintinai teikti tik dalį perkančiosios organizacijos ketinamų įsigyti paslaugų, taip pat spręsta dėl tiekėjų galimybės įskaičiuoti kaštus, teikiant dalį neatlygintinų paslaugų, į bendrą pasiūlymo kainą. Dėl to ieškovė pagrįstai rėmėsi šioje anksčiau apeliaciniame procese išnagrinėtoje byloje pateiktais išaiškinimais, kuriais, inter alia dėl viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo ir tiekėjo suinteresuotumo ja, turėjo būti vadovaujamasi ir sprendžiant šalių ginčą. Šie teisės išaiškinimai, be kita ko, išplaukia ir iš ankstesnės apeliacinės instancijos teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo suformuotos praktikos.
  4. Kasatorės nuomone, nepagrįsti bei pažeidžiantys materialiosios teisės normas apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl neaiškios negarantinių gedimų šalinimų darbų apimties juos (motyvus) aiškinant su teismo pozicija, kad perkančioji organizacija tiekėjams nesudarė galimybių konkuruoti dėl šių darbų, bet leido jų kaštus įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą raštu sudaromoje viešojo pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Kainodaros metodikos nuostatas. Jose įtvirtinta (11 punktas), kad fiksuotas įkainis nustatomas, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino tikslaus numatomo pirkti objekto (prekių, paslaugų, darbų) apimties, tačiau tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti šias išlaidas atitinkančią riziką. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei ginčo aplinkybes, perkančioji organizacija negarantinių gedimų šalinimo darbams pirkimo sąlygose privalėjo nustatyti fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę tam, kad kiekvienas tiekėjas šiems darbams pateiktų savo kainos pasiūlymą, tačiau iš esmės įtvirtino neatlygintinį šių darbų atlikimą.
  5. Kasatorė įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo nagrinėjant jos pateiktą pretenziją, taip pat nagrinėjimo rezultato ir jo pranešimo momento. Taip teismas pažeidė VPĮ V skyriaus nuostatas, nukrypo nuo kasacinės praktikos dėl veiksmingos tiekėjų pažeistų teisių gynybos principo, pagal kurį reikia aiškinti ir taikyti VPĮ 941 straipsnio ir atitinkamas pirkimo sąlygų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytos pareigos nesilaikė, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir šiuo pagrindu. Dėl visų pirmiau išvardytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtu Konkurso laimėtojo išrinkimo ir Viešojo paslaugų teikimo sutarties.

17Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsileipimą į kasatorės kasacinį skundą, su juo nesutiko ir, laikydamas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisėta, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

  1. Atsakovas dėl kasatorės argumentų, susijusių su ginčo pirkimo sąlygos turinio aiškumu jį vertinant kartu su pateiktais jos paaiškinimais bei atsakymu į ieškovės pretenziją, nurodė, kad ši kasacinio skundo dalis pagrįsta apeliacinės instancijos teismo jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negalinčiomis būti kasacijos dalyku. Atsakovo nuomone, kasatorė skundžiamus teismo argumentus ginčija tik formaliai juos gretindama su kasacinėje praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Remiantis apeliacinės instancijos teismo praktika, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos kartu, atsižvelgiant į tarpusavio jų ryšį, pirkimo esmę ir tikslą, o ne vien pažodžiui, joms kaip ir sutarčių sąlygoms keliami sąžiningo aiškinimo, šalių tikrosios valios nustatymo reikalavimai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2A-163/2008). Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo pirkimo sąlygos turinio, jos aiškumo bei pobūdžio. Ginčo pirkimo sąlygos aiškumas ir suprantamumas nekėlė abejonių ir pačiai ieškovei. Tai matyti iš jos procesinių dokumentų, kuriuose pirmiausia kvestionuojamas šios sąlygos galimas komercinis nenaudingumas. Konkurso sąlygos buvo aiškios ir tikslios, atitiko įstatymuose įtvirtintus reikalavimus.
  2. Atsakovo manymu, ieškovė netinkamai pažodžiui interpretuoja pirmiau nurodytus pirkimo sąlygų paaiškinimus ir atsakymą į pretenziją ir juose vartojamą sąvoką „rizika“ klaidingai sutapatina su „nuostoliais“. Atsakovo teigimu, laikantis pirkimo sąlygų aiškinimo taisyklių, akivaizdu, kad šios sąvokos netapačios – rizika suprantama kaip nepageidaujamų įvykių, įskaitant nuostolius, tikimybė, galimybė. Toks aiškinimas išplaukia ir iš perkančiosios organizacijos paaiškinimų ir atsakymo į pretenziją, kad nuostoliai dėl įrangos sugadinimo bus atskirai jos atlyginti, todėl šių kaštų nereikia įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Atsakovas nurodo, kad akivaizdu, jog iš anksto tiksliai apskaičiuoti numatomų nuostolių dydžių ir šių nuostolių pagrindų neįmanoma. Spėdamos, ar šie nuostoliai atsiras, kokio bus jie dydžio, rizikuoja abi šalys. Kiekvienas tiekėjas, prieš pateikdamas pasiūlymą, turi galimybę įvertinti sutarties vykdymo ypatumus ir riziką. Ginčo pirkimo sąlygą kartu su jos paaiškinimais reikia aiškinti taip, kad viešojo pirkimo sutarties rizika tiekėjui perkeliama tik dėl nenumatytų aplinkybių kilusio poreikio negarantinių gedimų šalinimo darbų dalimi, o nuostoliai dėl pačios įrangos atlyginami perkančiosios organizacijos.
  3. Dėl ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo prasme atsakovas pažymi, kad jo paskelbtu pirkimu nebuvo siekiama įsigyti tiekėjui nuosavybės teise priklausančio turto, o išsinuomoti tiekėjo įrangą kartu su jos priežiūra. CK normose sureguliuoti nuomos teisiniai santykiai, aptarta nuomojamų daiktų kokybė, nuomininko ir nuomotojo teisės bei pareigos. Pagal šias nuostatas nuomotojas įsipareigoja nuomininkui perduoti tinkamos kokybės daiktą ir visą nuomos laiką užtikrina jo tinkamumą bei galimybę juo naudotis; jeigu daikto trūkumų atsirado dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.483, 6.500 straipsniai). Įstatyme sureguliuotos situacijos dėl nuostolių atlyginimo tais atvejais, jei dėl negarantinio įrangos remonto ar pakeitimų būtų nustatyta nuomininko kaltė. Pirkimo objekto specifika yra tokia, kad sutartis turi būti vykdoma nepertraukiamai, nepriklausomai nuo įrangos gedimo priežasties, todėl nustatyti griežti visų gedimų šalinimo terminai ir jų pažeidimo sankcijos. Ginčo pirkimo sąlyga – priemonė, užtikrinanti tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą.
  4. Atsakovas nurodo, kad tiekėjams paaiškino, jog nuostolius, atsiradusius dėl įrangos sugadinimo, atlygins perkančioji organizacija, o tiekėjai prisiima riziką tik dėl nenumatytų gedimų šalinimo darbų. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygas, pagal kurias nenustatyta, kad jos naudotojui tyčia sugadinus įrangą, tiekėjas dėl to kylančius nuostolius turi prisiimti sau, negalima daryti išvados, kad negarantinių gedimų šalinimo darbai turėtų būti vykdomi neatlygintinai ar nuostolingai. Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, kuriais jos palaikoma pozicija dėl ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2A-1052/2012.
  5. Dėl Kainodaros metodikos taikymo ginčo pirkime atsakovas pažymėjo, kad pirmiausia jis siekė įsigyti įrangos nuomos, o ne vien jos priežiūros paslaugą. Viešojo pirkimo sutartis sudaryta fiksuotos kainos apskaičiavimo būdu. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo pasirinkta fiksuotos kainos nustatymo taisyklė aiški, atitinka kainodaros metodikos nuostatas. Aplinkybė, kad atsakovas gedimų šalinimui atskirai netaikė fiksuoto įkainio kainodaros, neleidžia Konkurso sąlygų pripažinti neteisėtomis.
  6. Atsakovas neigia pažeidęs VPĮ nuostatas dėl pretenzijų nagrinėjimo tvarkos, teigia, kad ieškovei užtikrino veiksmingą teisių gynybą nesudarydamas viešojo pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 d. nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo ieškovei. Be to, atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, tinkamai įvertino faktines aplinkybes.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

21Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamos kasacinės bylos kontekste pateikia perkančiosios organizacijos veiksmų dėl ginčo pirkimo sąlygų, aiškintinų ir taikytinų kartu su jų išaiškinimais ir kitais svarbiais duomenimis (atsakymu į ieškovės pretenziją), pagal kurias perkančioji organizacija tiekėjui (nuomotojui) atskirai atlygina nuostolius tik dėl nuomojamos įrangos, kaip tokios, sugadinimo, tačiau, nelaikydama jų lygiaverčiais nuostoliais, atskirai neatlygina išlaidų, patirtų dėl šios įrangos negarantinių gedimų šalinimo darbų atlikimo, šios išlaidos tiekėjui bus atlygintos tiek, kiek jis jas įtrauks į bendrą pasiūlymo kainą, teisėtumo vertinimą pagal VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas.

22Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas

23Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Pirkimo sąlygų aiškumas inter alia apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai.

24Viešojo prekių pirkimo sutarčių, patenkančių į Europos Sąjungos reguliavimo sritį (tarptautinio pirkimo sutartys), atveju pirkimo dokumentuose būtina nurodyti bendrą sutarties apimtį arba bendrą kiekį (įskaitant visas dalis ir opcijas, jei yra). Šio įpareigojimo neįvykdymas yra Europos Sąjungos teisės viešųjų pirkimų srityje pažeidimas Europos Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, 1 straipsnio 1 dalies prasme, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal šią nuostatą (žr. Teisingumo Teismo 2007 m. spalio 11 d. Sprendimą Lämmerzahl, C-241/06, Rink. 2007, p. 8415). Pažymėtina, kad pagal viešai prieinamą informaciją apie sudarytą ginčijamo viešojo pirkimo sutartį, paskelbtą perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje, sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertė viršija minimalią tarptautinio pirkimo ribą, todėl Teisingumo Teismo išaiškinimai sprendžiant šalių ginčą aktualūs.

25Šiame nagrinėjamai bylai aktualių teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija nesutinka su žemesnės instancijos teismų pozicija, pagal kurią, perkančiajai organizacijai perkant vieną neišskaidytą pirkimo objektą ir jai neturint intereso šio kompleksinio objekto išskaidyti į dalis, kurios bet kokiu atveju (išskaidžius ar ne) yra nelygiavertės dėl jų apimties ir aiškumo, pirkimo sąlygose pakanka apibrėžti dominuojančią bei aiškiai nustatytiną dalį, o dėl likusios sudėtinio objekto dalies, pasižyminčios neapibrėžtumu, tiekėjams galima perkelti riziką. Atskirai nevertindama sudėtinio pirkimo objekto dalių sąsajumo bei šių dalių sujungimo į vieną teisėtumo (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010), teisėjų kolegija pažymi, kad dėl reikšmingų ir teisėtų priežasčių atliktas sudėtinio pirkimo objekto sujungimas į vieną nedaro įtakos perkančiosios organizacijos pareigai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyti pirkimo sąlygas. Jei skaidrių pirkimo sąlygų nustatymo imperatyvas svarbus išskaidžius vieną pirkimą į kelias dalis ar perkant kelis susijusius objektus skirtinguose pirkimuose, tai lygiai taip pat aktualu ir perkančiajai organizacijai perkant sudėtinį pirkimo objektą viename pirkime.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl perkančiosios organizacijos pareigos apibrėžti negarantinių gedimų šalinimo darbų kiekį spręsta, inter alia atsižvelgiant į tai, kad tokių darbų apimtis dėl jų (darbų) pobūdžio neapibrėžtina tiksliai.

27Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad perkančiosios organizacijos iš principo turi teisę nustatyti ir tokias pirkimo sąlygas, kurios susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, kurios tiksliai paaiškės tik sudarius sutartį, o naudojimasis tokia teise nepažeis perkančiosios organizacijos pareigos aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti pirkimo sąlygas. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažintini teisėtais, jei ji, vertindama pasiūlymus, remiasi duomenimis, kurie nebuvo visiškai tiksliai žinomi perkančiajai organizacijai rengiant konkurso sąlygas, o tiekėjams teikiant pasiūlymus (pasiūlymai pagal ekonominį naudingumą vertinti ne pagal tiekėjų siūlomą kainą, o pagal sutarties vykdymo kaštus (vertę), atsižvelgiant į eksperto atliktus pasiūlymų vertinimus), bet paaiškėjo šiuos pasiūlymus vertinant. Dėl to perkančiosios organizacijos, nusprendusios sudaryti sutartį su tiekėju, pasiūliusiu (apskaičiavusiu) tokią kainą, kuri, eksperto vertinimu, gali lemti mažiausias perkančiosios organizacijos išlaidas, veiksmuose negalima bus konstatuoti viešojo pirkimo normų draudžiamos neribotos diskrecijos teisės, jei ji apie tokį vertinimo būdą paskelbs iš anksto, o ekspertinis vertinimas bus atliktas tinkamai ir objektyviai (nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas SIAC Construction). Bet kokiu atveju tokios pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, tiekėjams suprantamos ir leidžiančios parengti pasiūlymus.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai juos vertinant, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas.

29Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į faktines atitinkamo pirkimo aplinkybes bei siekdama, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti, pirkimo dokumentuose privalo nustatyti prielaidas (sąlygas) šalių teisiniams santykiams, įvykus iš anksto nenumatytoms, tačiau tikėtinom aplinkybėm. Ir priešingai, jei tam tikros tikėtinos aplinkybės pirkimo sąlygose nėra aiškiai apibrėžtos, bet tai netrukdo tiekėjams tinkamai parengti pasiūlymų, o perkančiajai organizacijai jų įvertinti, tokiu atveju negalima spręsti apie skaidrumo principo ir tiekėjų teisių pažeidimą. Šiame kontekste kasacinio teismo, pavyzdžiui, konstatuota, kad perkančioji organizacija turi teisę, bet jai nekyla pareigos pirkimo sąlygose įtvirtinti kainodaros taisykles, atsižvelgiant į galimus mokesčių pasikeitimus, kai pagal fiksuotą kainą perkamas aiškiai apibrėžtas pirkimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012).

30Dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pristatytą skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, šie būtų objektyviai įvertinti, konstatuoja, kad atsakovas, nustatydamas viešojo pirkimo sąlygas, pagal kurias perkančioji organizacija tiekėjui (nuomotojui) atskirai atlygina nuostolius tik dėl nuomojamos įrangos, kaip tokios, sugadinimo, tačiau, nelaikydama jų lygiaverčiais nuostoliais, atskirai neatlygina išlaidų, patirtų dėl šios įrangos negarantinių gedimų šalinimo darbų atlikimo, šios išlaidos tiekėjui bus atlygintos tiek, kiek jis jas įtrauks į bendrą pasiūlymo kainą, nurodytų reikalavimų nesilaikė, dėl to pažeidė skaidrumo principą, kasacinis teismas šiuos veiksmus kvalifikuoja neteisėtais. Ši teismo pozicija grindžiama toliau pateikiamais argumentais.

32Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo pirkimo sąlyga ieškovei iš tikrųjų buvo suprantama, o ji ją ginčija dėl galimo finansinio nenaudingumo. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija. Iš tiesų byloje nėra ginčo (nors perkančiosios organizacijos pozicija pirkimo metu nebuvo labai nuosekli, buvo tikslinama) dėl to, kad pagal pirkimo sąlygas vieno pobūdžio tiekėjo kaštai (susiję su nuostoliais dėl įrangos sugadinimų) perkančiosios organizacijos bus atskirai (papildomai) atlyginti, o kiti (išlaidos, susijusios su negarantinių gedimų šalinimo darbais) – ne, nebent tiekėjas juos įtrauktų į bendrą pasiūlymo kainą. Be to, byloje šalys sutaria ir dėl to, kad objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti negarantinių įrangos gedimų (sugadinimų) šalinimo darbų kiekio (apimties). Tačiau šalių pozicija išsiskiria dėl tiekėjo galimybės tinkamai parengti pasiūlymą, atsižvelgiant į tokių darbų atlyginimo tvarką. Šalys skirtingai supranta, koks pirkimo sąlygų, kuriose būtų nustatytas atsiskaitymas už atliktus darbus, turinys užtikrintų jų aiškumą ir tiekėjų galimybę tinkamai parengti pasiūlymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nesutarimą dėl pirkimo sąlygų aiškumo reikia vertinti ne tik dėl to, ar ginčo pirkimo sąlyga (kartu su jos išaiškinimais ir atsakymu į pretenziją) teisėta, bet ir dėl to, ar perkančioji organizacija teisėtai tam tikrų pirkimo sąlygų, būtent susijusių su kainodaros taisyklėmis (fiksuoto įkainiu), nenustatė.

33Ieškovė iš esmės mano, kad skaidrumo principą atitiktų fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės nustatymas, pagal kurią būtų atsiskaitoma pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytą įkainį vienam santykiniam vienetui (pvz., darbo valandai, išlaidoms transportui ir pan.). Tokiu atveju tiekėjas gautų savo realiai patirtų išlaidų atlyginimą priklausomai nuo to, koks kiltų faktinis tokių negarantinių įrangos gedimų šalinimo darbų (veiksmų) taip, kaip juos pirkimo dokumentuose apibrėžė perkančioji organizacija, poreikis. Atsakovas laikosi priešingos pozicijos, kad pirkimo sąlygos buvo pakankamai aiškios, leidžiančios pateikti pasiūlymą, dėl neaiškių ir sunkiai nustatytinų kainodaros taisyklių, perkančioji organizacija teisėtai leido tiekėjams apskaičiuoti tokių darbų atlikimo riziką ir jos vertę įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nei tiekėjams, nei perkančiajai organizacijai nežinoma negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbų apimtis neleidžia Konkurso sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes tiekėjams turėjo būti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų tenkanti rizika turi būti įskaičiuojama į bendrą pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į tai, byloje spręstina, ar pirkimo sąlygų visuma leido tiekėjams tinkamai pateikti pasiūlymą pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintus visų tiekėjų vienodai suprantamus reikalavimus, t. y. tiksliai nustatyti galimą sutarties vykdymo riziką ir ją atitinkančias išlaidas apskaičiuoti bei įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad jei proceso šalims ir teismams sutartinai laikantis pozicijos, jog ginčo darbų (negarantinių gedimo šalinimo) apimtis objektyviai tiksliai nenustatytina, atitinkamai turėtų būti prieita prie išvados, kad tiksliai negalima iš anksto apskaičiuoti ir tokio pobūdžio tiekėjui tenkančios rizikos, darbų poreikio tikimybės. Iš tiesų byloje susiklostė ne tiek ginčo darbų atlikimo rizikos situacija, kurią visi pripažįsta, kiek kainos apskaičiavimo problema, t. y. ar tiekėjai sugebės tinkamai numatyti ir apskaičiuoti būsimas išlaidas ir dėl to laimėti konkurencinėje kovoje. Ieškovė antrame prašyme paaiškinti ginčo pirkimo sąlygą, pirmojoje pretenzijoje bei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai neaišku, kaip apskaičiuoti negarantinių gedimų kiekį, tokia rizika nenustatytina iš anksto, dėl to ji negali pateikti objektyviais skaičiavimais pagrįstos kainos. Perkančioji organizacija iš esmės nepaneigė pasiūlymo kainos apskaičiavimo sunkumų, laikėsi pozicijos, kad negalima aiškiai nustatyti kainodaros taisyklių, be to, tiekėjas gali apskaičiuoti tokių darbų atlikimo riziką.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio pirkimas Lietuvoje vykdytas pirmą kartą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d.), tiekėjai neturėjo tokio pobūdžio sandorio vykdymo patirties. Dėl to tik tiekėjams suteikta teisė galimus negarantinių gedimų (sugadinimų) šalinimo darbų kaštus įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, neužtikrina pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Akivaizdu, kad, visiems sutariant dėl neaiškios tokių darbų apimties, tiekėjai skirtingai apskaičiuos jų kiekį, o gal jo net neįskaičiuos, perkančioji organizacija negali to patikrinti, todėl ji neišvengiamai susidurs su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu, kurio nebus galima pripažinti skaidriu bei objektyviu. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad, atsižvelgiant į tiekėjų lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiančią skaidrumo pareigą, perkančiosios organizacijos privalo aiškiai apibrėžti kiekvieną sutarties objektą ir sutarties sudarymo sąlygas, dėl to, jei ji negali tinkamai ir objektyviai vykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

36Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokia ginčo sandorio kainos apskaičiavimo tvarka perkančioji organizacija pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo sutarčiai sudaryti imperatyvą, nes, viena vertus, rizikuoja dėl tiekėjų, kurie apskritai aptariamų kaštų neįtrauks, jei toks poreikis kils ir kartosis, antra vertus, tokias išlaidas jiems įtraukus, ji gali permokėti už sutarties vykdymą, nes jei ginčo darbų poreikio neatsiras arba jis bus mažesnis nei apskaičiavo tiekėjas, ji vis tiek jam turės mokėti sulygtą fiksuotą kainą. Pagal kasacinę praktiką viešojo pirkimo tikslo pažeidimas – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo matas, kaip ir viešųjų pirkimų principų pažeidimai, sukeliantys negaliojančio sandorio padarinius, todėl netoleruotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

37Teisėjų kolegija taip pat negali iki galo sutikti su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad buvo aiškus nuomojamos įrangos kiekis, o VPĮ nuostatose nėra draudimo tam tikrą riziką dėl neaiškios perkamų darbų apimties perkelti tiekėjui, o Kainodaros metodikos nuostatos leidžia taikyti fiksuotos kainos kainodarą, ne tik tada, kai visiškai aiškios sutarties vykdymo išlaidos, bet ir kai tiekėjas gali prisiimti riziką dėl išlaidų dydžio; atsižvelgiant į tai, kad aiškus nuomojamos įrangos kiekis, tiekėjo prisiimama rizika nėra neproporcinga ir todėl gali būti įvertinta teikiant fiksuotos kainos pasiūlymą. Šioje nutartyje kasacinio teismo jau konstatuota, jog tai, kad pirkimas neskirstomas į dalis, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos kiek įmanoma tiksliau apibrėžti kiekvieną sudėtinę kompleksinio objekto dalį. Šios pozicijos nekeičia ir apeliacinės instancijos teismo pažymėtas aspektas, kad perkančioji organizacija nesiekia įsigyti nuosavybėn nuomojamų daiktų. Nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos įgyjamų daiktinių teisių turinio ir apimties į daiktus, perkančiosios organizacijos poreikis į ginčo darbus bei tiekėjo pareiga pagal pirkimo sąlygas juos atlikti iš esmės nesikeistų, todėl nepagrįsta laikytis pozicijos, kad gali skirtis šių darbų atlikimo prielaidų bei tikimybės apibrėžtis.

38Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kasacinio teismo spręsta, kad, atsižvelgiant į šią VPĮ normą, viešojo pirkimo sutarties kaina (kai tai leidžiama pagal pirkimo objektą ir sutarties vykdymo specifiką) perkančiosios organizacijos pasirinkimu gali būti nustatyta dviem būdais: nurodant konkrečią fiksuotą kainą arba jos apskaičiavimo taisykles pagal Kainodaros metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013). Taigi Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas, išskyrus atvejus, kai dėl aiškiai apibrėžtino (neatsižvelgiant į minimalius objektyvius nuokrypius ir išlygas) pirkimo objekto jį galima įkainoti fiksuota kaina (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-132/2012). Visais kitais atvejais, įskaitant ir vieno iš kelių kompleksinio objekto sudėtinių dalių įkainojimą, turi būti taikomos Kainodaros metodikos nuostatos. Šių 7 punkte įtvirtinta, kad, esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tokia būtinybė kilo, ji nepaneigta atsakovo pozicijos ir teismų iškeltais argumentais.

39Pagal Kainodaros metodikos III skyrių (10–12 punktai), kainodaros taisyklėse nustačius fiksuotą įkainį, galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų kiekio (apimties); fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui (pavyzdžiui, 1 kvadratinio metro sienų dažymui atliekant nedidelį patalpų remontą) ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio; paprastai fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas, kai sudaromos sutartys, pagal kurias tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar vykdomų darbų kiekis priklauso nuo aplinkybių, sunkiai prognozuojamų pirkimo metu, taip pat nuo tarpinių sutarties vykdymo rezultatų (pvz., kai sudaroma ilgalaikė sutartis dėl kompiuterinių paslaugų teikimo, paslaugų kiekis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio (tai yra kompiuterinės technikos gedimų, kompiuterinių virusų atakų, programinės įrangos atnaujinimo poreikio, naujų darbo vietų kūrimo bei tinklo plėtimo poreikio ir pan.); šiuo atveju iš anksto sudarant sutartį nustatyti fiksuotą sutarties kainą galimybių nėra, tačiau sutartyje galima susitarti dėl paslaugų įkainių, pagal kuriuos perkančioji organizacija atsiskaitys su tiekėju).

40Tiekėjams tenkančios rizikos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika. Kainodaros metodikos 4.2 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

41Kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje, susijusioje su išlaidų dėl neva papildomų darbų atlikimo priteisimu, spręsta dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos. Tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos „suvaldymas“ inter alia priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-161/2012; kt.). Kita vertus, tiekėjai ne pagal pirkimo sąlygas, o savo valia gali prisiimti tam tikrą papildomą sutarties vykdymo riziką, bet ir tokiu atveju perkančioji organizacija turi patikrinti, ar ši proporcinga, pagrįsta ir nelems sutarties netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo grėsmės (šiame kontekste dėl nepelningos kainos siūlymo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010 ir joje nurodytą apeliacinę praktiką; dėl perteklinių prekių siūlymo žr. 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012).

42Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo viešojo pirkimo atveju proporcinga rizika, tenkančia tiekėjams, būtų galima pripažinti, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ne vieną bendrą fiksuotos kainos taisyklę, bet kartu dėl ginčo darbų nustatant ir fiksuoto įkainio taisyklę, apibrėžiant tam tikrą pirkimo objekto mato vienetą (atstumą, laiką, dažniausiai pasitaikantį gedimą ar pan.). Kiek faktinės darbų išlaidos realiai viršytų perkančiosios organizacijos apibrėžtą pirkimo objekto mato vienetą (akivaizdu, kad ji negali objektyviai numatyti visų įmanomų darbo atlikimo opcijų, nestandartinių gedimų ir pan.), tokia pagrįsta ir proporcinga rizika tektų pačiam tiekėjui (nuomotojui), tai nebūtų laikoma neatlygintinių darbų atlikimu.

43Dėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėto sutarties (ne)atlygintinumo aspekto ir jo sąsajos su ankstesne šio teismo praktika, kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų šioje byloje nagrinėtas perkančiosios organizacijos leidimas tam tikrų atskirai (papildomai) neatlygintinus darbų kaštus į traukti į bendrą pasiūlymo kainą iš principo yra artimas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoms pirkimo sąlygoms, pagal kurias tam tikrus paslaugos turėjo būti suteiktos neatlygintinai (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, priimtas byloje Nr. 2A-1052/2012). Kai kurių tikėtinų atlikti paslaugų teikimas neatlygintinai savo turiniu prilygsta perkančiosios organizacijos sprendimui atskirai nekompensuoti iš anksto nenumatytų darbų atlikimo kaštų, o tai, kad perkančioji organizacija expressis verbis leido tiekėjams papildomas tikėtinas išlaidas įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą šio vertinimo nekeičia, nes bet kuriuo atveju, net ir nesant atskiro aiškaus leidimo (arba net nustačius draudimą), tiekėjai tą gali padaryti, o perkančioji organizacija neturi galimybių objektyviai nustatyti, ar pateiktoje bendroje kainoje įskaičiuota papildomų nenumatytų darbų ar paslaugų atlikimo rizika. Pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, sutarties atlygintinumas priklauso nuo tiekėjo tinkamai apskaičiuotos ginčo darbų atlikimo apimties ir tiek, kiek realus poreikis šį skaičiavimą viršija, sutartis tampa neatlygintine. Tai nepateisinama nei šio pirkimo pobūdžiu, nei objektyviu perkančiosios organziacijos galimybių ribotumu ar kt., nes ši teisėtomis priemonėmis, kurių taikymas pagal VPĮ jai privalomas, gali sumažinti sutarties vykdymo riziką iki protingos jos ribos.

44Dėl procesinės bylos baigties

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, konstatuoja, kad ginčijama pirkimo sąlyga neteisėta, pažeidžia lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei viešųjų pirkimų tikslą (VPĮ 3 straipsnis). Kitos kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytos aplinkybės nereikšmingos šalių ginčui spręsti ir nedaro įtakos kasacinio teismo sprendimui.

46Byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas 2012 m. birželio 26 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir UAB“ Penkių kontinentų bankinės technologijos“, pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009).

47Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad be atsakovo į procesą nėra įtraukto nurodytos Paslaugų teikimo sutarties kontrahento – UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, todėl kasacinis teismas negali spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pripažindamas šią sutartį negaliojančia ar VPĮ 952 straipsnio pagrindu dėl viešojo intereso palikdamas ją galioti ir perkančiajai organizacijai skirdamas alternatyviąją sankciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, naikindama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei alternatyviųjų sankcijų taikymą. Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau, vertindama tai, jog perkančioji organizacija, nustačiusi ginčo pirkimo sąlygas, pažeidė imperatyviąsias VPĮ normas, taigi ieškovas įrodė savo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą, iš atsakovo ieškovei priteisia jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3000,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto visų instancijų teismuose.

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,42 Lt tokių išlaidų, šios į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

53Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ (kodas 122887029) iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 288697120) 3000 (tris tūkstančius) Lt žyminio mokesčio išlaidų.

54Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 288697120) 10,42 Lt (dešimt Lt 42 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų... 6. Perkančioji organizacija paskelbė atvirą konkursą „Elektroninio... 7. Šiame pretenzijos padavimo ir jos nagrinėjimo kontekste aktualu tai, kad... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas dėl tiekėjo pretenzijos nagrinėjimo tvarkos... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Dėl ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo apeliacinės instancijos teismas... 13. Dėl pretenzijos nagrinėjimo procedūros apeliacinės instancijos teismas... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos... 16. Remiantis VPĮ 24 straipsnio nuostatomis, pirkimo dokumentai turi būti... 17. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamos kasacinės bylos... 22. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas... 23. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo... 24. Viešojo prekių pirkimo sutarčių, patenkančių į Europos Sąjungos... 25. Šiame nagrinėjamai bylai aktualių teisinio reguliavimo ir teismų praktikos... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl perkančiosios... 27. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad perkančiosios organizacijos iš... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir... 29. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į faktines atitinkamo pirkimo... 30. Dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pristatytą skaidrumo principą ir iš jo... 32. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo pirkimo sąlyga... 33. Ieškovė iš esmės mano, kad skaidrumo principą atitiktų fiksuoto įkainio... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei proceso šalims ir teismams sutartinai... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio pirkimas... 36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokia ginčo sandorio kainos... 37. Teisėjų kolegija taip pat negali iki galo sutikti su apeliacinės instancijos... 38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VPĮ 18 straipsnio 6... 39. Pagal Kainodaros metodikos III skyrių (10–12 punktai), kainodaros... 40. Tiekėjams tenkančios rizikos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi,... 41. Kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje, susijusioje su išlaidų dėl... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo viešojo pirkimo atveju proporcinga... 43. Dėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėto sutarties (ne)atlygintinumo... 44. Dėl procesinės bylos baigties... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą,... 46. Byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad... 47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad be atsakovo į procesą nėra... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. pažymą apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą bei... 53. Priteisti ieškovei UAB „G4S Lietuva“ (kodas 122887029) iš atsakovo... 54. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...