Byla 2-12-880/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovėms R. B., A. B., V. K., jų atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovui L. D., jo atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui, Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Meilutei Saidienei, trečiajam asmeniui L. R., trečiojo asmens ūkininko K. J. atstovui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. B., A. B., V. K. ieškinį atsakovui L. D. dėl kelio servituto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos atsakovo L. D. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), nustatyti kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 351 m2 ir žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 38 m2 suteikiantį transporto priemonės važiuoti ir išvažiuoti į ieškovėms priklausančius žemės sklypus pagal UAB „( - )“ paruoštą brėžinį. Jos nurodė, kad bendrąja nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 12,58 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Šis sklypas ribojasi su atsakovo L. D. ir trečiojo asmens L. R. valdomais žemės sklypais. Visą laiką ieškovės į savo žemės sklypą patekdavo per atsakovo ir trečiojo asmens L. R. valdomus sklypus. Trečiojo asmens L. R. žemės sklype yra pažymėtas kelio servitutas iki ieškovių žemės sklypo, tačiau iki šio kelio servituto ieškovės negali patekti, nes dalyje atsakovo žemės sklypo nėra pažymėto kelio servituto, nors dar prieš nepriklausomybės atkūrimą atsakovo žemės sklype buvo suformuotas kelias, kurio dalis padengta asfaltu, ir juo ieškovės patekdavo į savo žemės sklypą. Atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos vėliau nei ieškovėms ir per valstybės institucijų klaidą žemės sklype nebuvo pažymėtas kelio servitutas, todėl jos kreipėsi į teismą dėl jo nustatymo.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir siūlė alternatyvų servituto nustatymą. Jis nurodo, kad nustačius ieškovėms kelio servitutą, jis netektų galimybės naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, nes likusioje žemės sklypo dalyje yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ir atsakovas priverstas jiems išnuomoti žemės. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka, jog kelio servitutas būtų nustatomas neatlygintinai ir prašo teismo nustatyti kelio servitutą pagal atsakovo pateiktą planelį.

5Atsiliepime į ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas, nes atkuriant atsakovui nuosavybės teises per klaidą buvo pažymėtas ne visas kelio servitutas, todėl tarp šalių kilo ginčas.

6Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo ūkininkas K. J. nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovių ieškinys ir mano, jog ieškovės turi turėti teisę važiuoti per atsakovo žemės sklypą. Jis taip pat nurodė, kad nesutinka, jog būtų nustatytas kelio servitutas pagal atsakovo siūlomą variantą, nes jis yra neracionalus, jį įrengti reikalingos neprotingai didelės išlaidos, o be to kelias eitų per ūkininko K. J. išnuomotą atsakovo žemės sklypo dalį, kurioje ūkininkas vykdo ūkinę veiklą, o teritorija aplink pastatus yra aptverta tvora ir saugoma.

7Ieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad ieškovėms R. B., A. B. ir V. K. nuosavybės teise priklauso 12,58 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). (b.l. 35). Ieškovėms kelio servitutas, kuriuo galėtų patekti į joms priklausantį sklypą, jokiame gretimame sklype nėra numatytas, ir tiesioginio susisiekimo su keliu šis sklypas neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso greta esantis 1,1834 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (b.l. 16-17). Pagal viešo registro duomenis atsakovo sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui jokie kelio servitutai, per kuriuos ieškovės galėtų patekti į joms priklausantį žemės sklypą nėra nustatyti. Ieškovių ir atsakovo sklypai ribojasi. Ieškovės nurodo, kad jos neturi galimybės keliu patekti į savo žemės sklypą jokiu kitu keliu, išskyrus einančiu per atsakovo 0,8692 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, nes šiame žemės sklype numatytas servitutas patekti į L. R. žemės sklypą, o L. R. žemės sklype numatytas kelio servitutas, kuriuo ieškovės patenka į joms priklausantį žemės sklypą, per dalį atsakovo L. D. 1,1834 ha žemės sklypo. Ieškovės prašo nustatyti servitutą jau nuo seno egzistuojančiam keliui, tačiau atsakovas su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka. Taigi, byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo ieškovėms atsakovo sklype būtinumo ir pagrįstumo.

9Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Pagal LR CK 4.124 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas įstatymo, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – taip pat administraciniu aktu. Pagal LR CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės ir atsakovas nesusitarė dėl kelio servituto nustatymo atsakovo sklype.

10Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Tokiu atveju teismas, nustatydamas servitutą, turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo tikslingumo klausimą, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų servitutą nustatyti prašančio asmens teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Taip pat turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, kt.).

11Kaip matyti iš bylos duomenų, atkuriant nuosavybės teises į sklypą, šiuo metu nuosavybės teise priklausantį ieškovėms, sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, nebuvo numatytas kelio servitutas jokiame gretimame sklype, tiesioginio susisiekimo su valstybiniu keliu šis sklypas neturi. Nuvykus į ieškovėms ir atsakovui priklausančius žemės sklypus buvo nustatyta, kad į ieškovių žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą eina kelias, kuris yra suformuotas seniai, dalis jo išasfaltuota. Jog šioje vietoje buvo kelias iki atsakovui atkuriant nuosavybės teises patvirtino ir ieškovės bei tretieji asmenys. Tai matyti ir antstolio surašytame 2012-10-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame aiškiai matyti (b.l. 89-90), kad ieškovių prašomoje nustatyti kelią vietoje nuo seno yra įrengtas kelias, kuris yra užtvertas atsakovo tvora. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nenustačius ieškovėms kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovių žemės sklypų naudoti pagal paskirtį. Su tuo, kad nėra jokio kito kelio ieškovėms patekti į jų žemės sklypą, sutinka ir atsakovas.

12Byloje šalys taip pat nesutarė dėl servitutinio kelio vietos, t. y. ieškovės prašė nustatyti vienoje, o atsakovas kitoje vietoje. Teismas vertindamas, kurios iš šalių siūlomas kelio servituto nustatymo variantas nagrinėjamu atveju yra tinkamesnis, atsižvelgia į tai, kuris pasiūlymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog labiausiai minėtus principus atitinka ieškovių prašomas nustatyti kelio servitutas, nes jų prašomoje vietoje nustatyti kelias yra padarytas, juo nuo seno važinėjo ieškovės, dalis kelio padengta asfaltu. Tuo tarpu atsakovo siūlomas variantas yra neprotingas ir nepagrįstai apsunkintų ieškovių padėtį, nes nuvykus į vietą buvo patvirtinti ieškovių parodymai, jog atsakovo nurodomoje vietoje įrengti kelią būtų labai brangu, nes yra pelkėta vietovė, t.y. reikėtų neproporcingai didelių sklypo kainai išlaidų kelio įrengimui. Be to, tai sudarytų papildomų nepatogumų trečiajam asmeniui ūkininkui K. J., nes siūlomas nustatyti kelio servitutas eitų per jo aptvertą teritoriją, kuri yra nuolat saugoma, todėl jam padidėtų saugojimo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nepateikė tinkamo, įstatymų reikalavimus atitinkančio siūlomo nustatyti kelio servituto plano, kurį teismas galėtų tvirtinti. Atsižvelgiant į tai ieškovių ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra tenkintinas.

13Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Ieškovės sutiko už kelio servitutą mokėti 3000 Lt, o atsakovas prašė priteisti 15000 Lt ir nurodė, kad tokia yra rinkos vertė. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis sprendžia, kad tinkama kompensacija už kelio servitutą yra 3000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad kelio servitutas užima 389 kvadratinius metus, t.y. 0,0389 ha. Nors atsakovas teigia, kad keliu užimamos žemės rinkos vertė 15000 Lt, šio savo teiginio jis neįrodė, nes nepateikė jokių skaičiavimų. O be to, iš registrų centro išrašo matyti, kad viso 0,8692 ha žemės sklypo vertė yra 7497 Lt, o kelias užima tik 1/22 šio sklypo dalį. Atsakovas taip pat neįrodė aplinkybės, jog nustačius kelio servitutą jis negalės naudoti pagal paskirtį žemės sklypo. Priešingai iš pateiktų planų matyti, kad gana nemaža 0,8692 ha žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 3000 Lt kompensacija.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r ę s t a:

15Ieškinį tenkinti visiškai.

16Nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis L. D. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 351 m2, ir žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, kurio plotas 38 m2, suteikiantį teisę transporto priemonėms važiuoti ir išvažiuoti į R. B., A. B. ir V. K. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2012 m. birželio 6 d. UAB „( - )“ paruoštą brėžinį.

17Priteisti L. D. (a.k. ( - ) solidariai iš ieškovių R. B. (a.k. ( - ) A. B. (a.k. ( - ) ir V. K. (a.k. ( - ) 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) kompensaciją.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

19Teisėjas

20Linas Zinkevičius

21

Proceso dalyviai
Ryšiai