Byla 3K-3-283/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. N. ir D. N. ieškinį atsakovams V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB ,,Grefa“ dėl servituto nustatymo; tretieji asmenys – G. Č., V. S. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pagal 2008 m. vasario 28 d. UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą nustatyti žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ) esančiam keliui servitutą, suteikiantį teisę ieškovams neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis keliu, vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m, viešpataujančiajam daiktui, t. y. ieškovų sklypui (unikalus Nr. ( - )), esančiam ( - ) tinkamai naudoti.

6Ieškovai nurodė, kad 2002 m. lapkričio 18 d. mainų sutartimi įsigijo 0,5500 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A27-631 buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas. Šiame plane greta ieškovų sklypo pažymėtas kelias, kuriuo galima patekti į ieškovų sklypą. Jis suplanuotas gretimo žemės sklypo, kuris iki 2007 m. birželio – liepos mėn. patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi išnuomotas 99 metams UAB ,,Grefa“, teritorijoje. Ieškovai 2006 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydami nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis detaliajame plane nurodytu keliu, tačiau servitutas nenustatytas. 2006 m. liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pirmiau nurodytas valstybinės žemės sklypas dalimis parduotas atsakovams. Ieškovai nurodė, kad, nenustačius servituto, jie neturės galimybės naudotis detaliajame plane pažymėtu įvažiavimu į jų sklypą, atitinkamai – naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Privažiuoti ir įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą galima tik detaliajame plane pažymėtu ir jau įrengtu keliu; naujo kelio į ieškovų sklypą įrengimas reikštų neproporcingas ieškovų išlaidas, ribotų gretimų žemės sklypų savininkų teises, neatitiktų formuojamos teismų praktikos. Nustačius servitutą esančiam keliui, atsakovai būtų įpareigoti leisti ieškovams juo naudotis, bet dėl to nebūtų apribotos jų teisės, nes kelias būtų naudojamas pagal paskirtį; atsakovai taip pat juo naudojasi. Ieškovai pažymėjo, kad kelio servitutą būtina nustatyti ir dėl galimybės ieškovams atlikti elektros skydinės, prie kurios priėjimą riboja atsakovų pastatyta metalinė tvora, priežiūrą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (sprendimų) nutarčių esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas.

9Teismas nustatė, kad 1996 m. kovo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi UAB „Grefa“ 99 metams išnuomotas 61 240 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,5500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). 2003 m. liepos 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ieškovams priklausančio žemės sklypo detalusis planas, kuriame greta ieškovų žemės sklypo pažymėtas kelias, esantis UAB „Grefa“ nuomojamame žemės sklype. 2005 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pirmiau nurodyta valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Grefa“ nutraukta ir nuspręsta nuomotą žemės sklypą dalimis parduoti: valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu atsakovai įregistravo savo nuosavybės teises į 61 240 ha bendro ploto žemės sklypą – unikalus Nr. ( - ). Ieškovai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl servituto keliui nustatymo, tačiau 2006 m. liepos 10 d. raštu jie buvo informuoti, kad jis negali būti nustatytas. Teismas nustatė, kad ginčo kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra ne viešas, o privačiame žemės sklype ir priklauso atsakovams. Teismas, remdamasis byloje pateiktais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, sprendė, kad tik šiuo keliu ieškovai gali privažiuoti iki jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau šiuo metu kelias ties atsakovų sklypo riba užtvertas metaline tvora. Teismas nustatė, kad laikinai atsakovai savo sklypui pasiekti naudojasi tretiesiems asmenims priklausančiu sklypu (unikalus Nr. ( - )), važiuodami privažinėta žemės grunto danga (nėra nutiesto kelio) einančio per nurodyto žemės sklypo kiemą, kuriame yra gyvenamieji (ūkio) pastatai. Šiam žemės sklypui nustatytas servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku ir prieiti prie vandens telkinio bei nuosavybės teise turimų pastatų. Teismas nustatė, kad elektros skydinė yra įrengta ant ieškovų sklypo ribos ir prie jos prieiti galima tik iš atsakovams priklausančio žemės sklypo, tuo tarpu ieškovai 2006 m. gegužės 5 d. sutartimi su AB Rytų skirstomaisiais tinklais įsipareigojo užtikrinti tinkamą elektros skydinės įrangos priežiūrą ir atsakyti už šiai įrangai padarytą žalą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad, nustačius servitutą esančiam keliui, atsakovai būtų įpareigoti leisti ieškovams juo naudotis, tačiau papildomų nuostolių dėl tokio kelio įrengimo nepatirtų, jų teisės nebūtų apribotos, nes kelias būtų naudojamas pagal paskirtį (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnis). Be to, ieškovai galės patekti į atsakovų žemės sklypą, siekdami užtikrinti elektros skydinės įrangos priežiūrą; šiuo metu tokia ieškovų teisė suvaržyta dėl atsakovų sklype pastatytos tvoros (CK 1.5 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo detalusis planas yra galiojantis, nepakeistas ir nenuginčytas.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo V. S. apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovams priklausantis netaisyklingo keturkampio formos žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) ribojasi su Pikeliškių ežeru, trečiųjų asmenų sklypu (unikalus Nr. ( - )) ir iš dviejų pusių – su atsakovams priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), todėl objektyviai privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galima tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypo teritoriją; nenustačius servituto, ieškovų žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija nurodė, kad dar iki 2006 m. liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais sudarymo UAB ,,Grefa“ nuomojamajame 61 240 kv. m valstybinės žemės sklype buvo įrengtas asfaltuotas kelias; žemės sklypui buvo planuojama nustatyti servitutą – teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius - bei patikslinti nuomos sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovų naudojimasis jau įrengtu keliu, kuriuo naudojasi ir patys atsakovai, nepareikalaus papildomų investicijų; duomenų, kad sklypo savininkai ruošiasi panaikinti kelią, juo nesinaudoti arba panaudoti šį žemės sklypo ruožą kitokiems tikslams (statyboms ar žemės ūkio veiklai), byloje nėra, todėl sprendė, kad, nustačius servitutą, nebus pažeista ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyra. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti ne tik naudodamiesi atsakovams nuosavybės teise priklausančiu keliu, teisėjų kolegija nurodė, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtas ir motyvuotas; tretieji asmenys abiejų instancijų teismuose nurodė, kad ieškovams leido važiuoti per savo žemės sklypą laikinai, kol nebus pabaigtos statybos ieškovų sklype; laikinai privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo galima per jų žemės sklypo vidurį, tarp namo ir ūkinio pastato, t. y. per kiemą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas ištirti galimybę, nustatyti kelio servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos nuomone, kad kelio servitutą nustatyti būtina ir dėl galimybės aptarnauti elektros skydinę, įrengtą ant ieškovų sklypo ribos. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų byloje aplinkybių visumą, visų trijų sklypų savininkų teisėtų interesų pusiausvyrą, padarė pagrįstą išvadą, jog kelio servituto nustatymas per atsakovams priklausantį žemės sklypą, per jau įrengtą kelią, geriau užtikrina visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, nei naujo kelio įrengimas skersai per trečiųjų asmenų žemės sklypą, ir sutiko, kad, vertinant tokiu aspektu, atsakovams nuosavybės teise priklausantis kelias yra vienintelis, kuriuo galima privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, dėl to atmetė apeliacinio skundu argumentą, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą nustatytas tik ieškovų patogumo sumetimais. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas kelio servitutas yra susijęs su minimaliais tarnaujančiojo daikto savininkų teisių ribojimais; servitutas nustatytas pagal UAB „Tiretas“ parengtą planą, atitinkantį tokiems planams keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nustačius servitutą, jie patirs nuostolių, taip pat argumentų, kokiu būdu tokie nuostoliai galėtų atsirasti, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neatlygintinį servitutą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Bylą nagrinėję teismai pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo principus, įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į visas šalių nurodytas ir dokumentais pagrįstas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes: 1) patekti į ieškovų sklypą galima dviem keliais – per trečiųjų asmenų arba per atsakovų žemės sklypą; 2) trečiųjų asmenų žemės sklype esančiam keliui jau nustatytas servitutas, kuris skirtas ne tik pėstiesiems vaikščioti ir gyvuliams ginti, bet ir važiuoti, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatyti dar vieną kelio servitutą, taip apsunkinant atsakovų nuosavybės teisių įgyvendinimą. Byloje esančių įrodymų išvardijimas nelaikytinas tinkamu jų įvertinimu. Vertinant byloje pateiktus detaliuosius planus, VĮ Registrų centro išrašus ir kitus duomenis, antstolių surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, turėjo būti atlikta visapusiška analizė, nustatant šių duomenų ir (ar) dokumentų įrodomąją galią. Teismai nevertino kasatoriaus argumentų ir neanalizavo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad nėra sąlygų, kuriomis gali būti nustatytas servitutas, taip pat kad ieškovai piktnaudžiauja savo teise, siekdami didesnio patogumo.

152. Teismai nenustatė ir netyrė galimybės ieškovams įsirengti kelią ar patekti į žemės sklypą kitu būdu, nei nurodyta ieškovų žemės sklypo detaliajame plane; byloje nepateikta įrodymų, kad tokios galimybės nėra.

163. Teismai pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatą ir apribojo atsakovų nuosavybės teises, netinkamai įvertinę būtinumo ir proporcingumo reikalavimą; CK 4.111 straipsnio 1 dalies ir 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišanalizavę tos aplinkybės, kad ieškovai, prašydami nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, išimtinai siekė didesnio patogumo, o ne tinkamo savo nuosavybės teisės įgyvendinimo.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Teismai įvertino aplinkybę, kad trečiųjų asmenų sklype yra nustatytas servitutas, t. y. nustatė, kad šis servitutas suteikia teisę naudotis trečiųjų asmenų sklype esančiu pėsčiųjų taku, prieiti prie nuosavybės teise turimų pastatų, bet nesuteikia teisės esančiu taku kitiems asmenims važiuoti. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę aplinkybių visumą, pagrįstai nustatė, kad kelio servituto nustatymas kasatoriaus žemės sklype, kuriame įrengtas kelias, geriau užtikrina visų trijų sklypų savininkų interesus, nei naujo kelio, kuris padalytų trečiųjų asmenų sklypą į dvi dalis, įrengimas. Dėl to buvo įvykdyta servituto nustatymo sąlyga, kad ieškovai nesiekia didesnio patogumo.

192. Teismai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes: ieškovams priklausančio sklypo detalųjį planą ir jame nurodytą kelią, detaliojo plano galiojimo ir jo suderinimo su tuomečiu valstybinės žemės nuomininku UAB ,,Grefa“ faktą, atsakovams priklausančio žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad į bendrą žemės sklypo plotą įtrauktas ir kelias (2602 kv. m), atsakovų naudojimosi žemės sklype esančiu keliu pagal paskirtį faktą, taip pat aplinkybes, kad nėra duomenų, jog kelią ruošiamasi panaikinti ar juo nesinaudoti, trečiųjų asmenų žemės sklypo duomenis, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Kasatoriaus skunde išvardyti dokumentai priskirtini prie oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai netyrė pateiktų dokumentų įrodomosios galios, be to, kasatorius nenurodo, kokios aplinkybės ir įrodymai, esantys išvardytuose dokumentuose, buvo netinkamai įvertinti.

203. Teismai analizavo galimybę patekti į ieškovų sklypą kitu būdu nei numatyta detaliajame plane, t. y. per tretiesiems asmenims priklausantį sklypą. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad galimas kito, ne per jo sklypo einančio, kelio įrengimas.

214. Skundžiamais teismų sprendimais nepažeista konstitucinė kasatoriaus teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bylą nagrinėję teismai nustatė servitutą, laikydamiesi šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo reikalavimų. Kasatorius nepateikė argumentų, kokiu būdu ieškovų naudojimasis keliu, kuriuo naudojasi ir kasatorius, pažeistų atsakovų, kaip sklypo savininkų, interesus, ar kad jų teisės apribojamos neproporcingai ieškovų turimai nuosavybės teisei.

225. Teismai, nustatydami servitutą, nepažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatų; konstatavo, kad, nenustačius kelio servituto, neįmanoma tinkamai naudoti ieškovų žemės sklypo pagal paskirtį. Ieškovai šiuo metu neturi galimybės privažiuoti prie savo namų valdos žemės sklypo, todėl prašymas nustatyti servitutą įrengtam keliui yra racionalus, atitinkantis protingumo principą ir nesusijęs su didesnio patogumo siekiu.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl servituto nustatymo teisėtumo

26

27Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti šiai bylai aktualūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su vertinimu, ar teismo sprendimu teisėtai nustatytas servitutas.

28Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

30Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

31Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų.

32Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai pagal faktines aplinkybes sprendė, kad kelio servitutas turi būti neatlygintinis. Kasatorius skunde nepateikia argumentų dėl servituto neatlygintinumo, todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

33Dėl įstatymų taikymo nagrinėjamoje byloje

34Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų ir atsakovų žemės sklypais, taip pat su Pikeliškių ežeru, todėl objektyviai privažiuoti prie ieškovams priklausančio žemės sklypo galima tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypų teritoriją. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad tam, jog ieškovai galėtų naudotis savo sklypu pagal paskirtį, ieškovams turi būti nustatytas servitutas. Pagrindiniai kasacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas, nepagrįstai nustatė ieškovams servitutą atsakovo sklype, kai tuo tarpu jis jau yra nustatytas trečiųjų asmenų sklype ir ieškovai naudojasi šiame sklype esančiu keliu jiems nuosavybės teise priklausančiam sklypui pasiekti; netyrė galimybės ieškovams patekti į savo sklypą kitu būdu, nei naudojantis atsakovų sklypu; nepagrįstai nesirėmė ta aplinkybe, kad servituto nustatymo atsakovo sklype ieškovai siekia tik patogumo tikslais. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

35Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo 2002 m., kai šiuo metu atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo valstybės nuosavybė; sklypas buvo išnuomotas 99 metams UAB ,,Grefa“ poilsio bazės veiklai vykdyti; 2003 m. liepos 21 d. buvo patvirtintas ieškovų žemės sklypo detalusis planas, kuriame greta ieškovų žemės sklypo pažymėtas kelias, esantis UAB „Grefa“ nuomojamame žemės sklype. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dar iki sklypo atsakovams pardavimo (2006 m. liepos 15 d.) jame buvo įrengtas asfaltuotas kelias, kuriam buvo planuojama nustatyti servitutą, t. y. teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius, tačiau servitutas nustatytas nebuvo. Įsigiję sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovai keliu naudojasi pagal paskirtį, t. y. siekdami patekti į jiems priklausantį sklypą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai šiuo metu savo sklypui pasiekti naudojasi trečiųjų asmenų sklypu, t. y. važiuodami jame esančiu grunto keliu. Šis kelias eina per trečiųjų asmenų sklypo vidurį, yra neasfaltuotas ir nepritaikytas nuolat važiuoti. Be to, kaip matyti iš byloje teismų nustatytų aplinkybių, leidimas naudotis trečiųjų asmenų sklypu ieškovams suteiktas laikinai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu keliu ateityje nesinaudos, siekia šio kelio sklype užimamą plotą naudoti kitiems – ne važiavimo - tikslams, taip pat kad leidimo ieškovams naudotis atsakovų sklype esančiu keliu vykdymas būtų susijęs su papildomų investicijų reikalingumu. Dėl išvardytų aplinkybių teismai pagrįstai konstatavo, kad labiausiai visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą užtikrins ir nepažeis proporcingumo principo servituto nustatymas būtent atsakovų žemės sklype.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiųjų asmenų sklype yra nustatytas servitutas. Tačiau nagrinėjamu atveju šio servituto turinys neužtikrina ieškovams tinkamo jų teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu įgyvendinimo. Remiantis byloje pateikta medžiaga ir teismų nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad trečiųjų asmenų sklype nustatytas servitutas suteikia teisę kitiems asmenims naudotis trečiųjų asmenų sklype esančiu pėsčiųjų taku, prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti vandens telkinio pakrantės juostoje bei prieiti prie nuosavybės teise turimų pastatų; servitutu nenustatyta teisė važiuoti per trečiųjų asmenų sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3944-41 servitutas - teisė kitiems asmenimis eiti, važiuoti ar ginti gyvulius keliu - yra nustatyta kituose sklypuose, ne tretiesiems asmenims priklausančiame sklype. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad trečiųjų asmenų sklype jau yra nustatytas servitutas ir nepagrįstai apribojo atsakovų nuosavybės teisę, atmestinas kaip nepagrįstas.

37Taip pat nepagrįstas kasacinio skundu argumentas, kad teismai netyrė galimybės ieškovams prie savo sklypo privažiuoti kitu būdu, o ne per atsakovų sklypą. Teismai pagrįstai nustatė, kad patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą galima dviem būdais – per trečiųjų asmenų ir atsakovų sklypus. Nustatę šią aplinkybę, teismai analizavo galimybes nustatyti servitutą tiek tretiesiems asmenims, tiek atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Teismų išvados grindžiamos byloje surinktais rašytiniais dokumentais, šalių ir liudytojų paaiškinimais, kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes. Kitų galimybių, nei aptartosios skundžiamuose teismų sprendimuose, ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra.

38Teismai pagrįstai servituto nustatymo būtinybę atsakovų sklype grindė ir ta aplinkybe, kad ieškovams reikalinga atlikti ant ieškovų ir atsakovų sklypų ribos esančios elektros skydinės, kuri šiuo metu nuo ieškovų sklypo atitverta atsakovų pastatyta tvora, įrangos priežiūrą. Remiantis teismų byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad prieiti prie elektros skydinės galima tik iš atsakovams priklausančio sklypo. Ieškovai sutartimi su energijos tiekėjais yra įpareigoję prižiūrėti elektros skydinės įrangą, todėl jiems turi būti užtikrinama teisė prie šių įrenginių prieiti ir juos aptarnauti.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėją teismais tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos nagrinėjamais klausimais šioje byloje.

40

41Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka

42

432010 m. gegužės 28 d. teisme gautas atsakovų N. P. ir L. P. prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ginčijamais klausimais, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nekelia abejonių, todėl teisėjų kolegija laiko, kad skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

44

45

46

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos, atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovams kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatė N. Žeknienė; ieškovai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1500 Lt, pateikė tai patvirtinantį 2010 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, taip pat į tai, kad ginčas nebuvo labai sudėtingas, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovų prašymą ir priteisti jiems iš kasatoriaus 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

49Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

50Kasacinės instancijos teisme patirta 194,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, netenkinus kasacinio skundo, priteistinos iš kasatoriaus.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovų Ž. N. ir D. N. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

54Priteisti iš atsakovo V. S. 194,95 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus, 95 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymą reglamentuojančių... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pagal 2008 m. vasario 28 d. UAB... 6. Ieškovai nurodė, kad 2002 m. lapkričio 18 d. mainų sutartimi įsigijo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų (sprendimų) nutarčių esmė... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas nustatė, kad 1996 m. kovo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovams priklausantis netaisyklingo... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 14. 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo,... 15. 2. Teismai nenustatė ir netyrė galimybės ieškovams įsirengti kelią ar... 16. 3. Teismai pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatą ir apribojo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašė kasacinį skundą atmesti.... 18. 1. Teismai įvertino aplinkybę, kad trečiųjų asmenų sklype yra nustatytas... 19. 2. Teismai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, reikšmingas bylai... 20. 3. Teismai analizavo galimybę patekti į ieškovų sklypą kitu būdu nei... 21. 4. Skundžiamais teismų sprendimais nepažeista konstitucinė kasatoriaus... 22. 5. Teismai, nustatydami servitutą, nepažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalies,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl servituto nustatymo teisėtumo... 26. ... 27. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti šiai bylai aktualūs teisės... 28. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 30. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi... 31. Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo... 32. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo... 33. Dėl įstatymų taikymo nagrinėjamoje... 34. Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad... 35. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo 2002... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiųjų... 37. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundu argumentas, kad teismai netyrė... 38. Teismai pagrįstai servituto nustatymo būtinybę atsakovų sklype grindė ir... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėją teismais tinkamai ir... 40. ... 41. Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio... 42. ... 43. 2010 m. gegužės 28 d. teisme gautas atsakovų N. P. ir L. P. prašymas skirti... 44. ... 45. ... 46. ... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės... 49. Dėl išlaidų, susijusių su... 50. Kasacinės instancijos teisme patirta 194,95 Lt išlaidų, susijusių su... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 53. Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovų Ž. N. ir D. N. naudai 1000 Lt (vieną... 54. Priteisti iš atsakovo V. S. 194,95 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt keturis... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...