Byla 1A-137-177/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjui Viliui Malinauskui, nuteistajam M. V., specialistei Irinai Karkauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

3pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 215 000 Eur paskolos) – laisvės atėmimu 3 metams;

4pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 326 369 Eur paskolos) – laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;

5pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

6vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams bei 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareiga: bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 541 369 Eur vertės turto konfiskavimas.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

91. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

101.1. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. būdamas UAB „xxx“ (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB „xxx“ vienintelio akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, 2007 m. rugpjūčio 9 d. kaip UAB „xxx“ akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo priėmė sprendimą paskolinti akcininkei savo motinai H. B. G. pinigus – 742 352 Lt (215 000 Eur) be procentų penkeriems metams ir įgaliojo UAB „xxx“ direktorių S. J. (S. J.) apiforminti paskolą atitinkama sutartimi, kuris, nesuvokdamas veiksmų neteisėtumo, vykdydamas šį sprendimą, sudarė 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią iš UAB „xxx“ atsiskaitomosios sąskaitos

11Nr. ( - ), esančios AB Ūkio banke, buvo pervestos piniginės lėšos į H. B. G. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, 2007 m. rugsėjo 3 d. – 200 000 Eur, 2007 m. rugsėjo 5 d. – 15 000 Eur, iš viso 215 000 Eur, tokiu būdu jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „xxx“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą – 215 000 Eur, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „xxx“ 215 000 Eur dydžio turtinės žalos.

121.2. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. būdamas UAB „xxx“ (įm. k. duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir UAB „xxx“ vienintelio akcininko UAB „xxx“ įgaliotas asmuo, atstovaujantis 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. xxxx ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, kaip UAB „xxx“ valdybos pirmininkas sudarė 2008 m. sausio 4 d. paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią H. B. G. paskolino pinigus – 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) be procentų penkeriems metams, bei antstolių N. Š. ir D. S. kontorai pateikė 2008 m. sausio 8 d. raštą, kuriame prašoma antstolių kontorai 2007 m. rugpjūčio 13 d. įmonės UAB „xxx“ banko pavedimu sumokėtą sumą –

131 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), vykdant vykdomąją bylą Nr. 33-781/2005 dėl skolos išieškojimo iš M. V., pervesti į H. B. G. sąskaitą, dėl to 2008 m. sausio 8 d. antstolė N. Š. į H. B. G. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, pervedė 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur). Tokiu būdu jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „xxx“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą – 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur), ir juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „xxx“ 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) dydžio turtinės žalos.

142. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

15jis, nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. būdamas UAB „xxx“ (įm. k. duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė 2008–2011 m. Didžiųjų knygų ar bandomųjų balansų, kasos dokumentų su kasos registru nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., apskaitos registrų, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB „xxx“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas ir jų pasikeitimus, todėl nėra galimybės patikrinti, ar į UAB „xxx“ 2008–2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys. Tokiu būdu M. V. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d.

163. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo duotų parodymų. Nors nustatė, kad piniginės lėšos buvo naudojamos bendram tarp įmonių sutartam tikslui, t. y. bendrai sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą, bei tokias faktines aplinkybes patvirtino bylos medžiaga, tačiau visus apelianto parodymus laikė tik gynybos pozicija, o dėl byloje esančios vaizdo medžiagos apie sukurtą ir veikiančią gamyklą nepasisakė. Be to, nors teismas nustatė, kad pinigai buvo įnešami įmonių bendram tikslui (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklai), tačiau, kadangi pinigai nėra kaip nors individualiai apibrėžti, tokį pinigų įnešimą laikė nereikšmingu įrodymu byloje. Apeliantas visada sąžiningai vykdė savo pareigas ir visus akcininko sprendimus, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir nesiekė jokios asmeninės turtinės naudos. Kita vertus, tokios naudos siekimas būtų buvęs nelogiškas, nes jo darbo užmokestis buvo pakankamas tenkinti savo ir šeimos poreikius.

173.1. Teismas nuosprendyje nurodė, kad apelianto versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo verslui (gamyklos kūrimui) nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau tokiu atveju visiškai neaišku, iš kur atsirado bendrai įmonių sukurta metalinių vamzdžių ir profilių gamykla, kuri yra filmuotoje vaizdo medžiagoje ir nurodoma kituose rašytiniuose įrodymuose, kieno patalpose buvo sukurta gamykla, kuri įmonė pirko įrengimus metalinių vamzdžių ir profilių gamybai, žaliavą gamybai, kada buvo pagaminti naujai atidarytoje gamykloje pirmieji vamzdžiai, profiliai ir kuri įmonė rūpinosi kvalifikuotų darbuotojų paieška bei jų įdarbinimu. Be to, buvo pateikti dokumentai, jog visų įmonių turimas turtas, kuris buvo gerokai didesnis, nei turimi finansiniai įsipareigojimai, buvo įkeistas tuo metu veikusiam ir iš dalies finansavusiam visų bendrovių veiklą Ūkio bankui. Taip pat buvo pateikti dokumentai, kurie pagrindė faktines aplinkybes dėl įkeisto turto santykio su visų įmonių prisiimtais įsipareigojimais ir kuriuose aiškiai bei nedviprasmiškai nurodoma, kad tikslas – metalinių vamzdžių ir profilių gamykla. Nagrinėdamas bylą, teismas tokių duomenų nevertino.

183.2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2017 m. kovo 9 d. nutarimu iš dalies nutraukė ikiteisminį tyrimą nurodydamas, kad trūksta duomenų, jog, suteikiant paskolas visoms susijusioms įmonėms, M. V. veikė tyčia, o ne vedinas verslo rizikos, kai buvo tikėtasi gerų rezultatų, kurių nepavyko pasiekti. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas nustatė, jog buvo sukurta gamykla, tačiau teismas to neįvertino. Darytina išvada, kad apelianto kaltę teismas grindė tik prielaidomis. Toks visų įrodymų vertinimas byloje pažeidžia ne tik apelianto interesus, bet ir baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės esminius principus.

193.3. Be to, teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra prieštaringi. Nuosprendyje nurodoma, kad UAB „xxx“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonė išsilaikė tik iš patalpų nuomos ir/ar pardavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, patalpų nuomos veikla yra teisėta ir galima įmonės veikla, tačiau neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad patalpų nuomos veikla yra praktiškai nevykdoma veikla. Apelianto kaltę grįsdamas tikėtinais įrodymais, teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotą teisės principą, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Dėl 1 126 888,43 Lt paskolos teismas nesiaiškino, iš kur UAB „xxx“ gavo piniginių lėšų namui pirkti iš antstolės N. Š.. Nesant įrodymų, teismas tiesiog konstatavo, kad tokiu būdu buvo tenkinami neva asmeniniai apelianto interesai, nes laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklausė jam. Tačiau situacija priešinga nustatytai. Iš antstolės N. Š. nupirktą namą UAB „xxx“ turėjo įkeisti bankui už paimamą paskolą ir tokiu būdu stabilizuoti įmonių bendrą veiklą, siekiant išsaugoti bendrai sukurtą metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą, nes kitas turtas su turto perviršiu jau buvo įkeistas Ūkio bankui ir bankas reikalavo papildomų garantijų. Be to, UAB „xxx“ planuojamas pirkti namas nors ir priklausė apeliantui, tačiau buvo parduodamas už pusę kainos, nurodytos turto vertinime. Taigi toks nekilnojamojo turto nupirkimas buvo naudingas ne jam, kaip asmeniui, o bendrovei, kuri, nupirkusi turtą už pusę kainos, jį galėtų įkeisti bankui ir gauti gerokai didesnę paskolą.

203.4. Svetimo turto pasisavinimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Jis vykdė įstatymo jam numatytas funkcijas ir bendrovės akcininko sprendimus, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose, o visos piniginės lėšos, kurios jam buvo perduotos, įneštos į bendrovių kasas, panaudotos bendrovių veikloje arba jomis atsiskaityta už trečiųjų asmenų atliktus darbus bei suteiktas paslaugas įrengiant, eksploatuojant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą. Teismas vadovavosi finansine išvada ir nurodė, kad iš buhalterinės apskaitos neįmanoma nustatyti tikrųjų finansinių srautų akumuliacijos, tačiau nevertino objektyvių faktų ir aplinkybių, kurie nustatyti, atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą.

213.5. Dėl nurodytų pažeidimų nebuvo nustatytos visos būtinos aplinkybės baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl pradėtas baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas.

223.6. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą.

234. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

245. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

256. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. V. veiksmus pasisavinus svetimą turtą, kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir šioje dalyje nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas neginčija nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, dėl to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

267. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,xxx“ valdybos pirmininkas bei vienintelio akcininko UAB ,,xxx“ įgaliotas asmuo, priėmė sprendimą sudaryti beprocentines paskolos sutartis su akcininke, savo motina H. B. G., bei, turėdamas galimybę disponuoti H. B. G. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pasisavino kaip paskolas į jos sąskaitą pervestas pinigines lėšas, dėl to UAB ,,xxx“ padaryta turtinės žalos.

278. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. V. veiksmai, sudarant beprocentines paskolos sutartis, neatitinka svetimo turto pasisavinimo sudėties požymių.

289. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog ši nusikalstama veika padaroma, esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

2910. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas – M. V. sprendimu sudarytų beprocentinių paskolų teisėtumas.

3011. Byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ turtą M. V. valdė kaip valdybos pirmininkas ir vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, turėdamas šį turtą savo žinioje. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, jog bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą konstatavo, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami, viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014 ir kt.). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, jog įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

31Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

3212. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrovė, kaip ūkio subjektas, gali teikti paskolas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims; teisės normose nėra nustatyta draudimo suteikti beprocentinę paskolą ar skolinti savo akcininkui. Kita vertus, paskolų teikimas turi būti suderintas su mokesčių teisės reikalavimais. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė I. Karkauskienė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas reglamentuoja, kad bendrovė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, pajamomis arba sąnaudomis iš bet kokio sandorio arba ūkinės operacijos turi pripažinti tokią sumą, kuri atitinka tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tai reiškia, jog nustačius, kad paskolos palūkanų normos neatitinka tikrosios rinkos kainos, akcininko gauta nauda būtų pripažinta pajamomis natūra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Gyventojo pajamos natūra yra apmokestinamos, todėl akcininko gauta nauda, kuri atitinka tuo metu rinkoje esančią palūkanų normą, būtų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Taigi netinkamas beprocentinių paskolų teikimas ir įforminimas versle pirmiausia traktuojamas kaip mokestinis ir apskaitos pažeidimas, o ne kaip nusikalstamas bendrovės turto pasisavinimas. Pirmosios instancijos teismas pateikė visiškai kitokį teisinį vertinimą nustatęs, jog kaip beprocentinės paskolos gautos piniginės lėšos nebuvo naudojamos bendrovės reikmėms. Su tokiu teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti.

3313. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., kaip bendrovės valdybos pirmininkas bei bendrovės vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, priėmė sprendimą bendrovės vieninteliam akcininkui UAB ,,xxx“ (akcininkė H. B. G.) suteikti paskolas, ir jo nurodymu 2007 m. rugpjūčio 13 d. bei 2008 m. sausio 4 d. sudarytos beprocentinės paskolos sutartys su bendrovės akcininke H. B. G.. Nuteistasis M. V. nuosekliai tvirtino, kad visos jo motinai (H. B. G.) suteiktos paskolos buvo panaudotos kitų susijusių įmonių – UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ – finansavimui. Šie apelianto teiginiai byloje nepaneigti.

3414. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB ,,xxx“ vienintelė akcininkė buvo UAB ,,xxx“, o M. V. buvo valdybos pirmininkas; H. B. G. taip pat buvo UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ vienintelė akcininkė, o M. V. buvo UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ direktorius bei valdybos pirmininkas. Tarp UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ 2006 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kooperuodamosios savo turtu, finansais, darbu bei patirtimi, veikti bendrai, dalyvaujant strateginiame projekte statant ir įrengiant pirmą Lietuvoje metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą bei ieškant naujų rinkų savo metalinių konstrukcijų gaminiams, naujų partnerių ir investuotojų (t. 9, b. l. 55–57). Tai, kad tarp įmonių dokumentų 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutarties originalas nebuvo rastas, nepaneigia tokios sutarties buvimo fakto ir juo labiau, priešingai nei konstatavo teismas, apelianto parodymų dėl piniginių lėšų panaudojimo minėto projekto (metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos) įgyvendinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutarties kopijos objektyvumu, nes vienos iš šią sutartį pasirašiusių šalių, UAB ,,xxx“, direktorius R. S. patvirtino, kad M. V. kilo idėja sujungti bendroves, jų turtą, gamybinius pajėgumus ir nukreipti metalinių vamzdžių gamybai. Liudytoja L. G. taip pat patvirtino, kad tarp įmonių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Taigi išdėstyti įrodymai nepaneigia M. V. parodymų, jog apeliantas buvo suinteresuotas visų įmonių sėkminga veikla, nes jų bendras tikslas buvo sukurti metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą.

3515. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad M. V. savo veiksmais, t. y. suteikdamas beprocentines paskolas, siekė padaryti kuo daugiau žalos savo paties verslui, nes jau minėta, jog jo motina H. B. G. buvo visų įmonių, iš jų ir UAB ,,xxx“, akcininkė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra jokio pagrindo teigti, jog analizuojamų 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2008 m. sausio 4 d. paskolų suteikimas buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas, įmonės funkcionavimui kenkiantis sprendimas. Byloje surinkti duomenys nepaneigia priešingos M. V. pozicijos, kad piniginės lėšos, gautos kaip paskolos, buvo panaudotos, siekiant kuo efektyviau finansuoti pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutartį vystomą projektą. Šios apelianto pozicijos nepaneigia ir teismo išvada, jog specialistė nepastebėjo dideliam verslui didelių lėšų akumuliavimo. To nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė I. Karkauskienė, kuri paaiškino, kad, norint pamatyti, ar buvo panaudotos lėšos ir kur jos buvo panaudotos, reikia toliau tikrinti visus susijusius dokumentus ir žiūrėti, kur toliau tie pinigai ,,nuėjo“. Atlikus UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 5-1/93 nurodyta, kad tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, koks turtas ir už kokią sumą buvo panaudotas pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. jungtinės veiklos sutartį ir koks buvo kiekvienos bendrovės indėlis į metalinių vamzdžių ir profilių gamyklą, nes tyrimui pateiktuose BUAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) nėra pateikta ar įrašyta duomenų, jog dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos buvo atliktos, vykdant metalinių vamzdžių ir profilių gamyklos darbus pagal jungtinės veiklos sutartį (t. 11, b. l. 42–73). Tačiau ši specialisto išvada nepaneigia, kad lėšos minėtam projektui buvo naudojamos. Byloje nustatyta, jog UAB ,,xxx“ turėjo sandorių su UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“.

3616. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atitinka apelianto parodymus dėl visų įmonių dalyvavimo bendrame projekte ir rodo apelianto siekį plėsti verslą bei užsiimti pagrįsta ekonomine veikla.

3717. Teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad įmonė buvo skolinga įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB ,,xxx“ iškelta bankroto byla. Teismo išvada, jog sandorio sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal tyrimui pateiktą 2007 m. registrą ,,Balansas“ didžiausi bendrovės UAB ,,xxx“ skolininkai 2007 m. gruodžio 31 d. buvo UAB ,,xxx“, UAB ,,xxx“ ir antstolė N. Š. Pagal finansinių ataskaitų ,,Balansas“ duomenis įmonės skolos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės ir pagal balansų duomenis UAB ,,xxx“ 2007–2011 m. buvo moki. Įmonei bankroto byla iškelta, praėjus daugiau nei trejiems metams po ginčijamų sutarčių sudarymo. Įvertinusi minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog beprocentinių paskolų teikimas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Kita vertus, logiškai mąstant, tokie ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kaip juos apibūdina UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė, galėtų būti paaiškinami tik siekiu sukelti dirbtinį įmonės nemokumą ir privesti įmonę prie bankroto. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „xxx“ dėl įmonės vadovo tyčinių veiksmų būtų patyrusi bankrotą.

3818. Teismas skundžiamame nuosprendyje ypač akcentuoja aplinkybę, jog būtent

39M. V. turėjo galimybę disponuoti į motinos sąskaitą pervestomis lėšomis, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad kaip paskolas į motinos sąskaitą pervestas lėšas jis pasisavino. Atkreipiamas dėmesys, jog motinos sąskaitos antra banko kortelė M. V. išduota teisėtai. Vadinasi, jis kortele naudojosi ir motinos sąskaitoje esančiomis lėšomis disponavo taip pat teisėtai. Negalima neįvertinti aplinkybės, kad suteiktos paskolos pervestos į banko sąskaitą, kurioje buvo laikomos ir kitos piniginės lėšos.

4019. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, jog M. V., disponuodamas į motinos sąskaitą kaip paskolos pervestomis piniginėmis lėšomis, tenkino savo asmeninius interesus, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados. Be to, teismo išvados dėl paskolų panaudojimo gana prieštaringos. Atmesdamas gynybos pateiktus duomenis dėl paskolų panaudojimo, teismas nurodė, kad pinigai neturi individualių požymių, todėl nėra galimybės konstatuoti fakto, jog būtent kaip tam tikra paskola apiforminti pinigai buvo panaudoti tam tikram mokėjimui atlikti. Kita vertus, teismas padarė ir priešingą išvadą, kad M. V. atsiskaitė parduotuvėse, mokėjo už draudimus, viešbučius ir kt., t. y. paskolą naudojo saviems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju toks teismo argumentas neįrodo apeliantą pasisavinus kaip paskolas pervestas pinigines lėšas, nes lygiai taip pat negalima identifikuoti, jog būtent paskolų lėšas apeliantas naudojo savo poreikiams tenkinti. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad apeliantas teisėtai disponavo motinos sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl jos asmeninėmis lėšomis galėjo atsiskaityti tiek parduotuvėse, tiek viešbučiuose. Kita vertus, iš H. B. G. sąskaitos išklotinės (t. 5, b. l. 56–129) matyti, jog, 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. iš UAB ,,xxx“ pervedus kaip paskolą pinigines lėšas, 2007 m. rugsėjo 6 d. padaryti du pavedimai (270 007 Lt ir 50 007 Lt), o 2007 m. rugsėjo 7 d. padarytas vienas 268 922,41 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 75). Iš byloje esančios mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. padarytas 270 000 Lt pavedimas S. C., kuris buvo vienas iš UAB ,,xxx“ akcininkų. Tą pačią dieną padarytas 50 000 Lt pavedimas AB Ūkio bankui (t. 13, b. l. 52, 53). Tai rodo, jog piniginės lėšos iš H. B. G. sąskaitos naudotos ne tik saviems poreikiams (parduotuvėse, viešbučiuose). Beje, pats teismas pripažino, kad dalis pinigų buvo pervesta į kitas su ta pačia akcininke (H. B. G.) susijusias įmones. Tai patvirtina apelianto parodymus apie vystomą bendrą projektą pagal jungtinės veiklos sutartį.

4120. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apelianto parodymus apie įmonių perfinansavimą per akcininkės sąskaitą paneigia tai, kad H. B. G. sąskaitos išraše neužfiksuota kokių nors itin didelių pavedimais pervedamų ar nuimamų sumų. Neaišku, kokią sumą teismas laikė didele, nes iš H. B. G. sąskaitos išrašo matyti, jog buvo daromi pavedimai gana didelėmis sumomis, pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 12 d. UAB ,,xxx“ pervesta 355 007 Lt, 2007 m. lapkričio 16 d. – 100 007 Lt. Tai, kad pinigai buvo įnešami ar pervedami į UAB ,,xxx“ sąskaitą, taip pat nepaneigia apelianto parodymų apie bendros veiklos objektą (UAB ,,xxx“), nes būtent UAB ,,xxx“ buvo vienas iš UAB ,,xxx“ akcininkų.

4221. Dėl kaltinimo pasisavinus 326 369 Eur viso proceso metu nuteistasis nuosekliai teigė, jog namui ( - ), įsigyti jo motina H. B. G. iš banko paėmė paskolą, kurią įnešė į UAB ,,xxx“ sąskaitą. Dėl to sandoriui neįvykus pinigai buvo grąžinti į motinos sąskaitą, kad ji atsiskaitytų su banku. Teismas šių apelianto parodymų visiškai nevertino ir formaliai konstatavo, kad apeliantas tenkino ne įmonės, bet savo asmeninius interesus, nes namas, kurį UAB ,,xxx“ ketino įsigyti, priklausė M. V.

4321.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto parodymais, nes juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Lietuvos kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė

44H. B. G. 900 000 Lt paskolą (t. 8, b. l. 142). Iš H. B. G. sąskaitos išrašo matyti, jog 2008 m. sausio 8 d. antstolė pervedė į jos sąskaitą 1 126 888,43 Lt, o 2008 m. sausio 17 d. kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ padarytas 728 733 Lt pavedimas (t. 5, b. l. 83; t. 13, b. l. 63).

4521.2. Teisme specialistė I. Karkauskienė paaiškino, kad, suteikiant paskolą paskolos gavėjui, pinigai gali būti išmokėti iš trečio asmens sąskaitos. Šiuo konkrečiu atveju tai ir buvo nustatyta, jog antstolė sumokėjo tiesiogiai H. B. G. pinigus, ir įmonės apskaitoje fiksuotas šitas išankstinio apmokėjimo padengimas bei fiksuota skola H. B. G.. Čia nėra jokio pažeidimo, tik tiek, kad paskola nebuvo deklaruota mokesčių inspekcijoje.

4621.3. Tai, jog žemės sklypas su statiniais, kurį M. V. norėjo įsigyti, anksčiau priklausė jam (jis šito fakto niekada neneigė), neįrodo apelianto tyčios tenkinti asmeninius poreikius. Priešingai, sandoriui įvykus, žemės sklypas su statiniais priklausytų ne jam, bet bendrovei. Byloje nepaneigta, kad ketinamas įsigyti nekilnojamojo turto objektas buvo parduodamas mažesne negu rinkos kaina (iš varžytynių) ir būtų įkeistas bankui, norint gauti didesnę paskolą jau minėtam verslo projektui vystyti. Tai paneigia teismo išvadą, jog toks sandoris bendrovei būtų buvęs ekonomiškai nenaudingas.

4721.4. Teismo argumentai dėl H. B. G. sveikatos būklės neturi reikšmės, sprendžiant dėl jai išduotų paskolų pagrįstumo, nes ji susirgo, praėjus keleriems metams po šiame nuosprendyje aptariamų sandorių sudarymo.

4822. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamą disponavimą jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu svetimu turtu turi būti pagrįstas išvada, jog tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir tuo buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo bylos dalyką sudarančius santykius traktuoti kaip baudžiamuosius teisinius santykius. Vertinant M. V. veiksmus su jo žinioje buvusiu bendrovės turtu, t. y. sprendimą teikti beprocentines paskolas, savaime nėra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, kuri galima, tik nustačius visus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus jame numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

4923. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nepagrįstai pripažintas kaltu, nes jis UAB „xxx“ priklausančių lėšų nepasisavino, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymo.

5024. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

53M. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 215 000 Eur pasisavinimo) ir Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 326 369 Eur pasisavinimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

54M. V. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio taikymą panaikinti.

55Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 215 000 Eur paskolos) – laisvės... 4. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 326 369 Eur paskolos) – laisvės... 5. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;... 6. vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. 1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino didelės... 10. 1.1. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. būdamas UAB... 11. Nr. ( - ), esančios AB Ūkio banke, buvo pervestos piniginės lėšos į H. B.... 12. 1.2. Jis, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. būdamas UAB... 13. 1 126 888,43 Lt (326 369,43 Eur) už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį (... 14. 2. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo... 15. jis, nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. būdamas UAB „xxx“... 16. 3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai... 17. 3.1. Teismas nuosprendyje nurodė, kad apelianto versijos dėl piniginių... 18. 3.2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius... 19. 3.3. Be to, teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra prieštaringi.... 20. 3.4. Svetimo turto pasisavinimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apelianto... 21. 3.5. Dėl nurodytų pažeidimų nebuvo nustatytos visos būtinos aplinkybės... 22. 3.6. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir... 23. 4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 24. 5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.... 25. 6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. V. veiksmus... 26. 7. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)... 27. 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų... 28. 9. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė... 29. 10. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas – M. V. sprendimu sudarytų... 30. 11. Byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ turtą M. V. valdė kaip valdybos... 31. Nr. 2K-P-78/2012). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio... 32. 12. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrovė, kaip ūkio subjektas, gali teikti... 33. 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., kaip bendrovės valdybos... 34. 14. Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu UAB... 35. 15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, kad M. V. savo... 36. 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atitinka apelianto... 37. 17. Teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad įmonė buvo skolinga... 38. 18. Teismas skundžiamame nuosprendyje ypač akcentuoja aplinkybę, jog būtent... 39. M. V. turėjo galimybę disponuoti į motinos sąskaitą pervestomis lėšomis,... 40. 19. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, jog M. V.,... 41. 20. Nepagrįstas teismo argumentas, jog apelianto parodymus apie įmonių... 42. 21. Dėl kaltinimo pasisavinus 326 369 Eur viso proceso metu nuteistasis... 43. 21.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto parodymais, nes juos... 44. H. B. G. 900 000 Lt paskolą (t. 8, b. l. 142). Iš H. B. G. sąskaitos... 45. 21.2. Teisme specialistė I. Karkauskienė paaiškino, kad, suteikiant paskolą... 46. 21.3. Tai, jog žemės sklypas su statiniais, kurį M. V. norėjo įsigyti,... 47. 21.4. Teismo argumentai dėl H. B. G. sveikatos būklės neturi reikšmės,... 48. 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės kaip... 49. 23. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad M. V. pagal... 50. 24. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį dėl M.... 53. M. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl... 54. M. V. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 2 dalies ir... 55. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....