Byla 2K-518/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, nuteistajam K. U., nuteistojo gynėjai advokatei Natalijai Filipovai, civilinio ieškovo UAB „S“ atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl K. U. atlyginimo padidinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydymusi; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl K. U. atlyginimo padidinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydymusi; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl K. U. atlyginimo padidinimo) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl darbo užmokesčio padidinimo V. R., N. K., dėl išeitinės išmokos N. K., dėl draudimo įmokų mokėjimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydymusi; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl darbo užmokesčio padidinimo V. R., N. K., dėl išeitinės išmokos N. K., dėl draudimo įmokų mokėjimo) – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė K. U. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydymusi.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas penktadalis (99 433 Lt) nuo 497 166,38 Lt vertės K. U. priklausančio turto.

4Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriuo

5Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis dėl K. U. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl K. U. atlyginimo padidinimo), pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl darbo užmokesčio padidinimo V. R., N. K., išeitinės išmokos išmokėjimo N. K.) panaikintas ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis – K. U. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6K. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl draudimo įmokų mokėjimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta iki šešių mėnesių, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydimusi; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl draudimo įmokų mokėjimo) paskirta bausmė – bauda sumažinta iki 20 MGL (2600 Lt).

7Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir bausmių bendrinimo.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laiką nuo 23 iki 5 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar gydymusi.

9Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisių apribojimo pakeista:

10UAB ,,S“ civilinio ieškinio dalis dėl atlyginimo padidinimo K. U., taip pat V. R. ir N. K., išeitinės išmokos išmokėjimo N. K., automobilių ,,Toyota Camry“ ir ,,Mercedes Benz“ įgijimo, apmokėjimo už anglų kalbos kursus, mokesčių už K. U. nuosavybės teise priklausančius butus nesumokėjimo paliktas nenagrinėtas.

11Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. U. turtą:

121) negyvenamąsias – gamybines patalpas, esančias Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą su statiniais, adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, paliktas galioti iki civilinės bylos pagal UAB ,,S“ ieškinį atsakovui K. U. išnagrinėjimo ir sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

13Ištaisytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, nustatant, kad K. U. bendrovės lėšomis mokėdamas savo gyvybės draudimo sutartyje numatytas įmokas, ne pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o jį iššvaistė.

14Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

15Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

16Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Gutausko pranešimo, nuteistojo, jo gynėjo, civilinio ieškovo atstovės ir prokurorės paaiškinimų,

Nustatė

17K. U. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2009 metų rugsėjo 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neteisėtai nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei N. K. iš UAB ,,S“ lėšų pagal 2002 m. lapkričio 29 d. jo su UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ sudarytos gyvybės draudimo kaupiamąją sutartį, kiekvieną mėnesį sumokėti draudimo įmokas pagal Gyvybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ už jį, t. y. K. U., neatskaitant iš jo atlyginimo, nors draudėjas yra K. U., o Gyvybės draudimo liudijime Nr. 66BI numatytas naudos gavėjas A. D. U., papildomas naudos gavėjas G. U., o ne bendrovė „S“. UAB ,,S“ buhalterė M. S. iš bendrovės ,,S“ AB SEB bei AB „Swedbank“ bankuose esančių sąskaitų bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ 2009-09-22 pervedė 1429,96 Lt, 2009-10-15 –1429,96 Lt, 2009-11-19 – 1504,63 Lt, 2009-12-22 – 2081,45 Lt, 2010-01-25 – 1504,63 Lt, 2010-02-26 – 1504,63 Lt, 2010-03-25 – 1504,63 Lt, 2010-04-21 –1504,63 Lt, 2010-05-12 – 1504,63 Lt, 2010-06-04 – 1504,63 Lt ir 2010-07-07 – 1504,63 Lt, taip laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. liepos 7 d. bendrovei ,,Aviva Lietuva, UAGDPB“ už K. U. pagal minėtą draudimo sutartį buvo apmokėtos draudimo įmokos 16 978,41 Lt. Tokiais veiksmais K. U. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – UAB „S“ didelės vertės turtą, padarydamas bendrovei 16 978,41 Lt dydžio nuostolį

18Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. U. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas už tai, kad nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d., būdamas UAB ,,S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,S“ turtą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001 m. kovo 1 d. UAB „S“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, siekdamas turtinės naudos ir sąmoningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus – negavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimo ir tuo pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2001 m. gegužės 8 d. savo įsakymu pasididino savo tarnybinio atlyginimo koeficientą nuo 3,0 iki 4,6 (t. y. atlyginimas padidėjo nuo 3575,22 Lt iki 5 485,00 Lt), o vėliau, 2010 m. sausio 15 d., savo įsakymu atlyginimą pasididino du kartus nuo 5 482 Lt iki 10 879 Lt, dėl to jam nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d. buvo apskaičiuotas 265 884,57 Lt ir išmokėtas 184 278,14 Lt didesnis atlyginimas; nuo šios sumos buvo sumokėta 416,02 Lt įmokų į garantinį fondą bei 81 972,23 Lt įmokų „Sodrai“. Taip, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi K. U. neteisėtai pasisavino didelės vertės – 265 884,57 Lt – UAB ,,S” turtą ir neteisėtai iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės – 82 388,25 Lt – UAB ,,S” turtą, taip šiai bendrovei padarydamas didelę – 348 272,82 Lt – turtinę žalą.

19Taip pat K. U. išteisintas dėl to, kad nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d., būdamas UAB ,,S“ direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,S“ turtą, pagal Akcinių bendrovių įstatymą organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001 m. kovo 1 d. UAB „S“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, siekdamas turtinės naudos ir sąmoningai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, bendrovės ,,S“ nuostoliui 2009 metais esant 2 195 992 Lt dydžio, o 2010 metais – 320 069 Lt dydžio, neteisėtai, pažeisdamas 2001 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1678V „Dėl savivaldybės įmonių ir kontroliuojamų bendrovių administracijos vadovų darbo užmokesčio tvarkos nustatymo“, pagal kurį UAB „S“ direktoriaus pavaduotojo ir vyr. finansininko pareiginė alga galėtų būti 2000–4000 Lt (iki 150 ir daugiau darbuotojų, iki 10 mln. litų apyvarta), 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P1-3 UAB ,,S“ direktoriaus pavaduotojui V. R. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,4 (atlyginimas padidėjo nuo 4400 Lt iki 10 406 Lt), 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. DI-3 UAB ,,S“ vyr. finansininkei N. K. padidino darbo užmokesčio koeficientą iki 4,1 (atlyginimas padidėjo nuo 4300 Lt iki 9696 Lt), dėl to UAB „S“ direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. buvo apskaičiuotas 77 405,23 Lt (43 273,94+34 131,29) didesnis atlyginimas; nuo šios sumos buvo sumokėtos įmokos į garantinį fondą 77,40 Lt (43,27+34,13) ir įmokos „Sodrai“ 23 980,15 Lt (13 406,27+10 573,88), dėl to bendrovė „S“ patyrė 101 462,78 Lt nuostolį.

20Be to K. U. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P1-20 ,,Dėl atleidimo iš darbo ir reikalų perdavimo“ nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei N. K. išmokėti darbo užmokestį (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį), keturių mėnesių 2010 m. I ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2008 m. vasario 13 d.–2010 m. gegužės 14 d. darbo laikotarpį – 36,44 darbo dienas, dėl to N. K. 2010 m. gegužės mėn. buvo apskaičiuota 23 231,90 Lt didesnė išeitinė išmoka; nuo šios sumos buvo sumokėtos įmokos į garantinį fondą 23,23 Lt ir įmokos „Sodrai“ 7 197,24 Lt, dėl to bendrovė „S“ patyrė 30 452,37 Lt nuostolį.

21Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos K. U. inkriminuotos veikos, kad jis:

22nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d. būdamas UAB “S“ direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,S“ turtą, pagal Akcinių bendrovių įstatymą organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, pagal 2001 m. kovo 1 d. UAB „S“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punktą turėdamas pareigą siekti geresnių rezultatų bendrovės veikloje, vykdydamas tarnybines pareigas, 2005 m. liepos 21 d. UAB ,,S“ vardu iš R. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini)) už 14 042 Lt (11 900 Lt ir 2142Lt PVM) įsigijo automobilį „Toyota Camry“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. spalio 27 d. viešosios įstaigos ,,E“ pažymoje Nr.10-55 nurodyta, kad 1992 metų laidos „Toyota Camry“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2005 metų liepos mėnesį buvo 8 700 Lt. Dėl to UAB „S“ patyrė 5342 Lt (14 042 Lt - 8700 Lt) nuostolį;

232008 m. lapkričio 26 d. UAB ,,S“ vardu iš R. U. įmonės už 23 800,60 Lt (20 170 Lt ir 3 630,60 Lt PVM) įsigijo automobilį „Mersedes Benz“ (valst. (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. spalio 27 d. viešosios įstaigos ,,E“ pažymoje Nr. 10-56 nurodyta, kad 1993 metų laidos automobilio „Mersedes Benz“ 609 vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2008 metų lapkričio mėnesį buvo 13 600 Lt. Dėl to UAB ,,S“ patyrė 10 200,60 Lt (23 800 Lt–13 600 Lt) nuostolį;

242010 m. balandžio 16 d., neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės raštiško sutikimo, pažeisdamas 2010 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „S“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, 2010 m. balandžio 16 d. pagal VšĮ A. Š. kalbų mokyklos „P“ 2010 m. balandžio 14 d. sąskaitą SAK 2010042 neteisėtai nurodė vyr. finansininkei N. K. apmokėti 4010 Lt už anglų kalbos kursus. Dėl to bendrovė „S“ patyrė 4 010 Lt nuostolį;

252010 metų sausio mėnesį neteisėtai nurodė UAB ,,S“ apskaitininkei M. K. neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam, K. U., nuosavybės teise priklausantiems butams Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors pagal UAB „S“ 2002 m. kovo 21 d. įstatų 11 punktą pagrindinės bendrovės ūkinės veiklos tikslas – eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir konstrukcijas, atlikti profilaktinio remonto ir remonto darbus. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta 602,03 Lt mokesčių už komunalines paslaugas nurodytiems butams, kurie nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti. Dėl to UAB „S“ nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. patyrė 940,15 Lt nuostolį.

26Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroras M. Valantiejus prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

27Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Kasatoriaus nuomone, išteisindamas K. U., dėl atlyginimo pasididinimo sau bei V. R. ir N. K., taip pat dėl išeitinės išmokos N. K., dėl mokesčių už K. U. nuosavybės teise priklausančius butus nesumokėjimo, t. y. dėl jam patikėto svetimo – UAB „S“ didelės vertės turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) bei iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) piktnaudžiaujant tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai praplėtė civilinės atsakomybės ir nepagrįstai susiaurino baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas K. U. dėl dalies veikų išteisino ir jo veiksmus prilygino civilinės teisės dalykui tik todėl, kad nuteistasis disponuoja pakankamu turtu turtinei žalai po fakto atlyginti. Tokia teismo pozicija, kad tais atvejais, kai asmuo turi turto žalos atlyginimui po veikos padarymo, jo veiksmai yra civilinės teisės dalykas, o jeigu turto neturi – baudžiamosios, iš esmės prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės prieš įstatymą principui (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo 10.1 punktas), kuris įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Be to, pasak kasatoriaus, toks aplinkybių vertinimas nepagrįstai apribojo prokuroro funkciją, įtvirtintą BPK 2 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis visų įstatymų numatytų priemonių nusikalstamai veikai atskleisti. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra išimtinai numatyti Baudžiamajame kodekse, tačiau šiuo atveju teismas, nustatydamas, jog kaltininkas turi galimybę po fakto atlyginti žalą, padarytą pasisavinimu ar iššvaistymu, susiaurino BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų nusikalstamu veikų sudėtis ir viršijo savo įgaliojimus. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad proporcingumo principas nesuteikia teisės netaikyti įstatymo (Baudžiamojo kodekso), o nustato, kad taikomame įstatyme numatytos priemonės turi būti proporcingos asmens veiksmams. Svetimo turto apsauga yra teisėtas, o turtui esant didelės vertės – ir svarbus tikslas. Todėl netaikyti K. U. įstatymo, numatančio atsakomybę už nustatytų reikalavimų pažeidimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Be to, įstatymo pritaikymas ir K. U. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn neužkerta kelio teismui jo neteisėtiems veiksmams pritaikyti proporcingą priemonę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

29Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad keisdamas nuosprendį – išteisindamas K. U. dėl pirmo ir antro epizodo veiksmų ir palikęs apkaltinamąjį nuosprendį tik dėl gyvybės draudimo įmokų, apeliacinės instancijos teismas privalėjo tinkamai perkvalifikuoti veikas, pagal kurias liko apkaltinamasis nuosprendis. K. U., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo veiksmais padarė didelės žalos BK 228 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau BK 184 straipsnio prasme UAB „S“ padaryta turtinė žala nebeviršijo BK 190 straipsnyje numatyto 250 MGL dydžio, todėl, kasatoriaus nuomone, ši nuosprendžio dalis keistina į BK 184 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies idealiąją sutaptį.

30Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas kėlė klausimą dėl tyčios buvimo K. U. veiksmuose ir nuosprendyje konstatavo, kad įsakymai dėl atlyginimų padidinimo buvo neteisėti, šiuose veiksmuose yra neginčijama K. U. kaltė. Tačiau teismas nurodė, kad nėra jokių piktnaudžiavimo tarnyba dėl savanaudiškų paskatų požymių. Kasatoriaus nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta – turtinės teisės įgijimas pasinaudojant tarnybine padėtimi, pažeidžiant teisinį reguliavimą, siekiant asmeninės naudos suponuoja neginčijamą savanaudiškų paskatų buvimą. K. U., vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas (2001 m. gegužės 8 d.), esant sunkiai UAB „S“ finansinei padėčiai, atlyginimą sau padidino 53 proc., o vėliau (2010 m. sausio 15 d.) ruošiantis bendrovės privatizavimui – dar 98 proc. Kasatorius pažymi, kad pirmą kartą neteisėtai padidindamas sau atlyginimą, nuteistasis tai derino su Vilniaus miesto paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininku, o antrasis atlyginimo padidinimas nebuvo derinamas su niekuo, t. y. nesivadovaujant net ir nuteistojo įsivaizduojamu reguliavimu. K. U. rėmimasis nežinojimu negali pašalinti jam kylančios baudžiamosios atsakomybės (BK 2 straipsnio 2 dalis). Pasak kasatoriaus, tai rodo K. U. tyčios kryptingumą – jis sistemingai, ne per vieną kartą, neteisėtais veiksmais tenkino būtent savo asmeninius poreikius, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, siekdamas konkretaus tikslo – nepagrįstai įgyti UAB „S“ priklausančias lėšas. Teismo argumentas, kad UAB „S“ gina savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka ir dėl to žala bus atlyginta, kasatoriaus nuomone, nelaikytinas pakankamu vertinti K. U. veiksmus išimtinai civilinės teisės reguliuojamu dalyku, nes minėtas civilinis procesas dar nėra pasibaigęs, nutartis jame nepriimta ir žala neatlyginta. Šiuo atveju yra tik žalos atlyginimo tikimybė ateityje, taigi, net šiuo metu nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, sudėčių būtinasis požymis – padariniai – nėra pašalintas, nuteistojo atliktuose veiksmuose vis dar yra visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Be to, kasatorius pažymi, kad, remiantis galiojančiu reglamentavimu, žalos atlyginimas, būsimas atlyginimas ar galimas atlyginimas nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžianti, o tik baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

31Kasatoriaus nuomone, dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų naikintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. U. išteisintas dėl aplinkybių UAB „S“ įsigyjant automobilius „Toyota Camry“ bei „Mercedes Benz“ ir UAB „S“ darbuotojams organizuojant anglų kalbos kursus, taip pat dėl nurodymų neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas K. U. nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį K. U., jame pateikto įrodymų vertinimo teismas nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad K. U. nurodymas neskaičiuoti komunalinių mokesčių jam nuosavybės teise priklausantiems butams yra civilinių santykių reguliavimo dalykas. Nuteistasis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, davė neteisėtą nurodymą neskaičiuoti mokesčių, t. y. tyčia, neteisėtai savo naudai išvengė mokesčių, davęs įsakymą jau po to, kai butų nuosavybės teisė priklausė jam. Būtent dėl šios aplinkybės K. U. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas. Pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo veiksmus nepagrįstai pripažino nepavojingais ir neužtraukiančiais baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad K. U. neteisėti veiksmai truko ilgą laiką, t. y. mokesčiai už jam nuosavybės teise priklausančius butus nebuvo skaičiuojami nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., padaryta tęstinė veika, apsunkinta nukentėjusiojo teisė atgauti jam priklausančius pinigus civilinio proceso tvarka. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eidamas UAB „S“ direktoriaus pareigas, K. U. siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo savo pareigomis bei davė nurodymus savo pavaldiniams neskaičiuoti mokesčių jam nuosavybės teise priklausantiems butams, taip veikdamas priešingai įmonės interesams bei švaistydamas jo žinioje buvusį jos turtą. K. U. kaltė dėl šių aplinkybių yra įrodyta jo paties, taip pat liudytojos M. K. parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Dėl neteisėtų K. U. veiksmų UAB „S“ patyrė 940,15 Lt nuostolį, taigi, kartu su kitomis veikomis antro epizodo sudėtyje jis padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

32Taip pat, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „D“ ir VšĮ „E“ išvadas bei nepagrįstai šiuos vertinimus sutapatino, sprendžiant K. U. veiksmų teisėtumą, bendrovei „S“ įsigyjant automobilius „Toyota Camry“ bei „Mercedes Benz“. Kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB „D“ turto vertinimo konsultacinės išvados neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kuriame nurodyta, kad vertintojo ataskaitoje privalo būti pateiktas vertinamo turto aprašymas, bei 9 punkto, kuriame nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti atsižvelgta į aplinkybes ir sąlygas, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turto vertinimo metodikos“ keliamų reikalavimų. UAB „D“ kilnojamojo turto vertinimo metu nebuvo atlikta automobilių apžiūra, nepridėtas turto apžiūrėjimo aktas, pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje ir pažymoje nėra aprašyta automobilių techninė būklė bei individualus nusidėvėjimas, o tik abstrakčiai nurodyta, kad kilnojamojo turto vertė nustatyta įvertinant nusidėvėjimą. Konsultacinėje išvadoje dėl „Toyota Camry“ automobilio nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad pirkimo metu šio automobilio techninė būklė galėjo būti labai prasta. Tokią išvadą, pasak kasatoriaus, patvirtina liudytojų parodymai, pvz., 2013 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu liudytojas P. R. parodė, kad „Toyota“ buvo ne nauja; į klausimą, kokia buvo automobilio būklė, liudytojas atsakė, kad labai prasta, surūdijusi. Todėl, kasatoriaus teigimu, kyla abejonė, ar vertintojui nežinant automobilio techninės būklės galėjo būti priimta teisinga išvada. Juolab kad 1999 m. balandžio 25 d. turto vertinimo metodikos Nr. VIII-1202, kuria remiasi ir UAB „D“, 29 straipsnyje nurodyta, jog turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus).

33Be to, kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, jog proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, toks dokumentas turėtų būti vadinamas konsultacine išvada. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis UAB „D“ pateikta kilnojamojo turto vertinimo pažyma bei ataskaita, kuri nėra specialisto išvada, neturėjo galimybės patikrinti ir įsitikinti K. U. įmonei „D“ perduotų pradinių duomenų teisingumu, kokybiškumu bei pakankamumu, įmonei pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumu ir taikytų metodų moksliniu pagrįstumu bei tinkamumu. Todėl, pasak kasatoriaus, teismas negalėjo pašalinti abejonės dėl to, kad K. U., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, UAB „D“ pateikė tendencingus, sau naudingus ir vienpusiškus pirminius duomenis. Atsižvelgiant į įrodymams keliamus leistinumo ir patikimumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalyse, UAB „D“ kilnojamojo turto vertinimo pažyma ir ataskaita negali būti pripažintos įrodymais.

34Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“ nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „S“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sandoris dėl kalbos kursų su VšĮ A. Š. kalbų mokykla „P“ buvo sudarytas 2009 m. lapkričio 16 d., t. y. iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“. PVM sąskaita faktūra už anglų kalbos kursus buvo sudaryta 2010 m. balandžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra yra tam tikras sąlygas atspindintis ir sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas bei į tai, kad minėta PVM sąskaita faktūra sudaryta jau galiojant draudimui organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius be akcininkės sutikimo, kasatoriaus teigimu, K. U. privalėjo tokį sutikimą gauti. Be to, kasatoriaus nuomone, nurodydamas, kad K. U. nepadarė nusikalstamų veiksmų, teismas neteisingai įvertino turto iššvaistymo būtinąjį požymį – patikėto ar esančio žinioje turto perleidimo neteisėtumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant nenaudingus sandorius pažeidžiami ne tik konkretūs norminiai aktai, bet ir fiduciarinės pareigos veikti protingai, sąžiningai ir teisingai, bei nepagrįstai sumenkino svarbią aplinkybę – kalbos kursų reikalingumą. Iššvaistymo objektyvieji požymiai gali pasireikšti ir asmens patikėjo turto sumažėjimu atliekant jam nenaudingus sandorius savo ar trečiųjų asmenų naudai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-526/2010. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju esminė aplinkybė, lemianti K. U. veiksmų neteisėtumą ir baudžiamumą, yra ta, kad sandoris dėl anglų kalbos kursų buvo nenaudingas UAB „S“. Taigi, apmokėjimas už paslaugas, kurių būtinumas nenustatytas, patvirtina akivaizdų neūkiškumą ir tyčinį bendrovės turto švaistymą, K. U. savo veiksmais pažeidė pareigas, numatytas CK 2.87 bei 1.5 straipsniuose – tinkamai neatstovavo UAB „S“, sudarydamas įmonei nenaudingus sandorius (t. y. apmokėdamas 4010 Lt už N. K. anglų kalbos kursus Londone), su šio juridinio asmens turtu elgėsi akivaizdžiai neapdairiai, nesąžiningai ir neprotingai, todėl kartu su kitomis veikomis antro epizodo sudėtyje padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

35Kasacinis skundas atmestinas.

36Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad K. U. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo K. U. pasididinant savo atlyginimą; dėl atlyginimo padidinimo V. R. ir N. K.; išeitinės išmokos išmokėjimo N. K.; dėl automobilių „Toyota Camry“ ir „Mercedes Benz“ įsigijimo; dėl apmokėjimo N. K. už anglų kalbos kursus; dėl komunalinių mokesčių už K. U. priklausančius būstus neskaičiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba), sudėties požymių. Pažymėtina tai, jog K. U. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl K. U. gyvybės draudimo įmokų mokėjimo), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

37Pirmos instancijos teismo pagal byloje nustatytas aplinkybes K. U. veiksmai buvo įvertinti kaip K. U. patikėto svetimo didelės vertės UAB „S“ turto pasisavinimas bei išvaistymas piktnaudžiaujant tarnyba.

38Nors įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama tokios žalos grėsmė, tačiau nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios salygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį K. U. dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo pasididinant savo atlyginimą; dėl atlyginimo padidinimo V. R. ir N. K.; išeitinės išmokos išmokėjimo N. K.; dėl automobilių „Toyota Camry“ ir „Mercedes Benz“ įsigijimo; dėl apmokėjimo N. K. už anglų kalbos kursus; dėl komunalinių mokesčių už K. U. priklausančius būstus neskaičiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba visiškai pagrįstai konstatavo, jog UAB „S“ gindamas savo pažeistas teises kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl K. U. veiksmais padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos požiūriu reikšminga aplinkybė laikytina ir tai, kad K. U. turi pakankamai turto atlyginti turto savininkui padarytą žalą.

39Šioje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismo taip pat nustatyta, kad prilygintas valstybės tarnautojui asmuo – bendrovės UAB „S“ direktorius K. U. veikė priešingais UAB „S“ interesais, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus ir UAB „S“ direktoriaus pareiginių nuostatų 2.22 punkte numatytas pareigas, nes neveikė bendrovės naudai, nesilaikė įstatymų bei kitų teisės aktų, o siekė turtinės naudos sau ir dėl to padarydamas UAB „S“ didelę turtinę žalą. Iš tokio kaltinimo turinio matyti, jog K. U. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad, atstovaudamas UAB „S“, netinkamai vykdė civilinio teisinio pobūdžio pareigas.

40Pažymėtina, kad kiekvienas juridinio asmens vadovo priimamas sprendimas yra daugiau ar mažiau rizikingas, todėl vartojant sąvoką „rizikingas sprendimas“ yra pabrėžiamas vienas esminių juridinio asmens veikloje priimamų sprendimų požymių – rizikingumas. Juridinių asmenų valdymo organai turi plačią diskreciją veikti juridinio asmens vardu, organizuoti juridinio asmens veiklą ir priimti įvairaus pobūdžio rizikingus sprendimus. Konkrečią jų kompetenciją bei veikimo laisvės ribas nustato atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai. Pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas (ABĮ 19 straipsnio 7 dalis, 37 straipsnio 10 dalis). Kolegialus vykdomasis organas (valdyba) svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją (ABĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priima sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos ir kt. (ABĮ 34 straipsnio 4 dalis).

41Paminėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu bendrovėje nėra sudaroma valdyba, bendrovės vadovas turi teisę vienvaldiškai priimti netgi tokius svarbius sprendimus kaip bendrovės veiklos strategijos patvirtinimas, sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, sprendimus, bendrovės filialus ir atstovybes, investuoti, perleisti, nuomoti ar įkeisti ilgalaikį bendrovės turtą, taip pat priimti ir kitus sprendimus, kurie pagal ABĮ yra priskirti valdybos kompetencijai (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Taigi valdymo organams suteikta plati rizikingų sprendimų priėmimo laisvė. Teisės priimti rizikingus sprendimus ribas nustato įstatymuose, juridinio asmens steigimo dokumentuose bei kituose vidaus dokumentuose numatytos pareigos. Šių pareigų privalu laikytis viso sprendimų priėmimo proceso metu, kurį iš esmės sudaro trys pagrindiniai etapai: 1) informacijos rinkimas, sprendimo turinio nustatymas ir rizikos įvertinimas; 2) sprendimo priėmimas ir 3) sprendimo įgyvendinimas. Šio proceso metu vadovas turi nustatyti galimas priimamo sprendimo rizikas, jas išmatuoti, imtis visų protingų priemonių joms apriboti bei sumažinti, jas nuolat stebėti bei kontroliuoti.

42Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai nustato bendrąsias valdymo organų narių pareigas, kurių jie privalo laikytis neperžengdami savo kompetencijos, vykdydami jiems pavestas valdymo funkcijas. Visų pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo bei vengti interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais (įstatais, nuostatais, dalyvių susirinkimo sprendimais ir pan.). Pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas yra įpareigotas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Galiausiai valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o jų priimami sprendimai neturi prieštarauti protingumo ar sąžiningumo principams, juridinio asmens kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), verslo papročiams ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimams. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi.

43Fiduciarines pareigas bendrovės vadovai privalo vykdyti pačiai bendrovei, o bendrovės interesas yra sukurti vertę akcininkams, kaip visumai, todėl bendrovės vadovo priimami rizikingi verslo sprendimai turi atitikti bendrovės ir jos akcininkų interesus, t. y. būti orientuoti į pelno siekimą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog bendrovės vadovas privalo dėti visas pastangas, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos galimybės ir priemonės bendrovei gauti pajamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–517/2009).

44Išskirti tokie pagrindiniai rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui taikomi kriterijai, kuriuos atitinkantis sprendimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1) akivaizdus žalingumas (nuostolingumas) (pavyzdžiui, akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai); 2) nepateisinamas rizikingumas (neatitikimas protingai verslo rizikai) (pavyzdžiui, nepateisinama rizika būtų tada, jeigu už bendrovės grynuosius pinigus būtų įgytas bevertis turtas arba toks turtas taptų beverčiu vėliau); 3) neatitikimas įstatymams, vidaus dokumentams ar geriems verslo standartams (pavyzdžiui, geriems verslo standartams prieštarauja sprendimas nevykdyti bendrovės veiklos, taip didinant nuostolius neatsiskaitymu su kreditoriais; 4) ekonominis nenaudingumas/nereikalingumas (pavyzdžiui, ekonomiškai būtų nenaudingas sandoris, sudarytas su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar teikiant pernelyg daug nuolaidų). Be to, Lietuvos teismų praktikoje plėtojamas rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3–16/2005, 3K-7–226/2006, 3K-3–298/2006, 3K-3-334/2010, 3K-3-177/2011). Vertinant vadovo veiksmus rizikingų verslo sprendimų priėmimo procese, viena vertus, atsižvelgiama į šių veiksmų atitikimą objektyviesiems ir subjektyviesiems sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Objektyvus kriterijus reiškia, kad bendrovės vadovas įpareigojamas elgtis kaip rūpestingas, apdairus, protingas vadovas. Kartu subjektyvus kriterijus apibūdina bendrovės vadovo kvalifikaciją, išsimokslinimą, patirtį ir pan.

45Taigi, valdymo organų nariams taikant civilinę atsakomybę, lyginami du elgesio standartai: 1) faktinis vadovo elgesys konkrečioje situacijoje ir 2) hipotetinis protingo, rūpestingo vadovo objektyvus elgesio standartas. Jeigu yra šių dviejų elgesio standartų neatitiktis, turi būti konstatuoti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Iš esmės Lietuvoje rizikingi verslo sprendimai vertinami per fiduciarinių pareigų vykdymo prizmę, t. y. nustatant atitinkamus veikimo standartus. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, konstatuoja, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008).

46Vertinant vertikalių (fiduciarinių) turtinių santykių pažeidimus, pagrindiniais baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijais reikėtų laikyti sudaryto sandorio neteisėtumą (kurį identifikuoja akivaizdus įgaliojimų viršijimas ir prieštaravimas patikėtojo valiai; rūpestingo ir apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų nesilaikymas; ekonominės logikos stoka; žala patikėtojui) ir piktavališkumą, piktnaudžiavimą pasitikėjimu. Nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms. Pamatinė nuostata – prioritetas civiliniam teisiniam įmonės vadovo sudarytų ūkio sandorių vertinimui atsispindi ir kasacinės instancijos teismo nutartyse. Įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kitoje baudžiamojoje byloje tarp UAB „D“ ir jos buvusio administracijos vadovo V.V., susieto su įmone fiduciariniais santykiais, kilęs ginčas dėl V.V. netinkamos veiklos atstovaujant bendrovei, šios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo, spręstinas prioritetą suteikiant civilinės teisės normoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013).

47Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013). Iš esmės Lietuvoje rizikingi verslo sprendimai vertinami per fiduciarinių pareigų vykdymo prizmę, t. y. nustatant atitinkamus veikimo standartus: 1) nėra neklystančių asmenų, todėl teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu, t. y. taisyklės turi užtikrinti apsaugą nuo asmeninės atsakomybės; b) bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; c) teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą, nes jie nėra verslininkai.

48Nagrinėjamoje byloje tarp UAB „S“ ir jos buvusio direktoriaus K. U., susieto su bendrove fiduciariniais santykiais, kilęs ginčas dėl K. U. netinkamos veiklos atstovaujant bendrovei, šios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo spręstinas prioritetą suteikiant civilinėms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas K. U. savo atlyginimo pasididinimo faktą, pagrįstai konstatavo, jog K. U. buvo parašęs prašymą Vilniaus miesto paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkui S. Š., dėl pritarimo leisti mokėti direktoriaus atlyginimą pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. 08 14 d. sprendimą Nr. 1365V. Taigi, gavęs S. Š. sutikimą, galėjo pagrįstai manyti, jog jam mokamas atlyginimas neprieštarauja teisės aktams, numatantiems bendrovės vadovo atlyginimo nustatymo tvarką (T. 1, b. l. 29). Tai patvirtino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas S. Š. (T. 5, b. l. 140–142). Iš Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 394V matyti, kad tarnybinių atlyginimų taisyklės ir jų dydžiai galėjo būti taikyti ir bendrovės direktoriaus pavaduotojui bei vyriausiems finansininkams (T. 1, b. l. 25). Todėl 2010 m. sausio 15 d. UAB „S“ direktoriaus įsakymas Nr. P1-3 dėl UAB „S“ tarnybinių atlyginimų nustatymo padidinant atlyginimą direktoriaus pavaduotojui V. R. ir vyr. finansininkei N. K. negali būti vertinamas kaip neatitinkantis bendrovės interesų (T. 1, b. l. 77–78). Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad aptariamose teisinėse situacijose darbo teisiniai santykiai dėl tyčinių K. U. veiksmų transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius ir, kad jo tyčinis elgesys kokiu nors būdu apsunkino žalą patyrusio asmens galimybe apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Be to, nenustačius, kad darbo teisiniai santykiai padidinant vyr. finansininkei N. K. atlyginimą transformavosi į baudžiamuosius teisnius santykius, nėra pagrindo kriminalizuoti ir K. U. veiksmų, susijusių su didesnės išeitinės išmokos išmokėjimu N. K..

49Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „D“ ir VŠĮ „E“ išvadas ir nepagrįstai sutapatino šiuos vertinimus įrodymų prasme, sprendžiant K. U. veiksmų teisėtumą UAB „S“ įsigyjant automobilius „Toyota Camry‘ ir „Mercedes Benz“. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra galimybių nustatyti tikrąją automobilių vertę, buvusią jų pirkimo metu. Todėl, nesant galimybių pašalinti šias abejones, jos turėtų būti vertintinos nuteistojo naudai ir konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog pirkdamas minėtus automobilius K. U. veikė jam neperžengdamas jam priskirtos kompetencijos. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad automobiliai UAB „S“ nebuvo reikalingi ir kad jais nebuvo naudojamasi. Tai patvirtino ir kaip liudytojai apklausti R. K. (T. 4, b. l. 8–12) bei P. R. (T. 4, b. l. 16–18).

50Dar vienas kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino svarbią aplinkybę – anglų kalbos kursų reikalingumą, nes apmokėjimas už paslaugas, kurių būtinumas nenustatytas, patvirtina akivaizdų neūkiškumą ir tyčinį bendrovės turto švaistymą. Toks kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30–621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „S“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavus akcininkės – Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, priimtas 2010 m. kovo 25 d. (T. 1, b. l. 84), o sandoris dėl kalbos kursų su VŠĮ A. Š. kalbų mokykla „P“ buvo sudarytas 2009 m. lapkričio 16 d. (T. 4, b. l. 27–28), t. y. iki minėto įsakymo priėmimo, todėl aptartas reikalavimas šiam sandoriui negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, kad įmonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, užsienio kalbos kursų reikalingumas laikytinas bendrovei naudinga, o ne žalinga veikla.

51Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad K. U. piktnaudžiavo savo pareigomis bei davė valinius nurodymus savo pavaldiniams neskaičiuoti mokesčių jam nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip veikdamas priešingai įmonės interesams bei švaistydamas jos turtą, kuris buvo jo žinioje. Byloje nustatyta, kad K. U. nurodė UAB „S“ apskaitininkei M. K. neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam nuosavybės teise priklausantiems butams. Tačiau šiuo atveju tarp K. U. ir UAB „S“ kilo civilinio pobūdžio ginčas, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Be to, jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra paneigti K. U. parodymai, kad komunaliniai mokesčiai butams, esantiems Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo skaičiuojami ir iki tol, kol juos įsigijo nuteistasis, nes šie butai buvo avarinės būklės, apleisti ir komunalinės paslaugos jiems nebuvo teikiamos. Taigi darytina išvada, jog šis ginčas negali būti išspręstas taikant baudžiamąją atsakomybę.

52Taip pat, kolegijos nuomone, kasatorius nepagrįstai vertina K. U. veiksmus (dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo K. U. pasididinant savo atlyginimą; dėl atlyginimo padidinimo V. R. ir N. K.; išeitinės išmokos išmokėjimo N. K.; dėl automobilių „Toyota Camry“ ir „Mercedes Benz“ įsigijimo; dėl apmokėjimo N. K. už anglų kalbos kursus; dėl komunalinių mokesčių už K. U. priklausančius būstus neskaičiavimo), kaip padariusius didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam, ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui BK 228 straipsnio prasme. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

53Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-100/2014).

54Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje teisingai pažymėjo, kad nėra jokių motyvų, pagrindžiančių tyčinę K. U. kaltę piktnaudžiavus tarnyba, o juo labiau savanaudiškų paskatų buvimą. Be to, atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi tikslai yra kitokie, jie nėra kompensaciniai, o pirmiausia skirti baudžiamojo įstatymo numatytai sankcijai už šią tyčinę pavojingą veiką pritaikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–251/2013).

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta žala ir patirti asmens nepatogumai negali būti vertinami kaip didelė žala, todėl nėra pagrindo K. U. baudžiamajai atsakomybei kilti. K. U. elgesys, sukėlęs teismų nustatytus padarinius, galėtų būti vertindamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

56Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl K. U. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo K. U. pasididinant savo atlyginimą, dėl atlyginimo padidinimo V. R. ir N. K., išeitinės išmokos išmokėjimo N. K., paisė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visos bylos aplinkybės, įrodymai išanalizuoti ir įvertinti, išvados dėl K. U. išteisinimo argumentuotos, pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, nurodyti (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (ar jo dalies) panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi,... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas penktadalis (99 433 Lt)... 4. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis dėl K. U.... 6. K. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl draudimo įmokų mokėjimo),... 7. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo... 9. Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisių... 10. UAB ,,S“ civilinio ieškinio dalis dėl atlyginimo padidinimo K. U., taip pat... 11. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. U. turtą:... 12. 1) negyvenamąsias – gamybines patalpas, esančias Vilniaus m. sav., Vilniaus... 13. Ištaisytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas rašymo... 14. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 15. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.... 16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo A. Gutausko... 17. K. U. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2009 metų rugsėjo 22 d.,... 18. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. U. buvo nuteistas, o... 19. Taip pat K. U. išteisintas dėl to, kad nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m.... 20. Be to K. U. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P1-20 ,,Dėl atleidimo iš... 21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos K. U.... 22. nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d. būdamas UAB “S“... 23. 2008 m. lapkričio 26 d. UAB ,,S“ vardu iš R. U. įmonės už 23 800,60 Lt... 24. 2010 m. balandžio 16 d., neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės raštiško... 25. 2010 metų sausio mėnesį neteisėtai nurodė UAB ,,S“ apskaitininkei M. K.... 26. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis... 28. Kasatoriaus nuomone, išteisindamas K. U., dėl atlyginimo pasididinimo sau bei... 29. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad keisdamas nuosprendį –... 30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas kėlė... 31. Kasatoriaus nuomone, dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 32. Taip pat, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 33. Be to, kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų... 34. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybes... 35. Kasacinis skundas atmestinas.... 36. Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje... 37. Pirmos instancijos teismo pagal byloje nustatytas aplinkybes K. U. veiksmai... 38. Nors įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti... 39. Šioje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismo taip pat nustatyta, kad... 40. Pažymėtina, kad kiekvienas juridinio asmens vadovo priimamas sprendimas yra... 41. Paminėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu bendrovėje nėra sudaroma valdyba,... 42. Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys... 43. Fiduciarines pareigas bendrovės vadovai privalo vykdyti pačiai bendrovei, o... 44. Išskirti tokie pagrindiniai rizikingų verslo sprendimų turinio vertinimui... 45. Taigi, valdymo organų nariams taikant civilinę atsakomybę, lyginami du... 46. Vertinant vertikalių (fiduciarinių) turtinių santykių pažeidimus,... 47. Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios... 48. Nagrinėjamoje byloje tarp UAB „S“ ir jos buvusio direktoriaus K. U.,... 49. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 50. Dar vienas kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos... 51. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad K. U. piktnaudžiavo savo... 52. Taip pat, kolegijos nuomone, kasatorius nepagrįstai vertina K. U. veiksmus... 53. Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2... 54. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje teisingai... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta žala ir... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...