Byla e2-213-278/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

2sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,

4atsakovės atstovams Viktorijai Pantelejevai, Vytautui Sakai,

5trečiajam asmeniui A. M.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. (A. I.) ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (toliau ir VšĮ) Visagino ligoninei, tretiesiems asmenims A. M., draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

7ieškovas A. I. nurodė, kad 2018-06-22 VšĮ Visagino ligoninėje, po buityje įvykusios traumos, jam buvo atlikta žastikaulio lūžio operacija, kurios metu įdėta metalinė plokštelė. Praėjus 2 mėnesiams sutriko dešinės rankos 1-3 pirštų judesiai, atsirado skausmas, tinimas, tapo sunku pajudinti pirštus, mažėjo pirštų jėga, skaudėjo operuotą ranką, skausmas progresavo. Teigia, jog po operacijos vykdęs visus gydytojų nurodymus, atlikęs reabilitaciją, kuri žymesnio pagerėjimo nesuteikė. Atlikus operuotos rankos rentgenogramą Kauno klinikose buvo konstatuota, jog yra būtina pašalinti metalinę plokštelę, kuri kenkia. Nurodė, kad metalinė plokštelė įdėta negerai, kad ją buvo būtina pašalinti anksčiau, tačiau Klinikų ir kt. medikai atsisakė daryti operaciją. Išvadą apie būtinumą pašalinti operacijos metu įdėtą plokštelę patvirtino ir į Zarasų Pirminės sveikatos priežiūros centrą atvykstantis gydytojas - traumatologas E. J.. Tvirtina, kad atsakovė, pagal 2017-12-01 pateiktą skundą, jam padarytos žalos neatlygino, o Lietuvos Respublikos SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018-04-17 sprendimu konstatavo, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Visagino ligoninėje jam nebuvo padaryta. Mano, kad jam nebuvo suteiktos kvalifikuotos ir tinkamos medicininės paslaugos bei dėl atsakovės gydytojų kaltės patyrė skausmą, komplikacijas, nepatogumus, pergyvenimus ir šie reiškiniai yra tęstinio pobūdžio, o sveikatos pablogėjimas tebesitęsia. Prašė teismą priteisti iš atsakovės VšĮ Visagino ligoninės 4 000 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė VšĮ Visagino ligoninė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas A. I. buvo patyręs skeveldrinį daugiafragmentinį žastikaulio kaklelio lūžį su fragmentiniu poslinkiu. Teigė, jog po buitinės traumos ieškovui Ligoninėje buvo suteikta skubi ir neatidėliotina pagalba, į įstaigos chirurgijos skyrių jis paguldytas ekstra tvarka, atlikti būtini kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija. 2017-06-22 ieškovas buvo operuotas, atlikta tokiam lūžiui rekomenduojama įprastinė operacija - atviras fragmentų poslinkio panaikinimas ir fiksavimas rakinama AO plokštele ir sraigtais, paskirtas medikamentinis gydymas ir reabilitacija. Nurodė, kad visas stacionarinio gydymo planas buvo atliktas tinkamai, pilnai, ieškovui suteiktos kokybiškos, savalaikės ir tinkamos paslaugos. Teigia, jog pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, nevykdė gydančio gydytojo bei gydytojo reabilitologo paskyrimų ir rekomendacijų. Nurodė, kad, gavus A. I. skundą, buvo sudaryta grupė neplaninio audito atlikimui, gydytojai ortopedai – traumatologai objektyviai įvertino nuotraukas po operacijos ir konstatavo, jog lūžgalių fiksacija gera, pasisakė dėl reabilitacijos poveikio tolimesniam sąnarių funkcijų atstatymui. Tvirtina, kad A. I. buvo paskirtas tinkamas gydymas, o vėliau jis ignoravo ligoninės 2017-12-05 kvietimą/pasiūlymą toliau gydytis. Nurodė, kad osteosintezės plokštelė įprastai (bet nebūtinai) šalinama atsiradus lūžgalių konsolidacijai, patvirtintai rentgenologiškai. Teigė, kad tai įvyksta ne anksčiau nei 2,5 - 3 mėn. po operacijos, todėl pakankama konsolidacija ieškovui galėjo atsirasti ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo viduryje ir tik nuo tada konsultantai galėjo rekomenduoti šalinti plokštelę, tačiau tai nereiškia, jog plokštelės nereikėjo ar, kad ji įdėta netinkamai, ar juo labiau, kad kenkia nuo įdėjimo ar vėliau. Nurodė, kad 2018-04-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-47, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Visagino savivaldybės VšĮ Visagino ligoninėje A. I. nebuvo padaryta, patvirtina ir atlikta deontologinė ekspertizė.

9Trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo suteikta kvalifikuota ir tinkama medicininė pagalba. Tvirtino, jog A. I. į ligoninę atvyko pats ir, nustačius dešinio žastikaulio kaklelio lūžimą, 2017-06-22 atlikta diagnozuotam lūžiui rekomenduojama įprastinė operacija. Teigia, jog pacientas netęsė reikalingų peties funkcijų atsistatymui reabilitacijos ir gydymo veiksmų, nesinaudojo ligoninės pasiūlytomis paslaugomis. Tvirtino, kad teismui nurodomas pasekmes ieškovas A. I. patyrė dėl savo veiksmų ar neveikimo, už kurias nei atsakovė, nei jis, operavęs gydytojas, nėra atsakingi.

10Ieškinys atmestinas.

11Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau ir Komisija) yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

12Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. I. į Komisiją 2017-12-20 kreipėsi nepraleidęs Civilinio kodekso nuostatose nustatyto trejų metų termino, o minėtai Komisijai 2018-04-17 priėmus sprendimą, kuriuo konstatuota, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Visagino savivaldybės VšĮ Visagino ligoninėje, A. I. nebuvo padaryta, ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, padavė 2018-08-10, t. y., praleidęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

13Byloje nustatyta, kad A. I., gavęs Komisijos 2018-04-17 sprendimą, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir minėtos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-05-03 sprendimu jam suteikta antrinė teisinės pagalba bei paskirtas advokatas. Įvertinus, jog A. I. savalaikiai kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir byloje nėra duomenų, jog į Tarnybos paskirtą atstovą kreipėsi uždelsęs, teismas daro išvadą, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 d. terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

14Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 straipsnis), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y., užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t.y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-337/2013, Nr. 3K-3-603-701/2015).

15Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-06-19 buityje įvykus nelaimingam atsitikimui, ieškovas A. I. atvyko į VšĮ Visagino ligoninę, kur jam buvo atlikti pirminiai tyrimai, galvos ir dešinio peties sąnario kompiuterinė tomografija, o nustačius dešinio žastikaulio kaklelio skeveldrinį lūžimą su poslinkiu, ieškovas 2017-06-22 buvo operuotas, atlikta žastikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija užrakinama plokštele ir sraigtais. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikus operaciją, 2017-06-26 atlikta peties rentgenograma, o 2017-06-27 pradėtas 1 reabilitacijos etapas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2017-07-04 atlikta pakartotina peties rentgenograma, reabitologo konsultacija, rekomenduotas tolimesnis reabilitacinis gydymas, o 2017-07-12 jis išrašytas iš ligoninės konstatavus, jog jo būklė patenkinama, peties ir žasto srities žaizda sugijusi. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad peties imobilizacija iki 2017-08-10, po to, rentgeno kontrolė dėl konsolidacijos bei spręstina dėl ambulatorinės reabilitacijos peties sąnariui. Ieškovui nurodyta 2017-07-20 nuvykti pas chirurgą ar šeimos gydytoją tolimesniam gydymui, išaiškintas tolimesnis operacinis gydymas dėl plokštelės ar varžtų pašalinimo. Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2017-07-28 - 2017-12-27 įrašuose nurodoma, kad A. I. lankėsi pas gydytojus, dėl dešinio peties, rankos pirštų tirpimo jam buvo taikytas medikamentinis gydymas, mankštos, masažai, šilumos aplikacijos. Be to, nustatyta, kad A. I. lankėsi ir kitose gydymo įstaigose.

16Ieškovas nurodė, kad po 2 mėnesių jo būklė pablogėjo, sutriko dešinės rankos 1-3 pirštų judesiai, atsirado skausmas, tinimas, reabilitacinio gydymo metu nebuvo žymesnio pagerėjimo, o nuvykus į Kauno klinikas buvo konstatuota, jog būtina pašalinti metalinę plokštelę, nes ji kenkia, tačiau atlikti operaciją atsisakė. Tvirtina, kad 2018-02-26 traumotologas E. J. konstatavo, jog metalinė plokštelė blogai įdėta, dėl ko galimai yra prispaustas nervas ir tai atsiliepia dešinės rankos pirštams bei rekomendavo svetimkūnį pašalinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-02-04 dešinio žastikaulio lūžgalius fiksuojanti plokštelė yra pašalinta. Tvirtina, kad operaciją gydytojas A. M. atliko netinkamai, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šis netinkamumas, teismui aiškiai nenurodė.

17Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-77/2010; Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias bei atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t.y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylos Nr. 3K-3-59/2011; Nr. 3K-3-299-611/2015).

18Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-04-17 sprendimas Dėl A. I. pareiškimo, kuriuo Komisija pareiškėjo prašymo atlyginti sveikatai padarytą žalą netenkino. Sprendime Komisija nurodė, jog liekamieji rankos reiškiniai A. I. atsirado dėl jo patirtos traumos sudėtingumo, o osteosintezės operacija VšĮ Visagino ligoninėje buvo atlikta tinkamai ir kvalifikuotai. Nurodė, kad ir pats pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, netausojo savo sąnario, o netinkamas reabilitacijos atlikimas sumažino jo galimybes atstatyti sunkios traumos padarinius. Komisija konstatavo, jog negali daryti išvados, kad Ligoninėje buvo padaryti neteisėti veiksmai, galimai sukėlę žalą pareiškėjo sveikatai.

19Siekiant nustatyti ar pasirinkta gydymo taktika, A. I. atvykus į VšĮ Visagino ligoninę po patirtos peties traumos buvo tinkama ir kt., 2018-11-27 nutartimi teismas ieškovo A. I. prašymu skyrė deontologinę ekspertizę. Teismas ekspertinei įstaigai pateikė atsakyti į 16 klausimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų komisija, atsakydama į pateiktus klausimus Ekspertizės aktu Nr. EDG 19 (99)2019(01) nurodė, kad A. I. atvykus į VšĮ Visagino ligoninę, jo būklė buvo įvertinta teisingai: atliktas bendras klinikinis, neurologinis ir specialus apžiūros tyrimas su papildomais klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais. Nustatyta diagnozė - dešinio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis su poslinkiu - buvo teisinga, pagrįsta objektyviu instrumentiniu radiologiniu tyrimu. Sudarytas gydymo planas, susidedantis iš galūnės imobilizacijos, analgetikų skyrimo bei operacijos, ir tyrimų planas, susidedantis iš bendro kraujo tyrimo su ENG, kraujo grupės, Rh faktoriaus, kraujavimo ir krešėjimo laiko, gliukozės kraujyje nustatymo, bendro šlapimo ir radiologinių tyrimų buvo teisingas, optimalus ir adekvatus buvusiai A. I. būklei. Nurodė, kad pasirinktas dešinio žastikaulio lūžio gydymo būdas - operacinis, t.y., atliekant dešinio žastikaulio lūžio poslinkio repoziciją (atstatymą) atviru būdu bei lūžgalių osteosintezė žastikaulio plokštele ir sraigtais rentgeno kontrolėje, yra įprastinis, plačiai taikomas chirurginis gydymo būdas, esant tokio pobūdžio lūžiui. Konstatavo, jog dešinio žastikaulio lūžio operacija, vadovaujantis VšĮ Visagino ligoninės operacijos protokolo Nr. 63 įrašu bei pooperaciniu dešinio žastikaulio radiologiniu vaizdu, atlikta tinkamai, po operacijos atliktoje dešinio peties rentgenogramoje osteosintezės plokštelė pritvirtinta tinkamai, kaulo ir metalo konstrukcijų padėtis gera. Nustatė, kad siekiant kokybiškai sugydyti dešinio peties lūžį, A. I. po operacijos pateikti visi būtini nurodymai, t.y., skirtas tinkamas medikamentinis gydymas ir pirmas reabilitacijos etapas, atlikta pakartotinė rentgenograma su pakartotiniu konsultacijų po operacijos paskyrimu, skirtos tinkamos rekomendacijos, išrašant iš ligoninės. Konstatavo, jog pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų, ar A. I. laikėsi paskirto gydymo režimo, nėra. Komisija nurodė, kad reabilitacinis gydymas kiekvienam pacientui skiriamas individualiai ir gijimo periodas (jo laikas) kiekvienam yra skirtingas. Po operacijos sveikimo periodu judesių amplitudė atsistato ne iš karto, dėl ko skiriamas reabilitacinis gydymas. Judesių funkcija turi būti vertinama ne gijimo eigoje, o po pilnai pravesto gydymo, įskaitant panaudotas visas reabilitacijos priemones. Nurodė, kad dabartinė A. I. dešinio peties sąnario funkcija gera, artima sveikos rankos funkcijai ir dinamikoje gerėjanti, dešinės rankos funkcijos sutrikimai yra minimalūs, neįtakojantys kasdieninės jo veiklos. Objektyvių dešinės rankos I-III pirštų judesių ir jėgos, dešinio dilbio rotacijos sutrikimų nėra. Konstatavo, jog duomenų nėra, kad po dviejų mėnesių po operacijos atsiradę, ieškovo teigimu, dešinės rankos I-III pirštų judesių ir jėgos sutrikimai, atsiradę dešinio dilbio rotacijos sutrikimai tiesiogiai sietųsi su žastikaulio kaklo metaloosteosintezės operacija ir taikytu gydymu VšĮ Visagino ligoninėje, stacionariniame periode, nes rankos raumenų jėgos ir judesių sutrikimai galimi ir gydant konservatyviu būdu (neatliekant operacijos). Ekspertai nurodė, kad metalinės plokštelės šalinimas sprendžiamas individualiai metų laikotarpyje po operacijos ir ji gali būti šalinama ne anksčiau kaip po objektyviai (radiologiškai) patvirtinto pilno kaulo sugijimo. Ekspertų komisija darė išvadą, kad VšĮ Visagino ligoninėje A. I. gydymo paslaugos buvo suteiktos kokybiškai.

20Ieškovas A. I. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė nurodydama, kad gydytojas A. M. savo profesines pareigas atliko netinkamai. Kaip nurodyta aukščiau, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų (šiuo atveju gydytojo A. M.) veiksmai vertintini ne pasiekto rezultato, bet gydymo eigos proceso aspektu, t.y., tiriant ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad ieškovui patyrus skeveldrinį daugiafunkcinį dešinio žastikaulio kaklelio lūžimą su fragmentų poslinkiu, jis buvo operuotas, nes uždaru būdu neįmanoma pašalinti fragmentų poslinkio. Nurodė, kad operacijos metu atlikta repozicija ir fiksavimas rakinama AO plokštele ir sraigtais (osteosintezė).Tvirtino, kad visas stacionarinio gydymo planas atliktas tinkamai ir pilnai, tačiau pats pacientas nesilaikė nurodymų, savavališkai nusiimdavo imobilizaciją, dėl ko galimai atliko neleistinus judesius operuotame petyje, pažeidžiant nurodymus, gulėsi ant operuoto peties, ką pats 2017-07-03 rytinės vizitacijos metu pripažino, nurodydamas, kad naktį verčiantis ant šono, išgirdo traškesį petyje. Teigė, kad ligonis nevykdė gydančio gydytojo ir reabilitologo rekomendacijų dėl ankstyvų plaštakos dilbio ir alkūnės judesių, skirtų plaštakos dilbio ir alkūnės sąnarių kontraktūroms išvengti, be to, ignoravo ligoninės siūlymą atvykti tolimesnės būklės įvertinimui ir gydymo plano sudarymui. Minėti teiginiai byloje nėra paneigti, o aplinkybę, kad operacija A. I. buvo atlikta tinkamai bei nustatytas teisingas tolimesnis gydymas patvirtina aukščiau minėtos deontologinės ekspertų išvados.

21Teismas, vertindamas ieškovo A. I. reikalavimą atlyginti jam gydymo įstaigos darbuotojų padarytą žalą, byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog ieškovui žala dėl gydytojo A. M. ar kito VšĮ Visagino ligoninės personalo veiksmų nei nustatant diagnozę, nei pasirenkant gydymo taktiką ir strategiją, nei operuojant bei pasirenkant chirurginio gydymo apimtį, nei skiriant reabilitacinį gydymą po atliktos operacijos, nebuvo padaryta. A. I. teiginius, kad metalo plokštelė buvo įdėta neteisingai, paneigia deontologinė ekspertizė. Be to, gydytojo E. J., kt. gydytojų rekomendacija šalinti metalo plokštelę reiškė, kad ji atliko gydančią funkciją, kuriai ir buvo įdėta, o operacija ieškovui buvo reikalinga ne dėl netinkamai VšĮ Visagino ligoninėje atliktos operacijos, o dėl plokštelės planinio pašalinimo, tačiau A. I. į VšĮ Visagino ligoninę nevyko, dėl operacijos atlikimo kreipėsi į kitus gydytojus, savo pasirinkimui. Ta aplinkybė, jog ieškovo teigimu ir pašalinus metalo plokštelę jis patiria skausmus, judesių ribotumą, negali dirbti, tiesioginio ryšio su operacija ir pooperacine priežiūra neturi. Minėtą išvadą teismas daro ištyręs visumą bylos įrodymų ir įvertinęs juos teisės aktų, reglamentuojančių Pacientų teisių ir žalos jų sveikatai nustatymo ir atlyginimo kontekste. Dėl paminėto, teismas konstatuoja, jog ieškovas A. I. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, nes nepateikė, o teismas nesurinko trečiojo asmens A. M. ar VšĮ Visagino ligoninės kaltos veikos dėl pakenkimo jo sveikatai įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nepaneigti atsakovės, trečiojo asmens teiginiai, Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos bei deontologinę ekspertizę atlikusių ekspertų komisijos išvados, kad VšĮ Visagino ligoninė, gydytojas A. M., suteikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. I. dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones pacientui tiek diagnozuojant patirtos traumos pobūdį, parenkant gydymo metodą, atliekant operaciją bei teikiant pooperacines paslaugas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VšĮ Visagino ligoninės neteisėtus veiksmus A. I. atžvilgiu, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmėmis (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

22Dėl paminėtų motyvų, tenkinti A. I. ieškinį teismas neturi pagrindo.

23CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovės VšĮ Visagino ligoninės pateiktų dokumentų matyti, kad 2018-10-25 bei 2019-04-25 vykstant į teismo posėdžius atsakovė patyrė 116,58 Eur kuro išlaidų (58,29 x 2 =116,58 Eur). Minėtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl atmetant ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

24Trečiasis asmuo A. M. prašė teismą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų 1 000 Eur išlaidų dydį teismui nepateikė, todėl priteisti nurodytas išlaidas teismas neturi pagrindo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 259, 260, 263-265, 270 straipsniais teismas

Nutarė

26atnaujinti ieškovui A. I. praleistą terminą ieškiniui pareikšti, o ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo A. I. (a.k. ( - ) Visagino savivaldybės Viešajai įstaigai Visagino ligoninė (j.į.k. 191342858) 116,58 Eur (šimtą šešiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

28Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,... 4. atsakovės atstovams Viktorijai Pantelejevai, Vytautui Sakai,... 5. trečiajam asmeniui A. M.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovas A. I. nurodė, kad 2018-06-22 VšĮ Visagino ligoninėje, po buityje... 8. Atsakovė VšĮ Visagino ligoninė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. Trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. I. į Komisiją 2017-12-20... 13. Byloje nustatyta, kad A. I., gavęs Komisijos 2018-04-17 sprendimą, kreipėsi... 14. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-06-19 buityje įvykus nelaimingam... 16. Ieškovas nurodė, kad po 2 mėnesių jo būklė pablogėjo, sutriko dešinės... 17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog gydytojo atsakomybė pacientui yra... 18. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų... 19. Siekiant nustatyti ar pasirinkta gydymo taktika, A. I. atvykus į VšĮ... 20. Ieškovas A. I. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė nurodydama, kad... 21. Teismas, vertindamas ieškovo A. I. reikalavimą atlyginti jam gydymo įstaigos... 22. Dėl paminėtų motyvų, tenkinti A. I. ieškinį teismas neturi pagrindo.... 23. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Trečiasis asmuo A. M. prašė teismą priteisti iš ieškovo patirtas... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 259, 260,... 26. atnaujinti ieškovui A. I. praleistą terminą ieškiniui pareikšti, o... 27. Priteisti iš ieškovo A. I. (a.k. ( - ) Visagino savivaldybės Viešajai... 28. Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...