Byla Ik-3400-562/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei V. J., atsakovės atstovei Alvydai Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tiketa“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija).

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Tiketa“ prašo: panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija‘‘ suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT‘‘.

3Pareiškėja skunde ( b.l. 1-3) nurodo, kad 2011 m. birželio 2 d. UAB „TIKETA‘‘, Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau - Tarnyba) pateikė raštą Nr. 02-266 dėl Biudžetinės įstaigos ,, Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija‘‘suteiktos teisės bilietus į Nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB ,,Bilietai Lt‘‘. Su tarnybos 2011-07-02 atsakyma į pateiktą raštą išdėstytu sprendimu Tiketa nesutinka. Kaip išdėstė rašte, Nacionalinė Filharmonija yra renginius organizuojanti ir bilietų į šiuos renginius platinimo paslaugas užsakanti įstaiga, kontroliuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, todėl pirkdama prekes ir (ar) paslaugas, ji yra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo prasme, atitinkanti minėto įstatymo 4 str. reikalavimus, taigi jai yra privalomai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys Įstaigos veiklą ir viešuosius pirkimus. Lietuvoje bilietus į renginius platina UAB „Bilietų pasaulis‘‘, UAB „TIKETA‘‘, UAB „BILIETAI LT‘‘, taip pat kitos bendrovės, todėl bilietų platinimo ir su jų platinimu susijusias paslaugas gali pasiūlyti ne vienintelis tiekėjas. Bilietų į Nacionalinės filharmonijos koncertus platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas. Tokiu būdu, suteikus teisę bilietus į Nacionalinės filharmonijos spektaklius platinti UAB „BILIETAI LT‘‘ buvo šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, vykdant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja Tarnybą kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. 2011 m. birželio 8 d. Tiketa gavo kopiją rašto, kurį Tarnyba pateikė Nacionalinei filharmonijai ir kuriuo įpareigojo Nacionalinę filharmoniją pateikti tam tikrą informaciją bei dokumentus, reikalingus Tarnybos teisės aktų pažeidimų prevencijos bei kontrolės funkcijoms atlikti. Apie šių dokumentų bei informacijos pateikimą ar nepateikimą Tiketa informuota nebuvo. 2011 m. liepos 1 d. atsakyme į Tiketos pateiktą raštą Tarnyba jau išdėstė kitokią poziciją ir, remdamasi Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1S-121, bei motyvuodama tuo, jog LVSO nėra įtrauktas į tikrintinų perkančių organizacijų sąrašus, atsisakė analizuoti pranešimą ir atlikti tikrinimą dėl galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Pareiškėjas pažymi, jog pagal aprašo 6 punktą, viešieji pirkimai nustatyta tvarka atrenkami planiniam įvertinimui, analizuojant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pateiktą informaciją bei operatyviniam įvertinimui, analizuojant Tarnybos gautus tiekėjų pranešimus apie galimai perkančiųjų organizacijų padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Remiantis aprašu, pranešimas nenagrinėjamas, jeigu jis yra anoniminis arba jeigu teismas ar Tarnyba jau yra priėmę administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo pranešime nurodytų pažeidimų padarymo iki pranešimo pateikimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kitų atveju, kuomet tarnyba turi teisę atsisakyti nagrinėti gautus pranešimus ir atlikti tikrinimus, aprašas nenumato, todėl tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti tikrinimą pagal Tiketos pateiktą pranešimą apie tai, jog galimai buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjos manymu, priimdama ginčijamą sprendimą, Tarnyba nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir nevykdė šiuo teisės aktu jai priskirtų funkcijų, kadangi gavusi informacijos apie galimai vykdomą pažeidimą, kartu su šį galimą pažeidimą įrodančiomis aplinkybėmis, nepagrįstai atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti.

4Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė.

5Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime į skundą ( b. l. 24-25) paaiškino, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir reikalavimais ir mano, kad skundas yra nepagrįstas, prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir administracine bylą nutraukti.

7Atsakovė, gavusi pareiškėjos 2011-06-02 raštą Nr. 02-266 „Dėl Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos, suteiktos teisės bilietus Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertus platinti UAB „Bilietai. Lt‘‘, kuriame nurodoma, jog „Bilietų į Filharmonijos spektaklio platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas‘‘, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašo, patvirtinto atsakovės direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1S-121 (Žin., 2010. Nr. 102-532), 13 punktu („RVA skyrius turi teisę paprašyti pareiškėją ar (ir) perkančią organizaciją pateikti papildomą informaciją, reikalingą pirkimo rizikai įvertinti‘‘), 2011-06-08 raštu Nr. 4S-2131 „Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB „Bilietai.Lt‘‘ kreipėsi į Nacionalinę filharmoniją su prašymu informuoti atsakovę, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus, susijusius su minėtos sutarties sudarymu. Gavusi prašomus dokumentus ir informaciją, atsakovė juos ištyrė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174) (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) 8 straipsnio dalies 1 punktu („Viešųjų pirkimų tarnybos teisė yra savarankiškai pasirinkti tikrinama perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką <...>‘‘) Nacionalinės filharmonijos netraukti į perkančiųjų organizacijų sąrašus. Atrinkdama perkančiųjų organizacijų vykdytus ar vykdomus pirkimus vertinimui ar tikrinimui, atsakovė vadovaujasi aprašu, kurio 5 punktas nustato, kad „<...> viešieji pirkimą įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos metodiką, patvirtintą atsakovo direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. I S-34 (toliau - Metodika)‘‘. Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui tikslas yra užtikrinti, kad būtų kontroliuojamos didžiausios rizikos sritys, t. y. tos, kuriose galimi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai šiais aspektais: 1) pažeidimo tikimybė; 2) ekonominė viešojo pirkimo svarba; 3) pažeidimo rizika pagal agreguotą pirkimo rūšies rodiklį. Nagrinėjamo ginčo atveju apskaičiuotos bilietų platinimo paslaugų pirkimo rizikos įvertis yra 1,899. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad „<...> Jei įvertinus gautus pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į atrinktų pirkimų sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai <...>‘‘. Tuo remiantis pareiškėja ir buvo raštu informuota, Nacionalinės filharmonijos bilietų platinimo pirkimas nebuvo atrinktas įvertinti ir į pranešimu pateiktą informaciją bus atsižvelgta sudarant vėlesnių laikotarpių tikrinamų perkančiųjų organizacijų sąrašus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad svarbiausias rizikos vertinimo tikslas -vertinant tikimybę, jog atliekant viešąjį pirkimą bus pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai, padėti išrinkti rizikingiausius pirkimus ir perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų tvarkos vykdymo kontrolės ir prevencijos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad yra apie 6200 registruotų perkančiųjų organizacijų, per metus vykdoma apie 12500 pirkimų, neskaitant neskelbiamų bei mažos vertės pirkimų. Atsakovei neįmanoma įvertinti ir patikrinti visų šalyje vykdomų ar vykdytų viešųjų pirkimų, todėl vykdoma griežta vertintinų ar tikrintinų pirkimų atranka. Pareiškėja nurodo, kad kitų, nei nustatyta aprašo 6 punkte, atvejų, kai atsakovė „<...> turi teisę atsisakyti nagrinėti gautus pranešimus ir atlikti tikrinimus. Aprašas nenumato, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti tikrinimą pagal Tiketos pateiktą pranešimą <...>. <-..> Priimdama ginčijamą sprendimą, Tarnyba <...> nepagrįstai atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti‘‘. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji neatsisakė nagrinėti gautus pranešimus, priešingai -pagal kompetenciją nagrinėjant pranešimą buvo imtasi aktyvių veiksmų prieš priimant galutinį sprendimą dėl perkančiosios organizacijos pirkimo nevertinimo (su prašymu kreipėsi į Nacionalinę filharmoniją, atliko gautų dokumentų ir informacijos vertinimą). Pažymėtina, kad atsakovė gauna daugybę pranešimų apie galimai padarytus pažeidimus perkančiosioms organizacijoms vykdant viešuosius pirkimus. Kiekvieną tokį prašymą ar pranešimą atsakovė išnagrinėja, pateikia pranešimuose nurodytoms perkančiosioms organizacijoms užklausimus, prašo pateikti turimus pirkimo dokumentus ir kitą informacija tik gavusi pakankamą informaciją apie pirkimą iš perkančiosios organizacijos, atsakovė įvertina pažeidimo tikimybe, išreikšdamas jo svarbą atitinkamu balų skaičiumi, o taip pat įvertina viešojo intereso pažeidimo tikimybę. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atstovė - viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. įstaiga prie Ūkio ministerijos. To paties 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsakovei numatyta funkcija „vykdyti šio įstatymo ir kitų su įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų <...>‘‘. Atsakovė pakartoja, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas suteikia atsakovei teisę „savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką‘‘. Pasinaudojusi lex specialis, t. y. viešųjų pirkimų įstatyme suteikta teise atsakovė, kaip viešųjų pirkimų kontrolę atliekanti institucija, savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis) priima sprendimą, kurios perkančiosios organizacijos pirkimą vertinti ir kurios perkančiosios organizacijos pirkimą tikrinti. Atsakovės savarankiškumas priimant sprendimus dėl perkančiųjų organizacijų tikrinimų nustatytas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) (toliau - VAĮ) 364 straipsnio 11 dalyje: „Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva <...>‘‘. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad raštu informavo pareiškėją, jog Nacionalinė filharmonija šiuo metu nėra įtraukta į tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašus, tačiau atsižvelgs į pareiškėjos pateiktą informaciją sudarydama vėlesnių laikotarpių tikrinamų perkančių organizacijų sąrašus. Atsakovės nuomone, toks informacinio pobūdžio turinio raštas nelaikytinas administraciniu aktu, todėl negali būti naikintinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308) (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjeklų priimtų teisės aktų (neveikimo, kurie daro įtaką konkrečių asmenų (šiuo atveju - pareiškėjos) teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, gavusi pranešimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jo nenagrinėjo, t. y. šiuo atveju nėra pagrindo spręsti atsakovės neveikimo ar netinkamų veiksmų klausimo. Taip pat atsakovės raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėi neturi būti nagrinėtinas administracinių teismų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ( b.l. 23) pažymi, kad koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija bilietus į organizuojamus renginius parduoda Filharmonijos kasose Aušros Vartų g.5, Vilniuje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu ir Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos Supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, atlikusi tiekėjų apklausą, laikydamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija pirko bilietų platinimo paslaugas. Šios paslaugos priskirtos prie 27 kategorijos B paslaugų-Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno skaitmeninis kodas - ( - ) - 3 (kitos paslaugos). Su UAB ,,BILIETAI LT‘‘ 2011 m. sausio 3 d. sudarė sutartį Nr.( - )Nr.( - ) dėl dalies bilietų platinimo į Filharmonijos renginius 1 (vieneriems) metams. Iki 2011 metų birželio 1 d. per UAB"BILIETAI LT‘ yra parduota 1450 bilietų, kas sudaro iki 10 procentų visų parduotų bilietų į Filharmonijos koncertus (Filharmonijos kasose parduota 12696 bilietai). Už paslaugas bendrovei bus sumokėta 3910,62 Lt.

9Atsakovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko.

10Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimą ( raštą) nutrauktina; kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

11Bylos ginčas yra dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos vykdant viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę.

12Pareiškėja UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą ir įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija" suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT‘‘.

13Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 d., įtvirtinančios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas, nuostatas Viešųjų pirkimų tarnybos viena iš funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir užtikrina tinkamą pirkimų planavimą, pirkimo sutarčių vykdymą, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatu. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: 1) savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką; 2) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais bei pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos šių dokumentų originalus, įforminus tai dokumentų poėmio aktu; 3) jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti teisėsaugos institucijoms; 4) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus; 5) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei; 6) įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus; 7) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas; 8) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn; 9) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai; 10) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio nustatytą reglamentavimą ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva <...>‘‘(Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 d.).

14Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2011-06-02 raštu Nr. 02-266 „Dėl Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos, suteiktos teisės bilietus Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertus platinti UAB „Bilietai. Lt‘‘, kuriame nurodoma, jog bilietų į Filharmonijos spektaklio platinimui nebuvo skelbiamas konkursas ar taikomas kitas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atitinkantis pirkimo būdas (b.l.7,8). Atsakovas 2011-06-08 raštu Nr. 4S-2131 „Dėl bilietų platinimo paslaugų sutarties su UAB „Bilietai.Lt‘‘ prašė pateikti Nacionalinę filharmoniją informaciją kokiu teisiniu pagrindu sudaryta bilietų platinimo sutartis, pateikti jos kopiją, taip pat pateikti visus dokumentus, susijusius su minėtos sutarties sudarymu (b.l.51). Koncertinė įstaiga pateikė duomenis, kad Supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių pagrindu atliko tiekėjų apklausą bei sudarė sutartį dėl dalies bilietų platinimo į Filharmonijos renginius vieneriems metams (b.l.27, 30,32-50). Įvertinusi gautus duomenis atsakovas

Nutarė

15Nacionalinės filharmonijos netraukti į perkančiųjų organizacijų sąrašus ir apie tai informavo pareiškėją (b.l.26). Teisėjų kolegijos vertinimu šie nagrinėjamo ginčo duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad priimdama ginčijamą sprendimą atsakovas atsisakė imtis veiksmų pažeidimui ištirti ir įvertinti, nepagrįsti.

16Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui procedūros aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2010-08-20 įsakymu, nustato Viešųjų pirkimų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą atrenkant viešuosius pirkimus įvertinimui bei perkančiąsias organizacijas tikrinimui ir atrankos proceso įforminimo reikalavimus. Aprašo 5 p. nustato, kad viešieji pirkimai įvertinimui atrenkami remiantis rizikos įverčiais, apskaičiuotais pagal Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1S-34 patvirtintą Viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų rizikos vertinimo metodiką. Pagal Aprašo 16 p. nuostatas RVAS, apibendrinęs per einamąją savaitę gautus duomenis ir atsižvelgęs į įvertinimų ateinančiai savaitei skaičių, atrenka ir pirmą kiekvienos savaitės darbo dieną Kontrolės skyriui tarnybiniu pranešimu per E-kontorą pateikia įvertinimui atrinktų pirkimų sąrašą, kurio 3/4 sudaro planiniam įvertinimui atrinkti pirkimai, 1/4 – operatyviam, kaip numatyta Aprašo 6 punkte. Ir planiniam, ir operatyviam įvertinimui pirkimai atrenkami pagal taisyklę TOP N – t. y. didžiausią rizikos balą per savaitę surinkę pirkimai. Jei įvertinus gautus Pranešimus, visų pirkimų apskaičiuota rizika neviršija 2 balų, į sąrašą įtraukiami tik planiniai įvertinimai ir tada jie sudaro 100 proc. numatyto įvertinimų ateinančiai savaitei skaičiaus. Nagrinėjamu atveju apskaičiuotos bilietų platinimo paslaugų pirkimo rizikos įvertis yra 1,899. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovas turėjo pagrindo Nacionalinės filharmonijos bilietų platinimo pirkimo neatrinkti įvertinimui. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų atrinkimo tikrinimui tikslas yra užtikrinti, kad būtų kontroliuojamos identifikuotos didžiausios rizikos sritys, t. y. tos sritys, kuriose galimi dažniausi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai.

17Kadangi nėra nustatyta, kad atsakovas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkina atlikti tokius veiksmus, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą atlikti tikrinimą dėl Biudžetinės įstaigos „Koncertinė įstaiga Lietuvos Nacionalinė filharmonija" suteiktos teisės bilietus į Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus platinti UAB „Bilietai LT‘‘. Šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 str.1p.).

18Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą.

19Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Pažymėtina, kad individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.

20Skundžiamo rašto (sprendimo) turinio analizė (b.l.26) patvirtina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, todėl negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 11 d. prasme. Kolegija pažymi, kad raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl rašto (sprendimo) panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. AS-438-431-07, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009, Nr. AS-62-270-11).

21Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 1 d. raštą (sprendimą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p. 127 str. 2 d., teisėjų kolegija

23n u s p r e n d ė :

24administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. liepos 1 d. raštą (sprendimą) nutraukti.

25Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Tiketa“ skundą atmesti.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja UAB „Tiketa“ prašo: panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų... 3. Pareiškėja skunde ( b.l. 1-3) nurodo, kad 2011 m. birželio 2 d. UAB... 4. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė.... 5. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo... 6. Atsiliepime į skundą ( b. l. 24-25) paaiškino, kad atsakovė nesutinka su... 7. Atsakovė, gavusi pareiškėjos 2011-06-02 raštą Nr. 02-266 „Dėl... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė... 9. Atsakovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio... 10. Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m.... 11. Bylos ginčas yra dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos vykdant... 12. Pareiškėja UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011... 13. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustato, kad Viešųjų... 14. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2011-06-02... 15. Nacionalinės filharmonijos netraukti į perkančiųjų organizacijų sąrašus... 16. Viešųjų pirkimų atrinkimo įvertinimui ir perkančiųjų organizacijų... 17. Kadangi nėra nustatyta, kad atsakovas atsisako atlikti jo kompetencijai... 18. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2011 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų... 19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 20. Skundžiamo rašto (sprendimo) turinio analizė (b.l.26) patvirtina, kad... 21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 23. n u s p r e n d ė :... 24. administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų... 25. Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Tiketa“ skundą atmesti.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...