Byla 2-273-819/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovui L. Ž., ieškovo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovo UAB „Grinda“ atstovui advokato padėjėjui Kasparui Kūriui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Nustatė

3ieškovas L. Ž. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“ 1067,55 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Ieškinys buvo priimtas 2015-01-06, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 str. 1 d.).

4Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2014-09-21 22.49 val. važiuodamas ( - ), link ( - ), šalia ( - ), pastato, užvažiavo ant praviro šulinio dangčio, dėl ko buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) kuriai buvo prakirstas automobilio kuro bakas ir apgadintas automobilio dugnas. Dėl prakirsto kuro bako ant gatvės išbėgo visas kuro bake buvęs dyzelinis kuras. Taip pat ieškovas nurodo, kad eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, ( - ) g. nėra gerai apšviesta, be to, nebuvo jokio įspėjamojo ženklo apie galimas duobes ar vykstančius kelio remonto darbus, todėl ieškovas neturėjo jokios galimybės pastebėti, kad šulinys yra praviras. 2014-09-25 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui nurodė, kad už šulinį, esantį ( - ), yra atsakinga UAB „Grinda“. 2014-11-12 ieškovas kreipėsi į UAB „Grinda“ su prašymu dėl žalos atlyginimo. 2014-12-04 ieškovas iš UAB „Grinda“ gavo atsakymą su atsisakymu atlyginti žalą, patirtą 2014-09-21 eismo įvykio metu. Ieškovas pažymi, kad dėl automobilio remonto darbų sumos paskaičiavimo kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“, kuri priėmimo-perdavimo akte nurodė, kokie turėtų būti atlikti remonto darbai, viso – 870 Lt sumai (be PVM). Ieškovo teigimu, dėl iš kuro bako išsiliejusio dyzelinio kuro, kurio bake buvo 45 litrai, jis taip pat patyrė 197,55 Lt nuostolių.

5Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l. 23-28). Atsakovo teigimu, ieškovas, siekdamas patirtos žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo pagrindus. Pažymi, kad 2014-10-02 Vilniaus aps. VPK nutarime Nr. AV2-3697(14), kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus, nėra konstatuota, kad visi ieškovo automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar atsakovo kaltės. Atsakovo manymu, policijos pareigūnų užfiksuotos faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti, nes tai yra tik pagal žalą patyrusio asmens subjektyvų liudijimą užrašyti parodymai jau po įvykio. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė įvykio vietos nuotraukų ir kitų duomenų apie konkrečią žalos patyrimo vietą ir būdą, todėl nėra aišku, ar žalą sukėlė būtent UAB „Grinda“ valdomas statinys. Be to, nurodo, kad vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir bendruosius atsargumo ir atidumo principus. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių. Dėl šių priežasčių ir vairuotojo didelio neatsargumo vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo manymu, taip pat būtina išsiaiškinti, ar atviras kanalizacijos šulinys galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Nurodo, kad daugiau asmenų, kurie būtų apgadinę savo transporto priemones analogiškoje situacijoje nebuvo ir nėra. Taip pat pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai neegzistuoja, tokių veiksmų ieškinyje nenurodo ir ieškovas. Be to, atsakovo teigimu, ieškovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių, nes nėra jokių nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie apgadinimus, ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus remonto darbus, todėl, atsakovo manymu, automobilis galėjo būti suremontuotas ne pagal pateiktą darbų sąmatą. Pažymi, kad pateiktuose dokumentuose iš policijos jokie slenksčio sugadinimai nėra užfiksuoti, todėl šie apgadinimai nėra susiję su eismo įvykiu. Ieškovas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė ištekėjusių degalų kiekį, nepateikė degalų įsigijimo įrodymų. Be to, nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė žalai nustatyti, ieškovas nepateikė tinkamo automobilio apžiūros akto sugadinimams nustatyti ir kitų transporto priemonės vertinimo dokumentų. Ieškovas, vertindamas automobiliui eismo įvykio metu padarytą žalą, nepasitelkė atestuotų vertintojų, todėl automobiliui padaryta žala yra neįrodyta, automobilio sugadinimų mastas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo eismo įvykio pasekmė. Atsakovo teigimu, žalos atlyginio atveju atsakovas privalo atlyginti tik realią žalą, skaičiuojant nusidėvėjimą (amortizaciją) – dėvėtas dalis pakeitus naujomis automobilis būtų ne atstatytas į pradinę būklę, buvusią iki eismo įvykio, o pagerintas. Tenkinant ieškovo ieškinį reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, nes už žalą iš dalies yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, esant geroms meteorologinėms sąlygoms, įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l. 31-36). Trečiojo asmens teigimu, už autoavarijas, įvykusias dėl inžinerinių tinklų gedimo arba netinkamo šulinių dangčių aukščio, atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovas yra sudarę privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo paslaugas. Pažymi, kad būtent atsakovas privalėjo prižiūrėti šulinį, kuris lėmė tariamus automobilio sugadinimus, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. Taip pat nurodo, kad po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovo bei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas ir tikrumas kvestionuotinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini, nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Ieškovas neįrodė, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio, nebuvo surašytas apžiūros aktas. Atkreipia dėmesį, kad naujo kuro bako keitimas neapskaičiavus nusidėvėjimo nepagrįstas, nes automobilis įvykio dieną buvo 15 metų amžiaus. Be to, nurodo, kad nors numatoma remontuoti ir dažyti automobilio priekinį dešinį slenkstį, tačiau niekur nėra užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio priekinis dešinys slenkstis. Pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio priekinis dešinys slenkstis buvo sugadintas eismo įvykio metu. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad išsipylė būtent 45 litrai dyzelinio kuro, neįrodė, kad už dyzelinį kurą mokėjo būtent jis, neįrodė, kad kuras pirktas Lietuvos Respublikoje. UAB „Autovisatos servisas“ priėmimo-perdavimo aktas neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimų ir neįrodo ieškovo realiai patirtos žalos. Trečiojo asmens manymu, priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nustatyti negalima, nes šulinio dangtis buvo nukeltas trečiųjų asmenų. Be to, žala atsirado dėl automobilį vairavusio asmens kaltės, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė KET reikalavimų, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kanalizacijos šulinio. Taip pat nurodo, kad nėra įregistruoti duomenys apie pasikeitusį automobilio savininką, todėl ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės byloje.

7Ieškovas pateiktame dublike (b.l. 51-52) nurodė, kad jis nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl eismo įvykio, todėl laikytina, kad ieškovo veiksmai buvo teisėti, o atsakovas neužtikrino kanalizacijos statinio eksploatavimo ir dėl tokių jo veiksmų atsirado žala. Pažymi, kad nėra tokio priekinio dešinės pusės slenksčio, yra tik dešinės pusės slenkstis, kuris yra tarp priekinio ir galinio rato. Taip pat nurodo, kad ant prasivėrusio šulinio dangčio užvažiavo priekiniu ratu, dėl ko besiverčiantis dangtis prarėžė dešinės pusės slenkstį ir galiausiai palindęs pilnai po automobiliu ir pakėlęs jį į orą prakirto kuro baką. Ieškovo teigimu, visi automobilio apgadinimai buvo matomi tik pakėlus jį keltuvu autoservise. Atsakovas turėjo pareigą kreiptis į ieškovą dėl papildomos ekspertizės patirtai žalai nustatyti, tačiau ieškovas to iš atsakovo nesulaukė.

8Atsakovas teismui pateiktu tripliku iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją (b.l. 61-64). Pažymėjo, kad administracinės atsakomybės netaikymas pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė – kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui. Taip pat nurodo, kad 2011-12-29 UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK), kurios pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma gatvių ir kelių valdytoju, tuo pačiu ir atsakovu šioje byloje, savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Atsakovo valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves nėra įregistruotos registre, gatvių valdymas atsakovui nėra perduotas. Atsakovo manymu, UAB „Grinda“ neturi galimybės iš anksto numatyti kiekvieno atsivėrusio šulinio mieste, bendrovė nebuvo gavusi informacijos apie šioje byloje žalą sukėlusio šulinio atsivėrimą. Atsakovas pažymi, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra ne UAB „Grinda“, bet Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja.

9Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad dirba taksi vairuotoju ir todėl automobilyje nuolat turi būti kuro. Pažymėjo, kad jo automobilyje visuomet būna pripildyta daugiau negu pusė bako degalų. Taip pat paaiškino, kad automobilio remonto paskaičiavimas buvo atliktas naudotoms detalėms.

10Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kadangi ieškovas verčiasi individualia veikla teikdamas taksi paslaugas ir eismo įvykio dieną taip pat rengėsi tuo užsiimti, todėl tikėtina, kad buvo įpilta apie pusę bako degalų, t. y. apie 45 litrus.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad žalos dydis sudaro apie 25 proc. automobilio vertės, todėl yra neadekvatus ir nepagrįstas.

12Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-09-21 ieškovas, važiuodamas ties pastatu ( - ), užvažiavo ant nestabiliai uždengto (praviro) lietaus nuotekų šulinio ir apgadino automobilio Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) kuro baką ir dugną (b.l. 7, 14-17, 11-12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarime Nr. AV2-3697(14) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo konstatuota, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, ieškovas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b.l. 13). Dėl automobilio apgadinimo ieškovas kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“, kuri 2014-09-24 priėmimo-perdavimo akte (transporto priemonės remonto-aptarnavimo užsakyme) nurodė, kad automobilio remonto darbų (dešinės pusės slenksčio remontas, kuro bako keitimas, kuro bako juostos gamyba, slenksčio dažymas) kaina – 620 Lt, keičiamų dalių, medžiagų (kuro bako) kaina – 250 Lt, viso užsakymo vertė – 870 Lt (b.l. 8). Ieškovas automobilio faktiškai neremontavo. Ieškovas 2014-11-12 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2014-12-03 raštu Nr. 329 atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą (b.l. 11-12).

15Dėl ieškovo reikalavimo teisės

16Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-05 automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) yra išduotas registracijos liudijimas Nr. ( - ) V. K. vardu (b.l. 9), tačiau į bylą pateikta 2014-09-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovui (b.l. 10, CK 6.305 str. 1 d., 4.49 str. 1 d.).

17Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad sandoris, kuriuo ieškovas nusipirko automobilį, turėjo būti įregistruotas VĮ Regitra, nes tai įsakmiai nustato įstatymas (CK 1.75 str. 1, 2 d.). Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

18CK 1.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448, 2010-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, 2010-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495; kt.). Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti laikytina kasacinio teismo išvada, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75.1, 76.3 p.), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 str. reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas.

19Dėl ginčo esmės

20Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl kelio įrenginio – lietaus nuotekų šulinio, esančio ( - ), trūkumo, atlyginimo (Kelių įstatymo 2 str. 4 d.).

21Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

22Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ( - ), kurioje įvyko eismo įvykis, ir jos dalimi esantis joje įrengtas lietaus nuotekų šulinys ties namu ( - ) priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., 4 str. 1, 3 d., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 22 d., 16 str. 5 d.), o gatvės priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas laikytinas lietaus nuotekų šulinio ties namu ( - ), valdytoju CK 6.266 str. prasme.

23Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Taigi savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo ir saugaus eismo organizavimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas, kurias teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-12-29 UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK) (b.l. 38-40), pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas, tame tarpe ir Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo bei avarinių situacijų lokalizavimo (sutarties 1.1 p.). UAB „Grinda“ įsipareigojo lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas teikti vadovaujantis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis (sutarties 4.2.2), teikdama avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo paslaugas pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan., gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams nustatyti jų priežastis ir koordinuoti inžinierines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo (sutarties 4.2.3 p.). Taip pat UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (sutarties 4.2.9 p.). Nors į bylą proceso dalyviai nepateikė Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklių, taip pat Vilniaus miesto valdybos 1993-10-07 potvarkio Nr. 546, minimo sutartyje (sutarties 4.2.3 p.), vertinant minėtas Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas, taip pat į bylą pateiktą Vilniaus miesto valdybos 1994-09-29 potvarkį Nr. 1894V, numačiusį, kad už autoįvykių padarinius atsako inžinierinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis gatvės dangos atžvilgiu (b.l. 37), teismui nekyla abejonių, kad šia sutartimi buvo perkamos Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugos, tarp jų ir saugų eismą užtikrinti skirti nuolatiniai kelio darbai (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.), betarpiškai susiję su keliuose esančiais jų įrenginiais – lietaus nuotekų šuliniais: atsakovo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryta sutartis yra ilgalaikė (sutarties 2.1 p.), pagal šią sutartį atsakovas atlieka ne pavienius lietaus nuotekų remonto darbus, o teikia lietaus nuotekų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas apskritai pagal Vilniaus mieste galiojančias taisykles (sutarties 1 p.), jų platus pobūdis (šulinių eksploatavimas, jų apžiūra, keitimas, remontas, kt.) yra atskleistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendime Nr. 1-322 (sutarties 3.2 p., www.vilnius.lt, CPK 179 str. 3 d.), visos atsakovo teikiamos paslaugos yra finansuojamos iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių pagal Vilniaus miesto savivaldybės institucijų tvirtinamus įkainius jas atsakovui suteikus, po paslaugų rezultatų priėmimo, kuriems jokios įtakos neturi atlikimo terminų pažeidimai (sutarties 4.1.1, 4.1.3 p., 3.1, 3.4, 3.7 p.).

24Atsižvelgiant į nurodytas Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas bei remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 str. aiškinimo ir taikymo, atsakovas UAB „Grinda“ pripažintinas ( - ) gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esančio lietaus nuotekų šulinio valdytoju CK 6.266 str. prasme, kuriam prievolinės teisės (Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti šį objektą. Tokia praktika yra patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad prievolinės teisės pagrindu atsakovui perėmus pareigą eksploatuoti, prižiūrėti bei tvarkyti ( - ) gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esančio lietaus nuotekų šulinį, CK 6.266 str. prasme jis tapo atsakingas už žalos ieškovui atlyginimą.

25Pažymėtina, kad CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas ( - ) gatvės dalimi esančio lietaus nuotekų šulinio, turėjusio trūkumų – nestabiliai uždengtas (praviras), valdymo faktas, toliau teismas pasisako dėl žalos ieškovui padarymo ir priežastinio ryšio.

26Atsakovas, trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo nurodoma patirta žala, jos dydžiu, priežastinio ryšio buvimo faktu. Žalos automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) padarymo faktas yra neginčijamai nustatytas byloje esančiais įrodymais – ieškovo paaiškinimais, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarimu, 2014-09-21 pažyma apie eismo įvykį (b.l. 7, 13), liudytojo R. P. parodymais (b.l. 81), kurie patvirtina, kad 2014-09-01 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dugnas ir kuro bakas, tai buvo padaryta būtent nestabiliai uždengto lietaus nuotekų šulinio dangčio, o automobilio vairuotojo (ieškovo) kaltės dėl kilusios žalos nėra nustatyta. Pažymėtina, kad Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2014-10-02 nutarimas yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Abejoti šiame oficialiajame įrodyme nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovo kaltės nebuvimą vairuojant automobilį teismas neturi pagrindo, nes ji nepaneigta kitais byloje surinktais įrodymais – byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų viršijęs greitį ar manevravęs neleistinu būdu, taip pat duomenų, kad iki užvažiuodamas ant lietaus nuotekų šulinio ties namu ( - ), ieškovas turėjo ir galėjo matyti jį esant pravirą, dėl ko privalėjo sustoti arba sulėtinti greitį ir jį apvažiuoti (CPK 178 str.). Atsakovo, trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose teikiami samprotavimai dėl leistino greičio viršijimo, vertinant šulinio riedėjimo ilgį, gatvės apšvietimo, sudariusio sąlygas pravirą šulinį matyti, tėra prielaidos, kuriomis grįsti sprendimą teismas negali. Taip pat atmestini atsakovo argumentai dėl žalos, padarytos automobiliui Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) dydžio nepagrįstumo. Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadintas automobilio kuro bakas ir automobilio dugnas. Ieškovo į bylą pateiktame automobilio remonto darbų užsakyme (b.l. 8) išvardinti remonto darbai šiuos sugadinimus atitinka: jie susiję su prakirsto kuro bako keitimu, automobilio dugno remontu. Abejoti, kad kurie nors iš automobilio remonto darbų užsakyme nurodytų darbų negalėjo atsirasti ginčo eismo įvykio aplinkybėmis, teismas neturi pakankamo pagrindo, nes tokius atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų atsakovas, trečiasis asmuo į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Jų nepaneigia ir trečiojo asmens įrodymais, reikalaujančiais specialių žinių, nepagrįsti samprotavimai apie pakilusio šulinio riedėjimo trajektoriją. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti automobilio remonto darbų užsakyme nurodyta remonto darbų ir automobilio dalių kaina, jos pagrįstumu. Tokias kainas nurodė remonto paslaugas teikianti įmonė, paaiškindama ieškovui, jog už šią kainą ji sutiktų automobilį jam suremontuoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui teigti, kad ši kaina yra nepagrįsta, paskaičiuota neįvertinus ginčo automobilio gamybos metų, ieškovo nurodomus automobilio sugadinimus galima būtų ar jie buvo faktiškai pašalinti žymiai mažesnėmis sąnaudomis. Pažymėtina, kad įstatymas neriboja įrodymų, kuriais gali būti grindžiama patirta žala dėl automobilio sugadinimo, jos dydis, rato, nenumato, kad jais gali būti tik turto vertinimo ataskaitos, surašytos remiantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 101 (CK 177 str. 3 d.). Todėl ieškovo prašomas žalos (išlaidų automobilio remontui) atlyginimas – 870 Lt (251,97 Eur), priteistinas iš atsakovo ieškovui (CK 6.266 str. 1 d.).

27Ieškovas taip pat prašo priteisti 197,55 Lt žalos, kurią jis patyrė dėl iš prakirsto automobilio kuro bako išsiliejusių 45 litrų dyzelinio kuro. Nurodo, kad automobilio kuro bake tiek kuro ginčo eismo įvyko metu buvo dėl ieškovo vertimosi taksi paslaugų verslu. Šią žalą ieškovas paskaičiavo pagal mažiausią dyzelinio kuro kainą 2014-09-24 dienai. Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles žalos atlyginimo bylose įrodyti padarytos žalos dydį turi pareigą ieškovas (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas pakankamų įrodymų nustatyti žalos, atsiradusios iš prakirsto automobilio kuro bako išsiliejus dyzeliniam kurui, dydį į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo paaiškinimas, kad jis dirba taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą, kas, ieškovo teigimu, savaime patvirtina jo vairuojamo automobilio bake įvykio metu buvus 45 litrus dyzelinio kuro, nepakankamas šiai aplinkybei pagrįsti: ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie jo vertimąsi taksi paslaugų verslu iki įvykio, automobilio Volkswagen Sharan, valst. Nr. ( - ) naudojimo šiam verslui, sugadinto automobilio po eismo įvykio jis neremontavo, kuro išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad individualią veiklą vykdantiems asmenims suteikta teisė atskaityti 30 procentų išlaidų nepateikiant jokių jas pagrindžiančių dokumentų, t. y. ieškovas, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, nėra įpareigotas rinkti kuro išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau šis argumentas nepanaikina ieškovo pareigos civiliniame procese įrodyti aplinkybių, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdydamas individualią veiklą per paskutinį mokestinį laikotarpį jis pasirinko individualios veiklos leidžiamais atskaitymais pripažinti 30 proc. gautų pajamų, t. y. įrodymais nepagrindė, kad jam neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad per eismo įvykį automobilio kuro bake buvo daugiau nei pusė bako kuro, t. y. 45 litrai, tačiau byloje esančiais įrodymais ieškovo automobilio kuro bako talpa irgi nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl 197,55 Lt žalos iš prakirsto automobilio kuro bako išsiliejus dyzeliniam kurui priteisimo neįrodytas, todėl atmestinas.

28Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 251,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

29Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 74 Lt (21,43 Eur) (b.l. 4) ir turėjo išlaidų advokato pagalbai – 350,90 Eur (b.l. 18, 76-78). Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 372,33 Eur. Ieškinį tenkinus 81,49 proc., bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 303,41 Eur (372,33 Eur x 81,49 %) bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas turėjo 8,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.), t. y. iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, o iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

30Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

Nutarė

31ieškovo L. Ž. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies.

32Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, ieškovo L. Ž., a. k. ( - ) naudai žalos atlyginimą – 251,97 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas Eur 97 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 251,97 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas Eur 97 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303,41 Eur (trys šimtai trys Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

33Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

34Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, 6,74 Eur (šeši Eur 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma valstybės naudai turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. ( - ) banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. Išnagrinėjusi bylą, teisėja... 3. ieškovas L. Ž. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB... 4. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2014-09-21 22.49 val. važiuodamas ( - ), link... 5. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 7. Ieškovas pateiktame dublike (b.l. 51-52) nurodė, kad jis nėra baustas už... 8. Atsakovas teismui pateiktu tripliku iš esmės palaikė atsiliepime... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad dirba taksi... 10. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 12. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų... 15. Dėl ieškovo reikalavimo teisės... 16. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-05... 17. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad sandoris, kuriuo ieškovas nusipirko... 18. CK 1.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam... 19. Dėl ginčo esmės... 20. Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl kelio... 21. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 22. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ( - ), kurioje įvyko eismo įvykis, ir... 23. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. savivaldybių funkcijos pagal... 24. Atsižvelgiant į nurodytas Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties nuostatas... 25. Pažymėtina, kad CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios... 26. Atsakovas, trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo nurodoma patirta žala, jos... 27. Ieškovas taip pat prašo priteisti 197,55 Lt žalos, kurią jis patyrė dėl... 28. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. (penkių procentų)... 29. Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 74 Lt (21,43 Eur) (b.l.... 30. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. ieškovo L. Ž. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš... 32. Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047, ieškovo L. Ž., a.... 33. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 34. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Grinda“, į. k. 120153047,... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...